Daiktų gabenimo į Vokietiją sąlygos ir terminai: kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir gal pasakysiu – daug kas pasikeitė, bet vokiškas tvarkos mėgstas visada lieka tas pats. Pradėjau nuo vairuotojo, dabar dirbu su logistika, tad mačiau viską – nuo puikių, sklandžių vežimų iki tokių siaubingų istorijų, kad net nemeluotų. Klientai dažnai klausa apie daiktų gabenimo į Vokietiją sąlygas ir terminus tikriausiai todėl, kad nori ramybės, o ne biurokratinio siaubo. Tiesą sakant, dažniausiai viskas vyksta gerai, jei nuo pradžių niekino nesuklaidote. Bet turiu jus įspėti – jei manote, kad pakaks padėti dėžę į sunkvežimį ir viskas taps kaip piešiniuke, klystate. Yra smulkmenų, kurios gali aptempti visą procesą. Štai kas iš tikrųjų domina mane ir mano kolegas, kai kalbame apie šį maršrutą.

Dokumentacijos ir muitinės niuansai

Kokie dokumentai būtini, kad ne užstrigtų pasienyje?

Pagrindas yra komercinė sąskaita faktūra ir važiuojamasis lapas, o mūsų kalba – CMR. Be jų niekur neinaeis. Jei gabenate naudotus daiktus, būtinas pirkimo-skyrymo sutartis arba deklaracija, kad tai nėra prekybinis siuntinys, o asmeninis turtas. Vokietijos muitinė (Zoll) labai griežta, jei matyti, kad prekės yra naujos, o dokumentuose parašyta „naudotos“. Tada gali būti dideli rūpesčiai ir mokesčiai. Geriau viską parašyti kaip yra, nes vėliau aiškintis neverta.

Ar reikalingas EORI kodas asmeniniam siuntiniui?

Jeigu siunčiate dėžutę močiutei ar bičiuliui private, EORI kodas dažniausiai nereikalingas, jeigu vertė maža. Bet jei tai jau yra prekinis siuntinis arba vertė viršija tam tikrą slenkstį, kuris, tiesą sakant, keičiasi (kažkur buvo 150 eurų, bet geriau pasitikrinti), tuomet gavėjas jį turėtų turėti. Be šio kodo siunta gali likti "užstrigusi" sandėlyje, o tada atsiranda papildomi kaštai už saugojimą. Vokiškas biurokratas be to kodo nejudins nieko.

Kaip elgtis su pirkimo-skyrymo sutartimi gabenant į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kai gabenate naudotas baldus ar techniką. Pirkimo-skyrymo sutartis turi būti aiški, su datomis ir pasirašyta. Vokietai mėgsta, kai viskas aišku, nes taip išvengia galimo muitų mokėjimo. Buvau atvejų, kai vairuotojas neįleidžiamas į šalį, nes sutartyje nebuvo parašyta „nekomercinė vertė“. Geriau padaryti dvigubą eksempliorių ir duoti vieną vairuotojui.

Kas daromas MRN numeris ir kodėl jis svarbus?

MRN numeris gaunamas išleidus eksporto deklaraciją Lietuvoje. Be jo negalima įvežti prekių į ES (ir Vokietiją), jei jos atkeliauja iš trečiųjų šalių, nors mums dažniau tai aktualu, kai vežame į užsienį. Jeigu gabenate tiesiai iš Lietuvos į Vokietiją, tai paprastesnė situacija, bet visada geriau turėti tvarką su dokumentais, kad vairuotojui nekiltų panikos punkte.

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną detalę sąskaitoje?

Absoliučiai taip. Negalima rašyti „baldai 1 vienetas“. Turi būti nurodyta: „sofa, medinė, naudota, 50 kg“. Jeigu bus per daug bendrai, muitininkas gali nuspręsti pačią blogiausią variaciją ir paskaičiuoti didžiausius mokesčius. Buve atveju, kai klientas parašė „namų reikmenys“ – siunta stovėjo tris savaites, kol išsiaiškino, kas ten yra.

Koks yra pavojus, jei dokumentuose yra klaidų?

Klaidų kaina gali būti milžiniška. Ne tik piniginė, bet ir laiko. Gali tekti grąžinti siuntą atgal arba mokėti baudas už bandymą apgauti. Tarkime, sąskaitoje nurodyta mažesnė vertė, nei yra iš tikrųjų – tai yra muitų slėpimas. Vokiška sistemoje tai sukuria "raudoną vėliavę" ir tada kiekvienas jūsų tolesnis siuntinys bus tikrinamas su dideliu prielankumu.

Kodėl reikia nurodyti taros svorį ir numerį?

Atrodo smulkmena, bet ne. Taros numeris (pavėsinės ar dėžės) padeda sekti krovinių apyvartą. Vokietijos sandėliuose dirba robotai ir žmonės, kurie mato kodą, o ne tik pavadinimą. Jei numerio nėra, gali tekti atidaryti visą sunkvežimį ir rūšiuoti. O tai laikas, o laikas – pinigai, kurį turėsite mokėti už stovėjimą.

Ar verta rūpintis draudimu kelyje?

Žinau, daugelis sako „man reikės tik iki rytojaus“. Bet per 20 metų mačiau gaisrų, apiplėšimų ir avarijų. Turtas kelionėje nėra apdraustas automatiškai. Tėvų draudimas neapima krovinių, o vežėjo atsakomybė ribojama pagal Konvenciją, tai labai mažai. Geriau užsisakyti krovinių draudimą „nuo visų rizikų“, tai kainuoja tik keletą eurų, bet sutaupo nervų.

Kainodaros ir mokėjimų realybė

Nu kur ta kaina susideda ir kodėl ji kyla?

Kaina – ne tik degalai. Čia yra ir vairuotojo atlyginimas, ir mokesčiai už kelių naudojimą Vokietijoje (Maut), ir muito procedūros, ir galiausiai mūsų marža. Degalų kaina šokinėja, o vokietiškai keliai vis brangesni. Ir dar tas reikalas – jei reikia sukilnoti krovinius su liftu, tai papildomai. Už "galinius" duris (kelias išleidžiamas) taip pat dažnai imama papildomai.

Ar galima mokėti gavėjui Vokietijoje?

Galima, tai vadinama COD (Cash on Delivery), bet tai papildomai kainuoja, nes vairuotojas turi rasti pinigus, pildyti deklaracijas, rizikuoti. Be to, ne visos vokiškos firmos priima grynusius pinigus, daugiausia tik pavedimus. Jeigu klientas Vokietijoje sumokės vairuotojui ir vėliau pareikš, kad prekė bloga, mes turėsime gražinti pinigus, o tai visiškas chaosas.

Kodėl kai kurie siūlo kainą dvigubai mažesnę?

Nes jie nežino, ką daro, arba planuoja „paleisti“ krovinius be apdraudimo. O dar yra tokių, kurie pasiima užstatą ir dingsta. Mačiau tokias firmas – atrodo gražūs svetainės vaizdai, bet realiai neturi nei savo sunkvežimių, nei patirties. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai turbūt taip ir yra. Geriau sumokėti daugiau, bet gauti servisą.

Kaip veikia kuro priedas?

Kuro priedas (fuel surcharge) yra kintantis dalykas. Mes jį žiūrime kas savaitę. Jei degalai brsta, brsta ir kaina. Negalima sugebėti nustatyti fiksuotos kainos ilgam laikui, nes rinkoje chaosas. Geriau susitarti, kad kuro priedas nustatomas išvykimo dieną pagal indeksus. Tai sąžininga ir abiems pusėms.

Kas dėl mokesčių už stovėjimą (Waiting time)?

Tai yra skausminga tema. Jei vairuotojas atvyksta į paskirtą vietą, o ten niekas nepriima arba laukia valandas, laikas eina. Standartiškai pirmos 2 valandos nemokamos, bet toliau – kas valanda. Vokiški logistikos centrai dideli, ten važinėjasi po kelias valandas. Užtikrinkite, kad jūsų partneris ten laukia, kitu atveju sąskaita už laukimą gali būti didesnė negu pati transportavimo paslauga.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos ilgam laikui?

Galima, jeigu turite didelių volumes (kiekių). Tada galima įvertinti vidurkį ir užšaldyti kainą pusmečiui ar metams. Bet mažiems siuntiniams tai neapsimoka, nes per tą laiką kas nors nutiks – karas, krizė, kelių closings. Fiksuota kaina yra rizika tiek jums, tiek mums.

Kokia yra mokėjimo terminų praktika?

Esu pamiršęs, kada gavau iš anksto (tikrai retai). Standartas – 14-30 dienų nuo sąskaitos išrašymo. Nors pas mus įmonėse dažnai vėluoja, su Vokietija reikia būti tikriems – jie moka griežtai pagal sutartį. Jei pavėluosite, gali nebebevežti. Taigi, laikykitės terminų, tai verslo etikos pagrindas.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo vietovės Vokietijoje?

Nes ne visur vienodai toli. Gabenti į Miuncheną arba į Berlyną viena, bet į kurį nors kaimelis pietuose, netoli Bavarijos kalnų – visai kita. Ten važiuoti ilgiau, keliai siauresni, o vairuotojui tenka grįžti tuščiam (arba ieškoti krovio atgal). Už tolimas vietoves imamas papildomas mokestis.

Terminai ir vairuotojų kasdienybė

Kiek laiko užtrunka vežimas į Vokietiją?

Teoriškai – 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur įkraunate. Jei Vilnius – Berlynas, tai gali būti ir per parą, jei vairuotojas nebedirba (po pietų). Bet realybėje – 2-3 dienos yra saugesnė prognozė. Reikia atsižvelgti į poilsio laikus, užstatą ant kelio. Geriau pasakyti 3 dienas ir pristatyti anksčiau, nei žadėti 1 ir vėluoti.

Kas dėl tų vokiškų "Stau" (spūsčių)?

Tai mūsų košmaras. A9 arba A1 greitkeliai gali stovėti valandomis, ypač poilsio dienomis arba avarijų metu. Vieną kartą vairuotojas stovėjo 8 valandas vienoje vietoje, dėl to pristatymas pavėlavo dieną. Su tuo niekaip nepadėsite, tik reikia kantrybės.

Ar reikia pranešti apie atvykimą iš anksto (Ankunftsmeldung)?

Absoliučiai taip. Vokiški sandėliai nedirba taip, kad atvažiuoji ir įležia. Turi būti paskirtas konkretus laikas (Time slot). Kartais tai būna tikslų 15 min. Jei vėluoji 5 minutes, gali neįleisti. Sistema yra griežta, ten viskas grafikuose.

Ar vairuotojas padeda pakrauti/iškrauti?

Tai priklauso nuo to, ką užsisakėte. Jei tai "pavėsinė" (pakraunam klientas) ir "galiniai" (iškrauna gavėjas), vairuotojas nieko nedaro. Jei reikia vairuotojo pagalbos, turi būti numatyta "vairuotojo darbas" arba "vairuotojas su kilpa". Vokietijoje jie dažniausiai tik stovi prie sunkvežimio ir regizuoja, kad niekas dingtų.

Kas vyksta, jei paskirties vieta uždaryta?

Tai įvyksta dažniau, negu galvojote. Vakar pats važiavom per Dresdeną, o ten – metalinės vartai, užrakintas, ir nieko. Vairuotojas turi skambinti, rašyti mums, mes – jums. Jei nieko neišsprendžiame per kelias valandas, krovinys nukelia į saugojimo terminalą, o tai kainuoja. Būtinai patikrinkite darbo laikus!

Ar galima pristatyti savaitgalį arba šventę?

Labai sunku. Vokietija griežtai laikosi poilsio laikų. Yra tam tikros leidimų galimybės, bet jos brangios ir reikalauja daug dokumentų (Sondergenehmigung). Paprastam siuntiniui neapsimoka. Geriau planuoti, kad viskas įvyktų darbo dieną nuo 8:00 iki 16:00 (arba 17:00).

Kaip vežėjas susisiekti su vairuotoju?

Mes duodame kontaktą, bet vairuotojas ne visuomet gali atsiliepti. Jis vairuoja (turbūt ne ranka, bet tuo pačiu), turi poilsio laikus. Jei skambinate jam vidury nakties, jis neatsilieps, o jei atsilieps – gali būti piktas. Geriau derinti visus dalykus per mus, logistikus.

Kas dėl tachografo ir poilsio laikų?

Vokietijos policija (Polizei) dažnai tikrina sunkvežimius. Jei vairuotojas pažeidė režimą, gali būti bauda ir sustabdymas. Todėl mes neleidžiame jums spausti vairuotojų, kad jie važiuotų 24 valandas. Tai nelegalu ir pavojinga. Geriau vėluoti dieną, nei gaišti savo gyvenimą (ir mūsų verslą) dėl baudų.

Dėl ko dažniausiai kyla problemų

Kodėl netinka standartinis pašto kodas, kai įvedate adresą?

Kadangi Vokietijoje viename mieste gali būti keli pašto kodai arba vienas kodas keliamiems kaimams. Jei suklysite numeriu, sistema gali nukreipti į kitą miestelį, o ten nėra jūsų gavėjo. Patikrinkite adresą du kartus (ypač tą, kodą), kitaip vairuotojas važiuos ratu po visą Bavariją.

Kas vyksta, jei krovinys sugadintas atvykus?

Reikia sukurti defekto aktą (protokolą) vietoje, su vairuotoju ir gavėju. Negalima pasirašyti dokumentų, o po to skųstis, kad buvo sutrūkinėjęs. Be akto įrodymų draudikas nieko nevmokės. Vokietai tai žino ir dažnai bando nukelti atsakomybę ant vežėjo, jei dokumentų tvarka neištaisyta.

Ar dažnai dingsta kroviniai Vokietijoje?

Nebėra taip dažnai kaip anksčiau (prieš 10 metų buvo siaubingai), bet vis tiek įvyksta. Dažniausiai pavogami mašinos su kroviniais stovėjimo aikštelėse, netoli sienų. Todėl rekomenduoju neleistti vairuotojui statyti mašinos „kur nors pievoje“ nakvynei. Turi būti saugi aikštelė.

Kas dėl tokiems „keistų“ prekių, kaip alkoholis ar tabakas?

Cilindrinių daiktų (tai yra degtinės buteliai) vežimas – griežtai reglamentuota. Reikia išsiregistruoti EMCS sistemoje (susiję su akcizu). Jei bandysite vežti „ uždarom“ degtinės butelius be dokumentų, tai bus konfiskuota, o vairuotojus gali sulaikyti. Geriau to nelisti.

Kodėl vokietai taip pyksta, jei vėluoji su pristatymu?

Jie planuoja viską iki minutės. Jei vėluoji 10 minučių, gali primesti dėl to baudą (Gebühren), kurią jūs turėsite sumokėti. Jų logistika veikia kaip laikrodis, ir jei vienas dantelis užstrigsta, viskas sugriaunoma. Nekantrystė ten yra standartinis verslo bruožas.

Ar galiu atšaukti siuntinį paskutinę minutę?

Galima, bet tai jums brangiai kainuos. Jei sunkvežimis jau važiuoja ar jau užėmė vietą, reikia mokėti už kelionę (frachtą) pilnai arba dalį. Vairuotojas negali važiuoti tuščiais atgal už savo pinigus. Atšaukimo sąlygos visada yra rašytos sutartyje, pats ją perskaitykite.

Kas, jei gavėjas atsisako priimti prekę?

Tada prasideda klausimas „kur dėti“. Jei tai jūsų klaida (pvz., siuntėte netinkamą prekę), jums mokėti už grąžinimą. Jei gavėjo – gali reikalauti kompensacijos. Kartais reikia tiesiog išmesti brangią prekę į šiukšliadėžę, jei grąžinimas brangesnis nei vertė. Buvau tokių atvejų su maistu, labai liūdna.

Specifiniai kroviniai ir papildomi klausimai

Ar galima veži į Vokietiją naudotas padangas?

Galima, bet yra labai griežtų taisyklių. Naudotos padangos turi būti konkrečiai pažymėtos, o kiekis ribojamas (pvz., ne daugiau kaip tam tikras kiekis vienam automobiliui be leidimo). Be to, jos turi būti saugiai supakuotos, kad niekas nejudėtų. Muitinė su jomis tikrina ypatingai atidžiai dėl aplinkosaugos.

Kaip su maisto produktais – ar reikia sertifikatų?

Žinoma. Maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės, turi turėti sveikatos pažymas (Veterinary certificate). Be to, etiketėje turi būti ingredientai vokiškai (arba anglų). Jei tarkime, nešite sūrį be etikečių, jį tiesiog sunaikins pasienyje. Vokietijos maisto saugos standartai yra vieni aukščiausių pasaulyje.

Ar sunku vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Ne sunku, bet brangu ir reikalauja dokumentų. Jei tai yra dažai, kuras ar kitos chemijos prekės, turi būti ADR sertifikatas ir vairuotojas turi turėti leidimą. Be to, negalima juos vežti pro tunelius ar miestus, kur tai draudžiama. Planuoti tokius maršrutus reikia labai tiksliai.

Kas dėl baldų montavimo vietoje?

Mūsų vairuotojai paprastai montavimo nedaro, jie yra vairuotojai, ne meistrai. Jei reikia surinkti spintą vietoje, reikia užsakyti atskirą montavimo komandą Vokietijoje. Tai kainuoja, bet taip išvengsite to, kad vairuotojas bandys surinkti baldus su pentkėmis (ir sugadins).

Ar galima siųsti temperatūros režimo krovinius (šaldytuvus)?

Galima, bet reikia specialių sunkvežimių su agregatu. Reikia nurodyti, kokia temperatūra turi būti palaikoma (pvz., -18 arba +5). Jei agregas suges (o tai kartais nutinka), o jūs neturite dradimo, prarasite viską. Tokiems siuntiniams būtinas tikrai geras draudimas.

Ar reikia specifinių leidimų dideliems kroviniams?

Jeigu krovinys per didelis, per sunkus ar per ilgas (neįtelpa į standartinius rėmus), tai yra „projektinis krovinių pervežimas“. Reikia gauti leidimus iš kelių tarnybų Lietuvoje ir Vokietijoje. Tai trunka savaites ir kainuoja nemažai. Negalima tiesiog įsmeigti ir važiuoti.

Kaip elgtis su siuntimu, jei gavėjas nekalba nei lietuviškai, nei vokiškai?

Tai nėra mūsų problema, bet dažnai padedame. Vokiškai kalba dauguma vairuotojų, tad jie gali susitarti. Bet geriau, jei turite kontaktą, kuris kalba vokiškai. Jei niekas nesupranta nieko, komunikacija vyksta rankų judesiais, kas dažnai baigiasi nesusipratimais.

O dėl tų naujųjų aplinkosaugos ženklų miestuose (Green Zone)?

Dabar į Vokietijos miestus (ypač didelius) be „Užtenka žalios“ (Grüne Plakette) negali važiuoti net su senais sunkvežimiais. Be to, yra nauji reikalavimai dėl CO2 mokesčių. Kai kurie senesni sunkvežimiai tiesiog negali važiuoti į centrus. Reikia tiksliai nurodyti adresą, kad mes galėtume parinkti tinkamą mašiną (arba sunkvežimis turi važiuoti iki terminalo miesto pakraštyje).

Išvada

Viskas su daiktų gabenimo į Vokietiją sąlygomis ir terminais atrodo sudėtinga tik tuo metu, kai bandote tai daryti savo jėgomis be patirties. Jei pasitikit su mumis, viskas vyksta paprastai – paruošiate dokumentus, mes vežame, jie gauna. Svarbiausia yra nuoširdumas ir tie dokumentai, be kurių niekur neisivažiuosite. Nerašiau čia nieko apie tai, ko pats nebūčia išgyvenęs per šiuos metus, todėl tikitės ir planuokite atsargiai. Gerai, kad viskas baigėse sėkmingai (tikiuosi).