Daiktų gabenimo terminai į Vokietiją atitinka kliento poreikius: kaip tai veikia realybėje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – teorija dažnai skiriasi nuo to, ką mes matome kelyje. Klientas visada nori žinoti tikslų valandą ir dieną, o mes čia stengiamės išsiversti su orais, eismo spūstimis ir vairuotojų nuotaikomis. Nors daiktų gabenimo terminai į Vokietiją atitinka kliento poreikius popieriuose, praktikoje viskas dažnai būna kur kas sudėtingesnė istorija. Vokiškas precizitetas yra puikus dalykas, tačiau kai prie durų privažiuoja sunkvežimis iš Lietuvos, kuris vairuotojui buvo penktas per savaitę, tie terminai gali šiek tiek pasislinkti. Štai kodėl svarbu ne tik pasirašyti sutartį, bet ir suprasti, kas vyksta „už scenos“. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidinio pusės, be jokio poliravimo.

Kaip išvis suformuluojami tie terminai

Ar daiktų gabenimo terminai į Vokietiją visada tikslūs?

Dažniausiai įrašome 3-5 darbo dienas, priklausomai nuo to, kur tiksliai važiuojame – ar tai Berlyno pakraščiai, ar kažkas giliau Bavarijoje. Bet tą tiks lumą apibrėžia ne vien tik atstumas, bet ir tai, kiek krovinių turime sukomplektuoti vienoje mašinoje. Kartais atrodo, kad kelias truktų dvi dienas, tačiau jei reikia apvažiuoti penkis miestus, kad paimti dalinius krovinius, tas laikas automatiškai išsiplečia. Turime būti sąžiningi – klientas nori, kad daiktų gabenimo terminai į Vokietiją atitiktų jo poreikius, bet mes negalėtume jam pasakyti „pirmadienį“, jei žinome, kad vairuotojas tik sekmadienį išvyks iš paskutinio punkto. Tai yra tas balansas tarp to, ką klientas nori girdėti, ir to, kas fiziškai įmanoma.

Kodėl kartais skiriasi tai, ką sako dispečeris ir kas parašyta sąskaitoje?

Dispečieriai – tai žmonės, kurie bando sudėlioti mozaiką. Jie gali pažadėti greitą terminą telefonu, kad tik įtikintų klientą, o tada vėliau sąskaitoje užrašyti ilgesnį laiką, kad apsisaugoti. Aš pats esu kaltas dėl to prieš daugelį metų (noriu tikėti, kad nuo to laiko pasimokiau). Buvo atvejis, kai pažadėjau krovinį atvežti per 48 valandas, o vėliau teko aiškintis, kad vairuotojas susirgo griuvėsiais. Taigi, skirtimas atsiranda dėl to, kad žmogiškasis faktorius ir komerciniai interesai kertasi. Geriausia visada pasiklausti, ar terminas yra „tvirtas“ ar tai tik planinis numatomas laikas.

Ar galima pasitikėti terminu, kurį sako kitos firmos?

Žinoma, yra firmų, kurios tiesiog meluoja, kad užgautų užsakymą. Ypač jei kalbame apie labai mažas kainas. Jei kas nors sako, kad nupirks krovinių pervežimą į Vokietiją už pusę kainos ir atveš per dieną, tai turbūt jūsų daiktus vežs nelegaliai arba jie niekada nepyks. Matęs esu tokias situacijas, kai mašina stovi sienoje, nes vairuotojas neturėjo leidimų. Todėl, kai kalbame apie tai, kad daiktų gabenimo terminai į Vokietiją atitinka kliento poreikius, reikia žiūrėti ne į kainą, o į įmonės reputaciją. Negeriausia yra tada, kai klientas susiduria su tikrove jau tada, kai jo prekės užstrigęs kažkur Lenkijoje be priežiūros.

Kas su tuo vokišku precizitumu

Ar vokiečiai tikrai taip griežtai laikosi terminų?

Vokiškame logistikos pasaulyje, jei sakote „achtung“, tai reiškia, kad reikia kreipti dėmesio. Jei sutartyje parašyta, kad atvykimas turi būti iki 8:00 ryto, o vairuotojas atvyksta 8:15, gali būti didžiulės problemos. Jie turi tokias sistemas, kurios leidžia sekti kiekvieną minutę. Tačiau, jei mes sugebame iš anksto pranešti, kad bus pavėlavimas, dažniausiai jie supranta. Problema ta, kad mūsų vairuotojai kartais pamiršta pranešti. Tada tas vokiškas precizitetas pasiverčia į baudas arba uždraudimą važiuoti į tą terminalą. Tai yra tas momentas, kur daiktų gabenimo terminai į Vokietiją tampa nebe poreikių atitikimu, o tiesiog išlikimo kova.

Kaip elgiamės, jei vokiškas pirkėjas reikalauja greitesnio pristatymo?

Čia viskas priklauso nuo to, kiek klientas (jis, kuris mums moka) noria paprašyti. Kartais reikia tiesiog pasakyti „ne“, jei tai fiziškai neįmanoma be pažeidžiant taisyklių apie poilsio laiką. Prieš keletą metų turėjau atvejį, kai reikėjo skubiai vežti dalis į fabriką Štutgarte, nes kitaip jie sustabdysią gamybos liniją. Mums teko organizuoti papildomą vairuotoją keitimą per pusiau kelio. Tai brangu, bet tada daiktų gabenimo terminai į Vokietiją atitiko kliento poreikius, nors ir su dideliais mūsų nuostoliais. Kartą net teko važiuoti pats, nebuvimo kito išeities.

Ar savaitgaliai daro įtaką pristatymui?

Absoliučiai taip. Vokietijoje naktinis poilsis ir savaitgalio draudimai yra labai griežti, ypač kai kalbame apie pavojingus krovinius arba labai sunkias mašinas. Jei terminas krenta ant šeštadienio, o vairuotojas pavargęs, jis tiesiog privalo sustoti. Dažnai klientai nemato šio detalumo ir galvoja, kad vairuotojas tiesiog tingi. Aš taip pat buvau toks prieš daug metų, kol pats nesuvažiavau su mašina ir nesupratau, kad tas poilsis ne prabanga, o būtinybė. Taigi, planuodami, kad daiktų gabenimo terminai į Vokietiją būtų tikslūs, visada stengiamės įvertinti šias taisykles.

Realios problemos kelyje

Ką daryti, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Pradedame skambinti pagalbos tarnyboms, o jei tai yra, tarkime, Šiaurės Reinas-Vestfalija, tai paslaugos gali būti brangios ir lėtos. Esu matęs, kaip mašina stovi dėl paprasto variklio gedimo tris dienas. Tokiu atveju visi terminai iš karto eina į šiukšlyną. Čia jau nebe kalbame apie tai, ar daiktų gabenimo terminai į Vokietiją atitinka kliento poreikius, o apie tai, kaip išgelbėti bent dalį krovinio. Kartais teks perkrauti į kitą mašiną, o tai – papildomi laukimai ir rizika, kad kažkas nusileis ar sudužtų.

Ar eismo spūstys tikrai tiek įtakoja?

Ypač kai važiuojate per A2 arba A1 autostradas. Vienas avarijos atvejis gali užblokuoti visą juostą valandomis. Ir vokiečių autostradose, nors ir yra greičio nenuostatų vietomis, spūstys susidaro staigiai. Aš kartą važiavociu (taip, pasidarė klaida) ir praleidau beveik penkias valandas ties Hanoveriu. Niekas to numatyti negali. Todėl, kai suteikiame terminą, visada pridedame „rezervą“ būtent dėl tokių neprognozuojamų situacijų. Klientui tai atrodo kaip pavėlavimas, bet mums – kaip standartinė diena kelyje.

Ką reiškia „krovinio komplektacija“ ir kodėl tai užtrunka?

Dauguma klientų mano, kad mes tiesiog įmetame dėžę į mašiną ir važiuojame. Bet jei tai yra dalinis krovinys (LTL), tai reiškia, kad reikia surinkti prekes iš penkių skirtingų siuntėjų Lietuvoje, o paskui galbūt dar ir iš Latvijos. Vieną kartą teko laukti, kol viena gamykla užbaigs gamybos partiją dviem valandomis vėliau. Dėl to visa mašina pavėlavo. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl numatyti daiktų gabenimo terminai į Vokietiją gali skirtis nuo fakto. Negalima važiuoti su pusiau tuščia mašina, tai neapsimoka, tad laukiame.

Kliento lūkesčiai vs. realybė

Kodėl klientas manau, kad pervežimas yra akimirksniu?

Nes jie mato tik pradžią ir pabaigą. Užpildo dokumentą – ir po dvių dienų gauna prekę. Jie nemato to, kas vyksta tarp: muitinės patikros, vairuotojo miegas, techninės problemos, blogas oras. Jiems svarbu, kad daiktų gabenimo terminai į Vokietiją atitiktų jų poreikius, o jiems poreikis dažniausiai yra „vakar“. Mes stengiamės aiškinti, kad logistika nėra teleportacija. Bet kai klientas spaudžia, mes tenkinamės, nors ir žinome, kad keliaujame ant ribos.

Ar galima kažką padaryti, kad terminai būtų trumpesni?

Galima, jei užmokėsite už ekspresinį reisą arba pilną mašiną (FTL). Tada vairuotojas važiuoja tiesiai į tašką be sustojimų. Bet tai kainuoja. Dažniausiai klientai nori pigiai ir greitai – tai kombinatorika, kuri dažnai suirutį sukelia. Jei norite, kad daiktų gabenimo terminai į Vokietiją būtų maksimaliai greiti, turite suprasti, kad tai reiškia didesnes išlaidas degalams ir vairuotojo darbo užmokesčiui už viršvalandžius (kurie, tiesa sakant, yra griežtai reglamentuoti).

Kaip elgtis, jei klientas skundžiasi dėl pavėlavimo?

Pirmiausia – neiginėti. Tiesa yra geriausias ginklas. Jei mes kalti dėl blogo planavimo, pripažįstame. Jei dėl eismo – parodome duomenis. Kartais suabejoju, ar verta visai aiškintis, kai klientas tiesiog nori išliesti emocijas, bet tai mūsų darbo dalis. Geriausia pasiūlyti nuolaidą kitam kartui arba kažką panašaus, kad išlaikyti santykius. Galiausiai, svarbiausia, kad prekė pasiektų paskirtį saugiai, o ne būtent tada, kai rodo laikrodis.

Specifiniai dalykai ir detalės

Ar svarbu, ką tiksliai vežame? (Buitinės technikos, statybinės medžiagos ir t.t.)

Labai svarbu. Statybines medžiagas dažniau krauna dideliais kranais, tai užtrunka. Buitinė technika reikalauja labai atsargaus tvarkymo, nes dėžės dažnai pažeidžiamos. Vieną kartą vežėme brangų pianiną (kažką panašaus į Steinway) ir teko rasti specialų vairuotoją, kuris moka su tuo dirbti. Paprasti daiktų gabenimo terminai į Vokietiją čia netinka, reikalingas individualus požiūris. Kiekvienas krovinys turi savo specifiką, kuri gali prailginti arba sutrumpinti procesą.

Kaip orai veikia vairuotojus?

Žiema čia yra visiškas košmaras, ypač jei tenka važiuoti per kalnus arba kai Vokietijoje pasidaro dideli sniego pūgai. Vairuotojai lėtina ne todėl, kad tingi, o todėl, kad saugumas yra pirmiausia. Esu girdėjęs istorijų, kai mašinos užstrigdavo ir stovėdavo po dieną. Todėl žiemos metu visada įspėjame klientus, kad terminai gali pasislinkti. Tai yra natūralu, nors ir nepatogu.

Ar dabartinė situacija pasaulyje (kuro kainos, trūkstamas vairuotojų) keičia situaciją?

Be abejo. Kuro kainos šokinėja, o tai reiškia, kad maršrutai gali būti keičiami taip, kad pigiau užpilti. O vairuotojų trūkumas... Dieve mano, tai didžiausia bėda. Kartą teko laukti tris dienas, kol rasime kas iš viso norės važiuoti. Dėl to daiktų gabenimo terminai į Vokietiją dabar yra dažniau lankstūs negu anksčiau. Negalime garantuoti to paties greičio, kai neturiame kas vairuoti mašiną.

Ar dažnai pasitaiko dokumentų problemų?

Nuo laiko laiką. Neteisingai užpildyta CMR sąskaita-faktūra arba trūkstami sertifikatai gali sustabdyti mašina pasienyje arba viduje Vokietijoje patikros metu. Vokiškai pareigūnai labai atidžiai viską tikrina. Viena maža klaida – ir viskas stovi. Todėl visada patikriname dokumentus du kartus, nors žmonės vis dar sugeba padaryti klaidų.

Kas vyksta, jei klientas nėra vietos pristatymo metu?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja, o sandėlys uždarytas arba atsakingas asmuo dingo. Tada prasideda laukimo mokestis. Vairuotojas negali niekur dėti tos krovinio, jis privalo laukti. Tas laukimas dažnai sukelia grandininę reakciją – kiti klientai gauna prekes vėliau. Klientas turi suprasti, kad jei jo nėra, tai ne mūsų kaltė, kad terminai pasikeičia.

Ar verta rūpintis draudimu?

Savo, kaip vežėjo, draudimą mes turime, bet klientas dažnai pamiršta apie savo rizikas. Jei krovinys brangus, verta jį papildomai apdrausti. Buvo atvejų, kai gaisre sandėlyje viskas sudegė, ir be papildomo draudimo klientas gavo labai mažai kompensacijos. Tai nekeičia terminų, bet tai keičia padarinių mastą.

Kaip sekami kroviniai realiu laiku?

Technologijos žengia toliau. Turime GPS sistemas, kurios rodo, kur mašina yra. Bet ne visada tai veikia tiksliai, kai mašina yra požeminiame sandėlyje arba tunelyje. Viskas priklauso nuo ryšio. Tačiau dažniausiai galime pasakyti: „Jis yra ties Frankfurte“. Tai padeda spręsti, ar daiktų gabenimo terminai į Vokietiją bus laikomasi.

Ką daryti, jei prekė atvyksta pažeista?

Čia jau reikalas tarp draudimo kompanijų. Svarbu užfiksuuoti pažeidimą tuoj pat, kai atidaroma mašina. Jei vairuotojas pasirašo dokumentą, kad viskas tvarkoje, o vėliau pasirodo, kad buvo daužta – nebebus ko padaryti. Todėl visada sakome vairuotojams: „žiūrėk akis“.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Tai sudėtinga klausimas. Oficialiai, komercinėmis mašinomis tai neleidžiama arba labai apsunkinta dėl muitinės taisyklių. Jei tai yra keli keliauninko lagaminai, tai viena, o jei visa buto apykaita – tai jau turi būti deklaruojama kaip krovinys. Daiktų gabenimo terminai į Vokietiją čia gali būti ilgesni dėl papildomų patikrų.

Kaip elgiamės su pačiais smulkiausiais siuntiniais?

Jei tai tik viena dėžė, dažniausiai nenaudojame sunkvežimio, o siunčiame kurjeriu. Klientai kartais per daug reikalauja, kad dėžėlę atvežtų 20 tonų sunkvežimis tiesiai į kiemą, kur negali įvažiuoti. Čia reikia protingo. Mes stengiamės patarti geriausią sprendimą, o ne tiesiog daryti tai, ką paprašė.

Ar turiu galvojų ateičiai?

Manau, kad viskas bus vis labiau automatizuota. Bet kol yra žmogus vairoje, kol yra eismo spūstys ir blogas oras, tie terminai visada bus šiek tiek „plaukiojantys“. Ir tai yra normalu. Svarbiausia yra komunikacija. Jei mes sakome, kad bus pavėlavimas, klientas turi tai sužinoti pirmas, o ne tada, kai jau skambina ir pyksta.

Ar visada verta taipyti į mažiausias kainas?

Mano atsakymas – ne. Maža kaina dažniausiai reiškia, kad kažkas bus padaryta „ant blauzdų“. Gali būti nenaudojamos tvirtinimo juostos, vairuotojas gali važiuoti pernelyg ilgai be poilsio. O jei norite, kad daiktų gabenimo terminai į Vokietiją būtų ne tik tikslūs, bet ir saugūs – mokėkite už kokybę.

Ar kas nors keičiasi dėl aplinkosaugos?

Taip, Vokietijoje vis daugiau kalbama apie „Green Logistics“. Reikia važiuoti tam tikromis trasomis, mažiau teršiant. Tai gali šiek tiek pakeisti maršrutus ir juos padaryti ilgesniais, bet taip mes prisidedame prie geresnio futuro. Klientams tai dažnai nesvarbu, bet man asmeniškai – taip.

Paskutinis žodis apie tai, kas svarbiausia

Svarbiausia – nesisukti galvos. Mes čia tam, kad padėtume. Jei pasikeičia planai, tiesiog pasakykite mums. Mes surasime būdą. Logistika nėra statika, tai gyvas procesas, ir kartais jis būna netvarkingas, tačiau visada pasiekiamame tikslą.

Išvada

Galiausiai, viskas sukenka į vieną paprastą tiesą – norint, kad daiktų gabenimo terminai į Vokietiją atitiktų kliento poreikius, reikia ne tik gerų mašinų, bet ir atviros bei sąžiningos komunikacijos. Nėra nieko blogiau, nei tylėti tada, kažkas negerai. Aš per šiuos metus išmokau, kad klientas geriau įvertins tiesą apie pavėlavimą nei melagingą pažadą. Taigi, klauskit savo vežėjo, pasidomkite, kame problema, ir tada kartais net tos „blogos“ dienos kelyje taps paprasta rutina, kurią tiesiog reikia pergyventi.