Daiktų gabenimas į Vokietiją – kokie yra optimalūs sprendimai?

Sėdžiu prie stalo, geriu kavą ir galvojau, kad per šiuos dvidešimt metų, ką praleidau logistikoje, Vokietija pasikeitė, bet vairuotojų bėdos tos pačios. Daiktų gabenimas į Vokietiją – tai ne tik kelią parodyti ant žemėlapio, tai visiškas chaosas, jei žinai, ką turiu omeny. Vieniems tai paprasta prekyba, kitiems – judesys iš Lietuvos gyventi ten, o treciesiems tiesiog reikia nusiųsti dviratį pusbrolui. Pasakysiu tiesiai – idealiojo sprendimo, kuris tiktų visiems, nėra. Viskas priklauso nuo to, ką tu veži ir kiek nori laukti. Kartais partiniai krovininiai būna pigiau, kartais pilna mašina geriau, o kartais geriau visai niekada nebebendrati su tam tikrais brokeriais. Čia bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Bendrai viskas vyksta kaip ir kitur, tik brangiau

Kaip pradėti daiktų gabenimą į Vokietiją?

Gerai, kad paklausėte. Daiktų gabenimas į Vokietiją prasideda ne nuo to, kad išsiunčiate mašiną, o nuo to, kad sužinote, ką tiksliai vežiate. Jei tai dėžė su bateliais, tai viena, jei senas sofa ar statybinės medžiagos – tai visai kita. Pirmiausia susiraskite normalų pervežėją, ne tą, kas pažadą „už 50 eurų viską“ – tiei dažnai dingsta kartu su kroviniu prie Vroclavo (čia aš pajuokiau, bet tenka būti atsargiam). Reikia apskaičiuoti tūrį ir svorį. Be to, jei reikalinga kraunamoji technika gatvėje, praneškite iš karto, nes vokiečiams gatvės dažnai siauros, o sunkvežimis ten neįvažiuos.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Niekas nekalbės apie tai tiesiai, bet... standartiškai tai 2–3 dienos, jei viskas gerai. Bet jei vairuotojui patinka sustoti pietums už vokiškos ribos ir pasigerti kavos pusę dienos, tai gali užtrukti ir ilgiau. Daiktų gabenimas į Vokietiją keliais sunkvežimiais (tarpininkais) gali užtrukti, nes tada tenka krauti iš vienos mašinos į kitą sandėlyje. Vieną kartą mašina buvo pasiekusi Hanoverią per dieną, bet paskui laukė iškrovos tris dienas, nes gavėjas atostogavo. Geriau nespėti, negu parodyti per anksti, tačiau klientams visada kandžiojasi.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (LTL)?

Jei mažiau kaip 15 paltų (europaltų), tai tikrai verta. Dalinis krovinys leidžia sumokėti tik už užimtą vietą. Daiktų gabenimas į Vokietiją daliniu būdu yra populiariausias variantas mažoms įmonėms. Žinoma, rizikuoji tuo, kad tavo krovinyje gali stovėti šalia kokių kvapniančių sūrių ar chemijos, bet kas padarysi. Tai pigiau nei samdyti visą sunkvežimį, kuris važiuotų tuščias grįžtant. Sakyčiau, tai optimalus sprendimas, jei neskubate.

Kokia yra pigiausia varianta?

Tiesiog pasakysiu – paštas arba autobusų siuntos, jei tai dėžutė. Bet jei kalbame apie krovinius, tai pigiausia yra surasti mašiną, kuri važiuoja tuščia atgal iš Vokietijos. Daiktų gabenimas į Vokietiją tokiu būdu (grąžintinis reisas) gali kainuoti net 30–40 proc. mažiau. Problema ta, kad turi dera su laiku – mašina gali važiuoti šiandien arba po savaitės. Jei laisvas, tai laimingas. Žinoma, kartais tokios mašinos būna senos ir ne labai patikimos, bet kaina diktuoja sąlygas.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus?

Galima, bet yra „bėdų“. Daiktų gabenimas į Vokietiją asmeniniais reikalais dažnai virsta muitinės siaubu, jei dokumentai užpildyti neteisingai. Vokiečiai labai griežti dėl to, ar tai prekybinis krovinius, ar ne. Jei turi naujų daiktų su etiketėmis, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Geriau viską užpildyti kaip „naudoti asmeniniai daiktai“ (jei taip yra) ir nieko nebedovanojoti ten kaip dovanų, kitaip paskaičiuos mokesčius nuo rinkos kainos.

Kas daryti, jei daiktai labai dideli?

Tada reikės specialios technikos. Daiktų gabenimas į Vokietiją, kai kalbame apie statybines konstrukcijas ar ilgas sijas, vyksta reguliuojamais kroviniais. Reikės leidimų ir lydinčio automobilio. Vokietijoje keliai aukštos kokybės, bet jie mėgga apkarpyti pinigus už leidimus. Privažiavimas prie objekto turi būti labai tiksliai suplanuotas, kitaip pareigūnai sustabdys mašiną prieš pirmuosiuos šviesoforus.

Pinigai ir kainos – visada skauda

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindai – svoris ir tūris, bet taip pat degalų kaina (kuri šokinėja kaip nori) ir užsakymo sezonas. Daiktų gabenimas į Vokietiją pavasarį ar rudenį gali brangti, nes visi veža. Be to, svarbu, ar reikia „iš durų į duris“ aptarnavimo, ar tik į terminalą. Jei vairuotojas turi įvežti krovinį į trečią aukštą be lifto su keltuvu, tai kils kainą. Ir žinokit, Vokietijoje mokesčiai už užlaikymą (waiting time) yra astronominiai palyginti su Lietuva.

Ar kaina fiksuota ar gali pasikeisti?

Daugiausia būna fiksuota, jei sutartyje parašyta „all in“. Bet jei įvyksta neprognozuojamų dalykų, pavyzdžiui, gailas, kad keliuose, tai... (čia aš šiek tiek abejoju ar reikia tai rašyti, bet...) dažniausiai kaina nekyla, nebent vairuotojui tenka laukti kelias dienas. Tada gali būti pateikta papildoma sąskaita. Daiktų gabenimas į Vokietiją turi savo niuansų, o vienas iš jų – tas, kad krovinių gavėjai gali tiesiog neatsidaryti ir tuomet laikas pradedamas skaičiuoti.

Kaip mokėti – grynaisis ar pavedimu?

Geriau pavedimu, kad būtų įrodymų. Daiktų gabenimas į Vokietiją yra verslas, kur viską reikia fiksuoti. Vairuotojai kartais gali prašyti „pinigų į rankas“ už degalus pietums, tai normalu bet reikia sąskaitos faktūros arba kvitą. Nesigu, jei tu sumokėsi vairuotojui, o jis pasakys brokliui, kad nemokėjai, tai tu liksi ir be pinigų, ir be krovinio.

Ar brangu apdrausti kroviniį?

Kainos nuo 0,3 iki 1 proc. nuo krovinio vertės. Atrodo brangu? O pabandykite prarasti 10 tūkstančių vertės siuntą. Daiktų gabenimas į Vokietiją be draudimo yra taisyklės pažeidimas (mano nuomone). Vokietijoje yra gerųjų ir blogųjų sandėlių, ir jei kas nors nukris ar dingbs be žinios, draudimas išgelbės nervus. Niekada nežinai, kas ten nutinka tamsiuose sandėliuose, kai niekas nežiūri.

Ką daryti, jei kaina per aukšta?

Neklauskite manęs, kodėl keliauja brangiai – kuras, algos, rinkliavos. Bet jei kainos atrodo absoliučiai neįmanomos, pabandykite pasiūlyti savo terminus (pvz., atsiimti patys). Daiktų gabenimas į Vokietiją gali tapti pigesnis, jei galite sulaukti, kai kuris brokeris surinks pilną mašiną. Kartais tiesiog reikia paklausti „ar yra kokia alternatyva?“, o ne kartoti tą pačią užklausą dešimt kartų.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti mokesčių už vėlavimą (demurrage) arba už dokumentų tvarkymą (pvz., jei trūksta EX1 dokumentų). Be to, jei daiktai kruopščiai nesupakuoti ir sugenda, tai pinigai pradings dėl kitų krovinių pažeidimo. Daiktų gabenimas į Vokietiją taip pat kainuoja tuo, kad gali tekti mokėti už ekologišką pakuoja (Green Dot), jei prekės parduodamoje pakuotėje, tai jau gana paini sritis, bet apie ją geriau pasikalbėti su accountant'u.

Dokumentai ir muilas (pavojingi dalykai)

Kokius dokumentus būtinai reikia?

CMR važtaraštis – tai šventa knyga. Be jo nei žingsnio. Daiktų gabenimas į Vokietiją taip pat reikalauja prekių sąrašo (packing list) ir, jei prekiaujate, PVM sąskaitos faktūros. Jei tai ne ES prekės (nors Vokietija yra ES, žinokit, viskas įmanoma), reikės eksporto deklaracijos (EX1). Geriau turėkite visus dokumentus pasirašytus dviem kopijomis, vieną duodate vairuotojui, antrą palikite sau.

Kas tas CMR ir kodėl jis svarbus?

Tai tarptautinis vežimo konvencinis dokumentas. Jis įrodo, kad krovinys perduotas. Daiktų gabenimas į Vokietiją be CMR yra nelegalus. Jame turi būti nurodytas tikslus svoris ir daiktų kiekis. Kartais klientai rašo „mašina su daiktais“ – tai blogai. Jei dingsta „mašina su daiktais“, draudimas negalės nieko padaryti, nes neaišku, kas ten buvo. Būkite konkretūs.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje ir vežate į Vokietiją PVM mokėtoją, tai taip, tai yra atpigintas PVM (0 proc.), bet reikia sudaryti atitinkamus dokumentus (intrastat, sąskaita su 0 proc.). Daiktų gabenimas į Vokietiją asmeniniais tikslais gali reikalauti PVM mokėjimo tiesiogiai Vokietijos muitinėje, jei vertė viršija 150 eurų (kažkaip taip, gali būti ir kitokios ribos, geriau patikrinti, nes taisyklės keičiasi). Vokietai PVM mėgsta labai.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų?

Pradėsite šauktis. Vokietijos muitinė nešokuoja. Daiktų gabenimas į Vokietiją su neteisingais dokumentais baigiasi tuo, kad mašina stovi sienoje (arba pasienio punkte) kol viskas nepataisoma. Gali tekti mokėti baudas už kiekvieną pradėtą valandą delsimą. Geriau tris kartus patikrinti, nei vieną kartą gailėtis.

Ar galiu vežti maistą?

Galima, bet sunkiau. Daiktų gabenimas į Vokietiją, kai kalbame apie maisto produktus, reikalauja sveikatos pažymų (Veterinarinis sertifikatas). Be to, reikia laikytis šaldymo režimo. Vokiečiai是非常 griežti dėl maisto saugumo. Jei bandysi įsivežti keletą dešrių be dokumentų, juos tiesiog sunaikins vietąje o tikėdamiesi, kad pavyks, nėra verta rizikuoti.

Kodėl reikia EX1 dokumento?

Nors dauguma krovinių yra ES viduje, kartai vežame iš trečiųjų šalių (pvz., per Lietuvą į Vokietiją). Daiktų gabenimas į Vokietiją iš ne ES šalių be EX1 yra muitinės nusikaltimas. EX1 rodo, kad prekės išleista iš ES (arba įvežta legaliai). Nesamone su dokumentais gali užtrukti dienas. Kartais žmonės mano, kad „kažkas kažkur išspręs“, bet niekas neišsprendžia už tavęs.

Keliai, vairuotojai ir realus gyvenimas

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsiškių vairuotojų, taip pat ir dauguma lenkų ar ukrainiečių kalba rusiškai. Daiktų gabenimas į Vokietiją su vokišku vairuotoju gali būti problemą dėl kalbos, jei turi ką nors paaiškinti vietoje. Patirtis rodo, kad geriau rasti lietuvišką arba rusiškai kalbančią komandą, kad nebūtų nesusipratimų kelyje ar tiesiog telefonu. Vokietis vairuotojas tiesiog nieko nesupras ir numes trinkelę (raktą) jei kas nors negerai su kroviniu.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tada prasideda pykotis. Klientai skambina ir klausia „kur jis?“. Daiktų gabenimas į Vokietiją nėra taksis su fiksuotu atvykimo laiku, ypač jei tai dalinis krovinys. Vairuotojas gali užstrigti eilėse prie Lenkijos arba Vokietijos. Privalu turėti vairuotojo telefono numerį. Bet ne visada jis atsiliepia, ypač jei vairuoja naktį. Čia reikia kantrybės, nors aš pats ją dažnai prarandu.

Ar saugu duoti daiktus nežinomam brokeriui?

Nėra. Daiktų gabenimas į Vokietiją turi būti patikėtas patikimiems žmonėms. Yra daug „pavėžėjų“ skelbimų facebook'e, kurie pažada pigiai, bet neturi nei licencijos, nei draudimo. Vieną kartą girdėjau, kad toks „brokeris“ išsikrovė pusę krovinio parduodant sandėlyje. Žinokit, patikimumas kainuoja, bet tai pigiau nei prarasti viską.

Kas daryti, jei krovinys sugadintas?

Pirmiausia padarykite nuotraukas vietosje. Nedarykite to, ką darė vienas mano klientas – jis pradėjo iškrauti viską ir tik tada pastebėjo, kad dėžė sutrūkinėjusi. Daiktų gabenimas į Vokietiją su žala turi būti fiksuojamas CMR protokole. Jei vairuotojas nepasirašo, rašykite pažymą patys ir kvieskite policiją (jei reikia). Be to, nedelskite skambinti brokeriui.

Ar galima sekti krovinių buvimo vietą?

Dabar jau beveik visada taip. Dauguma turi GPS stebėjimą. Daiktų gabenimas į Vokietiją gali būti stebimas realiu laiku, kartais net per mobiliąją programą. Bet taip pat yra atvejų, kai GPS „užstringa“ Tunelyje arba tiesiog išjungtas vairuotojo (kas yra įtartinas). Jei mašina stovi vietoje per ilgai, skambinkite iš karto. Geriau padaryti 10 skambučių daugiau, nei laukti savaitę.

Kaip elgtis su vokiškais logistikos centrais?

Jie yra kaip robotai. Tikslios valandos, tiksli minutės. Daiktų gabenimas į Vokietiją į didžiuosius terminalus (pvz., Duisburgas) reikalaujaRegistracijos iš anksto. Jei atvyksi 15 minučių vėliau, gali neįleisti. Visi ten kalba vokiškai ir laikosi taisyklių. Nėra tokios dalykas „pasižiūrėsim“ ar „praeisim“. Čia mūsų „lankstumas“ čia neveikia.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Skaityti apie tai laikraščiuose dažniau nei patirčiai, bet... įvyksta. Daiktų gabenimas į Vokietiją yra saugus, bet pavogti gali ir ten, ypač jei mašina paliekama neapsaugota aikštelėje. Brangiausi dalykaip turi būti užrakinti arba vežami saugumo vagonuose. Nerekomenduoju vežti juodus dėžes su „iPhone“ užrašais ant jų, tai tiesiog kviečia vagis.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti?

Tai katastrofa. Vieną kartą turėjau tokią situaciją, kai vokiečių pirkėjas pareiškė, kad prekės netinka ir uždarė vartus. Daiktų gabenimas į Vokietiją baigiasi tuo, kad krovinius tenka vežti atgal arba ieškoti naujo pirkėjo (kas neįmanoma greitai). Tuomet prasideda pinigų reikalavimai už sandėliavimą. Geriau dar iš anksto susitarti dėl grąžinimo sąlygų, nors niekas nenori apie tai galvoti iš pradžių.

Ar reikia rūpintis pakuote?

Labai. Vokietijos keliai geresni, bet vairuotojai vairuoja taip pat kaip ir pas mus – staigiai sustoja. Daiktų gabenimas į Vokietiją (ypač dalinis) reiškia, kad tavo dėlė gali būti po 2 tonų kitų dėžių. Jei pakuotė silpna, ją sutryš. Naudokite Europaltes (EPAL) ir apvynokite plėvele. Vienas klientas bandė vežti indus be popieriaus tarp jų... gerai, žinote, kas buvo gale.

Ar sunku užsiregistruoti Vokietijos portaluose?

Be specialisto labai sunku. Ten viskas vokiškai ir labai sudėtinga. Daiktų gabenimas į Vokietiją (importas) reikalauja smulkių detalių, pavyzdžiui, tarpos numerių (IOSS jei prekiaujate internetu). Geriau, kad tai padaro pervežėjo brokeris, nes jei padarysite klaidą, baudos didelės. Neverta taupyti ant to.

Ar verta viską daryti paties?

Kodėl geriau pasamdyti profesionalą?

Nes jis žino, kur yra duobos kelyje (metaforiškai). Daiktų gabenimas į Vokietiją su savo mašina (jei turite tokia nuoma) atrodo pigu, bet kai suskaičiuosite savo laiką, nervus ir galimybą, kad kažkas pasidarys negerai, tai brangu. Profesionalai turi draudimą ir kontaktus, jei kažką reikia greitai išspręsti vietoje.

Ar galiu vežti savo mašina rentu?

Galima, jei turite vairuotojo pažymėjimą (95 kodas). Daiktų gabenimas į Vokietiją savo jėgomis tinka tada, kai krovinius mažai ir jums patogu. Bet nepamirškite, kad sunkvežimio nuoma nėra pigus malonumas, be to, degalai Vokietijoje brangesni. Palyginkite kainas pirmiau, priešingu atveju gali būti, kad pigiau būtų nuvykti taksi (girojimu).

Kokius patarimus duotum pradedantiesiems?

Daugiau klauskite, o ne manykite. Daiktų gabenimas į Vokietiją – tai ne tik fizinis pervežimas, tai dokumentų ir dėmesio reikalaujantis procesas. Geriau pasirašyti gerą sutartį su pervežėju, kurioje aiškiai parašyta, kas atsitinka, jei kas nors sugenda. Ir negerbkite pigiausių pasiūlymų be patikrinimo.

Ar keičiasi taisyklės dažnai?

Vokietija mėgga taisykles. Kasmet pasikečia aplinkosauginiai reikalavimai,进城 ribojimai (Umweltplakette). Daiktų gabenimas į Vokietiją reikalauja sekti naujienas, pavyzdžiui, jei vairuotojas nevažiuoja „žaliuoju“ miestų režimu, gali gauti baudą. Tai reikalauja nuolatinio mokymosi, o ne sėdėjimo senose žiniose.

Taip, štai toks jis tas gyvenimas. Daiktų gabenimas į Vokietiją gali būti sklandus, kaip autobanas, arba kaip miško kelias po lietaus – viskas priklauso nuo pasiruošimo. Svarbiausia – nebijoti klausti, patikrinti dokumentus ir pasitikėti savo intuicija apie tuos, kam pavedate savo turtą. Nesvarbu, ar tai viena dėžė, ar pilna mašina, atsakomybė visada lieka ant jūsų pečių. Sėkmės kelyje, ir vengykite tų, kas pažada „nemokamai greitai“ – tokios paslaugos paprastai kainuoja dvigubai vėliau. Geros kelionės!