Daiktų dalinio krovinio užsakymas iš Vokietijos itin gerai

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų paletų iki visiškai absurdiškų klientų lūkesčių, kai norima, kad „fura“ atsirastų prie durų per valandą. Kai kalbame apie daiktų dalinio krovinio užsakymą iš Vokietijos, žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog „įdėjai į mašiną ir nuvežei“. Deja, realybė yra gerokai sudėtingesnė. Tai procesas, reikalaujantis tikslumo, tinkamo dokumentų paruošimo ir, svarbiausia, patikimų partnerių, kurie nepaliks tavo krovinio kažkur pakelės aikštelėje. Šiandien atvirai papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų, kad suprastum, už ką iš tikrųjų moki pinigus ir kodėl kartais viskas stringa.

Planavimas ir dokumentacija

Kaip teisingai paruošti daiktus, kad vairuotojas jų neatsisakytų paimti?

Dažniausiai vairuotojai atsisako paimti krovinį, jei jis nėra supakuotas pagal standartus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas bandė išsiųsti stiklinį stalą, suvyniotą į paprastą plėvelę. Vairuotojas, žinoma, atsisakė, nes CMR'as (krovinio važtaraštis) nepadės, jei stalas suduš. Turi naudoti medines dėžes arba bent jau tvirtą kartoną su kampų apsaugomis. Jei daiktas sveria daugiau nei 30 kg, jis privalo būti ant paletės. Jei bandysi „prastumti“ neaiškiai supakuotą krovinį, vairuotojas tiesiog pasakys „ne“ ir išvažiuos. Tada prasidės skambučiai vadybininkams, prastovos ir papildomi kaštai, kurių tikrai norėtum išvengti.

Ar tikrai būtina turėti CMR važtaraštį kiekvienam daliniam kroviniui?

Taip, be CMR'o tu esi niekas. Tai yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad krovinys buvo perduotas vežėjui. Kartą vienas klientas man skambino panikuodamas, kad jo krovinys dingo Vokietijoje, o jis neturėjo jokio popieriaus, tik „susitarimą telefonu“. Tai yra didžiausia klaida. CMR'as apsaugo tave nuo vagysčių ar sugadinimų. Jei vežėjas nenori pildyti CMR'o, bėk nuo jo kuo toliau. Tai rodo, kad jie dirba „šešėlyje“ ir neprisiima jokios atsakomybės. Aš visada reikalauju, kad vairuotojas pasirašytų kiekvieną lapą, nes tai mano draudimo garantas, jei kažkas nutiktų kelyje.

Kokia yra reali kaina už dalinį krovinį iš Vokietijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo tūrio ir svorio, o ne tik nuo atstumo. Dažniausiai skaičiuojame pagal „krovos metrus“ arba paletės vietą. Jei tavo krovinys užima pusę paletės vietos, mokėsi apie 120–200 eurų, priklausomai nuo to, ar tai Berlynas, ar Miunchenas. Vadybininkų pažadai, kad „nuvešim už 50 eurų“, dažniausiai baigiasi tuo, kad krovinys guli sandėlyje savaitę, kol atsiranda laisvos vietos. Aš visada sakau: jei kaina per maža, kažkas bus negerai. Galbūt krovinį perkraus penkis kartus, o gal jis tiesiog „pasimes“ tarp kitų prekių.

Ar verta drausti dalinį krovinį, jei jis nėra labai brangus?

Draudimas yra tas dalykas, kurio nereikia, kol neįvyksta nelaimė. Mano praktikoje buvo atvejis, kai fura pateko į avariją Vokietijos greitkelyje. Kroviniai buvo apdrausti, todėl klientai atgavo pinigus. Jei nebūtų draudimo, jie būtų likę su niekuo, nes vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ribota (apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei siunti brangią elektroniką, o ji sveria mažai, CMR draudimas padengs tik centus. Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus, kai žinai, kad tavo daiktai keliauja per visą Europą.

Kaip sužinoti, ar vežėjas tikrai turi licenciją tarptautiniams pervežimams?

Tai labai paprasta – paprašyk licencijos kopijos. Jei vežėjas pradeda išsisukinėti, kad „ji pas buhalterę“ arba „mes visada taip dirbam“, iškart nutrauk bendravimą. Licencija yra viešas dokumentas. Aš pats visada patikrinu įmonę „Infotrans“ ar kitose duomenų bazėse. Jei įmonė turi daug skolų arba „Sodros“ įsiskolinimų, tai signalas, kad jie gali bankrutuoti vidury kelio. Tada tavo krovinys bus įkeistas kaip įmonės turtas. Tai baisi situacija, bet ji pasitaiko dažniau, nei norėtumėte tikėti. Būk budrus ir visada tikrink, kam patiki savo turtą.

Ar dalinis krovinys iš Vokietijos visada važiuoja tiesiai į Lietuvą?

Ne, dažniausiai jis keliauja per terminalus. Tai vadinama „konsolidacija“. Krovinys surenkamas iš kelių vietų, atvežamas į centrinį sandėlį, ten perrūšiuojamas ir tada kraunamas į didelę mašiną. Tai reiškia, kad tavo daiktai gali būti iškrauti ir pakrauti kelis kartus. Todėl pakavimas yra kritiškai svarbus. Jei vadybininkas sako, kad „mašina važiuoja tiesiai“, dažniausiai jis meluoja arba tai yra labai brangus ekspresas. Aš visada perspėju klientus: ruoškitės, kad krovinys bus „judinamas“. Jei tai trapus daiktas, daryk dėžę su „trapių daiktų“ ženklais.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja daugiau nei dvi dienas?

Vėlavimai yra logistikos kasdienybė. Kartais tai oro sąlygos, kartais – techniniai gedimai. Jei krovinys vėluoja, pirmiausia reikalauk tikslios buvimo vietos (GPS koordinatės). Jei vadybininkas negali pasakyti, kur mašina, tai blogas ženklas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas tiesiog „pamiršo“ pasikrauti krovinį, nes vadybininkas neperdavė užsakymo. Tada tenka kelti triukšmą. Jei vėlavimas viršija protingas ribas, reikalauk nuolaidos už pristatymą. Tai veikia, nes niekas nenori prarasti kliento dėl savo aplaidumo.

Ar įmanoma sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma didžiųjų kompanijų turi GPS sekimo sistemas, bet daliniuose kroviniuose tai vis dar prabanga. Dažniausiai tenka pasikliauti vairuotojo skambučiu. Aš visada prašau vairuotojo telefono numerio. Tai padeda išvengti „vadybininkų žaidimų“, kai jie sako viena, o vairuotojas – kita. Jei vairuotojas nekelia ragelio, tai jau yra problema. Kartą teko skambinti į policiją, nes vairuotojas dingo su kroviniu. Pasirodė, kad jis tiesiog užmigo aikštelėje ir išjungė telefoną, kad niekas netrukdytų. Tokie dalykai erzina, bet tai yra realybė.

Kaip elgtis, jei gavus krovinį pastebiu pažeidimų?

Nieko nepasirašinėk, kol neapžiūrėsi. Jei matai, kad pakuotė pažeista, iškart fotografuok. Tai yra tavo įrodymas. Vairuotojas gali spausti, kad „greičiau pasirašyk, nes turiu važiuoti“, bet nepasiduok. Įrašyk pastabą CMR važtaraštyje: „pakuotė pažeista, krovinio būklė tikrinama“. Tai labai svarbu. Jei pasirašysi be pastabų, vėliau įrodyti, kad žala padaryta transportavimo metu, bus beveik neįmanoma. Aš visada sakau klientams: geriau sugaišti 10 minučių apžiūrai, nei prarasti šimtus eurų dėl sugadinto daikto.

Ar muitinės procedūros yra sudėtingos, jei prekės iš Vokietijos?

Vokietija yra ES narė, todėl jokių muitų nėra. Tačiau, jei prekės atkeliauja iš ne ES šalies per Vokietijos uostus, tada prasideda „linksmybės“. Turi turėti visus importo dokumentus. Kartą klientas bandė įsivežti prekes iš Kinijos per Hamburgą, bet neturėjo tinkamų dokumentų. Krovinys buvo sulaikytas muitinėje trims savaitėms. Tai kainavo krūvą pinigų už saugojimą sandėlyje. Visada patikrink, ar tavo prekės turi „CE“ sertifikatus ir kitus reikiamus popierius, nes vokiečių muitininkai yra labai griežti ir pedantiški.

Kodėl kartais vadybininkai atsisako priimti krovinį „paskutinę minutę“?

Logistika yra planuojamas procesas. Jei skambini penktadienį po pietų ir nori, kad pirmadienį krovinys būtų Lietuvoje, tai dažniausiai neįmanoma. Mašinos planuojamos savaitei į priekį. Aš visada prašau klientų užsakymus pateikti bent prieš 3-4 dienas. Jei vadybininkas atsisako, tai reiškia, kad jis neturi vietos. Tai geriau, nei pažadėti ir nepadaryti. Kartą vienas „super vadybininkas“ priėmė užsakymą, kurio negalėjo įvykdyti, ir krovinys stovėjo savaitę. Geriau sąžiningas „ne“, nei melagingas „taip“.

Ar yra skirtumas tarp mikroautobuso ir didelės mašinos?

Mikroautobusas yra greitesnis, bet brangesnis. Didelė mašina (fura) yra pigesnė, bet lėtesnė dėl maršruto. Jei tavo krovinys yra skubus, rinkis mikroautobusą. Jei nori sutaupyti, rinkis dalinį krovinį fura. Aš visada klausiu kliento: kas svarbiau – laikas ar kaina? Jei tai verslo prekės, kurios turi būti rytoj, mikroautobusas yra vienintelis variantas. Jei tai asmeniniai daiktai, kurie gali palaukti, fura yra geriausias pasirinkimas. Nereikia permokėti už greitį, jei jo nereikia.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją tarp šimtų pasiūlymų?

Neklausyk gražių reklamų. Ieškok rekomendacijų. Jei įmonė turi „Facebook“ puslapį su neigiamais atsiliepimais, net negalvok apie juos. Aš visada žiūriu į tai, kaip įmonė reaguoja į kritiką. Jei jie atsiprašo ir bando spręsti problemą – tai geras ženklas. Jei jie trina komentarus – bėk. Taip pat svarbu, ar jie turi savo transportą, ar yra tik tarpininkai. Tarpininkai dažnai neturi jokios kontrolės virš vairuotojų. Aš visada renkuosi tuos, kurie turi savo parką, nes tada bent jau žinau, su kuo kalbu.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR) daliniu būdu?

ADR kroviniai reikalauja specialaus leidimo ir įrangos. Ne kiekvienas vežėjas tai gali daryti. Jei bandysi „prastumti“ pavojingas medžiagas kaip paprastas, gali sulaukti milžiniškų baudų. Kartą vienas klientas bandė siųsti dažus, nepranešęs, kad tai ADR. Vairuotojas pastebėjo ir atsisakė vežti. Tai teisingas elgesys. Jei nori siųsti pavojingus krovinius, visada deklaruok tai iš anksto. Tai kainuos brangiau, bet išvengsi problemų su policija ir aplinkosaugos tarnybomis. Tai ne vieta taupymui.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų vietoje?

Tai yra šantažas. Jei kaina buvo sutarta iš anksto, jokių papildomų mokesčių neturi būti. Kartą vairuotojas bandė išvilioti 50 eurų už tai, kad „reikėjo ilgiau laukti“. Aš iškart skambinau įmonės vadovybei. Tai suveikė. Jei vairuotojas reikalauja pinigų, niekada nemokėk be oficialios sąskaitos faktūros. Tai yra „juodi“ pinigai. Jei jie reikalauja, tai rodo, kad įmonė turi problemų su finansais. Būk tvirtas ir laikykis sutartos kainos. Jei reikia, pasakyk, kad kreipsiesi į policiją dėl turto prievartavimo.

Ar galima siųsti gyvūnus ar augalus daliniu būdu?

Niekada to nedaryk. Dalinis krovinių pervežimas nėra skirtas gyvoms būtybėms. Tai yra žiauru ir nelegalu. Augalai taip pat reikalauja specialių sąlygų (temperatūros, drėgmės), kurių fura negali užtikrinti. Mano praktikoje buvo atvejis, kai kažkas bandė siųsti šuniuką. Vairuotojas, laimei, atsisakė. Tai yra nusikaltimas. Jei reikia pervežti gyvūnus, naudok specializuotas tarnybas, kurios turi tam licencijas ir įrangą. Niekada nerizikuok gyvybe dėl pigesnio pervežimo.

Kaip veikia „krovos metrų“ skaičiavimas?

Tai yra standartas. 1 krovos metras = 1 metras mašinos ilgio. Fura yra 13,6 metro ilgio. Jei tavo krovinys užima 2 metrus, tai yra 2 krovos metrai. Tai paprasta matematika. Vadybininkai kartais bando apgaudinėti, sakydami, kad krovinys užima daugiau vietos, nei yra iš tikrųjų. Aš visada prašau nuotraukų iš mašinos vidaus, kad matyčiau, kaip krovinys stovi. Jei matau, kad jis užima mažiau vietos, reikalauju perskaičiuoti kainą. Tai tavo teisė, nes už vietą moki tu.

Ar verta naudoti tarpininkus (ekspeditorius)?

Ekspeditoriai yra naudingi, jei neturi laiko ieškoti mašinų. Jie turi kontaktus ir gali suorganizuoti viską greičiau. Tačiau jie ima komisinius. Jei krovinys paprastas, gali ieškoti tiesiogiai. Jei krovinys sudėtingas, ekspeditorius yra geriau, nes jis prisiima atsakomybę už visą procesą. Aš pats dažnai naudojuosi ekspeditorių paslaugomis, kai reikia kažko specifinio. Tai kainuoja, bet sutaupo laiko ir nervų. Svarbiausia – pasirinkti patikimą partnerį, o ne pirmą pasitaikiusį „vadybininką“ iš interneto.

Ką daryti, jei krovinys yra per sunkus?

Kiekviena mašina turi maksimalų leistiną svorį. Jei tavo krovinys viršija limitą, vairuotojas negalės jo paimti, nes gaus milžinišką baudą Vokietijos keliuose. Visada tiksliai pasverk krovinį. Kartą klientas sakė, kad paletė sveria 500 kg, o realiai buvo 1200 kg. Vairuotojas turėjo palikti dalį krovinio, kad neviršytų svorio. Tai sukėlė didžiulį chaosą. Visada būk sąžiningas dėl svorio. Tai ne tik tavo, bet ir vairuotojo saugumo klausimas.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus (kraustymosi krovinį)?

Taip, bet tai reikalauja daugiau darbo. Asmeniniai daiktai dažnai būna netaisyklingų formų, todėl juos sunku krauti. Turi viską supakuoti į dėžes. Niekada nesiųsk „atvirų“ daiktų. Vairuotojai nekenčia kraustymosi krovinių, nes jie užima daug laiko. Jei nori, kad viskas vyktų sklandžiai, viską sužymėk ir paruošk taip, kad būtų lengva krauti. Aš visada patariu klientams: kuo geriau paruoši, tuo mažesnė tikimybė, kad kažkas suduš. Tai tavo daiktai, todėl rūpinkis jais pats.

Kaip veikia „atgaliniai kroviniai“?

Tai yra pigiausias būdas siųsti prekes. Vairuotojas jau turi krovinį į Vokietiją ir ieško, ką parvežti atgal, kad nevažiuotų tuščias. Tai vadinama „backhaul“. Tai gali būti iki 30% pigiau. Tačiau tai reiškia, kad turi prisitaikyti prie vairuotojo grafiko. Jei tau tinka, tai puikus būdas sutaupyti. Aš dažnai naudojuosi šia galimybe, kai krovinys nėra skubus. Tai „win-win“ situacija: vairuotojas uždirba, o aš sutaupau. Tik visada patikrink, ar vairuotojas turi laisvos vietos.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Maisto produktai reikalauja temperatūros kontrolės (šaldytuvų). Jei siunti paprasta mašina, maistas suges. Niekada nesiųsk greitai gendančių produktų daliniu būdu, nebent tai yra specializuotas transportas. Kartą vienas klientas bandė siųsti sūrius paprasta mašina. Rezultatas buvo katastrofiškas – viskas sugedo ir mašina prisigėrė kvapo. Tai buvo pamoka visiems. Jei reikia siųsti maistą, naudok tik šaldytuvus ir visada turėk reikiamus sertifikatus. Tai labai griežtai reglamentuojama.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dėl eismo kamščių?

Tai yra „force majeure“. Nieko negali padaryti. Vairuotojas negali peršokti kamščių. Tiesiog būk kantrus. Jei vėlavimas yra kritinis, visada turi turėti planą B. Aš visada sakau klientams: jei krovinys yra gyvybiškai svarbus, užsisakyk pristatymą viena diena anksčiau. Tai apsaugos nuo streso. Vairuotojai taip pat yra žmonės, jie nenori stovėti kamščiuose. Jei vėlavimas yra ilgalaikis, vadybininkas privalo tave informuoti. Jei neinformuoja – tai jau jų problema.

Ar galima siųsti pavojingas atliekas?

Tai yra labai sudėtinga tema. Reikia specialių leidimų ir utilizavimo sutarčių. Niekada nesiųsk atliekų be tinkamų dokumentų. Tai gali baigtis baudžiamąja atsakomybe. Jei turi atliekų, kreipkis į specializuotas įmones, kurios tuo užsiima. Tai nėra „dalinis krovinys“, tai yra pavojingas krovinys. Niekada nebandyk „prastumti“ atliekų kaip paprastų prekių. Tai yra ne tik nelegalu, bet ir pavojinga aplinkai. Būk atsakingas ir visada laikykis įstatymų.

Ar verta naudoti „Express“ pristatymą?

„Express“ reiškia, kad krovinys važiuoja tiesiai be sustojimų. Tai kainuoja dvigubai brangiau, bet garantuoja greitį. Jei tavo krovinys yra labai brangus arba skubus, tai geriausias pasirinkimas. Aš naudoju „Express“ tik tada, kai tai būtina. Tai yra brangu, bet kartais tai vienintelis būdas išgelbėti verslą. Jei vadybininkas siūlo „Express“ už pigią kainą, tai melas. „Express“ visada kainuoja daug, nes vairuotojas dirba be poilsio (na gerai, realiai su privalomais poilsiais, bet be papildomų krovimų).

Išvada? Dalinis krovinių pervežimas iš Vokietijos yra procesas, kuriame svarbiausia yra pasitikėjimas ir tinkamas pasiruošimas. Niekada nebijok klausti, tikrinti ir reikalauti dokumentų. Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Logistika nėra magija, tai sunkus darbas, kuriame klaidų kaina yra tavo pinigai ir ramybė. Būk budrus, rinkis patikimus partnerius ir visada turėk planą B. Sėkmės siunčiant savo krovinius, tikiuosi, kad ši patirtis padės išvengti bent dalies problemų, su kuriomis susidūriau aš per savo karjerą.