Daiktų gabenimas į Vokietiją: kas atsako, jei kažką sudaužo ir kuo tikrai rūpintis

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo pusfabričių, kuriuos reikėjo vežti per visą Europą, iki paprastų sofų, nukritusių iš pakrovimo aikštelės. Daiktų gabenimas į Vokietiją atrodo paprasta užduotis, tiesiog pasikrauname ir važiuojame autostrada „A“ raidėmis, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Vokietija yra šalis, kur tvarka ir draudimai nėra tušti žodžiai, o kasdieninis bread and butter, ypač jei kalbame apie atsakomybę už sugadintą turtą. Dažnai klientai susiduria su problemomis tik tada, kai vairuotojas jau stačiavo prie jų namų durų. Noriu papasakoti, kaip tai iš tikrųjų veikia, be jokio „marketingo“ cukraus, tiesiog kaip vienas logistikas kitam.

Dokumentai ir Vokiškas biurokratas

Ar man tikrai reikia inventorinio sąrašo, ar galiu parašyti „baldai“?

Žinote, dažnai žmonės mane klausia, ar negalima tiesiog užpildyti popieriaus kažkurioje vietoje. Atsakymas paprastas: ne, jei norite išvengti nemalonumų. Muitinės (Zoll) pareigūnai Vokietijoje gali būti labai išsamūs, o jei sąraše bus parašyta tik „baldai“ be jokios detalizacijos, gali pradėti klausinėti, kas ten per baldai ir kokia jų vertė. Tada gali tekti mokėti muito arba VMI mokesčius, jei vertė viršija leistinas normas. Geriau praleisti valandą ir užsirašyti „sofa, 2 vnt., 200 eurų“, nei stovėti prie sienos valandą ir galvoti, kodėl gyvenimas pasirinko jus.

Ką daryti, jei neturiu jokių pirkimų čekių?

Tai klasika. Kas nors pervežia senus tėvų daiktus, o čekių nėra nebuvo jau dešimt metų. Čia situacija tokia, kad daiktų gabenimas į Vokietiją su senais daiktais dažniausiai vyksta kaip asmens daiktų perkėlimas, todėl jums reikės sudaryti deklaraciją apie tai, kad tai ne prekės. Rašome apytikslę vertę pagal dabartines rinkos kainas (tai vadinama „nusidėvėjusios vertės“ įvertinimu). Jei pasakysite, kad senas televizorius kainuoja 500 eurų, nors jis seniai vertas tik 50, gali būti įtarimų dėl mokesčių vengimo. Būkite sąžiningi, jie turi sistemas, kurios sužino, kiek toks dalykas kainavo anksčiau.

Ar CMR sąvartė yra būtina?

Absoliučiai taip. Be CMR sąvartės tai yra nelegalus pervežimas, jei kalbame apie komercinį ar netgi pusiau komercinį transportą. CMR tai ne tik popierius, jis yra pagrindinis įrodymas, kad sandoris buvo sudarytas, ir turi draudimą. Be jo, jei vairuotojas paslysta su mašina, o jūsų dalybai nuskrenda į griovį, įrodinėti, kad tie daiktai buvo jūsų, bus beveik neįmanoma. Dirbti be CMR – tai tas pats kas važiuoti automobiliu be draudimo, laukiant katastrofos.

Kas daro tą inventorizaciją – aš ar vairuotojas?

Idealiu atveju tai darote jūs, nes geriausiai žinote, ką turite. Yra firmų, kurios siūlo tai atlikti už papildomą mokestį, tai vadinama „inventorizacijos paslauga“. Tačiau jei norite sutaupyti, padarykite patys. Vairuotojas tik pasirašo, kad priima tai, kas parašyta. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas, spaudžiant laikui, pasirašo sąrašą neįsidėmėdamas, o paskui prasideda ginčai dėl trūkstamų indų. Geriau užduotį atlikti patikimai iš anksto.

Atsakomybė: kas moka, kai something goes wrong

Jei vairuotojas sudaužo mano LCD televizorių, jis moka?

Ne visada taip paprasta. Viskas priklauso nuo to, kaip buvo supakuota. Jei televizorius buvo įdėtas į originalią pakuotę ir uždėtas ant gulto, tai – vairuotojo arba firmos kaltė. Tačiau jei jį padėjote ant minkštos sofa be jokios apsaugos, o vairuotojas stačiai stabdėle, teismas (arba draudikas) sakys, kad kaltė jūsų, nes nepakavote tinkamai. Atsakomybės pasiskirstymas – tai dažniausia ginčų šaltinis. Svarbiausia – pakuotė turi atlaikyti normalų vairavimą, ne tik lygų kelią.

Koks tas draudimas apima? Jis viską padengs?

Čia dažniai būna apgaulinga. Yra standartinis draudimas, kuris dažnai apima tik apie 10-12 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą (tai yra apie 14-16 eurų). Jei vežate auksinius luitus ar brangų meną, jo neužteks. Yra galimybė pirkti „all risk“ draudimą, bet jis kainuoja brangiau. Daiktų gabenimas į Vokietiją su ypatingai brangiu krovininiu visada reikalauja specialios sutarties. Nebijokite klausti apie draudimo limitus prieš pasirašant, o ne tada, kai jau padėjote daiktus į mašiną.

Ar galiu pasitiki tą firmą, kuri turi 5 žvaigždučių „Google“ įvertinime?

Galite, tačiau būkite atsargūs. Aš asmeniškai matęs firmas, kurios turi puikius įvertinimus, bet realiai darbas atrojo kaip chaosas. Kartais tu įvertinimus rašo pačių firmų draugai arba samdomi žmonės. Geriau ieškoti atsiliepimų, kurie rašomi ilgu tekstu ir kalba apie problemas, kaip jos buvo išspręstos. Vienintelis „puikus“ įvertinimas be jokio teksto gali būti signalas, kad kažkas čia ne taip.

Kas vyksta, jei mašina sugenda Vokietijos autostradoje?

Tai reali situacija, kuri, deja, kartais nutinka. Jei tai yra techninė gedimas, vairuotojas turi pats rasti pagalbą, o jums turėtų pranešti. Jei dėl to vėluja krovinys, dažniausiai draudimas neapsimoka, nes įstatymai leidžia tam tikrą vėlavimą dėl „force majeure“. Tačiau jei vairuotojas tiesiog užmigo arba neįsijungė žiemos padangų (o Vokietijoje tai įstatymas), tuomet jis atsako už nuostolius. Visada klauskite, ar turi savo pagalbos tarnybą Vokietijoje, o ne laukia, kol atvažiuos iš Lietuvos.

Ar galiu reikalauoti atlyginimo, jei daiktai atvyko vėlai?

Jei sutartyje nėra fiksuotos pristatymo datos ir laiko (pvz., „iki 18 valandos“), tai gana sunku įrodyt, kad buvo padaryta žala. Tačiau jei jums pažadėta pirmadienį, o atvykota penktadienį be jokio pagrindo, galite bandyti reikalauti nustatyto dydžio baudos. Bet realybėje, jei tai nedidelė įmonė, gali būti, kad gausite tik „atsiprašom“ ir tiek. Didelės firmos gerbia sutartis labiau.

Pakavimas: ką daryti, o ko dėlto nenaudoti

Ar galiu duoti bananines dėžės iš parduotuvės?

Prašau, nedarykite to. Aš once mačiau, kaip klientas supako visus knygų rinkinius į minkštas dėžėles iš prekybos centro, o jas nešdamas vairuotojas tiesiog jas privėrė. Dėžės plyšo, knygos išbyrėjo. Vokietijoje keliai gali būti lygūs, bet ošiajime (krautuvėje) daiktai juda. Naudokite tik specialias krovimo dėžes, kurios yra tvirtos, dvigubos sienelės. Tai sutaupys nervų ne tik jums, bet ir vairuotojui, kuris nemėgsta rinkti jūsų daiktų iš grindų.

Ką daryti su baldais, juos reikia išmontuoti?

Nebūtinai viską, tačiau didelės spintos, sekcijos, lovos beveik visada reikia išmontuoti. Jei paliksite didelę spintą surinktą, ji gali nepraeiti pro duris arba gali nulūžti, kai ją keliant. Be to, surinktas baldas užima daugiau vietos, o vietos – tai pinigai. Daiktų gabenimas į Vokietiją apskaičiuojamas pagal kubinius metrus, todėl išmontuotas baldas gali sutaupyti jums nemažai sumos. O vokiški namai dažnai turi siaurus laiptus, tai dar vienas dalykas.

Ar reikia įtraukti buitinę techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną)?

Būtina. Šaldytuvas turi būti išjungtas bent 24 valandas prieš kelionę, kad išgaruotų vanduo iš kondensatoriaus. Aš girdėjau istoriją, kai šaldytuvas buvo įjungtas vos prieš pat įkrovimą, o atvykus į Vokietiją, buvo pilnas vandens ir pūslių. Skalbimo mašina turi būti fiksuota, kad būgnas nesuktųsi kelyje. Naudokite specialias fiksavimo strypus arba paprastai uždėkite kelias pagalves tarp būgno ir korpuso.

Kaip uždaryti dėžes? Ar skotch užtenka?

Skotčas užtenka, jei jis geras ir storas. Nenaudokite to plono, kuriuo kasdieniai įdėjote, jis atkibsta nuo svorio. Gera taisyklė – uždaryti dėžę taip, kad ji nebeatidarytųsi, net jei ją nukristum nuo pirmo aukšto (nerekomenduoju bandyti, bet principas toks). Taip pat užklijuokite viršų ir apačią, kad dėžė neatsidarytų, kai ją kels vienas žmogus.

Ką daryti su lėlėmis ar paveikslais?

Lėlės ir tapybos paveikslai – tai labai jautrūs daiktai. Paveikslus reikia įdėti į specialias dėžes su „stiklo vata“ (styrofoam) arba apvynioti burbuliukų plėvele ir uždėti į tą pačią krovimo dėžę, užpildant tuščias vietas. Negalima tiesiog padėti gultų ant kitų daiktų, nes kažkas gali užlipti ant jų. Lėlių veidai dažnai susitrina, taip pat reikia ypatingo dėmesio.

Kelionės niuansai: vairuotojai ir keliai

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jei yra vietos (pvz., keleivinis vietas sunkvežimyje) ir jei draudimas to leidžia. Tačiau dažniausiai vairuotojai važiuoja pavargę ir nori ramios kelionės, be jokių papildomų kalbų. Be to, jei įvykia avarija, o jūs būsite keleiviu, gali kilti problemų dėl draudimo išmokų, nes ne visur leidžiama vežti „keleivių“ komerciniame reise. Geriau susitarti dėl pristatymo laiko ir susitikti jau vietoj.

Kiek laiko trunka kelionė?

Nuo kur esate? Jei iš Vilniaus į Berlyną, tai maždaug 12-14 valandų važiavimo su poilsiais, bet reikia prisiminti, kad vairuotojams tinka darbo laiko apribojimai. Jie negali važiuoti 10 valandų be sustojimo. Taip pat Vokietijoje daug statybų autostradose, todėl dažnai užstringa. Daiktų gabenimas į Vokietiją gali užtrukti ir dvi dienas, jei tenka laukti iškrovimo, o klientas dar neatvykęs.

Ar vokiškai vairuotojai geriau už lietuvius?

Nebūtinai. Aš mačiau puikių lietuvių vairuotojų, kurie žino kiekvieną kelią, ir blogų vokiškų, kurie neturi žemėlapio. Vokietijos vairuotojai gali lengviau susikalbėti su vietiniais muitininkais, tačiau lietuviai dažnai yra daringesni ir atidesni. Svarbiausia – ne tautybė, o patirtis ir ar jis nebuvo išgėręs prieš važiuodamas (nors tai draudžiama visur).

Kas dėl to „Umweltplakette“ (ekologinės ženkėtuvės)?

Tai labai svarbu Vokietijos miestuose. Jei sunkvežimis įvažiuoja į „žaliąją zoną“ be to lipduko, gausite baudą, kurią mokės savininkas arba (paprastai) įmonė. Bet gali būti taip, kad baudą pareikalaus iš jūsų, jei savininkas pasakys, kad jūs neįspėjote apie miesto centro pristatymą. Visada pasidomėkite, ar adresas yra žaliojoje zonoje, ypač jei tai Miunchenas, Frankfurte ar Štutgarte.

Ar galiu nukreipti mašiną į sandėlį, jei aš dar neesu ten?

Taip, tai vadinama „consignee“ (gavėjo) nukreipimu. Jei turite sandėlį ar draugą Vokietijoje, kuris gali priimti daiktus, galite nurodyti jo adresą. Tada vairuotojas iškrauna, pasirašo dokumentą, ir atsakomybė perkeliamą į tą žmogų. Būkite tikri, kad tas žmogus yra patikimas, nes po to vairuotojas išvažiuoja ir nieko nebegali padaryti.

Vokiški niuansai: ko nepasakys brokeris

Ar dažnai tikrina daiktus Muitinėje?

Statistiškai retai, jei tai asmeniniai daiktai ir važiuojate reguliariais maršrutais. Tačiau jei mašina atrodo įtartai (pvz., senas „Gazelės“ tipo furgonas, pilnas iki pat stogo), tikimybė padidėja. Muitinės turi teisę sustabdyti bet ką. Daiktų gabenimas į Vokietiją turi būti toks, kad net jei sustabdytų, viskas būtų tvarkingai. Muitininkai nemėgsta, kai viskas sumaišyta, maistas su drabužiais.

Ką daryti su maistu? Ar galima vežti kiaulieną?

Būkite labai atsargūs su mėsos ir pieno produktais. Asmeniniam vartojui galima vežti nedidelį kiekį (pvz., sandeliuką kumpio), jei tai yra originalioje pakuotėje. Tačiau nelegalu vežti šaltą mėsą be veterinarinių dokumentų. Jei jus sustabdys ir rastų 10 kilogramų nežymėtos kiaulienos, gali būti didelė bauda ir sunaikinimas maisto. Geriau suvalgykite čia, o ten nusipirkite naujo.

Ar galiu vežti alkoholį be muito?

Taip, tam yra nustatyti limitai. Suaugusiam asmeniui galima vežti 90 litrų vyno (taip, 90!), 110 litrų alaus, 20 litrų tarpinės (fortifikuotos) degtinės ir 10 litrų spirituočių. Tačiau tai turi būti asmeniniam naudojimui, ne prekybai. Jei vežiate 200 butelių degtinės, tai jau yra prekyba, ir be licencijos gausite didelę problemą. Daiktų gabenimas į Vokietiją turi atitikti šiuos limitus, jei nenorite mokėti mokesčių.

Kas dėl šiukšlių? Ar aš turiu jas vežti atgal?

Normaliai, vairuotojas iškrauna daiktus ir pakuotės (dėžės, plėvelės) palinka jums. Jūs privalote susitvarkyti su šiukšlėmis vietinėje atliekų sistema. Vokietija yra labai griežta dėl rūšiavimo. Negalima tiesiog mesti visko į vieną konteinerį. Dėžės eina į popieriaus, plastikas į plastiką. Jei paliksite visą tai gatvėje, gausite baudą iš vietos savivaldybės.

Ar reikia arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, tačiau labai vertinama. Jei vairuotojas padėjo nešti sunkias dėžes trečią aukštą be lifto arba buvo ypatingai mandagus, 10-20 eurų arba „kažką į ranką“ yra geris žodis. Lietuviški vairuotojai dažnai to ne tikisi, bet Vokietijoje tai yra įprasta kultūra. Nors, žinoma, viskas priklauso nuo jūsų noro ir pasitenkinimo darbu.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku?

Didesnės firmos turi GPS stebėjimą, todėl galite pamatyti, kur mašina yra. Mažos firmos dažnai naudoja tik telefoną. Jei jums svarbu tikslumo, pasirinkite didelę logistikos bendrovę, tačiau ten kainos gali būti aukštesnės. Mažos firmos gali tiesiog pranešti: „važiuojam prie Kauno“, o paskui nutylėti porą valandų.

Kas nutinka, jei neteisingai nurodžiau adresą?

Jei vairuotojas jau atvažiavo į nurodytą vietą, o jūs padarėte klaidą, jis turi teisę reikalauti papildomo mokesčio už laiką ir nuvažiavimą. Vokietijoje degalai brangūs, o vairuotojo laikas – pinigai. Patikrinkite adresą du kartus prieš išvykstant. Ypač jei tai yra nauji rajonai, kur GPS dar neveikia tiksliai.

Ar galiu atšaukti užsakymą prieš pat išvykimą?

Galima, tačiau nesitikėkite, kad grąšins pinigus 100%. Jei mašina jau paruošta ir vairuotojas atvyko pas jūsų namus, o jūs pasakote „nebebereikia“, turėsite sumokėti už išvažiavimą ir paruošimo darbus. Daiktų gabenimas į Vokietiją reikalauja planavimo, todėl atšaukimai brangiau kainuoja nei ilgametė sutartis.

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Kai kurios firmos dirba be PVM, be draudimo, su senais sunkvežimiais ir samdomais vairuotojais iš trečios šalies. Kitos moka mokesčius, turi naujas mašinas, draudimą ir atsakingus vadybininkus. Pigu kainuota paslauga dažnai baigiasi tuo, kad daiktai neatvyksta arba atvyksta sulūžę. Neklauskite tik pagal kainą, klauskite pagal tai, kas įeina į ją.

Ką iš viso to pasiimti

Svarbiausia yra suprasti, kad daiktų gabenimas į Vokietiją – tai tikras verslas su savo taisyklėmis, o ne tik nuoma mašinos. Naudokite protą, pasirūpinkite dokumentais ir gerai supakuokite tai, kas brangu. Neklauskite draugų, kurie sako, kad „viskas gerai, važiavom ir nieko neįvyko“, nes vieną kartą gali ir neįvykti, o kitą – gali prarasti visą turtą. Pasitikėkite savo intuicija, bet tikrinkite sutartis, tada bus ramu.