Daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją: kas pasikeitė per 20 metų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti viena – daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją niekada nebuvo lengvas, bet dabar jis tapo dar sudėtingesnis. Anksčiau užtekdavo padėti dėžę į sunkvežimį ir važiuoti, o dabar viską valdo kompiuteriai, o vokiečiai reikalauja dešimtųjų tikslumo. Dažnai klientai klausia, kodėl taip sudėtinga, bet tiesą sakant, tai vienas užtikrintiausių rinkų, jeigu viską padarei teisingai. Žinoma, visada iškyla nesklandumų su muitinės arba vairuotojų poilsiais, bet štai paprastas, beveik „virtuvės“ paaiškinimas, kaip tai veikia iš vidaus.

Bendrai kalbant, daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją paremta griežta tvarka, nors mes, esyje lietuviai, kartais mėgstame šiek tiek elgtis pagal situaciją. Vokiečiams to nėra. Jei dokumente parašyta 14:00 valanda, reiškia 14:00, o ne 14:05. Tačiau nepaisant griežtumo, ši rinka mums labai svarbi, todėl reikia suprasti pagrindus, kad siunta nebūtų gražinta atgal iš Lenkijos sienos.

Bendri klausimai apie vežimus

Ką tiksliai reiškia daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją?

Tai gana plačus sąvokas apibrėžimas, bet paprastai kalbant, tai visa aibė procesų – nuo prekių paėmimo iš jūsų sandėlio Lietuvoje iki jas iškraunant prie kliento durų Miunchene ar Hamburge. Sistemos valdymas reiškia, kad mes seksime krovinią realiu laiku, užtikrinsime, kad dokumentai būtų tvarkingi (kas, tiesą sakant, yra svarbiausia), ir koordinuosime vairuotojo darbo laiką, kad jis neviršytų valandų. Vokietija yra centrinė šalis, todėl ten susiduria visi europiniai srautai, be gero valdymo ten tiesiog niekaip neišsiversti.

Kiek laiko užtrunka atvežti krovinius į Vokietiją?

Paprastai į standartinę vietą, kaip kad Berlynas ar Diuseldorfas, važiuojame apie 18–24 valandas, jei nėra didelių spūsčių. Tačiau jei reikia važiuoti gilyn į Bayerną (Bavariją) arba kur nors į kalnų rajonus, gali užtrukti dieną ilgiau. Žinoma, viskas priklauso ir nuo to, kiek laiko trunka krovinys pajungimas, kas yra mūsų nuoširdžiausia baimė. Kartais vairuotojas atvažiuoja paimti, o klientas dar nebus surinkęs prekių, tuomet viskas pastumiamas.

Ar brangu vežti į Vokietiją lyginant su kitomis šalimis?

Nebūtinai brangu, bet taip pat nebe ta pigu kaip prieš penkerius metus. Kainos labai priklauso nuo degalų ir, žinoma, nuo euro kurso. Vokietija yra arti, todėl grįžtant tuščiomis (t.y. be krovinio) maršrutai ne ilgi, kas leidžia laikyti kainas konkurencingomis. Tačiau jeigu reikia skubaus vežimo (express), tai kažkas kainuoja tris kartus brangiau, ir to išvengti sunku, nes vokiečiai moka už greitumą.

Ką daryti, jei norima skubiai atvežti mažą siuntą?

Tuomet naudojame dalinio užimtumo sunkvežimius arba net specialiuosius krovininius mikroautobusus, jei siunta telpa. Daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją leidžia lanksčiai reaguoti – jeigu netenkate standartinio 33 paletės sunkvežimio, galime susitvarkyti su dviem ar trimis paletėmis kartu su kitais klientais. Tai vadinama konsolidacija, tai šiek tiek pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia surinkti visą mašiną.

Ar galima vežti atvirkštiniu kryžiumi, t.y. iš Vokietijos į Lietuvą?

Žinoma, netgi labai pageidautina, kadangi tai sumažina kainą. Jei turite partnerių Vokietijoje, kurie siunčia prekes atgal, galima daryti taip vadinamą „circle“ maršrutą, t.y. važiuoti ten su pilna, čia su pilna. Bet dažnai būna, kad iš Vokietijos atvežame mašinų detalių ar chemijos pramonės gėrimų, o į ją vežame maisto prekių ar baldų, viskas susidėjė.

Kokias mašinas naudojate?

Daugiausia tai standartiniai „tentalai“ (tent trucks) su 13,6 metro ilgio priekaba, kurios telpa 33 europaletes. Kartais, jei reikia temperatūros, imame šaldytuvus (fridges), bet jie brangesni. Taip pat turime ir „jumbo“ priekabų su aukščiu stogu, jeigu reikia vežti ką nors išsišokusio, nors čia daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją turi savus niuansus, nes ne kiekvienas sandėlis turi aukštas vartus.

Dokumentai ir muitinė (Miega)

Ar reikalingas MVG (Muitinės vadovo) dokumentas?

Absoliučiai taip. Be MVG (Importas ar Eksportas) per sieną nepraeisite, net jei tai tik tranzitas. Buvo laikai, kai ką nors praeidavo be jo, bet dabar sistema viską fiksuoja, ir baudos didelės. Dokumentas turi būti pateiktas prieš važiavimą, o ne tada, kai sulaiko vairuotoją pasienio punkte. Nors dabar daugelis dalykų elektroniniai, vis tiek būna nesklandumų, jei kodas blogai suvestas.

Kas nutinka, jei sąskaitoje faktūroje yra klaida?

Tuomet prasideda mušti galvą siena. Vokiečių muitinė (ar mūsiškiė, įeinant) yra labai griežta dėl netikslumų. Jei svoris nurodytas tone, o yra kilogramais, arba prekės kodas (HS code) nepasitvirtina, gali tekti Laukti dieną dvi, kol viską pataisysit. Geriau kartą patikrinti dukart, nei mokėti sandėlio nuomos už laiką, kol gaisis.

Ar reikia Exporto dokumento, kai važiuojame į ES šalį (Vokietiją)?

Tai techninė detalė, bet taip, nors abi šalys ES, vis dar reikalingas išvykimo deklaravimas (Exportas), kadangi mums tai yra išorės prekyba pagal mokesčių sistemą. Daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją reikalauja švarios apskaitos, o be Exporto negalite taikinti 0 % PVM ratei klientui. Vengrų ar lenkų muitininkai kartais tikrina labai atidžiai.

Ar galima veži asmeninius daiktus?

Galima, bet tai turi būti aiškiai pažymėta kaip „Household goods“ arba dovana, ir jos vertė negali viršyti tam tikros ribos be PVM mokėjimo. Be to, negalite vežti 20 kompiuterių ir sakyti, kad tai dovana draugui, tuomet tai taps verslo vežimas. Vairuotojas gali turėti problemų, jei atrodys, kad jis verčia nelegalią prekybą.

Kas yra TIR knygelė ir ar ji reikalinga?

TIR naudojama daugiau tranzitu per trečiąsias šalis (pvz., per Baltarusiją ar Ukrainą), bet ne tarp ES. Į Vokietiją važiuodami TIR nenaudojame (išskyrus retus atvejus su specialiomis procedūromis), mums užtenka standartinio CMR ir MVG. TIR knygelė dabar daugiau kaip pasenęs dalykas tokiuose maršrutuose.

Kas tas CMR?

Tai tarptautinis vežimo dokumentas-dovana. Jame parašytas siuntėjas, gavėjas, krovinio tipas ir svoris. Be CMR jūs net neįsivaizduojate – tai lyg pasas jūsų kroviniui. Vairuotojas turi jį duoti pasirašyti nuo pasienio iki gavėjo sandėlio. Jei CMR dingsta, prasideda nervai, nors tai pakeičiama, bet laiko prarandama daug.

Realios situacijos ant kelio

Vairuotojui pasibaigė vairavimo laikas, kas darys?

Tuomet jis privalo sustoti poilsio. Tai yra griežtas dalykas – fiskaliniai taikikliai neleis įsijungti. Ir čia daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją suka spiralę, nes jei jis sustoja netinkamoje vietoje, gali gauti baudą. Mes stengiamės planuoti maršrutus taip, kad poilsiai būtų tiksliai suplanuoti, bet kartais spūstys A9 autostradoje sugadina visus grafikus.

Ar dažnai dega sunkvežimiai?

Deja, taip, ypač kai vairuotojai priversti važiuoti lėtai viršutinėje pavara (kai stabdo variklis). Nenaudojamos (panaudotos) padangos arba blogai sureguluotas variklis gali užsidegti. Prieš metus turėjome atvejį netoli Frankfurto, kuriam teko iškviesti ugniagesius. Krovinią reikėjo perkrauti į kitą mašiną – tai trys dienos ir nemažai nervų visiems.

Kas daroma, jei pas mane sugedo prekės atvykus?

Pirmiausia – nuotraukos. Vairuotojas turi užfotografuoti būklę iškrovimo metu arba tuoj pat pasaiškinęs, kad ypač jei įpakavimas pažeistas. CMR nuostatai dėl atsakomybės yra griežti, tačiau realybėje reikia įrodymų. Jei dėžė sutrupėjusi, bet viduje viskas gerai, vokiečiai to dažnai nepriima – reikalauja pakeitimo. Mums tekdavo kompensuoti brangias technologijas dėl blogo pakavimo.

Ar saugu važiuoti per Vokietiją?

Saugiau nei, sakykim, Italijoje ar Rumunijoje, tačiau vokiečių greitkeliai (Autobahn) turi savo džiazą. Ten važiuojama labai greitai, kai nėra greičio apribojimo (bent dalinai). Dėl to avarijos būna siaubingos. Tačiau kelių dangos yra geriausios pasaulyje, todėl techninių sugadinimų dėl duobių mažiau. Žinoma, pavogti ką nors iš mašinos ten sunkiau nei pietų Europoje.

Ar sutinka sandėliuose naktį?

Mažai kur. Didžioji dalis Vokietijos sandėlių dirba tik iki 16:00 valandos. Jeigu vairuotojas atvyksta 17:00, jis privalo laukti ryto. Naktiniame režime dirba didelių prekybos centrų (kaip „Kaufland“ ar „Edeka“) sandėliai, bet ten eilės gali būti po tris valandas. Štai todėl daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją turi būti labai tiksliai suplanuota laiko atžvilgiu, kad mums nereiktų mokėti už viršvalandžius vairuotojui.

Ar dažnai pasitaiko, kad vairuotojas „dingsta“?

Kartais atsitinka, kad vairuotojas nusileidžia pailsėti prie kelių poilsio aikštelės (Rasthof) ir užmiega per ilgai, arba jo telefono bateriją išsikrauna. Mes stengiamės naudoti GPS sekimą, tačiau technika ne visada pasitiki. Buvo atvejų, kai tekdavo skambinti į kitas mašinas, kurios važiuoja netoliese, kad paieškotų mūsų „nukeliavusio“ kolegos.

Sandėliavimas ir krovos darbai

Ar turite savo sandėlius Vokietijoje?

Mes tiek turime „virtuvės“ tipo sandėlius Lietuvoje, tiek naudojamės partnerių tinklais Vokietijoje (pvz., Frankfurte arba netoli Berlyno). Daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją neapsiriboja tik vežimu – dažnai reikia laikinai padėti prekes, kol gavėjas jas galės priimti. Tai vadinamasis „Cross-docking“ arba trumpalaikis saugojimas.

Kas yra „pallet“ standartas ten?

Vokietijoje labai mėgstamos standartinės 120x80 cm Europaletes (EUR). Jei atvežiate 120x120 cm (FIN) arba kokias nors nestandartines gultas, gali būti problema su krautuva ar sandėlių angomis. Be to, paletės turi būti tvirtos – jei paletė sugedusi, vokiečiai gali atmesti visą krovinią reikalaujant pakeisti pakavimą vietoje.

Ar galite suorganizuoti krovinių surinkimą?

Taip, darome tai kasdien. Jei jums iš penkių skirtingų gamyklų Lietuvoje reikia surinkti vieną mašiną į vieną klientą Vokietijoje, tai vadiname kompleksiniu vežimu. Tai patogu klientui, nes jis gauna vieną sąskaitą ir vieną atsakomybę. Mums tai reiškia daugiau koordinavimo, tačiau už tai gauname džiaugsmą, kad klientas nenukentėjo.

Ar reikia įrenginio (krautuvo) iškrovimui?

Dauguma mašinų turi vairuotojo aptarnaujamą kraną arba „huckepack“ sistemą, bet pilnas 33 tonų krovinys be sandėlio krautuvo neiškrovamas. Jeigu gavėjas neturi krautuvo (forklift), reikia tai iš anksto pranešti, kad mes užsakyčiom „su savo žmonėmis“ (su dviem vairuotojais arba samdomais krautojais). Tai papildomai kainuoja.

Kaip elgiamasi su per sunkiomis prekėmis?

Jei krovinys viršija 3 tonas arba yra neįmatuojamas (pvz., didelis agregatas), reikalingas specialus technikos transportas. Daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją numato ir ypatingų leidimų gavimą (pvz., jei reikia važiuoti naktį arba su lydinčiu automobiliu). Vokietijoje tai reglamentuota labai griežtai, nėra tiek laisvės kaip Lietuvoje.

Ar saugumuose saugomos brangios prekės?

Žinoma, dirbame su saugumo (security) sertifikatuotais sandėliais. Jei vežate telefonus arba vaistus, reikalingas CTPAT arba AEO statusas. Be to, mašinos turi būti užrakintos tvirtai, o vairuotojai turi žinoti, kur sustoti, kad nebuti apiplėštiems (nors Vokietijoje plėšimai reti, bet atsitinka).

Finansai ir sutartys

Kaip susiformuoja kaina?

Kainą lemia atstumas, svoris, kuro rinkos kaina (prijungta prie degalų indekso), ir darbas. Jeigu reikia skubiai, skubos mokestis. Jeigu krovinys „bėgiojantis“, t.y. labai lengvas, bet užima daug vietos, taip pat gali brangiau kainuoti, nes nebegalime užsitraukti nieko kito. (Čia turiu omenyje, kad jei užpildoma tik pusė mašinos, mums nuostolis).

Ar galima atsiskaityti gavus prekes?

Nebegalime daryti tokių rizikų. Standartiškai dirbame su pirkimo–pardavimo sutartimi (P-S), mokėjimai per 7–30 dienas. Kai kurie nauji klientai prašo atsiskaityti „prie vartų“, bet mes to nedarome, nes jei jų bankas neveikia arba jų sąskaita užšaldyta, mūsų vairuotojas liks su prekėmis ir be pinigų, o to mes nenorime.

Ar imate užstato mokestį (deposit)?

Kartais imame, jei vežame brangų krovinią arba dirbame su nauju, nepatikrintu klientu. Užstatas grąžinamas, kai vairuotojas grįžta atgal su CMR pasirašytu gavėjo. Tai apsauga nuo sukčių, kurių, deja, rinka dar neteko.

Ar padengiate draudimu?

Taip, kiekviena kelyje esanti mašina turi draudimą (krovinių draudimas). Tačiau jis apribotas (paprastai iki 1 mln. EUR arba pagal sutartį). Jei vežate deimantus už 5 mln., reikia papildomo draudimo. Svarbiausia – neignoruokite taisyklių apie pakavimą, jei supakavote blogai, draudikas nemokės.

Ką daryti, jei klientas nemoka laiku?

Mes turime juridinį skyrių, kuris siunčia priminimus, bet tiesą sakant, kiekvienas turtėtų žinoti, kad be mokėjimo mes nebevežiame toliau. Vokiškame versle tai yra tabu – nemokti laiku. Daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją remiasi pasitikėjimu, be jo niekas neveikia. Jei užstringa mokėjimai, stabdomas krovinys iki pat išsprendimo.

Techninės detalės ir įranga

Ar svarbi prekių ženklinimas (etiketės)?

Labai svarbu. Vokiški sandėliai naudoja skenavimo sistemas. Jei ant dėžės nėra brūkšninio kodo (barcode) arba jis neskeninguojamas, jūsų prekę gali tiesiog padėti į „stray“ (niekieno) kampą ir reikės mėnesį ją ieškoti. Etiketėje turi būti lotyniškas prekės pavadinimas, o ne lietuviškas (pvz., ne „bulvės“, o „Kartoffeln“ arba „potatoes“).

Kas daryti su pavojingomis krovomis (ADR)?

Jos reikalauja specialių leidimų. Jei prekė yra degi, nuodinga ar sprogsti, tai turi būti nurodyta sąskaitoje faėktūroje ir mašina turi būti aprūpinta ADR įranga (gesintuvai, rūbams). Vokietija labai atidžiai tikrina tai savo keliuose, ypač netoli chemijos gamyklų. Vairuotojas be ADR pažymėjimo negali vairuoti tokių krovinių.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Taip, dauguma mašinų turi GPS seklius. Nors vokiečiai dažnai sako, kad privatumas svarbus, versle tai būtina. Galite žiūrėti internete, kur dabar jūsų siunta – ar stovi tiesiam Kelnas, ar jau iškrauta. Sistemą valdome mes, o klientui duodame nuorodą arba atsiunčiame žinutę.

Kokios prikabinos tipus naudojate?

Visų pirma tai „Standart Tent“ – uždaras sunkvežimis su špagu. Taip pat naudojame „Tautliner“ – tai atviras sunkvežimis su tentu, kuris nukenčia į šoną, patogu krauti su kranu. Jei reikia, turime ir „MEGA“ su plokštuma (juodais gruntu), bet tai retai, kai reikia pervežti statybinę techniką.

Ar atliekate klientų apžiūras?

Kartais, jei klientas tuo susidomi, vykstate kartu su vairuotoju į gamyklą paimti prekes? Galime padėti, jei reikia patikrinti kiekį ar kokybę prieš išvykstant, bet už tai imamas papildomas mokestis, nes tai ne mūsų pagrindinė funkcija. Geriau, jei jūsų darbuotojas tai padarys, o mes tik parvešime.

Išvados

Galiausiai, daiktų logistikos sistema ir jos valdymas į Vokietiją nėra koukų mokslas, jeigu žinai pagrindus ir gerbi taisykles. Svarbiausia yra drausmingumas ir gerai parengti dokumentai. Nors pasitaiko nesklandumų, kaip sugedusios mašinos ar užstrigęs muitinėje, profesionalus planavimas padeda juos išvengti arba sušvelninti. Taigi, jei ruošiatės siųsti prekes į Vokietiją, tiesiog sužinokite, ko tiksliai reikia, ir pasirūpinkite tuo iš anksto – tai sutaupys daugiausiai nervų.