Daiktų gabenimas į ir iš Vokietijos su visa logistika

Per dvidešimt metų šioje „virtuvėje“ mačiau visko – nuo pamestų paletės kampų iki visiškai sužlugusių verslo planų dėl vieno nepasirašyto CMR'o. Daiktų gabenimas į ir iš Vokietijos su visa logistika nėra tik paprastas krovinių pervežimas iš taško A į tašką B, tai yra nuolatinė kova su vėlavimais, biurokratija ir kartais tiesiog su „vadybininkų pažadais“, kurie realybėje virsta prastovomis. Kai klientai man skambina ir klausia, kaip viską suorganizuoti, aš visada sakau – ruoškis blogiausiam, bet tikėkis geriausio. Logistika tarp Lietuvos ir Vokietijos yra mūsų kraujotaka, bet ji dažnai stringa dėl smulkmenų, kurias daugelis tiesiog ignoruoja iki tol, kol fura neįstringa kažkur prie Berlyno.

Planavimas ir dokumentacija

Kokie dokumentai yra patys svarbiausi gabenant daiktus į Vokietiją?

Be CMR važtaraščio, kuris yra jūsų „šventas raštas“, privalote turėti tikslų krovinio aprašą. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas vežė asmeninius daiktus, bet neįdėjo sąrašo, tai vokiečių policija prie sienos (na, gerai, dabar sienų nėra, bet patikrinimai vyksta) laikė vairuotoją šešias valandas. Visada rekomenduoju turėti sąrašą vokiečių kalba, nes vietiniai pareigūnai nenori vargti su vertimais. Taip pat svarbu turėti CMR'ą su visais parašais, nes be jų jūsų draudimas tiesiog neveiks, jei kas nors nutiks kelyje. Tai yra elementaru, bet patikėkite, kas trečias klientas vis dar bando važiuoti su „popierėliu ant kelio“.

Ar verta drausti krovinius, jei vežu tik asmeninius daiktus?

Draudimas yra tas dalykas, kurio niekam nereikia, kol neįvyksta avarija. Kartą vienas mano pažįstamas vežė brangius baldus be papildomo draudimo, o fura pateko į smulkų eismo įvykį – krovinys nebuvo sunaikintas, bet baldai pasislinko ir susibraižė. Draudimo bendrovė atsisakė mokėti, nes krovinys nebuvo tinkamai pritvirtintas, o vairuotojas neturėjo CMR draudimo. Aš visada sakau – jei daiktai verti daugiau nei 500 eurų, drauskite. Tai kainuoja nedaug, bet ramybė, kai žinai, kad tavo daiktai apdrausti, yra neįkainojama. Niekada nepasitikėkite vien tik vairuotojo „aš viską saugiai atvešiu“ pažadu.

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie pasiektų Vokietiją sveiki?

Pakavimas yra didžiausia problema, su kuria susiduriu. Žmonės galvoja, kad jei daiktas yra furos viduje, jis stovi vietoje. Nieko panašaus! Keliai yra nelygūs, vairuotojai stabdo, o krovinys „vaikšto“. Naudokite tik kokybiškas kartonines dėžes, ne tas, kurias radote prie prekybos centro. Kiekvieną dėžę apvyniokite plėvele, o kampus apsaugokite kampuočiais. Jei vežate stiklą ar techniką, dėžės viduje turi būti bent penkių centimetrų amortizuojantis sluoksnis. Kartą mačiau, kaip televizorius sudužo tik todėl, kad buvo įdėtas į per didelę dėžę be jokio užpildo. Tai buvo brangi pamoka klientui.

Ar tiesa, kad Vokietijos kelių mokesčiai labai išaugo?

Taip, „Maut“ mokesčiai Vokietijoje yra skaudi tema visiems vežėjams. Nuo praėjusių metų jie vėl pakilo, ir tai tiesiogiai atsispindi galutinėje kainoje, kurią matote sąskaitoje. Kai kurie vežėjai bando tai slėpti, bet aš visada sakau atvirai – kaina kyla, nes degalai ir mokesčiai Vokietijoje yra vieni aukščiausių Europoje. Jei gaunate pasiūlymą, kuris atrodo „per geras, kad būtų tiesa“, greičiausiai vežėjas bando sutaupyti ant mokesčių arba vairuotojų poilsio laiko. Tai visada baigiasi vėlavimais arba problemomis su policija, kurios jums tikrai nereikia.

Kiek laiko realiai užtrunka daiktų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Visi vadybininkai žada „rytoj bus“, bet realybė yra kitokia. Jei fura išvažiuoja pirmadienį, antradienį vakare arba trečiadienį ryte ji bus Vokietijoje. Tačiau visada atsiranda „bet“ – kamščiai prie sienų, vairuotojų poilsio laikas, techniniai gedimai. Aš visada klientams sakau: planuokite 2–3 dienas. Jei atvešime per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...), jūs būsite laimingi, o jei atvešime per vieną, tai bus maloni staigmena. Niekada neplanuokite krovinio atvykimo tą pačią dieną, kai jums reikia kraustytis į butą.

Ar galima vežti pavojingus krovinius kartu su asmeniniais daiktais?

Tai yra griežtai draudžiama ir labai pavojinga. Kartą vienas klientas bandė įdėti į fūrą kanistrą su benzinu, nes „reikėjo į sodybą“. Vairuotojas pastebėjo tik tada, kai pajuto kvapą. Tai ne tik baudos, tai yra pavojus visam kroviniui ir vairuotojo gyvybei. Jei turite kažką, kas gali užsidegti ar ištekėti, geriau palikite tai namuose. Logistikos įmonės turi griežtas taisykles dėl ADR krovinių, ir niekas nenorės rizikuoti savo licencija dėl jūsų benzino kanistro. Būkite protingi ir laikykitės saugumo taisyklių.

Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Neklausykite tik gražių žodžių interneto svetainėse. Ieškokite rekomendacijų, žiūrėkite, ar įmonė turi „Cargo“ ar kitas transporto biržų paskyras, kur galima pamatyti atsiliepimus. Jei įmonė neturi jokios istorijos, tai jau signalas. Aš visada rekomenduoju klausti: „Ar turite savo transportą, ar samdote subrangovus?“. Jei samdo subrangovus, jūs niekada nežinosite, kas iš tikrųjų veža jūsų daiktus. Geriausia dirbti su tais, kurie turi savo parką ir patys atsako už kiekvieną kilometrą. Tai suteikia bent kažkokią garantiją, kad krovinys nebus „pamestas“ tarpininkų grandinėje.

Kodėl kainos taip stipriai skiriasi tarp skirtingų vežėjų?

Kaina susideda iš daugybės faktorių: kuro, vairuotojo atlyginimo, draudimo, mokesčių ir, žinoma, pelno maržos. Jei vienas vežėjas siūlo 500 eurų, o kitas 1000 eurų, greičiausiai tas pigesnis vežėjas važiuoja „tuščias“ atgal arba bando sukomplektuoti krovinį su kitais. Tai reiškia, kad jūsų daiktai gali būti perkraunami, o tai padidina riziką juos sugadinti. Aš visada sakau – pigiau dažniausiai reiškia daugiau streso. Jei jums svarbu, kad daiktai atvažiuotų sveiki ir laiku, rinkitės vidutinę rinkos kainą, o ne pačią pigiausią.

Ar vairuotojai padeda užnešti daiktus į butą?

Tai yra dažniausias nesusipratimas. Vairuotojas yra vairuotojas, o ne krovikas. Jo darbas yra atvežti krovinį iki rampos arba iki tos vietos, kur fura gali saugiai sustoti. Jei norite, kad kažkas užneštų baldus į trečią aukštą, tai reikia tartis iš anksto ir už tai papildomai mokėti. Kartą mačiau, kaip klientas bandė priversti vairuotoją nešti pianiną – tai baigėsi dideliu skandalu. Visada iš anksto aptarkite šį klausimą, nes vairuotojas gali tiesiog atsisakyti tai daryti, ir jūs liksite su daiktais gatvėje.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite. Vėlavimai logistikoje yra kasdienybė. Jei vairuotojas vėluoja, jis dažniausiai pats apie tai praneša. Jei ne – skambinkite vadybininkui. Svarbu turėti kontaktą žmogaus, kuris realiai valdo situaciją, o ne „klientų aptarnavimo centro“, kuris tik skaito iš ekrano. Mano patirtis rodo, kad geriausia turėti vairuotojo telefono numerį, bet ne visada įmonės jį duoda. Jei vėlavimas viršija parą, reikalaukite paaiškinimo. Kartais tai būna techninis gedimas, o kartais – tiesiog blogas planavimas. Būkite reiklūs, bet supratingi.

Ar galima vežti maisto produktus į Vokietiją?

Tai labai slidus klausimas. Jei tai sausi produktai, kurie negenda, problemų nėra. Bet jei tai mėsa, pieno produktai ar kažkas, kas reikalauja temperatūrinio režimo, jums reikia specialaus transporto su šaldytuvu. Paprasta fura netinka. Be to, Vokietijos muitinė gali turėti klausimų dėl didelių kiekių maisto produktų, jei tai atrodo kaip komercinė veikla. Jei vežate lauktuves močiutei – viskas gerai, bet jei bandote pervežti „verslą“, būkite pasiruošę patikrinimams. Geriau tokių dalykų vengti, jei neturite visų reikiamų sertifikatų.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ (LTL) sistema?

LTL (Less than Truckload) reiškia, kad jūsų daiktai užima tik dalį furos, o likusią dalį užima kitų klientų kroviniai. Tai pigiau, bet ilgiau. Jūsų daiktai gali būti pervežami per terminalus, kur jie bus kraunami iš vienos mašinos į kitą. Tai padidina riziką, kad kažkas pasimes arba suduš. Jei turite labai trapių daiktų, geriau rinkitės „FTL“ (Full Truckload) arba tiesioginį pervežimą be perkrovimų. Aš visada rekomenduoju LTL tik tada, kai krovinys yra gerai supakuotas ant palečių ir nėra labai jautrus vibracijai.

Ar galima stebėti krovinį kelyje?

Dauguma šiuolaikinių transporto įmonių turi GPS sekimo sistemas. Jūs galite paprašyti vadybininko, kad jis pasakytų, kur šiuo metu yra mašina. Tačiau ne visada jie nori dalintis šia informacija dėl saugumo sumetimų. Kai kurios įmonės turi specialias programėles klientams, kur galima matyti krovinio judėjimą realiu laiku. Tai labai patogu, bet ne visada būtina. Jei įmonė patikima, jie patys jus informuos, jei kažkas nutiks. Svarbiausia – pasitikėjimas, bet, kaip sakoma, pasitikėk, bet tikrink.

Ką daryti, jei atvykus kroviniui pastebiu pažeidimų?

Tai yra kritinis momentas. Privalote viską užfiksuoti CMR važtaraštyje. Jei pasirašysite, kad „krovinys priimtas be pastabų“, vėliau nieko neįrodysite. Fotografuokite pažeidimus, kvieskite vairuotoją, kad jis pasirašytų po pastaba. Tai bus jūsų pagrindinis įrodymas draudimo bendrovei. Kartą klientas pasirašė, o po valandos skambino man rėkdamas, kad televizorius sudužęs. Nieko negalėjau padaryti, nes dokumentai jau buvo pasirašyti. Visada tikrinkite krovinį prieš pasirašydami dokumentus, net jei vairuotojas skuba.

Ar Vokietijos miestuose yra apribojimų sunkvežimiams?

Taip, Vokietijoje yra daugybė „Umweltzone“ (ekologinių zonų) ir laiko apribojimų. Sunkvežimiai negali įvažiuoti į daugelį centrinių miesto gatvių tam tikru laiku. Tai dažnai sukelia problemų, kai reikia pristatyti daiktus tiesiai į butą. Kartais tenka samdyti mažesnį „mikriuką“, kad perkrautų daiktus iš furos už miesto ribų. Tai kainuoja papildomai, todėl visada klauskite vežėjo, ar jie turi leidimus įvažiuoti į jūsų nurodytą vietą. Jei ne, turėsite patys pasirūpinti „paskutinės mylios“ pristatymu.

Kaip apskaičiuoti krovinio tūrį?

Tai paprasta matematika: ilgis x plotis x aukštis (metrais). Jei turite 10 dėžių, kurių kiekviena yra 0,5m x 0,5m x 0,5m, tai bendras tūris bus 1,25 kubinio metro. Vežėjai dažniausiai skaičiuoja pagal kubinius metrus arba paletės vietas. Būkite tikslūs, nes jei pasakysite, kad turite 2 kubus, o realiai atvešite 5, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti paimti krovinį, nes fura bus pilna. Visada pridėkite 10-15% atsargos, nes daiktai retai kada susideda idealiai.

Ar verta samdyti tarpininkus (ekspeditorius)?

Ekspeditoriai yra naudingi, jei neturite laiko ieškoti transporto ir norite, kad kažkas kitas prisiimtų atsakomybę už visą procesą. Jie turi kontaktus su daugybe vežėjų ir gali greičiau rasti mašiną. Tačiau jie ima savo komisinius, todėl kaina bus didesnė. Jei turite paprastą krovinį, galite ieškoti patys. Jei krovinys sudėtingas, brangus arba reikalauja specialių sąlygų, ekspeditorius yra geresnis pasirinkimas. Jie žino, kokie vežėjai yra patikimi, o kokie – ne.

Kokie yra didžiausi iššūkiai žiemą?

Žiema logistikoje yra košmaras. Sniegas, ledas, vėlavimai dėl uždarytų kelių, vairuotojų nuovargis. Vokietijoje žiemos būna nenuspėjamos, ypač pietinėje dalyje. Jei planuojate pervežimą sausio mėnesį, būkite pasiruošę, kad krovinys gali vėluoti kelias dienas. Niekada neplanuokite nieko svarbaus iškart po krovinio atvykimo žiemą. Be to, temperatūra furos viduje gali nukristi, todėl jei vežate kažką, kas bijo šalčio (pvz., augalus ar skysčius), būtinai apie tai įspėkite vežėją.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su daiktais?

Griežtai ne. Tai ne tik nehumaniška, bet ir nelegalu. Gyvūnų pervežimui reikalingos specialios licencijos, veterinariniai sertifikatai ir tinkamos sąlygos. Jei kas nors siūlo „įmesti šuniuką į fūrą“, bėkite nuo tokio vežėjo kuo toliau. Tai rodo, kad jie visiškai negerbia įstatymų ir saugumo taisyklių. Gyvūnus vežkite tik su tam skirtais transporto paslaugų teikėjais, kurie turi patirties ir leidimus.

Kaip veikia atsiskaitymo tvarka?

Paprastai mokama arba iš anksto, arba pristatymo metu. Jei esate naujas klientas, tikėkitės, kad prašys avanso. Tai normalu, nes vežėjas turi padengti kuro ir kelių mokesčius. Niekada nemokėkite visos sumos iš anksto, jei nesate tikri dėl įmonės patikimumo. Geriausia – 50% avanso ir 50% po to, kai krovinys saugiai pasiekia tikslą. Visada reikalaukite sąskaitos faktūros, nes be jos neturėsite jokių teisių, jei kils ginčų.

Ar yra skirtumas tarp pervežimo į Vokietiją ir iš Vokietijos?

Logistine prasme – ne, bet kainų prasme – taip. Dažnai pervežimai iš Vokietijos į Lietuvą yra pigesni, nes furos dažnai grįžta tuščios ir vežėjai nori bent kažką uždirbti. Tačiau visada patikrinkite, ar įmonė turi leidimus dirbti Vokietijoje. Kartais vokiečių policija tikrina viską iki smulkmenų, ir jei kažkas negerai su dokumentais, fura gali būti sulaikyta. Visada rinkitės įmones, kurios turi patirties dirbti abiem kryptimis.

Ką daryti, jei vairuotojas prašo papildomų pinigų vietoje?

Tai yra šantažas. Jei kaina buvo sutarta iš anksto, jokių papildomų pinigų neturi būti. Kartais vairuotojai bando „išsireikalauti“ arbatpinigių už tai, kad padėjo užnešti daiktus. Tai jūsų valia, bet jei jie reikalauja pinigų už tai, kad „atiduos krovinį“, tai jau nusikaltimas. Visada turėkite sutartą kainą raštu (el. paštu ar sutartyje). Jei vairuotojas reikalauja daugiau, skambinkite įmonės vadovybei. Dažniausiai tai būna paties vairuotojo iniciatyva, o ne įmonės politika.

Ar galima vežti baldus išardytus?

Taip, tai netgi rekomenduojama. Išardyti baldai užima mažiau vietos ir yra saugesni transportuojant. Tačiau būtinai susukite visas detales į burbulinę plėvelę ir pažymėkite, kuri detalė kuriai priklauso. Kartą klientas išardė spintą, bet pamiršo sudėti varžtus. Tai buvo didelė problema. Visus varžtus ir furnitūrą sudėkite į atskirą maišelį ir pritvirtinkite prie vienos iš baldų dalių. Taip niekas nepasimes.

Kaip su muitinės procedūromis po „Brexit“ ar kitų pasikeitimų?

Nors Vokietija yra ES, kartais pasitaiko situacijų, kai reikia papildomų dokumentų, ypač jei krovinys atkeliauja iš ne ES šalies per Vokietiją. Visada pasitarkite su ekspeditoriumi, ar jūsų kroviniui nereikia papildomų leidimų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas vežė antikvarinius daiktus, kuriems reikėjo specialaus leidimo išvežti iš šalies. Tai užtruko dvi savaites. Visada pasidomėkite taisyklėmis iš anksto, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų prie sienos.

Ar verta naudoti „Express“ pristatymą?

Jei jums reikia daiktų „vakar“, „Express“ yra vienintelis būdas. Tačiau tai kainuoja dvigubai ar trigubai brangiau. Tai reiškia, kad fura važiuoja su dviem vairuotojais, kurie keičiasi ir nestoja poilsiui (išskyrus privalomus sustojimus). Tai labai brangu. Ar tikrai jums reikia daiktų per 24 valandas? Jei ne, geriau palaukite standartinio pristatymo. „Express“ paslaugos yra skirtos verslui, kai vėlavimas reiškia didelius nuostolius, o ne asmeniniams daiktams.

Išvada

Daiktų gabenimas į ir iš Vokietijos su visa logistika yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir kruopštaus planavimo. Nėra „tobulo“ pervežimo, visada kažkas gali nutikti, bet svarbiausia – pasirinkti patikimus partnerius ir pačiam būti atsakingam už savo krovinį. Jei viską gerai supakuosite, turėsite tvarkingus dokumentus ir iš anksto aptarsite visas detales, didžioji dalis problemų tiesiog neįvyks. Sėkmės kelyje, ir nepamirškite – logistika yra ne apie mašinas, o apie žmones, kurie jas vairuoja ir organizuoja.