Daiktų gabenimas į Vokietiją – kaip sutaupyti laiko ir išvengti nervų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti vieną – laikas yra pinigas, o nervai kainuoja dar brangiau. Daiktų gabenimas į Vokietiją atrodo paprasta užduotis, tikrai ne mokslo sritis, tačiau praktikoje dažnai pasiverčia tikru mazu. Vokiškas tvarkingumas čia susiduria su mūsų ar lenkų vairuotojų realybe, ir gaunasi... įdomiai. Jei norite sutaupyti valandų ir nedingti dokumentų džiunglėse, turite žinoti keletą niuansų, kuriuos niekas nepasakys įžangos paskaitose. Čia nebus sauso dėstymo, o tiesiog patirtis, kaip viskas vyksta iš tikrųjų.

Pradžia: kodėl viskas užtrunka ir kaip tai suvaldyti

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka tuo pačiu laiku?

Kai klientas klausia, kiek laiko užtruks į Vokietiją, aš visada nusijuodu. Daiktų gabenimas į Vokietiją nėra tiesus linijos atkarpas. Teoriškai, į Berlyną arba Hamburgą važiuoji 12–14 valandų, tačiau reikia įsivaizduoti, kad vairuotojas turi poilsio laiką, galimas remontas ant kelio A6 arba eismo spūstys prie Hanoverio. Taip pat reikia prisiminti, kad kai įmonė sako „poryt bus“, tai dažniausiai reiškia po pietų arba vakare. Nereikia tikėtis stebuklo, jei užsakymą pateikiate 16 valandą.

Kodėl reikia užsisakyti mašiną ne paskutinę minutę?

Tai klasika. Žmonės skambina pietų metu ir klausia, ar galėtų paimti krovinią tą pačią dieną. Sėkmės su tokiu dalyku, nebent jūs turite savo vairuotoją po namais. Daiktų gabenimas į Vokietiją reikalauja planavimo, nors aš pats esu laukęs, kad vairuotojas atsiskambins po valandos. Geriau susitarti dviem–trim dienoms ankščiau, tada bus galima rasti gerą „atgalinę“. O paskutinę minutę tai gali būti senas „Scania“ su įdomia istorija.

Ar brangiau, jei skubu?

Visada. Jei sakote „reikia rytoj“, tai ekspeditorius turi ieškoti tokios mašinos, kuri jau ten yra ir tuščia grįžta, arba siųsti tuščią mašiną viena kryptimi. Tai kainuoja. Daiktų gabenimas į Vokietiją tampa brangus kaip duona prieš šventes. Normaliai, jei planuojate, kaina yra pagal rinkos, o skubos režimu – galite užsiduoti dvigubai. Nėra jokio magiško mygtuko, kuris pigiai nustumtų krovinių pervežimą pirmyn.

Kuo skiriasi "dalinių krovinių" pervežimas nuo pilnos mašinos?

Dalinių krovinių (siuntų) daiktų gabenimas į Vokietiją yra kaip autobusas – sustoja kas kur, iškrauna, pakrauna, vėl važiuoja. Užtrunka ilgiau. Pilna mašina (FTL) važiuoja tiesiai į paskirties vietą ir greičiau išsikrauna. Jei jums svarbu laikas, imkite pilną mašiną, jeigu telpate. Jei tik trys euro paletės, turite kantriai laukti, kol vairuotojas susirinks visą „kolekciją“.

Ar galiu veži asmeninius daiktus be įmonės?

Tai gaišta viena iš dažniausių problemų. Oficialiai tarptautiniai pervežimai yra skirti prekėms. Asmeninių daiktų daiktų gabenimas į Vokietiją be įmonės (be PVM mokėtojo kodų ir sąskaitų) yra labai sudėtingas, nes vokiškai muitinės mums, lietuviams, gali labai smarkiai užkabinti. Jeigu ne profesionalios kelionės, geriau rasti ką nors, kas važiuoja su „kelioninėmis“, nors ir ten šiandien taisyklės griežtos. Nežinau, kaip dabar, bet buvo atvejų, kai uždarydavo mašinas kelias savaites.

Dokumentai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus tikrai reikia paruošti?

Nebūkite toks, kuris prisimena apie dokumentus, kai mašina jau stovi kieme. Reikia pakavimo sąrašo (packing list) ir sąskaitos faktūros (invoice). Vokietijoje labai mėgsta, kai viskas tvarkingai su numeriais ir svoriais. Daiktų gabenimas į Vokietiją be šių popierių yra būdas į kalėjimą arba didelias baudas. Vokietiškas partneris gali net nesutikti priimti prekių, jei dokumentuose trūksta bent vieno kabučės.

Kas tas CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR tai ne kažkoks keistas kodas, o tarptautinis vežimo dokumentas. Be jo negalima pervežti nieko. Jis patvirtina, kad krovinys buvo priimtas. Daiktų gabenimas į Vokietiją be CMR yra nelegalus. Ir svarbiausia – įsitikinkite, kad vairuotojas jį pasirašo. Buvo atvejų, kai vairuotojas užmiršta, o paskui kyla problemų, kur dingo prekės. Geriau turėt du originalus, viena sau, antrą vairuotojui.

Ar reikia LT ar DE numerio sąskaitoje?

Aišku, kad reikia sąskaitos su PVM mokėtojo kodu. Jei vežate į Vokietiją baziui (intracommunity supply), tada sąskaitoje turi būti jūsų lietuviškas kodas ir vokiškojo įmonės kodas bei užrašas „0% PVM“ (mokesčio neapmokestinamas apyvartas viduje). Vokiškas muilas visada tikrina, ar mokesčiai tvarkingi. Daiktų gabenimas į Vokietiją finansų požiūriu turi būti skaidrus.

Kas dėl EXW ir DAP terminų?

Aš pats kartais juos painioju, bet svarbu suprasti esmę. EXW reiškia, kad jūs tiesiog paduodate prekę prie durų, o visa likusi rūpintojų – mūsų. DAP (Pristatytas pristatymo vietoje) reiškia, kad mes pristatome, bet jūs turite padėti iškrauti arba sumokėti už tai. Daiktų gabenimas į Vokietiją dažniausiai vyksta pagal DAP, t.y. mums reikia pristatyti į sandėlį, bet visiškai aiškiai reikia susitaręs dėl iškrovimo, kitaip vairuotojai gali nuspręsti, kad tai ne jų reikalas.

Kas nutinka, jei sąskaitoje klaidingai nurodytas prekės kodas (TN VEĮ)?

Tai blogai. Labai blogai. Vokiškai muitininkai turi savo sistemas, ir jei kodas nesutampa su turiniu, gali būti patikrinimas. O patikrinimas Vokietijoje – tai ne penkių minučių reikalas. Gali tekti laukti dieną arba dvi, kol jie išaiškins. Patirtis sako, geriau klausti buhalterio dešimt kartų, nei vėliau šaluoti prie sienos.

Kaina ir mokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Degalų kaina, greitis, metų laikas. Darbo diena Vokietijoje (Arbeitstag) kainuoja labiau nei sekmadienis? Ne, sekmadienis brangiau, jei reikia iškrovimo. Daiktų gabenimas į Vokietiją taip pat priklauso nuo to, kokioje Vokietijos dalyje reikia važiuoti. Į Miuncheną brangiau nei į tuos pačius rajonus prie Lenkijos sienos, nes toliau.

Ar galiu susitarti dėl atidėjamo mokėjimo?

Pervežimų srityje tai labai retas dalykas. Dauguma vairuotojų nori matyti pinigus (arba jų patvirtinimą) prieš išvykdami arba tada, kai iškrauna. Daiktų gabenimas į Vokietiją – tai ne parduotuvė su kortelės įsiskolinimu. Jei esate patikimas klientas, galima diskutuoti, bet pradžioje mokama griežtai pagal sutartį.

Kas yra „kuro priedas“ ir kodėl jis keičiasi?

Degus daiktai. Degalų kaina šokinėja kaip nori, mes negalime laikyti savo kainos fiksuotos. Todėl yra kuro priedas, kuris keičiasi kas savaitę ar net kas mėnesį. Užsakydamas Daiktų gabenimas į Vokietiją, visada klauskite, koks dabar kuras, kitą savaitę gali būti skirtinga suma.

Ar moku už svorį ar už vietą?

Tai priklauso nuo krovinio. Jei tai lengvos, bet plonos prekės (pavogiamos), mokate už metrus (LDM). Jei sunkios – už tonas. Daiktų gabenimas į Vokietiją dažniausiai apskaičiuojamas pagal tai, kiek vietos jūs užimate priekaboje. Jeigu įkišate 4 europaletes į 20 tonų mašiną, mokėsite už vietą, ne už svorį.

Kodėl taip brangu vežti pavogiamas prekes?

Nes reikia draudimo ir (dažnai) saugumo priemonių. Vairuotojas negali tiesiog palikti mašinos prie užeigos be priežiūros, jei vežate telefonus ar alkoholį. Reikia sekti krovinius, o tai reiškia papildomų sąnaudų. Paprastos durys ar plytos pigiau, nei kontrabanda (t.y., brangios prekės).

Ar reikia mokėti vairuotojui „grynaisiais“?

Anksčiau buvo tokia praktika, ypač Rytuose. Vokietijoje tai labai retai. Viskas vyksta per sąskaitas ir bankus. Vairuotojas gali paprašyti pinigų už iškrovimą, jeigu tai nebuvo numatyta, bet tuomet jums reikės padaryti išlaidų orderį. Geriau viską apmokėti per ekspeditorių.

Rizikos, vairuotojai ir kelių realybė

Ar vairuotojas padės man iškrauti?

Pagal taisykles, jis turi padėti tik tada, jei tai yra numatyta sutartyje. Daiktų gabenimas į Vokietiją be vadybininko (vairuotojo pagalbos) reiškia, kad jūs turite savus krovikus arba sunkią techniką. Nereikia laukti, kad vairuotojas su šypsena ims nešti dėžes į antrą aukštą be lifto. Jis gali tiesiog atsisakyti.

Kas dėl poilsio laiko?

Vokietijoje labai griežtai tikrinami takografo duomenys. Jei vairuotojas pavargęs, jis privalo sustoti. Negalima jį spausti, kad „įveiktų“ šimtą kilometrų. Daiktų gabenimas į Vokietiją turi būti legalus, kitaip baudos milžiniškos – tiek vairuotojui, tiek įmonei.

Kas nutinka, jei sugenda mašina?

Tai gyvenimas. Buvo atvejų, kai vairuotojas sugedo ant autostrados A9. Tada mes ieškome kitos mašinos perkrauti (pervežimo priemonės). Tai užtrunka. Niekas negarantuoja, kad variklis neleis po 400 km. Patirtis sako, turite turėti rezervą laike bent vienai dienai.

Kodėl vairuotojai nemėgta į centrinius miestų dalis (Low Emission Zones)?

Nes daugelis senų mašinų neturi tos žalios kortelės (Umweltplakette). Vokietijoje daug miestų turi zonas, kur galima važiuoti tik su ekologiškais transporto priemonėmis. Daiktų gabenimas į Vokietiją centrą gali baigtis bauda, jeigu vairuotojas neįsirūpins šia kortele anksčiau. Tai papildoma galvos skausma.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Tiesa sakant, niekas neduoda 100% garantijos. Yra draudimas, bet jei vairuotojas užmiega ir važiuoja į šalikelę... O, ne, tą kartą buvo kitaip – vairuotojas sustojo pietauti, o kažkas pavogė priekabos užraktą. Daiktų gabenimas į Vokietiją visada turi rizikos elementą. Pasirašykite gerą draudimo polisą.

Kodėl kartais vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Gali būti dažnų priežasčių. Važiuoja kalnuotu ruožu, nemiegojo, telefono ryšys prastas, arba tiesiog nekalba lietuviškai ir nesupranta, ką jūs blaškote. Dirbame su lenkais, ukrainiečiais, baltarusiais – ne visiems patogu kalbėti.

Kas dėl to, kad pirkėjas atsisako imti prekę?

Tada prasideda pinigų gavyba. Už laikomąją (demurrage) reikės mokėti. Vairuotojas negali laukti nemokamas dieną ar dvi. Daiktų gabenimas į Vokietiją (t.y. grįžtant atgal) taip pat kainuos, jei krovinys nebus priimtas. Geriau dar kartą paskambinti pirkėjui patikrinti, ar jis tikrai laukia.

Ar galiu sekti savo krovinius realiu laiku?

Daugelis šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą. Bet niekas nesako, kad jis veikia 100% tiksliai. Kartais signalą praranda po tiltu. Tačiau dažniausiai galite pamatyti, kur mašina yra. Tai padeda sutaupyti nervų.

Kodėl svarbu, kad prekės būtų supakuotos ant padėklų?

Nes taip lengviau krauti. Jei duodate maišus ant grindų, vairuotojas gali tiesiog nusižiūrėti ir išvažiuoti, nes jam nėra su kuo dirbti. Daiktų gabenimas į Vokietiją – tai ne prekių išnešiojimas rankomis. Užtikrinkite, kad viskas stovi ant europalečių ir sugręžta plėvele.

Kas yra turtinė atsakomybė?

Tai draudimo suma, kurią moka pervežėjas, jei dingsta arba sugenda krovinys. Pagal konvenciją, tai apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už vieną kilogramą. Tai nedaug, jei vežate auksą. Todėl deklaruokite tikrąją vertę.

Kas dar verti žinoti

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Labai padeda. Bet vairuotojai dažnai moka angliškai arba rusiškai. Tačiau su vokiškuoju sandėlininku geriau kalbėti vokiškai arba angliškai. Daiktų gabenimas į Vokietiją be komunikacijos gali baigtis tuo, kad mašina užvaziuos užrakintus vartus.

Ar galima veži maistą?

Taip, bet tai reglamentuojama. Reikia specialių leidimų, šaldytuvų, temperatūros dienynų. Negalima tiesiog įmesti šalto mėsos į paprastą priekabą ir važiuoti per vasaros kaitrą.

Kodėl ne visi nori važiuoti į Šveicariją, jei ten pakeliui?

Nes tai ne „pakeliu“. Šveicarija ne ES, ten muitinės, kitos kainos, kelių mokesčiai (vignette). Daiktų gabenimas į Vokietiją yra viena, o į Šveicariją – visai kita istorija, net jei žemėlapyje atrodo šalia.

Kas per šiukšlės su vadinamaisiais „pavogtais“ krovinais?

Kiekvienas metai girdime istorijas apie pavogtus krovininius, ypač Italijoje arba pietų Vokietijoje. Nereikia būti paranojumi, bet verta pasirūpinti, kad vairuotojas turėtų saugią aikštelę nakvynei. Pigios nakvynės neapdraugia jūsų prekių.

Ar turiu teisę atsisakyti, jei mašina jau važiuoja?

Techniškai galite, bet tai kainuos. Jums reikės sumokėti už nuvažiuotus kilometrus ir grįžimą. Daiktų gabenimas į Vokietiją – tai susitarimas, kurį laužyti brangu.

Ką daryti, jei vairuotojas neturi pakėlimo platformos?

Jūs privalote užtikrinti iškrovimą savo pusėje, jei sutartyje buvo nurodyta „be vadybininko“. Neatsiraskite situacijoje, kur vairuotojas stovi vienas su 20 tonų priekaba, o jūs laukiate, kad jis išnešios dėžes rankomis.

Ar galima užsisakyti mašiną su „kranu“?

Galima, bet tai specializuota technika. Už tai sumokėsite daugiau. Paprastai Daiktų gabenimas į Vokietiją vyksta standartiniais sunkvežimiais.

Kada geriausia vežti?

Rudens ir žiemos sezonais būna daugiau problemų su oru. Pavasarį ir vasarą – daugiau statybų, tačiau keliai geresni. Jei kaina svarbiausia – žiema retai, tačiau rizikinga dėl sniego.

Kodėl mano draugas gavo pigiau?

Galbūt jis važiavo „užpakaliniu“ metu, t.y. tuščia grįžtančia mašina, kuriai reikėjo tik padengti kuro išlaidas. O jums reikėjo tikslaus termino. Kaina visada priklauso nuo jūsų reikalavimų.

Ar tikrai verta rūpintis dėžių kokybe?

Absoliučiai. Vokietijos keliai nėra tobuli, o greitkeliai – banguoti. Jei dėžės blogos, jose turimos prekės gali susilaužyti. Vairuotojas neatsakingas už jūsų prastą pakavimą.

Išvada

Viso šio chaoso centre vienas dalykas aiškus – Daiktų gabenimas į Vokietiją reikalauja kantrybės ir tvarkos. Nėra būdo padaryti, kad visa tai vyktų penkiomis minutėms, tačiau išvengiant daugelio klaidų, galima sutaupyti nemažai laiko. Pasitikėkite savo ekspeditoriumi, pasirūpinkite dokumentais ir nebūkite tas klientas, kuris skambina vidurnaktį klausdamas, kur jo padėklai. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų krovinys pasieks paskirtį greičiau, nei man pavyks parašyti šią eilutę.