Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Daiktų gabenimo operatyvumo privalumai Vokietijos rinkoje: kas vyksta iš tikrųjų?
Sėdžiu čia ir galvoju, kiek kartų per tuos dvidešimt metų girdėjau apie „optimizavimą“. Vokietija – tai kita lygmeniu, ten daiktų gabenimo operatyvumo privalumai Vokietijos rinkoje iš tiesų reiškia pinigus, o ne tik gražius žodžius. Infrastruktūra ten kaip iš pasakų, bet ir reikalavimai tokie pat aukšti. Esu matęs, kaip mažos firmos užkariauja rinką tik dėl to, kad pristato laiku, o didelės „karietės“ stringa dėl biurokratijos. Čia ne tik apie greitą vairavimą autobanu, tai apie visą procesą, nuo sandėlio iki kliento rankų, ir tai veikia, jei nesi tingus. (taip, tinginys čia priešas).
Kodėl laikas Vokietijoje brangiau už auksą?
Kiek tikrai užtrunka toks pervežimas?
Tai klausimas, į kurį negaliu atsakyti vienu sakiniu. Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai keliame. Jei į Duisburgą – tai greita, ten didžiausias krovinių mazgas. Bet jei reikia važiuoti gilyn į Bavariją, pietus, tai užtruksia. Paprastai, jei krovinius įkeliam ryte, Vokietijoje jie gali būti jau kitą dieną. Tačiau niekada neduodu 100% garantijų, nes automagistralėse nutinka staigmenų. Vieną kartą stovėjome šešias valandas ties vienu nelaimingu avarijos vieta. Taigi, laikas yra sąlyginis dalykas, nors ir stengiamės jį sutraukti iki minimumo.
Ar tikrai autobanu važiuojant greičiau įtakos turi?
Sako, kad Vokietijoje nėra greičio limito, bet tai ne visai taip. Daug kur dabar jau yra ribojimai, 120 ar net 100 km/h. Ir vairuotojai, kurie ten važinėja kasdien, žino, kur gali spausti, o kur geriau nusileisti. Tačiau daiktų gabenimo operatyvumas priklauso ne tik nuo to, kiek greitai suki variklį. Jis priklauso nuo to, kaip greitai išsikraunamas konteineris ar puspriekabė. Gali važiuoti 160 km/h, bet jei prie sandėlio eilė – nieko nedai. Tai svarbu suprasti.
Kodėl Vokietijoje viskas taip „greitai“?
Jie tiesiog turi sistemą. Tų logistikos centrų kiekis ten kažkoks neįtikėtinas. Gali atvežti prekes į Hamburgą vidurnaktį, o jos ryte jau būna išgabentos toliau traukiniais ar sunkvežimiais. Toks gabenimo operatyvumas Vokietijos rinkoje leidžia mums konkuruoti. Lietuvoje mes vis dar kovome su keliais (nors jie gerėja), o ten keliai lygus, o sankryžos suprojektuotos taip, kad neužstotum. Be to, vokiečiai labai gerai planuoja, jie nemėgsta staigmenų, todėl ir viskas vyksta kaip laikrodis.
Kas dėl savaitgalių? Ar vežiate tada?
Tai yra viena didžiausių bėdų. Vokietijoje yra griežti apribojimai vairuotojų darbo laikui ir poilsio. Sekmadieniais beveik neįmanoma nieko vežti, nebent turi specialų leidimą, kuris kainuoja ne taip mažai. Taigi, jei užsakymą pateikiate penktadienį vakare, tikėkitės, kad jis bus atliktas tik pirmadienį arba antradienį. Neklauskite manęs, kodėl taip yra, tai jų įstatymai, su kuriais kovoti beprasmiška. Mums tenka prisiderinti prie taisyklių, ne kitaip.
Ar galima kažkaip paskubinti procesą?
Galima, bet tai kainuos. Yra tokių paslaugų kaip „ekspresinis pervežimas“, kai vairuotojas važiuoja tiesiai į tašką be sustojimų (tiek, kiek leidžia tachografas). Bet ten kainos būna dvigubos, o kartais ir trigubos. Dažnai klientai nori visko ir iš karto, o kai išgirdo kainą, nutyla. Vokietijos rinka moko, kad greitis – tai luksusas. Tačiau jei prekės skubios (pvz., dalys gamybai, kur stovi cechas), tai daiktų gabenimo operatyvumo privalumai tiesiog perkelia svorius ant svarstyklės. Tuomet pinigai nebesvarbu.
Pinigai, kainos ir biudžeto realijos
Kiek vidutiniškai kainuoja viena kelionė?
Negaliu tau čia kainoraščio daryti, nes kainos šokinėja kaip kiaulės šiltadaržiu. Degus kurose, o paskui vėl krenta. Be to, svorio kategorijos: jei tai 1,5 tonos krovinys, tai bus viena kaina, jei 24 tonos – visai kita. Paprastai, į Vokietiją (pvz., į Berlyną ar Miuncheną) svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, ką ir kiek veži. (nors šią savaitę girdėjau, kad kainos šiek tiek nukrito). Viskas labai dinamika.
Ar brangu yra tas jūsų „operatyvumas“?
Kartais taip, kartais ne. Pavyzdžiui, jei sujungiame krovinius (kelių klientų siuntas viename sunkvežimyje), tai kaina kiekvienam klientui mažesnė. Bet tada gali šiek tiek užtrukti, nes reikia apvažiuoti po kelis sandėlius. Vienam svarbu daiktų gabenimo operatyvumo privalumai Vokietijos rinkoje išnaudoti maksimaliai, kitam – svarbiau sutaupyti. Aš visada sakau: pasirinkite viena arba antra. Abu kartą retai gaunami.
Ką daryti, jei pasiūly per daug brangiai?
Tai gali reikšti dalykus. Arba aš suklydo (o aži, irgi žmogus), arba rinka šiuo metu tokia, kad sunkvežimių trūksta. Pavasario pabaigoje arba rudens pradžioje visada būna „karščiai“. Jei kas siūlo žymiai pigiau – įtarkite. Gali būti, kad tai firma be draudimo, arba vairuotojas važiuos be poilsio (kas nelegalu). Geriausia pasikalbėti atvirai, paklausti, iš ko susideda kaina.
Ar mokėti iš karto ar po to?
Dauguma logistikos bendrovių dirba su pirkimo–pardavimo sutartimis, t.y., pervedimas po 30 ar net 60 dienų. Jei esi naujas klientas, gali prašyti išankstinio mokėjimo. Tai normalu. Mes patyrėme, kai neapmokėtas vairuotojas tiesiog nusprendė važiuoti atgal su kroviniu (o kaip jo girt?... giirėjo). Tai buvo baisiai. Geriau suderinti sąlytas iš karto, kad nėr abejonių. Pasitikėjimas srityje svarbiau už bet kokias sutartis.
Kas yra tas „kuro priedas“?
Na, kuro kainos pasaulio mastu keičiasi. Negaliu fiksuoti kainos metams iš anksto. Todėl yra taikomas kuro priedas, kuris atsinaujina kas mėnesį ar savaitę. Vokietijoje degalai dažniau brangiau nei Lietuvoje, todėl tai įeina į sąmatą. Negražu, kai klientas gavęs sąskaitą su priedu pradeda šauktis. Reikėjo skaityti sutartį. Tai reali rinkos ekonomika, ne aš ją sugalvojau.
Vokietijos rinkos niuansai (kurie vargina)
Ar vokiečiai tikrai tokie griežti?
Taip, ir dar kaip. Jie turi visas tas „Maut“ mokesčius už kelius, tachografus kontroliuoja be gailesčio. Kartą mums teko girti, kad vairuotojas užtruko 15 minučių ilgiau poilsio, nei buvo numatyta, ir gavo baudą. Tokie dalygai įtakoja daiktų gabenimo operatyvumą. Jei reikalavimai griežti, reikia dirbti tiksliai. Nėra ten tos „gal padarysim rytoj“ kultūros. Viskas turi būti dokumentuota ir pagal taisykles.
Kas dėl kalbos? Ar vairuotojai moka vokiškai?
Turėtų mokėti bent bazinį lygį, ypač jei važiuoja „į darbą“ (pargabenti krovininį į statybos aikštelę). Bet realybėje dažnai kalbame angliškai arba rankomis ir kojomis. Didžiuosiuose sandėliuose (pvz., „Kuehne + Nagel“ ar panašiuose) personalas dažnai moka rusiškai ar lietuviškai, kadangi daug mūsiškių ten dirba. Tačiau aš visada patariu – pasirūpink vertėju arba dokumentais, kad nebūtų nesusipratimų prie sienos.
Ar reikia specialių leidimų?
Jei veži standartinius krovinius (palečius, dėžes), tai ne. Jei veži ką nors sunkaus, didelio, pavojingo (ADR), arba šaldytuvą – tai taip, reikia daugiau dokumentų. Vokietija yra labai draugiška vystyti verslą, bet biurokratija... Au, ta biurokratija. Vieną kartą truko mėnesį, kol gavome leidimą neįprasto dydžio kroviniui pravežti per miestą. Tai nėra paprasta.
Kur geriausia susitinkti su klientu?
Paprasčiausia yra tiesiogiai prie jų sandėlio. Bet jei nėra vietos, tai sunkvežimis turi važiuoti į artimiausią stotį, išsikrauti ten, o tada smulkus transportas veža toliau. Tai vadinama „cross-docking“. Tai pagerina daiktų gabenimo operatyvumo privalumus, nes sunkvežimis neužstrigta mieste. Miestuose kaip Frankfurtas ar Miunchenas eismas tiesiog chaosas, didelės mašinos ten nepageidaujamos.
Ar dažnai pasitaiko vagysčių?
Deja, taip. Vokietija, ypač Šiaurės Reinas-Vestfalija, yra viena pavojingiausių vietų Europoje krovininių automobilių vagystėms. Gaujos stebi parkavimo aikšteles. Jei turi brangų krovinią (elektroniką, rūbus), privalai užsakyti saugų stovėjimą su apsauga. Neklauskite manęs, kodėl tai papildomai kainuoja. Geriau prarasti 50 eurų už stovėjimą nei 50 tūkstančių už krovini.
Problemos ir kaip jas išsprendžiame (ar bandome)
Kas nutinka, jei sugedžia mašina?
O, tai klasika. Mes visada turime draudimą, bet tai neduoda laiko atgal. Jei sugeda Vokietijoje, siunčiame pagalbą iš Lietuvos arba samdomas vietinis servisas. Tai gali užtrukti valandą, o gali ir dieną. Geriausia, kai vairuotojas pats sugeba pasiprašyti vietiniame servise, nors kalbos barjeras gai trukdyti. Klientai šiuo metu visada verčia nervingai, bet mes darome viską, ką galime. Kartais tiesiog reikia kantrybės.
Ar buvote praleidę terminą?
Buvo. Pripažinsiu. Vieną kartą dėl blogų orų per Alpes buvome uždelsti dvi dienas. Klientas buvo įsiutęs, bet kas gali prieš gamtą? Mes paprašėme supratimo. Svarbiausia yra informuoti iš karto, kai kažkas negerai. Tiems, kurie tyčiojasi ir sako „važiuoju“, o sėdi kaviniuje, tikrai nepageidaujami. Vokietijos rinkoje reputacija svarbiau už vieną sėkmingą kelionę.
Ką daryti, jei klientas pats suklydo dokumentuose?
Tai dažna problema. Blogai nurodytas kiekis, neteisingas adresas arba EORI numeris. Tada krovinius gali užfiksuoti muitinėje. Pradedame skambinti, rašyti el. laiškus, taisyti. Tai laiko praradimas. Aš visada prašau patikrinti duomenis tris kartus prieš išvykstant. Niekas nenori mokėti už sandėlio išlaikymą tik todėl, kad kas nors įvedė klaidą.
Ar sunku rasti gerų vairuotojų?
Labai sunku. Dabar didelis trūkumas. Jei turi vairuotoją, kuris žino Vokietiją, kalba bent truputį ir yra sąžiningas – laikyk jį kaip akį galvoje. Dauguma jaunų nori dirbti tik Lietuvoje arba tik savaitgaliais. Tarptautiniai pervežimai reikalauja atsidavimo. Be vairuotojo net nėra kalbos apie jokius daiktų gabenimo operatyvumo privalumus. Jis yra tas variklis.
Ką daryti su sugadintu kroviniumi?
Tai baisiausia baimė. Jei atvykstate ir matote, kad kad kokia dėžė sutrypta... skausmas. Reikia fotografuoti viską, daryti protokolą (CMR), skambinti draudimo kompanijai. Mes esame atsakingi už krovinią nuo to momento, kai jį pasiėmėme, iki atidavimo. Bet jei krovimas buvo blogai padarytas kliento sandėlyje (pvz., nenuimti stovai), tai ten ginčytis sunkiau. Visada stengiamės įkelti patys, kad būtume tikri.
Techninės pusės ir ateitis
Ar reikia jau domėtis elektromobiliais?
Vokietijoje jau yra daug vietų, kur kelti elektromobilius, o kai kur miestuose netgi įleidžia tik elektros transportą. Bet tolimiems reisams dar trūksta autonomijos. Mūsų srityje tai ateities dalykas, bet ateina greitai. Gali būti, kad po penkerių metų daiktų gabenimo operatyvumas bus vertinamas ir pagal CO2 emisijas. Dabar tai brangu, bet investicijos reikalingos. Vokietijos klientai vis dažniau klausia apie „žaliąjį“ logistiką.
Ar naudojate kokius nors programas?
Žinoma, be to nebeįsivaizduojame. GPS stebėjimas, elektroniniai dokumentai (e-CMR), kuriuos Vokietija puoselėja. Tai greitina procesą. Anksčiau reikėjo gaišti valandas, kol vairuotojas suranda fax'ą (nors kas dabar naudoja faksą? seniai). Dabar viskas telefonu. Taip ir Vokietijos rinkoje viskas skaitmeninėja. Kas nesispręsta – lieka už ribų.
Ar verta investuoti į savus mašinas?
Dabar rinka nestabili. Nuoma arba pervežimų brokeriavimas saugiau. Turėti parką – tai didelė rizika, kai kainos krinta. Aš pažįstu milžinus, kurie bankrotavo, nes neapskaičiavo paskolų. Geriau būti lanksčiam. Bet jei turi pastovius didelius klientus Vokietijoje, pvz., automobilių dalių tiekėjus, tai savo parkas gali apsimokėti dėl operatyvumo. Tiesiog reikia gerai skaičiuoti.
Kokios prognozės?
Manau, kad greitis ir tikslumas bus dar svarbiau. Vokietijos ekonomika nukrenta, bet ji visada atsikelia. Ji yra variklis. Mes, kaip logistikos įmonės, turime būti pasirengę dirbti dar greičiau ir efektyviau. Kas neinvestuos į sistemas ir žmones, tas liks nušalęs prie pakraščio. Tai mano nuomonė po 20 metų.
Ar dažnai keičiasi keliai ar maršrutai?
Ne, keliai lieka panašūs, bet eismo ribojimai keičiasi. Dažnai atsiranda naujų „žaliosios zonos“ miestuose, kur negali važiuoti senais sunkvežimiais. Reikia nuolat sekti naujienas, nes viena diena važiuoji normaliai, o kita – gali baudą gauti. Tas operatyvumas priklauso nuo to, kaip gerai planuoji maršrutą iš anksto, o ne tik nuo žemėlapio.
Kodėl verta rinktis būtent mus (arba patyrusius brokerius)?
Nes mes žinom, kur yra kibiro. Esame matę viską: ir sudegusius mašinas, ir prarastus krovinius, ir laimingus klientus. Mums nebereikia skaityti instrukcijų, kaip užpildyti CMR. Mes tiesiog darome savo darbą. O tas daiktų gabenimo operatyvumas Vokietijoje yra mūsų kasdienybė, ne magija.
Galutinis patarimas naujokams?
Neskubėkite pigiai. Išsirinkite patikimą partnerį. Vokietija ne vieta eksperimentams su „kaimyno sūnaus“ autokrautuve. Ten reikia profesionalumo. Ir pasirūpinkite draudimu. Tikrai pasirūpinkite.
Išvada
Viskas susideda į vieną paprastą tiesą: laikas yra pinigai, o Vokietija tai moka geriausiai nei kas kitas. Nors dažnai daiktų gabenimo operatyvumo privalumai Vokietijos rinkoje atrodo kaip sudėtingi techniniai terminai, iš tikrųjų tai tik geras planavimas ir žmonių, kuriems galima pasitikėti, darbas. Esu matęs daugybę verslų, kurie išaugo tik dėl to, kad jų prekės atvykdavo anksčiau nei konkurentų. Sėkmės ir sėkmės kelyje (ir stenkitės neužstrigti ties Hanoveriu).