Daiktų gabenimo greitis persikraustant į ir iš Vokietijos

Persikraustymas yra vienas didžiausių gyvenimo stresų, o kai į šį procesą įsijungia tarptautinė logistika tarp Lietuvos ir Vokietijos, streso lygis pakyla dvigubai. Per savo karjerą esu matęs šimtus šeimų, kurios bando susiplanuoti gyvenimą naujoje šalyje, ir dažniausiai didžiausias jų klausimas yra: „Kada tiksliai mano daiktai pasieks tikslą?“. Visi nori greičio, bet logistikoje greitis dažnai kerta su saugumu. Šiame straipsnyje atvirai papasakosiu, kas iš tikrųjų lemia gabenimo greitį, kodėl vadybininkų pažadai apie „rytoj bus ten“ dažnai yra tik rinkodaros triukas ir kaip realiai susiplanuoti persikraustymą, kad neliktumėte miegoti ant grindų be savo lovos.

Planavimo realybė ir greičio faktoriai

Kodėl persikraustymo kroviniai keliauja lėčiau nei paprasti verslo kroviniai?

Persikraustymo kroviniai yra „jautrūs“. Tai ne paletės su prekėmis, kurias galima mėtyti. Tai jūsų gyvenimas – baldai, indai, drabužiai. Kadangi mes negalime jų krauti bet kaip, krovimo procesas užtrunka ilgiau. Be to, persikraustymo kroviniai dažnai yra „daliniai“, o tai reiškia, kad mes turime suderinti jūsų daiktus su kitų žmonių kroviniais, kad fura nebūtų tuščia. Tai reiškia daugiau sustojimų ir daugiau laiko kelyje. Kartais klientai pyksta, kad „fura stovi“, bet realiai ji laukia kito krovinio, kad būtų užpildyta. Tai yra ekonominė būtinybė, kurią sunku paaiškinti, kai žmogus tiesiog nori savo daiktų „vakar“.

Ar įmanomas „ekspres“ persikraustymas į Vokietiją?

Taip, įmanomas, bet pasiruoškite mokėti dvigubai arba trigubai daugiau. Ekspres pervežimas reiškia, kad mes siunčiame mikroautobusą tik su jūsų daiktais, kuris važiuoja be sustojimų (tik privalomi poilsio intervalai vairuotojui). Tokiu atveju daiktus Berlyne ar Miunchene galite turėti per 24–36 valandas. Tačiau dauguma žmonių renkasi standartinį variantą, kuris trunka 3–6 dienas. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai pervertina savo skubėjimą. Ar tikrai reikia visų daiktų tą pačią sekundę? Jei taip – mokėkite už dedikuotą transportą. Jei ne – sutaupykite ir palaukite tas kelias dienas.

Kokie yra didžiausi vėlavimo faktoriai kelyje?

Pirmiausia – vairuotojų darbo ir poilsio režimas. Tai griežtai reglamentuota ES įstatymais. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas per parą. Jei vadybininkas sako, kad „vairuotojas važiuos be sustojimo“, jis meluoja arba pažeidinėja įstatymus. Kitas faktorius – kamščiai prie Vokietijos sienos ar didžiuosiuose miestuose. Kartą fura įstrigo prie Frankfurto dėl avarijos – praradome 8 valandas. Taip pat muitinės procedūros (jei vežate daiktus iš ne ES šalies, nors čia kalbame apie Vokietiją, tad tai rečiau aktualu) arba tiesiog techniniai gedimai. Logistikoje visada reikia turėti bent 48 valandų „atsargos“ laiką.

Kaip tiksliai apskaičiuoti laiką, kurį praleisiu be savo daiktų?

Taisyklė paprasta: pridėkite 2 dienas prie to, ką sako vadybininkas. Jei sako, kad atveš per 3 dienas, planuokite, kad daiktus gausite per 5. Tai padės išvengti streso. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientė suplanavo persikraustymą taip, kad atvyksta į butą Vokietijoje tą pačią dieną, kai atvažiuoja fura. Fura vėlavo 6 valandas, o klientė su mažais vaikais turėjo laukti gatvėje. Tai buvo pamoka – visada atvykite į naują vietą bent dieną prieš krovinį. Tai kainuos šiek tiek daugiau už viešbutį, bet sutaupys nervų ląsteles.

Ar skirtingi metų laikai turi įtakos greičiui?

Žinoma. Vasarą vyksta kelių remontai, kurie stabdo eismą. Žiemą – sniegas ir ledas. Pavasarį ir rudenį – didelis krovinių srautas, todėl sunku rasti laisvą mašiną. Gruodžio mėnuo yra pats blogiausias laikas persikraustymui – visi nori viską susitvarkyti iki švenčių, todėl terminalai perpildyti, o vairuotojai nori namo. Jei galite rinktis, kraustykitės vasario ar kovo mėnesį – tada srautai mažesni, o vežėjai labiau linkę derėtis dėl terminų ir kainų. Tai mano asmeninis patarimas, kurį duodu visiems draugams.

Kaip veikia „krovinių konsolidavimas“ ir kodėl jis lėtina procesą?

Konsolidavimas yra procesas, kai mes surenkame daiktus iš kelių klientų į vieną furos priekabą. Tai leidžia sumažinti kainą, bet reikalauja laiko. Mes turime suplanuoti maršrutą taip, kad vairuotojas nevažinėtų po visą Vokietiją. Tai tarsi dėlionė. Jei jūsų krovinys yra pirmas, kurį paimame, jis gali būti paskutinis, kurį iškrauname. Tai gali užtrukti. Jei norite greičio, turite mokėti už tai, kad jūsų krovinys būtų „tiesioginis“. Tai kainuoja, bet jūs gaunate prioritetą. Nesu tikras, ar klientai visada supranta šį „dėlionės“ principą, kol patys nepamato maršruto žemėlapio.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma įmonių naudoja GPS, bet ne visos suteikia prieigą klientui. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie leidžia matyti mašinos lokaciją. Tai suteikia ramybės. Tačiau atminkite – net jei matote, kad mašina stovi, tai nereiškia, kad vairuotojas „tinginiauja“. Galbūt jis atlieka privalomą poilsį arba laukia dokumentų tvarkymo. Jei matote, kad mašina stovi ilgiau nei 12 valandų, tada jau verta skambinti vadybininkui ir klausti, kas vyksta. Tai yra normalus, sveikas domėjimasis savo turtu.

Ką daryti, jei vėluojame su daiktų paruošimu?

Tai dažna problema. Jei fura atvažiuoja, o jūs dar nesupakavę pusės daiktų, vairuotojas nelauks. Jis turi grafiką. Už kiekvieną prastovos valandą mokėsite papildomai. Mano patirtis rodo, kad geriausia viską supakuoti dieną prieš. Jei manote, kad nespėsite, samdykite profesionalius pakuotojus. Tai kainuoja, bet jie dirba greičiau ir kokybiškiau. Kartą klientas bandė pakuoti viską naktį prieš atvykstant furai – rezultatas buvo chaosas, pamestos dėžės ir sugadinti daiktai. Neleiskite, kad tai nutiktų jums.

Ar Vokietijos kelių infrastruktūra yra geresnė nei Lietuvos?

Taip, greitkeliai (Autobahn) yra puikūs, bet jie nuolat remontuojami. Vokietijoje „Baustelle“ (kelio darbai) yra kasdienybė. Tai gali sulėtinti kelionę 2–3 valandomis. Be to, didžiuosiuose miestuose yra „Umweltzone“ (ekologinės zonos), kur ne visos furos gali įvažiuoti. Tai reiškia, kad kartais krovinį reikia perkrauti į mažesnį automobilį, o tai užtrunka. Tai yra techniniai niuansai, kurių klientai dažnai nežino, bet jie tiesiogiai įtakoja pristatymo laiką. Mes visada stengiamės tai numatyti, bet kartais tai tiesiog neišvengiama.

Ar verta drausti krovinį, jei noriu greičio?

Draudimas neturi įtakos greičiui, bet jis turi įtakos jūsų ramybei. Jei krovinys skuba, jis labiau rizikuoja būti pažeistas. Draudimas yra būtinas, ypač jei vežate brangius daiktus. Niekada nepasikliaukite vien tik vežėjo atsakomybe. CMR draudimas yra ribotas. Jei jūsų daiktai verti 20 000 eurų, o CMR draudimas padengia tik 8,33 SDR už kilogramą, jūs liksite nuostoliuose. Visada darykite papildomą draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia garantiją, kad jei kažkas nutiks, jūs neprarasite visko.

Kaip pasirinkti tinkamą dieną persikraustymui?

Geriausia diena yra antradienis arba trečiadienis. Pirmadieniais visi nori išsiųsti krovinius po savaitgalio, penktadieniais – visi nori gauti. Viduryje savaitės srautai mažesni, o vadybininkai turi daugiau laiko jums. Be to, jei kažkas nutiks, turėsite likusią savaitės dalį problemoms spręsti. Savaitgaliais niekas nedirba, todėl jei fura suges penktadienį vakare, jūsų daiktai stovės iki pirmadienio. Tai yra auksinė taisyklė, kurią išmokau per 20 metų – venkite savaitgalių logistikoje, jei tik galite.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus kartu su daiktais?

Ne. Tai griežtai draudžiama. Augalai gali užšalti arba perdžiūti, o gyvūnams tai yra milžiniškas stresas. Be to, vairuotojai neturi leidimų vežti gyvūnus. Jei kas nors siūlo tai padaryti – bėkite. Tai neprofesionalu ir nelegalu. Gyvūnus vežkite atskirai, patys, arba naudokite specializuotas tarnybas. Augalus geriau padovanokite arba vežkitės savo automobiliu. Tai yra viena iš tų sričių, kurioje aš esu visiškai kategoriškas – jokių kompromisų.

Ką daryti, jei gavėjas Vokietijoje negali priimti krovinio?

Tai yra košmaras. Jei fura atvažiuoja, o gavėjo nėra, vairuotojas negali palikti daiktų gatvėje. Jis veš juos į artimiausią terminalą, o jūs mokėsite už saugojimą ir papildomą pristatymą. Tai gali kainuoti šimtus eurų. Visada turėkite „planą B“. Galbūt tai kaimynas, galbūt draugas, galbūt raktus turintis nekilnojamojo turto agentas. Svarbiausia – kad kažkas galėtų atidaryti duris. Tai yra jūsų atsakomybė, o ne vežėjo.

Ar skiriasi greitis, jei siunčiu į Berlyną ar į kaimelį Bavarijoje?

Taip, labai. Berlynas yra didelis mazgas, ten furos važiuoja nuolat. Bavarijos kaimeliai yra toli nuo pagrindinių magistralių. Gali tekti laukti, kol susidarys krovinys į tą pusę. Jei gyvenate atokioje vietoje, būkite pasiruošę, kad pristatymas užtruks ilgiau. Mes visada įspėjame klientus apie tai, bet kartais jie pamiršta. Tai yra geografijos ir logistikos dėsnių derinys, kurio niekaip neaplenksi.

Kaip veikia „perkrovimo“ procesas ir ar jis saugus?

Perkrovimas yra tada, kai krovinys iš vienos mašinos perkeliamas į kitą. Tai yra rizikingiausias momentas. Jei viskas atliekama profesionaliai, su krautuvais ir tinkama įranga, tai saugu. Jei viskas daroma „rankomis“, kyla pavojus. Visada klauskite, ar krovinys bus perkraunamas. Jei įmanoma, rinkitės „tiesioginį“ pervežimą be perkrovimų. Tai kainuoja daugiau, bet jūsų daiktai bus saugesni. Tai yra kaina už ramybę.

Ar svarbu, kokio dydžio fura atvažiuoja?

Taip. Jei gyvenate siauroje gatvelėje, didelė fura ten neįvažiuos. Mes turime žinoti jūsų adresą iš anksto, kad galėtume suplanuoti mažesnį automobilį. Jei vairuotojas atvažiuos ir negalės privažiuoti, jis paliks krovinį už kilometro, o jūs turėsite patys jį neštis. Tai yra didelė problema. Visada nufotografuokite savo gatvę ir parodykite vadybininkui. Tai padės išvengti nesusipratimų.

Kodėl vadybininkai kartais „dingsta“?

Tai yra viena didžiausių problemų rinkoje. Vadybininkai dažnai yra perkrauti. Jie turi dešimtis klientų. Tai nėra pasiteisinimas, bet tai realybė. Jei vadybininkas neatsako, skambinkite į biurą. Jei ir ten niekas neatsako – tai blogas ženklas. Aš visada stengiuosi atsakyti per 2 valandas, nes žinau, kaip svarbu klientui žinoti, kur jo daiktai. Jei įmonė neturi klientų aptarnavimo kultūros, geriau su jais nedirbti.

Ar galima derėtis dėl pristatymo laiko?

Galima, bet ne visada. Jei krovinys jau kelyje, mes negalime pakeisti fizikos dėsnių. Jei krovinys dar nepradėtas krauti, galime derėtis. Tačiau atminkite – greitis kainuoja. Jei norite, kad atvežtume greičiau, turėsite primokėti už papildomą vairuotoją arba skubų maršrutą. Tai yra verslas. Niekas nedaro „greičiau“ nemokamai.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia – fotografuokite viską. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sudaužytą dėžę. Tada rašykite pretenziją. Turite tai padaryti per 7 dienas (priklausomai nuo sutarties). Jei pasirašėte CMR be pastabų, bus sunku. Bet vis tiek bandykite. Kartais įmonės pripažįsta klaidą, kad išsaugotų reputaciją. Tai yra ilgas procesas, bet būtinas.

Ar verta samdyti „krovikus“?

Jei turite daug sunkių daiktų – taip. Tai kainuoja, bet sutaupo jūsų nugarą ir laiką. Profesionalūs krovikai žino, kaip nešti baldus, kad jų neapgadintų. Jie turi diržus, vežimėlius ir patirtį. Jei bandysite tai daryti patys su draugais, rizikuojate ne tik daiktais, bet ir savo sveikata. Tai yra investicija, kuri visada atsiperka.

Kaip veikia „muitinės“ procedūros, jei jos reikalingos?

Jei vežate daiktus iš Šveicarijos ar kitos ne ES šalies į Vokietiją, reikalinga muitinė. Tai užtrunka. Gali tekti laukti parą ar ilgiau. Mes visada įspėjame klientus apie tai. Tai yra biurokratija, kurios mes negalime kontroliuoti. Svarbiausia – turėti visus dokumentus tvarkingus. Jei trūks vieno popieriaus, krovinys stovės.

Ar yra kokių nors „slaptų“ mokesčių?

Geras vadybininkas visada pasakys visus mokesčius iš anksto. Jei atsiranda „netikėtų“ mokesčių (pvz., už krovimą, už liftą, už prastovą), tai yra blogo planavimo rezultatas. Visada klauskite: „Ar tai galutinė kaina?“. Jei vadybininkas sako „na, žiūrėsime“, tai jau yra įspėjimas. Visada reikalaukite raštiško kainos patvirtinimo.

Kodėl persikraustymas į Vokietiją yra brangesnis nei į kitas šalis?

Vokietija turi labai griežtus kelių mokesčius (Maut) ir didelius kuro kaštus. Be to, darbo jėga ten brangi. Tai atsispindi kainoje. Tai nėra „apiplėšimas“, tai yra realūs kaštai. Jei kas nors siūlo labai pigiai, būkite atsargūs – galbūt jie taupo saugumo ar dokumentų sąskaita.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą kelyje?

Labai sunku. Tai kainuoja papildomai ir reikalauja naujų dokumentų. Jei tai būtina, darykite tai kuo greičiau. Vairuotojas turi maršrutą, kurį suplanavo dispečeris. Pakeisti jį kelyje yra sudėtinga. Tai įmanoma, bet pasiruoškite papildomoms išlaidoms.

Ar verta kraustytis pačiam su išsinuomotu mikroautobusu?

Jei turite patirties vairuoti furas ir nebijote atsakomybės – taip. Tai pigiau. Bet jei niekada nevairavote didelės mašinos, tai yra pavojinga. Be to, Vokietijos kelių taisyklės yra griežtos. Aš visada rekomenduoju samdyti profesionalus. Tai ramiau ir patikimiau.

Išvada

Persikraustymas į Vokietiją yra didelis žingsnis. Greitis yra svarbus, bet saugumas yra svarbesnis. Planuokite viską iš anksto, turėkite „atsargos“ laiką ir visada būkite pasiruošę nenumatytiems atvejams. Jei pasirinksite patikimą vežėją ir būsite atviri, procesas praeis sklandžiai. Sėkmės naujame gyvenime!