Daiktų gabenimas iš Vokietijos – kokie dokumentai reikalingi?

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – daiktų gabenimas iš Vokietijos atrodo paprastas tik tol, kol nepasirodo problemų su popieriais. Vokiečiai yra disciplinuoti, jų sistemos veikia kaip laikrodis, bet jei trūksta bent vieno parašo ar antspauduko, tas laikrodis sustoja. Dažnai klientai man klausia: „Ar tikrai viskas tiek sudėtinga?“ Iš tiesų ne, jei žinai, ką turi turėti rankoje. Čia ne tik apie tuos popierius, kuriuos duoda vairuotojas, bet ir apie tai, kas vyksta fone tarp muitinės ir siuntėjo. Štai jums realus vaizdas, kaip tai vyksta praktiškai, be jokio suglamžto „turinio marketingo“.

Pagrindai ir pradžiamokslis (ko niekas niekada nepasako)

Ar reikalinga originali sąskaita-faktūra paprastam siuntiniui?

Dažnai manęs klausia, ar nereikia originalų siųsti paštu, ir visada sakau – nereikia, nebent jums patinka rizikuoti. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas prarado dokumentų mapą netoli Berlyno, o gavėjas Lietuvoje laukė originalo, kadangi buvo taip susitarta. Skanu? Niekam. Paprastai užtenka elektrinio PDF, kurį siunčiate iš anksto. Daiktų gabenimas iš Vokietijos dažniausiai vyksta būtent su elektroninėmis versijomis, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Vokiški logistikos centrai, pvz., pašto siuntų ar didieji sandėliai Miunchene regione, dažnai viską priima ir be popierinio lapo, jei OCR skeneris užsimato brūkšnini kodą. Tačiau jei tai brangi siunta, geriau turėt rezervinę kopiją el. pašte (pažiūrėkite, ar tikrai nėra klaidų adrese, vėliau bus per vėlu).

Kas tas CMR ir ar jis būtinas?

CMR tai iš tiesų vairuotojo pažymėjimas dalyje ir pagrindinis bilietas į teismą, jei kas nors pasidaro blogai. Be šio dokumento, kurį pasirašo vairuotojas ir siuntėjas, daiktų gabenimas iš Vokietijos gali tapti tikrus nemalonumų šaltiniu. Vieną kartą turėjau atvejį, kai vokiečių firminis sunkvežimis atvežė chemikalus, o CMR viršuje nebuvo nurodytas pavojingos krovinio kodas. Muitinė sulaikė mums visą eilę dalykus. Taigi, CMR privalo būti. Jis patvirtina, kad krovinys buvo priimtas ir atiduotas tvarkingo būklės (arba ne, jei pažymite trūkumus).

Ką daryti, jei vairuotojas neleidžia užpildyti CMR?

Tai pasitaiko dažniau nei manotumėte. Ypač kai važinėja didelės firmos, kurios turi savo rigidžias taisykles, vairuotojai, ir jiems visiškai rūpi tik tai, kad kuo greičiau numestų krovinius. Jei jis neleido jums patikrinti krovinių ar užpildyti sąskaitos (kaip buvo viename atvejame Hamburge), geriau iškart susisiekti su savo brokeriu ar dispečeriumi. Daiktų gabenimas iš Vokietijos turi būti užfiksuotas, o ne tik „iš akių“ pasakyta. Geriau praleisti porą minučių pakrautime, negu vėliau mėnesį ieškoti, kur dingo dengės traktorius.

Ar turiu būti įmonė, kad gautčiau siuntą?

Absoliučiai ne. Fiziniai asmenys gauna daiktus kasdien. Bet čia yra vienas „bambes“. Kai perka fizinis asmuo, daiktų gabenimas iš Vokietijos keliais sunkvežimiais (t.y. dalinėmis krovinio dalimis) dažnai reikalauja asmenskode ar paso kopijos tam, kad būtų užtikrintas saugumas. Vokietijoje griežtai žiūrima į duomenų apsaugą (GDPR ir visa tai), todėl ne visi vežėjai agree'uja siųsti į namus be patvirtinimo.

Kas dėl pakuojamio sąrašo (Packing List)?

Sąskaita-faktūra rodo kainą, o pakuojamasis sąrašas rodo, kas tiksliai yra dėžėje. Kiekvieną kartą, kai dirbu su sudėtingais krovinais, tarkime, gamybos linijos dalimis, paklausiu – packing list yra? Daiktų gabenimas iš Vokietijos be jo tampa lošimu. Vieną kartą gavėjams atėjo dėžė su „atsarginėmis dalimis“, o viduje buvo puses mažiau. Jeigu būtų buvęs packing list, būtų buvę aišku iš karto, kiek trūksta. Taigi, nereikia jo tik tada, kai siunčiate vieną dėžę, bet kai yra daugiau nei 5 pozicijų – jis privalomas.

Ar reikia mokesčių mokėjimo užtikrinimo (guarantee)?

Tai priklauso nuo to, ar jūsų įmonė yra PVM mokėtoja ES. Taip, aš žinau, kad tai skamba kaip kinų kalba, bet vokiškai tai yra „MwSt“ dalykas. Jei esate registruota Lietuvoje, daiktų gabenimas iš Vokietijos įvyksta kaip vidinės prekybos operacija, ir jokių garantijų nereikia (išskyrus atvejus, kai nėra PVM numerio). Jei įmonės PVM numerio nėra, tai turite būti pasiruošę sumokėti Vokietijos PVM (19% arba 7% priklausomai nuo prekės) arba turėt tarpininką, kuris už tai atsako. (Oi, atrodo, priedų pvm keičė, geriau patikrintit).

Kokios klaidos dažniausiai padaromos sąskaitose?

Blogiausia, kai yra rašoma „vienetai“ vietoeto to, kiekvienos prekės pavadinimo, arba rašoma „prekės be specifikacijos“. Muitinė to nebekando. Vienišos dėžės be aprašymo – tai pakvietimas patikrinimui. Daiktų gabenimas iš Vokietijos su netvarkinga dokumentacija gali baigtis tuo, kad krovinys nukelia į muitinės sandėlį, kur laikymas kainuoja brangiai (apie 30-50 eurų per dieną kartais). Rašykite aiškiai – „Stalas, 2 vnt., MDF, 100x50cm“.

Muitinė, mokesčiai ir biurokratinis siaubas

Ar reikalingas Ex1 (išvežimo) dokumentas?

Jei prekės keliauja toliau į Ukrainą ar Baltarusiją per Lietuvą (ar tiesiog iš Vokietijos į Šveicariją, kuri ne ES), tai taip. Bet jei daiktų gabenimas iš Vokietijos vyksta tiesiai į Lietuvą (abi šalys ES), tai Ex1 jums nereikės. Vokiški brokeriai dažnai bando už tai paprašyti pinigų, tiesiog „už atidavimą“, tai atsargiai. Pasidarė taip, kad vienas klientas mums sumokėjo už tuščią popierių, kurį išvis teko išmesti į šiukšliadėžę.

Kas vyksta su TIR knygeliu?

TIR knygelė tai jau pasenęs dalykas daugeliui Europos maršrutų, dar matosi dažniau keliaujant į Rusiją arba Turcija. Jeigu jūsų daiktų gabenimas iš Vokietijos įvyksta standartiniu keliu, jums nebereikia galvoti apie TIR. Vokietija yra ES narė, mūsų muitinės dirba vienoje sistemoje (atitraukiau šiek tiek, tai yra ES vieningos rinkos dalis). Na, išskyrus atvejus kai gabenate labai brangų krovinią ir norite garantuoti, kad jis nebus sustabdytas.

Ką daryti, jei neturiu PVM mokėtojo statuso?

Tada bus rūpestis. Klientui iš Trečiosios šalies ar fiziniam asmeniui daiktų gabenimas iš Vokietijos gali reikšti importą. Vokietijos siuntėjas (paprastai) gali tiesiog išrašyti sąskaitą su PVM arba laukti, kol jūs sumokėsite Lietuvos muitinėje. Jei prekės kainuoja daugiau nei 150 eurų, reikės deklaruoti. Žemiau šios sumos – dažnai tik lengvas apmokestinimas arba visai ne (priklausomai nuo alkoholio/Tabako, aišku).

Kaip užtikrinti, kad Vokietijos įmonė nelygintų kainų?

Tai yra problema. Yra firmos, kurios užsiima transfer pricing (kainų suderinimu), bet ne visada tai legalu. Jei daiktų gabenimas iš Vokietijos atkeliauja su sąskaita, kurioje prekė kainuoja neįmanomai mažai (pvz., vokiškas traktorius už 100 eurų), gausite VMI kvietimį į pasikalbėjimą su arbata. Geriau viską dokumentuoti pagal realią rinkos kainą.

Ar reikia draudimo poliso?

Jūsų krovinys, esdamas vairuotojo sunkvežimyje, yra apdraustas pagal CMR konvenciją. Taip? Ne visada yra. Daiktų gabenimas iš Vokietijos dažnai keliauja minimaliu draudimu, kuris padengia tik labai nedidelę sumą (apie 8.33 SDR vienam kilogramui). Jei vežate brangius kompiuterius ar laikrodžius, pasirūpinkite papildomu draudimu. Vienas klientas neteko 10 tūkst. eurų vertės siuntos, kai sunkvežimis užsidegė netoli Frankfurto. CMR suma užteko tik dėl gumuliams pakeisti.

Ką daryti su EX-A (eksporto) dokumentu Vokietijoje?

Tai yra vokiškojo brokerio galvos skausmas dažniausiai. Jei juos nerašo, vokietijos pusė gali padaryti baudą. Daiktų gabenimas iš Vokietijos su nebaigtu eksporto deklaravimu gali sukelti nemalonumus tiek siuntėjui, tiek gavėjui. Užtikrinkite, kad vokietis partneris „uždaryja“ šiuos popierius.

Specifinės situacijos: mašinos, alkoholis, buitinės technikos

Ką reikia, kai perku naudotą automobilį?

Čia visai kita istorija. Jums reikės ne tik CMR, bet ir registracijos liudijimo kopijos, techninio Įsako ir vokiško atskyrimo pažymėjimo (Abmeldebescheinigung). Daiktų gabenimas iš Vokietijos, kai kalbame apie transporto priemones, reikalauja ypatingo dėmesio nuosavybės teisių perdavimui. Be to, jei automobilis dar yra registruotas, vokietis turi jį „išbraukti“. Matęs esu, kai lietuvis atvažiavo po masinai, o vokiškas numeris dar ant stogo...

Ar galima vežti alkoholį be licencijos?

Galite, bet ribotai. Fizinis asmuo gali vežti tam tikrą kiekį (paprastai tai butelis degtinės ir keli vynai), tačiau daiktų gabenimas iš Vokietijos didesniais kiekiais be PVM licencijos ir leidimo yra draudžiamas. Muitinė to nepraleis. Dirbau su viena firma, k bandė proką padaryti su alumi be leidimų – atėjo į Lietuvą, o krovinys buvo sulaikytas pasienyje. Buvo skanduolė.

Ką daryti, jei prekės yra pavojingos (ADR)?

Tada reikia specialaus ADR pažymėjimo vairuotojui ir specialios dokumentacijos pasiūlyme. Daiktų gabenimas iš Vokietijos su kalcino arba dažais turi būti pažymėta apibraukimais (pavojingų medžiagų etiketėmis). Nenuryskite to, nes patekę į avariją be dokumentų, nebus tik draudimas problemos, bet ir baudos bei kalėjimo laisvės atėmimo grėsmė.

Kaip vežti šaldytus produktus (frigo)?

Čia reikia temperatūros žurnalo. Paprastai vairuotojas turi duoti plokštelę arba išspausdintą lapą, kuriame matoma, kad temperatūra neviršijo -18 laipsnių visą laiką. Daiktų gabenimas iš Vokietijos su mėsa ar sūriais be šio žurnalo Lietuvoje nebus priimtas kokybės kontrolės postuose. Ypač reikia dėmesio Ventspilio ar Klaipėdos uosto kryžmėse.

Ar sunku vežti baldus iš IKEA iš Vokietijos?

Patirtis sako, kad ne. Bet problema tame, kad IKEA dažnai siunčia tiesiai į namus, o ne į sandėlius. Jei naudojatės tarpininkais, kurie renka siuntas iš vokiškų parduotuvių, būtinai patikrinkite, ar pakuotė nėra pažeista. Daiktų gabenimas iš Vokietijos su mėlynomis dėžėmis dažnai baigiasi tuo, kad viena dėžė atkeliauja su įplyšus kampu.

Kaip vežti gyvūnus?

To aš asmeniškai nemanėjau, nors yra keletą kartų teko organizuoti specialius reisus. Reikia veterinarinių pasų (Passport), čipsavimo ir skiepyjimo dokumentų. Daiktų gabenimas iš Vokietijos su šunimis ar katėmis be šio paso yra neįmanomas. Muitinė labai griežtai tikrina.

Pinigai, kainos ir kitos realybės

Kodėl kaina svyruoja tarp įmonių?

Kuro kaina, vietininkų mokesčiai (tarkime, už važiavimą per miesto centrą, kur uždrausta sunkvežimiams, kaip Vokietijoje įvedė environmental zones), ir, žinoma, vairuotojo užmokestis. Daiktų gabenimas iš Vokietijos ne kainuoja vienodai iš Štutgarto ir iš šiaurės Hamburgo. Atstumas yra tik vienas iš veiksnių. Kartais pigiau vežti iš toliau, nes ten yra didesnis krovinio kiekis (t.y. less than truckload LTL kroviniai).

Kas dėl užsakymo išankstinio mokėjimo?

Dauguma vokiškų tiekėjų nebeišsiunčia prekių, kol neišsiuntėte išankstinio apmokėjimo (Vorkasse). Tai jų standartas. Daiktų gabenimas iš Vokietijos gali užtrukti dvi dienas, o jei jūs šeštadienį neperfešinote banko pavedimo, reisas užstrigs iki antradienio. Ir tada dar reikės laukti, kol vairuotojas surinks kitus krovinius.

Ar galima mokėti gavėjui (prepaid vs collect)?

Galima, bet vokiečiai to nemėgsta, tai yra „collect“ pristatymas, kai mokėti turi tas, kas gauna. Daiktų gabenimas iš Vokietijos su collect režimu dažnai kainuoja brangiau (+20-50 eur) dėl administracinių išlaidų dispečeriams. Geriau susitarti tiesiogiai.

Kokios laukiama pinigų grąžinimo taisyklės?

Jei prekės sugrįžta (pvz., defektuotos), vokiška pusė greitai gražina pinigus, jei sutarta iš anksto. Bet jei tai buvo specialus užsakymas, gali būti problema. Daiktų gabenimas iš Vokietijas atgal taip pat kainuoja pinigus, tad dėmesio garantinėms.

Kai kažkas ne taip (katastrofos ir sprendimai)

Ką daryti, jei vairuotojas nedirba?

Vėlgi, realus pasakojimas. Mums važiavo vairuotojas iš Vokietijos kuris užmigo (tai ne, vėlgi ne toks blogas, tiesiog paleido sunkvežimio stabdžius kalne dėl techninio gedimo). Jis liko be dokumentų padėjimo. Daiktų gabenimas iš Vokietijos sustojo. Teliko ieškoti vietinio traktoriaus, kad perkrautų. Visas tas dalykas truko 3 dienas. Ką daryti? Skambinti dispečeriams ir rasti sprendimą, kadangi vokiškai „Versicherung“ (draudimas) neveikia greitai.

Ar teks padengti vairuotojo nešamumą?

Tik jeigu esate sutarę, kad tai yra „ex-works“ arba FOB iš Vokietijos pusės. Bet dažnai, kai įvyksta avarija, kaltė nuskyla. Daiktų gabenimas iš Vokietijos turi aiškias Incoterms sąlygas. Jei CIF (lėktuvu arba laivu), tai rizika perkelia, kai prekį perkelia? Ne, čia sunkvežimis. Trumpiau kalbant – visada žiūrėkite sąskaitos viršų, ten parašyta.

Kas, jei krovinys dingo?

Vokiečiai retai kada vogia, bet dažnai pasitaiko „painiavų“. Vieną kartą mūsų siunta buvo įkišta į ne tą sunkvežimį ir važiavo į Ispaniją vietoje Vilniaus. Daiktų gabenimas iš Vokietijos turi GPS sekimo sistema, bet ne visi vairuotojai ją įjungia. Reikėjo laukti savaitė, kol sunkvežimis sugrįžo atgal.

Ar verta kreiptis į teismą dėl pristatymo vėlavimo?

Jei nenuostatyta bauda sąskaitoje (contractual penalties), tai tikrai ne. Teismo išlaidos Vokietijoje yra astronomiškos. Geriau derėtis. Daiktų gabenimas iš Vokietijos gali vėluoti dėl sniego (kalnuose) arba techninių gedimų. Gyvenime yra svarbiau gauti prekę, nei užsidirbti ant baudų.

Kaip elgtis su pažeistomis dėžėmis?

Niekada nepasirašykite CMR su užrašu „Tvarkingai“, jei matai skylę. Pasirašyk „su pretenzijomis“ (mit Vorbehalt). Daiktų gabenimas iš Vokietijos be to nuobodu praras. Priskaičiuosiu jums istoriją, kai gavėjas pasirašė, vėliau nusiskundė, o vokiška draudimo jiems atsisakė mokėti, nes pasirašė, kad viskas gerai.

Ar sunku atsisakyti krovinio jau esant kelyje?

Labai sunku. Teks sumokėt už važiavimą tuščia (dead mileage). Daiktų gabenimas iš Vokietijos yra verslas, ir niekas nemėgsta varyti tuščiomis. Vokietijos firmos to be reikalo nedaro. (Na nebent jūs esat didelis ir svarbus klientas, tada galiu kažką manęs paprašy).

Ką daryti su nelegaliomis atliekomis?

Nieko nemėgstu to dalyko. Kartais keliauja ką tik išrūkyti vokiški automobiliai, kuriuos reikia nugabenti, bet jie neturi techninės priežiūros. Daiktų gabenimas iš Vokietijos netvarkingomis mašinomis – tai pinigų praradimas. Ne tik dėl baudų, bet ir dėl to, kad gali būti sulaikytas tiesiogiai kelyje.

Ar reikia tikrinti EORI numerį?

Jei esate verslas – taip. EORI numeris yra kaip jūsų paso nr pasaulyje prekybai. Jei jūs jo neturite, daiktų gabenimas iš Vokietijos gali būti sustabdytas pačiame pradžioje. Užregistruoti Lietuvoje užima porą valandų internetu, tad nedelskite.

Kodėl kai kurios vokiškos firmos ignoruoja lietuvius?

Gaila, bet tai pasitaiko. Yra didelių žaidėjų, kurie laiko, kad Lietuva per toli arba per maža rinka. Daiktų gabenimas iš Vokietijos jiems nedomina, nebent jūsų užsakymai yra reguliūri ir milžiniški. Tokiu atveju reikia ieškoti lokalių brokerių (kaip mes), kurie turi ryšių.

Kokios ypatingos taisyklės dėl tekstilės ir drabužių?

Reikia CE ženklų ir etikečių, kurios nesudarytų klaidą apie medžiagos sudėtį. Daiktų gabenimas iš Vokietijos su rankinėmis parduodamais drabužiais (Second Hand) yra ypatingas cenzus, jie gali būti laikomi šiukšlėmis, jei tiksliai neaprašomi.

Ar reikia kalbos tilmės (tulkų)?

Jeigu dokumentai vokiškai, o lietuviškai daugiau nesuprantate (kaip dauguma musų), tai naudinga turėti vertėją, ypač sudėtinguose teisiniuose dalykuose. Bet kasdieniame daiktų gabenime iš Vokietijos paprastai užtenka angliškų terminų, nes vokiečiai kalba angliškai geriau nei mes.

Ar visada privalomas EX-01, jei prekiau su Šveicarija?

Taip. Jei prekė išvyksta iš Vokietijos į Šveicariją (nėra ES), tai Vokietijos pusė turi padaryti išvežimo deklaraciją (EX-01). Jei jos nėra, daiktų gabenimas iš Vokietijos pasibaigs toje pat Vokietijos muitinėje.

Apibendrinant

Važinėju šiuose maršrutuose jau dešimtį metų ir kažkaip nepažiūriu, kad kas nors žymiai pasikeitė geriau link. Viskas labiau uždaruota. Daiktų gabenimas iš Vokietijos visada bus rizika, jei nepriklausote nuo savo partnerių ir nežinote bazinių dalykų apie dokumentus. Sėkmės nelaužia ant namų durų – ją sukuria tvarkingai užpildyta CMR sąskaita ir gerai parinkta logistika. Nedarykite išvadų paskutinei sekundei, visada pasirūpinkite popieriais iš anksto.