Daiktų logistikos sprendimai perkrautuvams iš Vokietijos: kas vyksta lauke?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – Vokietija yra mūsų duona, bet kartais ir skausmas. Daiktų logistikos sprendimai perkrautuvams iš Vokietijos gali būti tiek lengvas pinigas, tiek ir nervų deginimas, jei nežinai kur stoti. Čia ne tik apie tai, kaip pavogti krovinį, bet ir kaip išsiveržti tų vokiškų taisyklių labirinte, kur viskas atrodo tvarkingai, tačiau realybėje yra pilnas chaosas. Rašau šitą ne kaip konsultantas, o kaip vairuotojas ir brokeris, kuris matė viską – nuo sugedusių furgonų iki dingusių dokumentų. Sėskime patogiau, papasakosiu, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių žodžių.

Kur rasti gerus darbus ir nepraspląsti

Kur čia geriausia štampyti krovinius?

Sąžiningai sakant, nebėra to vieno laimingo burės. Anksčiau buvo „TimoCom“, dabar visi šoka į „Teleroute“ arba „Trans.eu“. Bet ten didžioji dalis yra... na, tokie vidutiniai. Geriausi Daiktų logistikos sprendimai perkrautuvams iš Vokietijos dažnai slepiasi tiesiogiai prie gamyklų vartų, o ne biržose. Reikia važiuoti tiesiai į Bavariją arba Šiaurės Reino-Vestfaliją ir kalbėti su logistikos vadovais. Žinoma, reikia vokiškos kalbos arba gerų pažįstamų, be to, ten kur kas mažiaja konkurencija negu tose pačiose biržose, kur visi ką tik užsiregistravę vežėjai siūlo po 1 eurą už kilometrą.

Ar verta pirkti prieigą prie brangių biržų?

Jei tik pradedi, nereikėtų. Išleidži šimtus eurų per mėnesį, o ten tas pats šlamštas kaip ir nemokamose grupėse „Facebook“ ar „Telegram“. Vokiškai brokeriai dažnai naudoja savo vidines sistemas, kurios nėra viešai prieinamos. Taigi, pradžiai gali užtekti ir paprastų priemonių – paieškos „Google“, tiesioginių susisiekimų. Tiesa, kai tais tais daiktų logistikos sprendimais perkrautuvams iš Vokietijos užsiimi profesionaliau, ta prieiga gali praversti, kadangi ten greičiau randami „skubūs“ kroviniai, už kuriuos galima šiek tiek daugiau paprašyti.

Kaip atpažinti blogą brokerį iš Vokietijos?

Tai yra klasika. Jei jis atsakinėja per minute ir siūlo kainą, kuri per 20 centų didesnė nei rinkos, kažkas čia nedera. Vokiški brokeriai yra lėti, kaip vėžiai. Jie turi patikrinti viską tris kartus. Jei kas kalbėja per greitai ir spaudžia pasirašyti sutartį be išsamių sąlygų – bėkime. Dar dažnai pasitaiko, kad jie nežino, ką veža – klausia „ar turi liftą?“, kai krovinius reikia įkrauti per šoną. Tokių reikia vengti kaip ugnies, nes vėliau bus problemų su apmokėjimu.

Ar galima rasti darbą be vokiškos kalbos?

Galima, bet bus sunku. Dauguma vokiškų įmonių dirba angliškai, bet kai ateina prie dokumentų ar nesklandumų prie sienos, jie automatiškai perjungia į vokiečių. Tada tu žiūri kaip avis į vartus. Taigi, jei rimtai planuoji siūlyti Daiktų logistikos sprendimus perkrautuvams iš Vokietijos, bent pagrindinius frazes reikia mokėti. Nereikia būti filologu, pakanka suprasti instrukcijas ir išsiveržti, kai vairuotojas skambina ir sako, kad sugedo arba pasiklydo.

Ką daryti, jei krovinys neatitiko aprašymo?

Čia dažna problema. Pasiimi „kelis palepės“, o ten iš tiesų trylika pilnų dėžių, kurios netilps į sunkvežimį. Vokiškai įmonės dažnai rašo standartinius aprašymus, kurie nieko bendro neturi su realybe. Reikia daryti nuotraukas vietoj. Ir svarbiausia – nedelsk skambinti brokeriui. Jei pradėsi vežti be komentarų, vėliau jie kaltuos tavęs už sugadintą prekę. Geriau vieną kartą pasiūlyti papildomą už darbą nei vėliau bylinėtis dėl atsakomybės.

Vokietijos keliai, mokesčiai ir taisyklės

Kiek tas mokesčiai už važiavimą keliauja?

Dabar jau viskas eina per „Toll Collect“. Reikia tų dalykų (t.y. prietaiso) kablyje. Kainos priklauso nuo emisijų klasės ir ašių skaičiaus. Jei turi seną „šrotą“ su Euro 4, tai tau tiesiog neapsimokės važiuoti, nes mokesčiai bus didesni už uždarbį. Šiuolaikiniai Daiktų logistikos sprendimai perkrautuvams iš Vokietijos reikalauja naujos technikos. Be to, nepamiršk apie „LEZ“ zonas – vokiškas aplinkosaugos zonas miestuose. Jei įvažiuosi be žalios kortelės, bauda bus 80 eurų, tai garantuota.

Ar griežtai tikrina greitį ir svorį?

Vokiškai labai griežt. Jie turi tiek mobilias stoteles, tiek paslėptas kameras. Ypač po Duisburgu ir Hamburge. Jei viršysi svorį net 500 kg, gali būti didelės bėdos. Ne tik bauda, bet ir priverstinis iškrautymas. O tas iškrautymas kainuoja brangiau nei tavo uždarbis už tą savaitę. Taigi, niekada nepasitikėk to, ką rašo siuntėjas CMR – svarsčiau prieš važiuojant į plentą.

Kur nusipirkti pigiau degalų?

AdBlue ir degalai Vokietijoje brangūs, bet yra gudrybių. Reikia važiuoti ne į didžiuosius „Shell“ ar „Esso“ prie automagistralių, o į mažesnes stoteles, kurios šiek tiek toliau nuo kelio, bet pigiau. Dar geriau turėti „DKV“ ar „UTA“ kortelę su sutartomis kainomis. Be to, daugelis mūsų vairuotojų renkasi įsipilti Lenkijoje arba Čekijoje prieš pat sieną, jei keliauja į gilumą, nors su dabartinėmis kainomis tai vis tiek nelabai apsimoka.

Kas daryti, jei užstrigo spūstyje?

Vokiškos spūstys – tai atskira tema. Ypač kai yra avarija A9 greitkelyje. Tada gali stovėti valandas. Svarbiausia – nenaudoti važiavimo juostos, net jei visi kitai važiuoja. Vokietijos policija turi dronus ir foto fiksatorius, baudos neįsivaizduojamos. Jei stovi ilgiau nei valandą, įjunk „priešgaisrinę“ (t.y. mirksintį šviesą) ir lauk. Nerašyk nieko „Facebook“, kadangi vairuotojas gali užmegzti pokalbį ir nenukreipti dėmesio į kelią.

Ar saugu palikti mašiną stovėti naktį?

Didžiuosiuose miestuose kaip Berlynas ar Miunchenas nėra saugu. Gaujos išsiorientuoja – jei lietuviškos ar lenkiškos numerės, bando „praplėšti“ kuro arba pakabinti priekabą. Geriausia rasti saugomą parkavimą, net jei tai kainuoja 15-20 eurų. Taip sutaupysi nervų ir, tikėkimės, krovinio. Daiktų logistikos sprendimai perkrautuvams iš Vokietijos turi apimti ir saugumo klausimus, ne tik pačį vežimą.

Ką daryti su tais „Weekend ban“?

Nedelsk važiuoti. Vokietijoje sekmadieniais ir šventėmis draudžiama važiuoti sunkvežimiais (tam tikros išimtys). Jei pagausins tave kelyje, bauda didelė, o mašina gali būti sustabdyta iki pirmadienio ryto. Reikia gerai suplanuoti maršrutą, kad šventę pasiektum poilsio aikštelėje, o ne važiuodamas 90 km/h tarp Kauno ir Berlyno.

Finansai, sutartys ir realios problemos

Kokios kainos dabar rinkoje?

Kriskos. Kai kurie siūlo po 1,10 euro už kilometrą iš Vokietijos į Lietuvą – tai tiesiog pavogimas. Normalios kainos turėtų būti apie 1,40-1,60 eurų, priklausomai nuo kuro kainos ir krovinio tipo. Žinoma, jei tai gabenas krovinių (FCL) su pakrovimu/iškrovimu, kaina gali būti ir didesnė. Nesiūlyk per pigiai, nes tu pats sau pakenksi – vėliau nebus iš ko remontuoti variklio.

Ar imti išankstinį apmokėjimą?

Jei nežinomi brokeriai, tai tikrai taip. Ypač jei reikia sumokėti už kelią arba už kuro pildymą prieš sieną. Bet jei dirbi su „Mercedes“ ar „Bosch“ logistika, gali laukti 30 ar net 60 dienų. Čia jau reikia turėti pasiskolinimo galimybių arba gero faktoringo. Daiktų logistikos sprendimai perkrautuvams iš Vokietijos be finansinio pagrindo neveikia – pinigai sulaikomi ilgiau nei mums norėtųsi.

Kas daryti, jei nemoka terminuotai?

Skambinti ir rašyti. Vokiškos įmonės dažnai tiesiog „užmiršta“ arba paspaudė mygtuką ne toje vietoje. Jei praėjo 30 dienų ir nėra pinigų, siųsk priminimą. Jei po 45 dienų nieko – kelk bylą arba perduodk skolininkų išieškojimui. Vokietijoje teisinė sistema veikia gana greitai tokiuose atvejuose, jei turi visus dokumentus (CMR, sąskaitas, sutartis). Nelauk mėnesio.

Ar verta dirbti su faktoringo įmonėmis?

Kai pradedi, gali būti išsigelbėjimas. Tačiau jie imasi didelio procento – 2-5% nuo sumos. Jei turi stabilų srautą, geriau susitarti su banku dėl paskolos arba limito, nes faktoringas ilgainiui valgo pelną. Bet kai reikia greitai gauti pinigus degalams, kita išeities nėra.

Ar dažnai apgaulinėja su dokumentais?

Pasitaiko. Ypač su svorio arba prekės kategorija (pavojingi krovniai). Vieną kartą gavau užsakymą vežti „žaislus“, o paskui paaiškėjo, kad tai yra chemikalės, reikalaujančios ADR. Žinoma, už papildomą mokestį. Dabar visada tikrinu prekės kodą (HS code) ir klausiu, ar tikrai nėra jokių paslėptų pavojų.

Kokios sutartys su vairuotojais?

Čia jau tavo reikalas, bet patariu niekada nedirbti „žodžiu“. Turi būti parašyta, kas atsitinka, jei vairuotojas girtauja arba sugadina prekę. Vokiškai klientai nenori girdėti iškalbų, jie nori žinoti, kas atsakingas. Gerai sudaryta sutartis yra dalis tų pačių Daiktų logistikos sprendimų perkrautuvams iš Vokietijos.

Techninė pusė ir vairuotojų kasdienybė

Ar sunku gauti leidimus dideliems kroviniams?

Labai sunku. Vokietija yra labai biurokratinė šalis šioje srityje. Reikia turėti detalų maršrutą, brangų draudimą ir lydinčius automobilius. Kartais leidimo laukimas trunka savaitę. Jei neesi specialistas šioje srityje, geriau nebandyti – gali užstrigti vidury miesto su per dideliu kroviniu ir be leidimo.

Kaip elgtis su šaltkraičiais?

Ten reikia tikslumo. Vokietijos sandėliai turi šiuolaikinius terminalus, kurie fiksuoja temperatūrą. Jei atvažiuoji su -18 laipsnių, o reikėjo -20, gali atmesti visą krovinį. Patikrink šaldymo įrangą prieš kelionę. Daiktų logistikos sprendimai perkrautuvams iš Vokietijos maisto pramonei reikalauja aukščiausios techninės priežiūros.

Kur nusistatyti poilsį vairuotojui?

Nebėra tų laikų, kai galėdavai sustoti prie kelio ir miegoti. Dabar reikia ieškoti oficialių aikštelių. Programos kaip „Truckfly“ padeda, bet vietų dažnai nebėra. Ypač pietinėje Vokietijoje. Geriau rezervuoti vietą iš anksto, jei žinomi, kad bus vėlu. Niekas nenori mokėti 50 eurų baudos už neteisėtą stovėjimą.

Ar dažnai krauna per vėlu?

Kasdien. Vokiški sandėlininkai dirba pagal savo grafikus, o ne pagal tavo. Gali atvykti 8:00 ryto, o tave priims tik 14:00. Tokios yra „just in time“ pasekmės, kai viskas sužlugsta. Reikia kantrybės ir knygos (arba telefonio) su pramogomis. Nerašyk brokeriui kas valandą, kad laukiate – jis nieko nepadarys.

Kas daryti, jei sugedo mašina Vokietijoje?

Skambinti salvatoriui (t.y. techninei pagalbai). Tai brangu, bet greita. Turi būti draudimas, kuris padengia techninės pagalbos iškvietimą. Jei sugedo prie sienos, situacija dar blogesnė. Visada turik su savine dujų veržliarakčio rinkinį ir papildomą tepalą – tai dažniausiai išgelbėja situaciją, kol važiuoja mechas.

Ar reikia vokiškų dėžių (EPAL)?

Taip, labai rekomenduoju. Vokietijos sandėliai yra išrankūs dėl pakuotės. Jei atveži nusilpnintą ar netinkamą paletę, gali būti bauda arba priverstas keisti savo lėšomis. EPAL palepės yra standartas, su kuriuo mažiau galvos skausmo.

O kas dabar su tais elektromobiliais?

Žinau, žinau, visi sako, kad ateitis. Bet dabar kur įkrauti? Vokiškai stotės stato, bet ne visur. Tiekim krosim, kol galima dyzelinu, bet akis reikia turėt lauke. Daiktų logistikos sprendimai perkrautuvams iš Vokietijos greitai keisis dėl to, reikia sekti naujienas apie infrastruktūrą, kol nepalikome be darbo.

Išvada

Galiausiai, tie Daiktų logistikos sprendimai perkrautuvams iš Vokietijos nėra jokia rocket science, bet reikalauja kantrybės ir žinių. Jei esi pasiruošęs dirbti ne tik 8 valandas per dieną ir mokėsi iš savo klaidų, tai gali būti labai pelningas verslas. Svarbiausia – niekada nepasiduok panikai, kai kažkas nueina ne taip, kaip planavai, ir visada turk atsarginį planą bei savo draugų brokerių numerį, kuris gali padėti naktį.