Daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos: kas tikrai vyksta keliuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus. Gyvenau vokietiškame furų parke, mokiausi vokiškai keikti ir gerti kavą, kuri skonis deguto. Taigi, kai kalbu apie daiktų gabenimo logistikos valdymą į ir iš Vokietijos, nečiaupu iš interneto, o iš tos pačios dujos, kurią kiekvieną rytą įkvėpia vairuotojas ties Kauno ar Varšuvos sankryžomis. Čia ne kalbos apie idealias knygose aprašytas schemas, o apie realų gyvenimą – kur vieną dieną viskas vyksta lydvėjant, o kitą dieną sugenda sunkvežimis Duisburge. Tiesiog bandau paaiškinti, kaip tai tik veikia, be jokio poliravimo.

Kodėl viskas užtrunka ilgiau negu planuota?

Kiek laiko iš tikrųjų trunka važiuoti iki Berlyno?

Visada sakau klientams, kad geriau skaičiuokite pagal blogiausią scenarijų. Oficialiai yra apie 12–14 valandų, jei važiuojate be sustojimų (kas neįmanoma). Bet realybėje? Pradžioje reikia priaugti prie prekės, užtrunka valandą, dvi. Vokiškai keliai, žinoma, puikūs, bet „bau“ (darbininkų poilsis) laikas yra griežtai reglamentuojamas. Jei vairuotojas įveikė 4,5 valandas, jis privalo sustoti 45 minutes. Daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos susideda ne iš važiavimo, o iš to poilsio ir laukimo. Taigi, jei planuojate antradienį ryte prekę turėti Berlyne, geriaukraupykite ją į fūrą sekmadienio vakare.

Kas nutinka, jei vokiškai policijai nusprendžia sustabdyti fūrą?

Tai kojas nutraukianti situacija. Vokiečiai turėtų apie tai dainas dainuoti, kad taip mėgsta tikrinti. Jei vairuotojas nėra užmigęs valandą per ilgai, arba tais pačiais metais trūko šiek tiek poilsio – baudos mamos. Tada jūsų prekė stovi kaip įkalintas žirgas. Esu matęs, kaip viena mūsų mašina stovėjo tris dienas ties Kolnumi, kol išsiaiškinome dokumentus. Bauda gali siekti kelis šimtus eurų, o transportavimo procesas sustoja kaip įkirtas. Todėl visada sakykime savo vairuotojams: „Miegokite geriau nei namuose, nežaiskite su Vokietijos policija“.

Ar tikrai nuo šešto ryto galima vykti, jei užsakymas ateina vėlai?

Dėl to dažnai ginčijamės su klientais. Jie manęs klausia: „O kodėl jis nevažiuoja?“ Žmogaus, vairuotojui reikia miego. Yra tokia dalykas kaip poilsio laikas. Jei jis atvažiavo į sandėlį 23:00 valandą ir iškrovė jį 4:00 ryto, jis neturi teisės šokinėti į kabiną ir važiuoti toliau. Jis privalo miegoti. Daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos yra apie taisykles, ne tik apie greičio metrą. Aš galiu sužadinti vairuotoją, jei jis mano draugas, bet tai nelegalu ir pavojinga. Geriau laukti porą valandų ryte, nei gaišti savo sąmonę.

Kiek užtrunka perkrauti prekes iš vieno furos į kitą (krovinių perleidimas)?

Tai vadinasi „kros“ operacija. Vieną kartą padariau per tris valandas, kai viskas buvo supakuota ant europalečių. Kitą kartą... O dieve, ten buvo maišai su dumbliu ir dėžės be jokios tvarkos. Užtrukome beveik šešias valandas. Viskas priklauso nuo to, kaip prekės supakuotos. Jei ant paletės, tai tiesiog keltuvas pakelia ir perkelia. Jei tai dėžės, turiu dėti visas rankas. Tai brangu ir lėta, bet kartais vienintelis būdas pristatyti prekę laiku, jei pagrindinis vairuotojas užstrigo. Vokiečiai to nemėgsta, jei juos lauki, tačiau kartais nėra kito pasirinkimo.

Ką reikia žinoti apie paletes ir krovimą?

Ar turiu būti būtinai ant europalečių?

Geriau būtų. Žinote, vokiškose sandėlininkų akys pradeda švytėti, kai mato, kad prekės yra ant Europalečių (EPAL). Jei atvežate ką nors ant „kelmo“, arba dar blogiau – be jokios paletės, jie gali net atsisakyti priimti prekę. Arba paprašyti nepaprastai didelio „užtaiso“ mokestio. Tiesiog padarykite gyvenimą paprastu – naudokite standartines 120x80 paletes. Daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos smarkiai priklauso nuo to, ar vairuotojas gali keltuvu pasiimti prekę ar turi dėti ją ant nugaros.

Ką daryti, jei prekė peršoka už paletės ribų?

Tai yra klasikinis bėda. Vokietijos sandėliai yra labai... kaip tai pasakyti... griežti dėl standartų. Jei jūsų dėžė stovi ant paletės, bet vienas jos kampas kyšo 5 centimetrus, gali būti, kad prekę grąžins. Jie sako, kad tai pavojinga kitiems kroviniams. Todėl visada tepakraukite taip, kad niekas neišlįstų. Jei reikia, uždenkite tai gaubtu arba juosta. Nerašyčiau apie tai, jei nebūčiau matęs, kaip mūsų klientas prarado savo pirkėją dėl tos vienos kyšančios dėžės.

Ar galiu vežti nestandartinio dydžio daiktus?

Galima, bet tai kainuoja. Kai kalbame apie projektinius krovinius, tarkim, ilgas vamzdis ar milžinišką mašiną dalį, tada nebeįsivaizduojame įprastinės „tentros“ (tent-truck). Reikia specialios technikos. Dabar (ar tai buvo praėjusiais metais?) kainos šoktelėjo, nes Vokietijoje griežtino leidimų išdavimą tokiems pervežimams. Turi gauti kelio leidimą, lydi automobilis. Tai ne tas pats kaip vežti dėžes su skalbimo mašinomis. Bet įmanoma, pinigais viskas įmanoma.

Kodėl vairuotojai taip bijo vamzdynų ir skysčių?

Todėl, kad jei ta skysčio dėžė nuteka, visi kiti kroviniai sugadinti. Aš vieną kartą matau, kaip vairuotojas atsisakė vežti butelius su alumi, nes viena iš jų buvo įtrinta jau palete. Jis pasakė: „Aš nevažiuosiu, jei tai sprogs, man teks valyti visą fūrą savo rankomis“. Ir jis teisus. skysčių logistika yra atskira pasaulyje. Reikia specialių pakuojimų, tarpinų, viskas turi būti tvirtai užsegtas. Negerai supakuotas skystis – tai katastrofa laukianti savo valandos.

Popieriažas be kurio niekas ne juda

Kam tiksliai reikalingas tas CMR dokumentas?

Tai jūsų draudimas. Be šio popieriaus, jei prekė dingsta, niekas nieko neduos. CMR yra tarptautinis krovinių kelių transporto vežimo paslaugų sutartis. Jame nurodoma, kas ką veža, iš kur ir į kur. Vokietijoje muitinė (jei reikia) ar policija pirmiausia paprašo būtent jo. Be CMR, fūra gali stovėti iki teismo. Daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos prasideda ne nuo raktų sustatymo, o nuo teisingai užpildyto CMR. Pasirašykite jį, įsiskaitykite, kad turi jo originalą.

Ar turiu rūpintis EX1 (eksporto) deklaracija?

Jei prekės keliauja iš Lietuvos į Vokietiją, tai ne, ne visada. Mes esame ES, tai vidinės prekybos sutartis. Bet! Jei prekė yra pritaikyta arba vyksta trečiąją šalį, tada reikalingi dokumentai. Vieną kartą klientas siuntė dalis į Vokietiją, o jos buvo iš Japonijos. Gavome kažkokią šūsnę iš muitinės, kad dok neatitinka. Vairuotojas sėdėjo pasienyje. Taigi, jei tik prekės yra Lietuvos kilmės ir važiuoja į Vokietiją, dažniausiai užtenka sąskaitos-faktūros, bet geriau pasikonsultuoti.

Kas yra Incoterms ir kodėl man to reikia?

Tai taisyklės, kur pasako, kas moka už ką. DDP arba EXW? Jei klientas pasako „EXW“, tai reiškia, kad jis tiesiog padeda prekes prie durų, o mes turime viską nuvežti. Jei „DAP“, tai mes pristatome iki vietos, bet importo mokesčius moka gavėjas. Žinau, galvoji, „ką čia man su tais abreviatūromis“, bet kai kils problema, kas mokės už iškrovimą Hamburge, tu norėsi žinoti, ką parašei sutartyje. Sutaupysi nervingų pokalbių telefonu.

Kas daryti, jei prarandu sąskaitą-faktūrą?

Tai bėda, bet išsprendžiama. Vokietijoje gavėjas negali įforminti prekės be sąskaitos (jei jam tai reikalinga PVM mokėjimui). Jei praradai originalą, reikia skubiai rašyti laišką savo buhalteriui, kad jis padarytų kopiją ir patvirtintų ją. Esu matęs, kaip vairuotojas stovėjo du dienas, kol siuntėjas nusiuntė PDF el. paštu, nes vokiškas sandėlininkas nenorėjo priimti be popieriaus. Šiuolaikinis pasaulis, bet popierius visai valdo.

Finansai ir kainos – kodėl brangu?

Kodėl kaina šokuoja kaip vėjų stichija?

Degus, ir taip toliau. O kaip dabar? Degus kainos krenta, tačiau kuro priedai (prie mokestį) išlieka. Be to, yra sezonai. Prieš Kalėdas kainos šokuoja į dangų, nes visi veža dovanas ir maistą. Vasarą, kai visi važiuoja atostogauti, taip pat brangu. Daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos yra tiesiogiai susijęs su pasiūlos ir paklausos dėsniu. Jei gavai kainą prieš savaitę, šiandien ji jau gali būti nebeaktuali. Vokietija yra didžiausia rinka, visi nori ten važiuoti.

Kas yra „stand-by“ mokestis?

Tai pinigai už vairuotojo laukimą. Jei vairuotojas atvažiuoja į iškrovimą 8:00 ryto, o jį priima tik 15:00 valandą, tas laikas turi būti apmokėtas. Jis negali važiuoti toliau dirbti kitų klientų. Paprastai tai yra apie 40–50 eurų per valandą (priklausomai nuo įmonės). Kai kurie klientai tai supranta, kiti krėtiasi, kodėl reikia mokėti už „nieką“. Bet vairuotojas valdo mašiną, tai jo darbo laikas. Laikas – pinigai, kaip sako.

Ar galiu gauti nuolaidą, jei dažnai siunčiu prekes?

Žinoma, verslas yra verslas. Jei siunti kiekvieną savaitę pilną fūrą, susitarsime dėl fiksuotos kainos. Tada kainų šuoliais tau nebesirūpinsim, mes imsime riziką ant savęs. Tačiau jei siunti vieną padėklą per mėnesį, tada turi mokėti rinkos kainą. Negaliu aš važiuoti po 50 eurų, jei kainos yra 150, tik todėl, kad tu esai „geras klientas“. Taip pat neveikia. Reikia apimties.

Ar į kainą įskaičiuotas draudimas?

Įprastai į kainą įeina standartinis draudimas, kuris yra labai mažas. Vokietijoje jis dažnai būna 8,33 SDR (specialiųjų traukimo Rights) už kilogramą. Tai nėra pinigai, jei veži brangias prekes. Jei turi drabužius ar baldus, gali būti, kad užtenka. Jei veži auksą ar elektroniką – reikia papildomo draudimo. Užsakyk draudimą, geriau permokėti premiją negu gaudyti 200 eurų už 10 tūkstančių vertės prekę, kuri nukrito.

Kodėl taip brangu vežti mažus krovinius (LTL)?

Ten kaunasi kainos. Jei tu į fūrą padėjai tik du padėklus, man turi susirasti likusius 32 padėklus, kad užpildyčiau mašiną. Ir aš turi sumokėti vairuotojui už visą fūrą, o ne už tavo du padėklus. Daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos mažiems krovinims yra sudėtingas biurokratinis šokis. Reikia sudėti įvairius klientus išvien. Todėl kaina už padėklą gali būti 3 kartus didesnė nei tuo atveju, jei tu pats užpildytum visą sunkvežimį.

Vokietijos specifika ir kas gali nukristi ant galvos

Ar saugu siųsti brangius daiktus į Vokietiją?

Vokietija yra gana saugi šalis, bet vagystės vyksta. Ypač dabar, kai emigrantų banga... ne, ne taip reikėtų sakyti. Bet yra tokių gangų, kurios seka fūras. Ypač pavojingi yra poilsio aikštelės šiaurės Vokietijoje, netoli Hamburgo. Vieną kartą mūsų vairuotojui (Gintui labai ačiū už budrumą) kažkas bandė atidaryt fūrą naktį. Jį išgirdo ir šaukė policiją. Bet aš turiu draudimą ir GPS sekimą. Be to niekur nevažiuok.

Kas daryti, jei prekė atėjo su defektu?

Pirmiausia, vairuotojas turi tai užfiksuoti CMR dokumente. Jis turi parašyti „prekė su defektu“ ir užsidėti parašą. Jei jis pasirašo tvarkingai ir važiuoja, o tada vėliau skambini ir sakai „o čia dėžė susmogė“, niekas nieko neduos. Vokietijos klientai yra labai tikslūs. Jei CMR parašytas tvarkingai, tada ieškome kaltės arba pas mus (neįsirašius klijų), arba pas siuntėją. Be pastabos CMR – reikalavimai atmesti.

Ar vairuotojais gali kalbėtis lietuviškai?

Sunku rasti vokišką vairuotoją, kuris kalbėtų lietuviškai. Dauguma mūsų vairuotojai yra lietuviai, taigi su jais kalbėtų gali. Bet jei užsakai per didelę vokišką bendrovę (Schneider, Dachser ir panašiai), vairuotojas gali būti iš Portugalijos arba Lenkijos ir kalbės angliškai arba rankomis. Todėl viskas turi būti parašyta dokumentuose. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas išsiaiškins tavo pokalbius telefonu apie tai, kur reikia varyti.

Kodėl taip dažnai „dingsta“ padėklai?

Tai nenuostabu. Vokiškuose sandėliuose dirba daug vietinių, kurie tiesiog pasiima padėklą ir naudoja jį savo reikmėms. Yra tokia sistema kaip „EPAL mainai“, bet praktikoje pasitaiko, kad padėklai tiesiog dingsta. Jei padėklai tau brangūs, visada pirmiausia susitark dėl jų grąžinimo arba pirkimo. Aš asmeniškai visada stengiuosi susigrąžinti juos, bet kartais tai tiesiog neįmanoma, ten kažkoks padėklų šaltinis.

Ar galiu užsakyti pristatymą su keltuvu su kranu (autokranu)?

Galima, bet tai yra brangų žaislų kategorija. Paprastas vairuotojas neturi kranų. Reikia specialios mašinos. Vokietijoje to reikia retai, nes kas turi savo pakrovimo aikštelę su keltuvais. Bet jei statai namą ir reikia numesti rąstus į kiemą, reikės tokią mašiną užsakyti. Planuok tai savaitėm anksčiau, nes tokių mašinų nėra daug.

Kas nutinka, jei neteisingai nurodžiau svorį?

Tai pavojinga dalyka. Jei parašai, kad svoris yra 500 kg, o realiai yra 2 tonos, vairuotojas gali tiesiog nepajėgti užvažiuoti ant keltuvo, arba dar blogiau – suges variklis kalnuose. Vokietijoje yra gausu kalnų (juodoasis miškas ir t.t.). Be to, jei sustos svarsčių postas, baudos didelės. Geriau deklaruok 100 kg daugiau, nei 100 kg mažiau. Saugiau taip.

Ką daryti, jei prekės skubos, o vairuotojas užstrigo?

Tuomet prasideda mano darbas. Tiesiog turiu rasti kitą vairuotoją, kuris gali „pasiimti“ tą prekę (krovinių perleidimas). Tai brangu, bet jei tu turi gamyklą, kurioje stovi linijos, tai šimtai eurų už skubą tau neatrodo dideli pinigai. Daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos yra apie sprendimus spaudimo metu. Kartais reikia tiesiog mokėti ir nežiūrėti į kainą.

Ar galiu siųsti atidėtu mokėjimu (cob)?

Vokietijoje tai daromas, bet labai nepopiaru. Vokietiški įmonės moka pagal sąskaitas per 30 ar 60 dienų. Jei reikalsi atidėto mokėjimo (cod), tai reiškia, kad vairuotojas turi surinkti grynaisiais pinigus. Jis nebus laimingas to daryti dideliuose miestuose, nes bijo apiplėšimo. Be to, bankai ima didelius komisinius už tokius veiksmus. Geriau susitarti dėl įprasto mokėjimo.

Ar reikia gailintis vairuotojo duonos?

Dažnai klientai klausia, ar galima duoti vairuotojui pietauti. Žinoma, jie yra žmonės. Jei jis iškrovė tavo prekes ir vėluoja, gali nueiti į keleivį priešais ir duoti jam kavos ar sriubos. Jis bus dėkingas, o kita kartą, kai reikės kažko papildomo, jis padės. Humanumas šioje srityje dar gyvas, nors ir trūksta.

Kodėl nevisada veikia GPS sekimas?

Kalnai, tuneliai, arba tiesiog blogas signalas. Kartais žiūriu į ekraną mašina stovi jau 3 valandas vienoje vietoje. Skambinu, o jis sako „važiuoju“. O pasirodo, GPS tiesiog „užstrigo“ (bugas) arba jis buvo tunelyje. Nereikia isteriškai skambinti po 5 minučių. Palauk, jei neatsiliešinėja valandą – tada gali rūpintis.

Kas daryti, jei prekė yra pavojinga (ADR)?

Būtinai turi tai pranešti. ADR (pavojingų krovinių vežimas) reikalauja specialių leidimų, ženklų ir vairuotojo pažymėjimo. Jei paslėpsi, kad veži degius arba vaistus, ir sprogsi arba sulaips tave – eisi kalėjimą. Vokietija su tuo labai griežta. Sakyk tiesą, mes surasime ADR vairuotoją.

Ar galima veži asmeninius daiktus iš Vokietijos į Lietuvą?

Taip, daug lietuvių veža baldus iš Vokietijos (iš IKEA arba naudotus). Tai dažnas daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos atvejis. Tiesiog supakuok viska į dėžes, o ne į maišus. Vairuotojai nemėgsta neaiškių krūvų. Už tam tikrą mokestį galima padaryti ir „daliniį“ krovinią – kai tavo sofa važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais vienoje fūroje.

Pabaiga – kas manau apie šį chaosą?

Viskas sušokuoja, bet su šiek tiek kantrybės ir supratimo, daiktų gabenimo logistikos valdymas į ir iš Vokietijos tampa įmanomas. Nereikia tikėti, kad viskas vyks pagal laikrodį, bet jei pasiruoši ir turi gerą partnerį, prekės pasieks paskirties vietą. Svarbiausia – nebijok klausti ir klausk vairuotojo, kaip jam sekasi. Kartai paprastas pokalbis išspręžia didžiausias problems. Būkite kantrūs keliuose!