Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, sklandžių važiavimų iki tokių situacijų, kai norėjasi viską mesti ir eiti dirbti į mišką. Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos yra vieni sudėtingiausių, nors ir atrodo, kad tai tik kaimyninė šalis, į kurią važiuoti kaip į parduotuvę. Vokietija – tai ne tik tvarka ir automagistralės, tai ir griežti taisyklės, kurias mūsų siuntėjai dažnai pamiršta arba tiesiog nežino. Čia nebelieka tiesiog "pasiųskite krovinį", reikia žinoti smulkmenas, kurios užtikrina, kad jūsų prekės pasieks Lietuvą saugiai ir laiku. Jei norite išvengti nemalonumų ir nereikalingų rūpesčių, geriau ankščiau supraskite, kas laukia už uždarų vartų.

Bendri klausimai apie gabenimą ir laiką

Kiek laiko užtrunka daiktų gabenimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, bet atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Viskas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos krašto keliaunate – ar tai Miunchenas pietuose, ar Hamburgas šiaurėje. Įprastai, jei kalbame apie dalinį krovinį (siuntą), tai tai gali užtrukti nuo trijų iki penkių darbo dienų, nes reikia surinkti kitas siuntas į vagoną. Jei tai pilna mašina (FTL), tai į Lietuvą važiuojate vieną ar dvi dienas, priklausomai nuo to, kaip vairuotojui sekasi priešais sieną arba ar nėra eilių. Tačiau daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos taip pat susiję ir su tuo, kad vokiečiai labai griežtai laikosi poilsio laiko, tai yra, vairuotojas negali važiuoti 24 valandas, tad reikia skirti laiko poilsiui.

Ar galima gauti krovinį per 24 valandas?

Teoriškai – taip, jei tai yra pirmadienį ir jūsų krovinys jau paruoštas Vokietijos sandėlyje, o vairuotojas laukia prie durų. Bet praktiškai? Retai kada taip būna. Vienišas vairuotojas turi vairavimo poilsio režimus, kurie neleidžia nuvažiuoti toliau nei 4,5 valandas be pertraukos. Jei reikia skubiai, tada reikia užsakyti dviejų vairuotojų komandą, kurie gali važiuoti be ilgo sustojimo, tačiau tai kainuos gerokai brangiau. Dažnai klientai galvoja, kad tai tiesiog "nuspausti du pedalus", bet realybėje tai sudėtingesnis logistikos žaidimas. Taip pat reikia prisiminti, kad daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos gali užtrukti dėl papildomų procedūrų, kurių neįmanoma numatyti iš anksto.

Kodėl kartais vėluoja mašinos iš Vokietijos?

Nesakyčiau, kad tai dėl vairuotojų tinginystės, nors tokių atvejų, žinoma, būna. Dažniausiai dėl to kaltos pačios Vokietijos įmonės, kurios tiesiog nepastebi, kad jų sandėlininkai dirba lėtai. Buvo atvejų, kai vairuotojas atvažiuoja į paskirtą vietą penkiolikaą valandą, o jam sako: "Atvažiuokite rytoj, mes jau uždarymės". Vokiškas organizuotumas kartais sužaidžia prieš mus, nes jei nėra užsakyto krovinimo laiko (slot), tenka laukti. Dar viena priežastis – eilės prie užkrovimo vietų, ypač didžiuosiuose logistikos centruose prie Berlyno arba Frankfurte, kur tenka stovėti po kelias valandas.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saugu, jei viskas padaryta teisingai. Turiu omenyje, kad reikia ne tik pasakyti "man čia yra auksas", bet ir užtikrinti, kad krovinys yra uždraustas, o pakuotė atitinka standartus. Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos reikalauja ypatingo dėmesio dokumentams – turi būti tikslus inventorius ir nuotraukos prieš kraunant. Vokietijoje draudimo kompanijos yra labai griežtos, jei įvyksta įvykis, be to, ten daug "piratų", kurie stebi didžiuosius sandėlius. Geriau nedėti jokių užrašų ant dėžių, tipo "kompiuteriai" ar "pinigai", geriau rašyti abstrakčias kategorijas, kad nepritraukti nereikalingo dėmesio.

Kaip susitarti dėl kainos, jei prekės jau paruoštos?

Kainos susitarimas yra tas momentas, kai dažniausiai kyla nesusipratimų. Jei jūs jums reikia skubaus pervežimo, nereikia laukti, kol paskutinę minutę paskambinsite brokeriui. Kainą formuoja ne tik atstumas, bet ir rūdos (degalai), taip pat vokiški mokesčiai už kelius (Maut). Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos tampa brangesnis rudenį arba žiemą, kai didelė paklausa. Jei galite planuoti iš anksto, pabandykite užsakyti mašiną bent savaitę anksčiau – tai gali sutaupyti dešimtį procentų. O jei skubate... tada turite mokėti tą rinkos kainą, kurią toliau nukraipys.

Krovinių pakavimas ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pagrindinis dalykas – tai važiavimo lapas, kuris vadinasi CMR. Be jo negali judėti joks krovinys tarptautiniu maršrutu. Be to, būtina turėti prekių sandėlio sąrašą (packing list) ir sąskaitą-faktūrą (invoice). Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos taip pat reikalauja, kad sąskaitoje būtų nurodytos HS kodai (prekių klasifikacijos kodai), nes be jų gali būti problemų sienojje arba su muitinė, nors Vokietija ir yra ES, bet visada yra tikrinimai. Jei siunčiate pavojingas krovinius (ADR), tada privaloma ir speciali licencija. Be viso šito rinkinio mašina tiesiog neišvažiuos iš sandėlio.

Ar reikia muitinės deklaracijos, jei važiuojame iš ES į ES?

Formaliai – ne, jei abiejų šalių mokesčiai apmokestinti. Tačiau yra vienas "bet". Jei jūsų prekės yra iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, iš Kinijos, ir jos stovi Vokietijos sandėlyje (tai vadinama "customs clearance" arba "inward processing"), tai jas išvežiant reikia tvarkyti eksporto dokumentus T1 arba T2 dokumentus. Aš čia ne teisininkas, bet dažnai klientai su tuo susiduria, kai perka "pigiau" iš Vokietijos prekybininkų, kurie tiesiog perkrauna prekes iš Azijos sandėlių. Geriau iš anksto klausti tiekėjo, ar prekės jau "išgrynintos" ES rinkoje, ar ne.

Kaip teisingai supakuoti siuntą ant paletės?

Tai viena dažniausių klaidų, kurią matau. Žmonės užkrauna dėžes ant paletės ir tiesiog palieka, manydami, kad vėžimas (plėvelė) išlaikys viską. Ne, neišlaikys. Vokietijos vairuotojai yra įpratę prie tvarkos, ir jei jie pamatys, kad krūva gali nukristi, gali tiesiog atsisakyti krauti. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos įtraukia ir vairuotojo atsakomybę, jis nenori gauti baudos už ne užtvirtintą krovinį. Naudokite popierines juostas, kampines apsaugas, o paletę užvyniokite bent trimis–keturiais plėvelės sluoksniais. Ir prašom, nenaudokite sugedusių paletės – jei kojos sulūžta, vokiečiai gali padaryti nuobaudą už sugadintą grindinį savo sandėlyje.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų?

Tiesiog sustoti. Jei vairuotojas išvažiuoja be CMR arba be sąskaitos, jis rizikuoja ne tik savo darbu, bet ir dideliomis baudomis. Vieną kartą buvo toks atvejis, kad klientas nusiuntė dokumentus el. paštu, bet vairuotojas neturėjo spausdintojo kelyje. Teko važiuoti iki artimiausio spaustuvo, rasti vietą ir spausdinti. Dabar dauguma vairuotojų turi planšetes, bet vis dar rekomenduoju turėti popierinę versiją. Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos tokie, kad vietos pareigūnai mėgsta "daryti reidus", o be popieriaus tu esi beveik nusikaltėlis jų akimis.

Ar galima siųst asmeninius daiktus?

Galima, bet tai yra sudėtingiau nei atrodo. Jei tai tik kelios dėžės su drabužiais po persikraustymo, tai galima kaip "dalinis krovinys" (LTL), jei tai nėra prekybinis tikslas. Tačiau jei bandysite siųst daug technikos arba naujų daiktų su etiketėmis, gali būti įtariama prekyba be registracijos. Tada reikės mokėti PVM ir deklaruoti. Daiktų gabenimas iš Vokietijos asmeniniais tikslais dažnai apsunkina tuo, kad reikia įrodyti, kad tai tavo nuosavybė ir kad ją atveži atgal (pvz., studentai grįžtant). Geriau pasikalbėti su logistika iš anksto, kad neišsitumtum ant smulkių.

Kainos ir mokesčiai

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina – tai ne tik matematika iš taško A į tašką B. Čia įeina degalų kaina (kuri, kaip žinote, šokuoja), Maut mokestis Vokietijoje (jie turi brangiausius kelius Europoje), o taip pat vairuotojo atlyginimas. Dar svarbu, ar tai yra "įkrovimas" (paimti krovinį) ar "iškrovimas" (pristatyti). Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos taip pat susiję su tuo, kad ten labai brangios rankinės darbo valandos. Jei reikia, kad vairuotojas padėtų krauti rankomis, tai bus papildoma mokestis. Ir dar vienas dalykas – sezoniškumas. Prieš Kalėdas kainos šokteli du kartus.

Kas yra "Maut" ir kodėl jis brangus?

Maut tai yra kelių mokestis, kurį moka sunkvežimiai už važiavimą po Vokietijos automagistralėmis. Jis skaičiuojamas pagal ašies kiekį ir išmetamųjų dujų klasę (Euro 5, Euro 6). Senesnės mašinos moka daugiau, todėl pigesni pervežėjai dažnai naudoja senesnę techniką, kas gali būti riziku. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos be Maut mokesčio būtų neįmanomas, nebent važiuoti provincijos keliais, kas užtruktų amžinai. Šis mokestis sudaro didelę dalį galutinės sąskaitos, todėl nenuostabu, kad kainos kartais atrodo aukštos.

Ar galima sutaupyti renkantis pigų pervežėją?

Galima, bet tada turite būti pasiruošę rizikai. Pigūs pervežėjai dažnai taupo ant vairuotojų poilsio (kas nelegalu), ant technikos priežiūros arba naudoja "tamsias" schemas be draudimo. Aš mačiau, kaip pigi firma paliko krovinį kieme, nes vairuotojui "pasibaigė valandos". Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos tokie, kad ten neverta rizikuoti – geriau sumokėti šimtą eurų daugiau, bet gauti garantiją, kad prekės atvyks. Jei kaina atrodo per daug gera, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra.

Kaip mokėti: iš anksto ar gavę prekes?

Standartinė praktika yra mokėti prieš išvykstant mašinai arba gavus prekes, priklausomai nuo jūsų sutarties su tiekėju. Tačiau dažnai Vokietijos tiekėjai reikalauja, kad prekės būtų apmokėtos (kad būtų išlaikytos EXW termino sąlygos), o tada jums reikia susitarti dėl transporto su Lietuvos pervežėju. Yra ir variantų "grynaisiais prie vairuotojo" (COD), bet tai paseno ir brangiau. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos dabar dažniau vyksta per bankinius pavedimus, kad būtų aiškus pinigų kelias.

Ar yra papildomų mokesčių, kurių nepasakoma iš karto?

Deja, taip. Dažniausiai tai yra "wait time" – laukimo mokestis. Jei vairuotojas atvyksta į paskirtą vietą ir turi laukti ilgiau nei 2 valandas (paprastai laikoma, kad tai nemokama), sandėlis gali paimti mokestį už stovėjimą. Dar vienas dalykas – iškrovimas rankomis, jei nėra keltuvo. Vokietijoje darbo sąnaudos yra milžiniškos, tad viena valanda rankinio darbo gali kainuoti tiek, kiek pusė bakelio degalų. Visada klauskite, ar kainoje įskaičiuotas iškrovimas.

Specifinės situacijos ir problemos

Kas daryti, jei prekės atvyko sugadintos?

Pirmiausia – nerašykite priėmimo akto, jei nesutinkate su būkle. Vokietijos vairuotojai gali spausti, kad "viskas gerai", pasirašykite ir vėliau reikšite pretenziją, bet tuomet jūsų šansai maži. Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos reikalauja, kad būklė būtų užfiksuota CMR dokumente (tame mažame langelyje apie pažeidimus). Nufotografuokite dėžes prieš atidarydami, jei matote įdrėskimus. Jei pažeidimas viduje, o išorė tvarkinga, tai vadinasi "slaptas defektas", tą reikia pranešti per 7 dienas, bet įrodymai sunkesni.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Dauguma vairuotojų, ypač Vokietijos ar Lenkijos, dirba pagal taisykę: "Aš važinu, tu krauni". Jei jūsų sandėlyje nėra keltuvo arba vairuotojas turi tik rankas, jis gali atsisakyti tai daryti. Yra išimčių, kai sutartyje parašyta "vairuotojo pagalba", bet tada tai kainuoja. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos neįsivaizduojamas be technikos, tad jei planuojate siųsti į vietą be keltuvo, apie tai praneškite iš anksto, kad atsiųstume mašiną su "kranu" (autokrautuvu).

Kas nutinka, jei vairuotojas praranda raktus nuo mašinos?

Tai galų gaila, bet tai nutinka dažniau, nei manote. Vieną kartą vairuotojas pametė raktus poilsio zonoje, ir teko laukti šešias valandas, kol atvyko pagalbinė komanda su atsarginiais raktais. Tokiu atveju laikas skaičiuojamas kaip force majeure (nepageidaujinos aplinkybės), tačiau klientas visada nervingai žiūri į laikrodį. Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos tokie, kad ten labai griežta saugumo sistema, todėl raktų praradimas gali reikšti ne tik laukimą, bet ir mašinos blokavimą.

Ar galima siųst krovinius, kuriuos neleidžiama vežti?

Žinoma, ne. Kalbu apie ginklus, narkotikus, pavojingias chemines medžiagas be licencijos arba gyvūnus be veterinarinių pažymų. Vokietijos policija labai dažnai sustoja sunkvežimius tikrinimui, ir jei randa kažką nelegalaus, mašina konfiskuojama iš karto. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos turi būti visiškai skaidrus, nes ten yra daug videokamerų ir stebėjimo sistemų kelyje. Geriau nebandyti savo laimės su dalykais, kurie gali baigtis kalėjimu.

Ką daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Tai įvyksta. Sunkvežimai taip pat sensta ir genda. Tada skambinama techninei pagalbai, kuri atvyksta pataisyti arba nuvežti mašiną. Jei krovinys švarus ir skubus, gali būti, kad reikės perkrauti jį į kitą mašiną (transhipment). Tai brangu ir ilga procedūra. Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos tokie, kad techninė pagalba ten yra greita, bet brangi. Klientui tada tenka sukantrinti, bet mes visada stengiamės informuoti iš karto, kad nesižiūrėtum į žemėlapį galva.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei mašina jau važiuoja link jūsų krovinio arba jau yra pakrauta, atšaukimas reiškia, kad jums reikės sumokėti bent važiavimo išlaidas ir grįžimo tuščia eiga (dead mileage). Vokiečiai yra labai principingi šiuo klausimu – jei sutartyje parašyta atšaukimo sąlygos, jas laikysis. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos reikalauja planavimo, todėl galvokite dukart prieš skambindami "stabdykite mašiną".

Specifiniai klausimai apie Vokietijos rinką

Ar sunku važiuoti į Vokietijos miestus centruose (Umweltzone)?

Labai sunkina, jei mašina neturi atitinkamos žalios kortelės (Umweltplakette). Beveik visi didieji miestai turi aplinkosaugos zonas, kuriose draudžiama važiuoti senoms, taršiai keliančioms mašinoms. Jei vairuotojas įvažiuos be kortelės, bauda bus 80 eurų, o gauti kortelę nebus paprasta. Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos įtraukia ir šiuos smulkius, bet svarbius dalykus. Visada tikrinkite, ar jūsų pervežėjo mašinos turi tas korteles, jei reikia važiuoti į miesto centrą, pvz., į Berlyną ar Miuncheną.

Ar reikia kalbėti vokiškai su vairuotojais?

Ne būtinai, angliškai daug kas supranta, ypač jaunesni vairuotojai. Tačiau senos kartos vokiški vairuotojai gali tiesiog nusisukti, jei nemėgsta kalbėti kita kalba. Sandėliuose dažniausiai dirba ukrainiečiai arba lenkai, taigi rusiškai arba lietuviškai taip pat galima susikalbėti. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos dažnai vyksta "tarptautiniu" kalbų mišiniu, bet svarbiausia aiškiai surašyti adresus ir kontaktus CMR dokumente.

Kodėl Vokietijos sandėliai taip lėtai aptarnauja?

Tai klausimas, į kurį neturiu atsakymo jau 20 metų. Vieną kartą stovėjome 4 valandas, nes buvo pertrauka pietums, o po to kompiuterinė sistema užstrigo. Vokiečiai mėgsta procedūras – pirmiausia užsiregistruoti prie vartų, tada nuvažiuoti į zoną, palaukti, kol kvies, paskui parodyti dokumentus tris kartus. Jie nedirba "greitai", jie dirba "pagal instrukciją". Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos tokie, kad ten reikia kantrybės. Naudinga turėti knygą arba gera muziką kelyje.

Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?

Dabar tai jau beveik standartas. Didelės firmos turi GPS sekimo sistemas, kurias gali paduoti klientui (nuoroda). Tačiau mažesnės firmos gali tik tiesiog paskambinti vairuotojui ir paklausti, kur jis yra. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos tampa visai skaidrus dėl technologijų, bet kartais signalas dingsta, kai vairuotojas važiuoja per miškus arba Vokietijos kaimo vietoves. Tenka pasikliauti telefonu.

Kokios yra populiariausios maršrutų problemos?

Populiariausias maršrutas yra per A9 autobaną (Miunchenas-Niurnbergas-Berlynas). Ten yra daug eismo įvykių ir darbų. Dar viena bėda – tiltai. Vokietijoje yra daug senų tiltų, kurių aukštis yra ribotas (4.00 m arba mažiau). Jei vairuotojas neįsidėmės ženklo, gali "nuplauti" tentą. Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos reikalauja, kad vairuotojas būtų labai atidus navigacijos ženklams, nes klaidos kainuoja brangiai.

Ar verta rinktis didelę ar mažą pervežimo firmą?

Didelės firmos duoda stabilumo, bet gali būti biurokratinės (užpildysi dešimt formų). Mažos firmos gali būti lanksčios ir pigesnės, tačiau jei įvyk problema, gali būti, kad niekas neatsilieps. Aš asmeniškai renkuosi vidutinio dydžio firmas, kurios turi savo techniką, bet dar turi šeimynišką požiūrį į klientą. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos yra per didelis rizikos verslas, kad joje būtų patikėti kam nors nepatikimam.

Kaip elgtis, jei Vokietijos klientas atsisako priimti prekes?

Tai blogiausias scenarijus. Jei tai ne jūsų kaltė (pvz., prekės netinkamos), tada krovinys turi būti grąžintas atgal arba laikinai padėtas sandėlyje. Laikymas Vokietijoje yra labai brangus – gali kainuoti po 20-50 eurų už dieną už vieną vietą (pallet space). Reikia turėti aiškias sutartis su tiekėju, kas daroma atveju, jei jis atsisako. Daiktų gabenimo proceso ypatumai iš Vokietijos tokie, kad ten niekas nemokamai nelaukia.

Ar yra skirtumas tarp "krovininio" ir "siuntinio"?

Taip, didelis. Krovinys (LTL arba FTL) važiuoja dideliu vagonu, o siuntinys (kurjeris) – maža mašina (3.5t). Jei turite 2 paletes, geriau siųsti kaip krovinį, bus pigiau. Jei vieną dėžę – kurjeriu. Daiktų gabenimo procesas iš Vokietijos siuntiniais yra greitesnis, bet brangesnis už kilogramą. Taip pat kurjeriai gali turėti apribojimų dėl svorio arba matmenų, kurie sunkvežimiams neegzistuoja.

Išvada

Viskas apie daiktų gabenimo procesą iš Vokietijos atrodo sudėtinga tik pirmą kartą, kai susiduriate su problema, bet iš tiesų tai tik sistemos ir kantrybės reikalas. Svarbiausia – nebijoti klausti ir viską užfiksuoti raštu, nes vokiškas tvarkomaniškumas mums gali padėti, jei mums viskas aišku. Nors vokiečiai gali būti griežti ir kartais netvarkingai elgtis, jie mėgsta, kai viskas vyksta pagal taisykles, tad jei pasiruošiate, važiavimas įprastas būna be jokių didelių rūpesčių. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų klaidų, kurias aš pats turiu pamiršti, bet vis prisimenu kiekvieną kartą, kai pasirodo sąskaita už baudą.