Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Biurų perkraustymo kaina į Vokietiją: kaip nebankrutuoti ir išlikti sveiku
Sveiki, sutikime tiesiogiai – biurų perkraustymas į Vokietiją nėra pasivaikšiojimas parke. Aš šioje srityje dirbu jau virš dvidešimties metų ir matau viską: nuo taisyklingai supakuotų „LEGO“ kubų iki tokių chaoso scenarijų, kad net aš nusikraipau. Viskas prasideda nuo kainos, kuri, pasakykime tiesiai, šiuo metu kyla kaip dumblas. Kuras brsta, o vokiečių reikalavimai darbui su kroviniu (tiek apsaugos, tiek ekologijos atžvilgiu) tampa vis griežtesni. Daugelis klientų mano, kad tai tiesiog „užkrauti ir nuvežti“, tačiau realybėje tai sudėtingas procesas, reikalaujantis logistikos, kantrybės ir dažnai – stiprių nervų. Štai kas jūsų laukia, kai nuspręsite kelti verslą per sieną.
Apie pinigus, kainas ir kodėl viskas brasta
Kiek apskritai kainuoja biuro perkraustymas į Vokietiją?
Čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje, kur ant kainos žymės stovi skaičius. Biurų perkraustymo kaina priklauso nuo tūrio, svorio ir nuo to, kiek to tūrio jūs turite. Jei tai tik keletas stalų ir kompiuterių – tai viena, jei perkraustote visą IT firmą su serveriais ir arklinėmis lentomis – visai kita. Vidutiniškai galima sakyti, kad vienas kubinis metras su keliu šimtais kilogramų kainuos nuo 80 iki 150 eurų atsižvelgiant į distanciją iki Berlyno ar Miuncheno. Bet tai labai apytikslis skaičius.
Ar į kainą įeina ir darbas?
Paprastai į kainą įeina krovėjų darbas abi pusės, tačiau visada reikia klausti. Kartais įmonės duoda pigią kainą už transportą, o paskui apmoka krovėjus kaip „papildomą paslaugą“ už valandą. Aš visada sakau klientams – žiūrėkite į galutinę sumą. Jei mašina stovi 30 eurų per valandą, o darbininkai – po 15, tai greitai susumuojate. Geriau imti fiksuotą už visą procesą, kad nebūtų nemalonumų pabaigoje.
O jeigu aš noriu tik transportą be krovėjų?
Tai pigiau, tik ar verta? Turiu omenyje vieną atveją Vilniuje, kur klientas taip nusprendė, o vėliau jo darbuotojai iškrito iš rūsio laiptų su spinta. Sveikatos draudimas nieko nedengia, kai tai jūsų paties darbuotojai kelia. Jei tikrai norite taip padaryti, biurų perkraustymas į Vokietiją be mūsų komandos gali kainuoti mažiau, bet atsakomybė – tik jūsų. Ir vairuotojas nebus laimingas, jei reikės jo laukti penkias valandas, kol jūs nešiojate dėžutes.
Kas daro įtaką galutinei kainai?
Degalai, naturally. Jie šokinėja kaip nori. Be to, Vokietijoje yra mokesčiai už važiavimą keliais (maut), kuriuos moka vežėjai. Jeigu einate į pietus, prie Miuncheno, tai kelių mokesčių bus daugiau. Taip pat žiemos sezonas – jeigu tenka nešioti sniegą ar purvą, tai papildomai apmokestinama, nes reikia valyti mašiną po to. Ir dar viena detalė – jeigu daiktai yra sunkūs (seifai, serveriai), reikia specialių keltuvų, o tai ne „nemokamas priedas“.
Ar galima gauti nuolaidą?
Kodėl gi ne? Jeigu perkraustote didelį biurą arba sutartume dviem krypčiais (t.y. atvežame ir paimame tuščią mašiną su kitu kroviniu), tai kaina gali kristi 10–15 proc. Taip pat, jeigu užsakydate ne savaitgalį (o savaitgaliais viskas brangiau), taip pat galima sutaupyti. Bet nedarykite tokių veidų, kaip parduotuvėse – tiesiog klauskite tiesiogiai.
Ar reikia mokėti užsidėti iš karto?
Dažniausiai imama avansas (depozitas), kadangi mes turime užsakyti krovinius, užpilti degalų ir rezervuoti komandą. Paprastai tai 30–50 proc. Niekada nedirbtu „nuo žodžio“, nes jau buvu apgautas. Kai žmogus pasako „pinigai bus pabaigoje“, o pabaigoje jis nebegali susisiekti – tai blogiausia diena. Mokėkite iš anksto, bus ramiau.
Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių?
Vienos įmonės moka mokesčius, kitos – ne (arba mažiau). Vienos turi savus, patikimus vairuotojus, kitos – samdomius „diverius“. Biurų perkraustymo kaina priklauso ir nuo to, kokia rizika. Jei įmonė siūlo kainą dvigubai mažesnę nei rinka – tikėkitės, kad jūsų kompiuteriai važiuos atvirame priekaboje lietuje. Nekuklina sau, geriau sumokėti daugiau, bet gauti servisą.
Dokumentai, muitinė ir Vokietijos nervingumas
Kokius dokumentu reikia turėti?
Būtinas krovinių sąrašas (packing list) su svoriais ir vertėmis. Be to, reikalingas eksporto deklaravimas, jeigu tai ne asmeninis daiktas. Vokietijoje muitinė gali sustabdyti net ir biuro perkraustymą, jei dokumentai neatitinka realybės. Pats blogiausias dalykas – kai sąraše parašyta „biuro baldai“, o omenyje turi tąsį seną sofą iš direktoriaus kabineto, kurią jis nori paslėpti. Ne, taip neveikia.
Ar reikia mokėti mokesčius Vokietijoje?
Jei tai įmonės turtas, perkeliamas tarp filialų arba naujai registruojamai įmonei, tai PVM ir muito paprastai nėra (vidinės prekybos procedūros). Bet čia reikia gero buhalterio. Aš čia ne specialistas (geriau pasikalbėkite su savo accountantu), bet matydamas, kaip vokiečiai tikrina numerius – galiu pasakyti, kad klaidos neatsileidžia. Vieną kartą laikėme mašina pasienyje 6 valandas dėl blogo numerio sąraše.
Kas dėl draudimo?
Privalomas. Mes turime standartinį krovinių draudimą (CMR draudimas), bet jis dengia tik ribotą sumą, dažniausiai iki 10–12 SDR vienetais už kilogramą. Jeigu vežate brangų serverį už 20 tūkstančių, geriau apsisaugokite papildomai. Yra tokių „meistrų“, kurie taip greitiai vairuoja, kad viskas nusėda vienoje mašinos pusėje – tuos pinigus jums nebeatsigausime.
Ar galima vežti alkoholį biuro siuntos viduje?
Griežtas ne. Jei muitinė randa tris dešimtės viskio dėžės tarp kompiuterių, tai bus bauda arba konfiskacija. Biuro turtas turi būti biuro turtas. Neišgalvokite, kad tai „dovanos partneriams“, jei nėra dokumentų. Vokiečiai su tuo labai griežti, jie neturi humoro šiuo klausimu.
Ką daryti, jei prarandame daiktą kelyje?
Tai reta, bet įvyksta. Tada rašome aktą (protokolą) vietose, kur įvyko įvykis (pakraustymo ar iškraustymo vietoje), ir kreipiamės į draudimo. Bet čia yra vienas „nagingas“ dalykas – dažnai klientai įsivaizduoja, kad kažką prarado, nors iš tikrųjų paliko senajame biure. Patikrinkite visus kampus prieš kaltinti vairuotoją.
Ar sunku gauti leidimus važiavimui į Vokietijos miesto centrą?
Labai sunku. Miunchenas, Berlynas, Hamburgas turi griežtas ekologines zonas (Umweltzone). Mūsų mašinos yra šiuolaikinės, todėl turi reikiamas žalias kortas, bet jeigu kas nors nupirks seną „gazą“ ir bandys vežti biurą – jo neįleis. Be to, reikia specialių leidimų stovėjimui prie pat įėjimo, jei ten yra taksi juosta. Be leidimo gausite baudą, o ją mokės klientas.
Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros?
Jei viskas tvarkinga – 15 minučių. Jei ne – diena, dvi. Turiu omenyje vieną atveją, kai klientas nusprendė vežti senus, dūžtančius monitorius kaip „detalių atsargas“. Muitininkai juos išnešė vieną po kito ir tikrino. Čia ne mūsų kaltė, tai biuro vadovo „genialus“ sprendimas taip sutaupyti.
Baldai, technika ir kaip tai vežti (ir kad nenukristų)
Ar jūs išmontuojate baldus?
Taip, darome. Kompiuterių stalus reikia atskirti nuo kojų, o arklines lentas – išardyti. Negalima tiesiog nešioti susiręžusio stalo, jis nutrūks per pusę (ypač jei jas gamino kažkas lietuvoj prieš 10 metų). Kaina už išmontavimą/montavimą įeina į darbo valandas, bet jeigu ten per daug sudėtingų konstrukcijų – gali kainuoti brangiau.
Kaip vežiate serverius?
Tai atsakingiausia dalis. Serverius nešiojame specialiose dėžėse su amortizacija. Niekada nekeliamas įjungtas serveris (nors kai kas bando). Prieš išvežimą viskas turi būti išjungta ir pakrauta ant „slidžių“. Esu matęs, kaip viena IT kompanija prarado visus duomenis, nes serverį numetė į mašiną kaip bulvės maišą. Nebūkite tokie.
Ar saugu vežti kompiuterius su monitoriais?
Monitoriai yra trapūs. Juos supakuojame į putų (pufų) dėžes arba apvyniojame burbuliukine plėvele ir kartonu. Jeigu monitorius didelis (pvz., 27 colių), jis eina į stovą. Mažesnius sudėjame į dėžes po vieną ar du. Niekada nekrauname vieno ant kito be apsaugos – ekrano stiklas tiesiog sprogsta.
Ką daryti su seifais?
Seifai – tai košmaras. Jei jis tuščias – lengva. Jeigu pilnas – sunku. Reikia žinoti tikslią svorį, nes jei viršysime 1 toną ir neturėsime liftingo (keltuvo), neįvežime. Vokietijoje dauguma biurų yra antrame aukšte be lifto (ypač seni pastatai), tad seifo nešimas gali kainuoti kaip nupirkimas naujo.
Ar padėsite supakuoti smulkius daiktus?
Galime, bet tai laiko klausimas. Jeigu turite tūkstančius pieštukų ir kanceliarijos prekių – geriau padarykite tai patys. Mums sumokėsite už mūsų krovėjų laiką, o jie gali vežti stalus vietoj to, kad rūkiuotų pieštukus. Dėžės mes parduodame, tai ne problema, bet jūsų personalas geriau žino, kur ką dėti.
Ar galima vežti augalus į biurą Vokietijoje?
Galima, bet sudėtinga. Reikia fitosanitarinio pažymėjimo. Be to, augalai negali būti su žeme, kuri turi kenkėjų. Vieną kartą bandėme vežti didelį fikusą vadybininkui, o pasienyje jo nepaleido, nes lapuose buvo kokių taškelių. Gaila augalo, bet vokiečių taisyklės yra šventos. Geriau nusipirktite naują Berlyne.
Kas dėl biuro valgomojo technikos?
Kavos aparatai, vandens spintelės – viskas turi būti išleista (nuimtas vanduo, kavos grūdai). Vieną kartą nešiojome pilną kavos aparatą, kuris pasuko ant šono ant posūkio ir visa mašina pavijo kava. Vairuotojas beveik išprotėjo nuo kvapo. Išleidžiate visą skysčius prieš kraustymąą (taip, čia rašau su klaida, bet suprantat).
Ar gabenate ilgas lentas arba reklamas?
Taip, jei jos nėra per ilgos (virš 6 metrų gali būti problema leidimuose). Reklamines konstrukcijas išmontuojame. Jei tai didelės vitrinos – reikia labai atsargiai, nes stiklas yra brangus ir sunkus. Vokietijoje už stiklo šiukšlių ivežimą taip pat imama mokestis, tai geriau neišlaužt.
Vokietijos ypatumai ir realus gyvenimas kelyje
Ar sunkiau važiuoti į Vokietiją nei į Lenkiją?
Skirtingai. Lenkijoje problema gali būti kelių būklė, o Vokietijoje – eismo taisyklių laikymasis ir greičio ribos (nors autobanai be ribių, dauguma vietų jau turi 130 km/h ribą). Be to, vokiečiai yra labai disciplinuoti. Jei vairuotojas bandys „įsistumti“ į eilę be signalo, jie iškart pypsi ir gali paskambinti policijai. Mums reikia rūpintis savo vairuotojų reputacija.
Kiek laiko užtrunka kelionė?
Iš Vilniaus iki Berlyno – apie 12–14 valandų važiavimo, su poilsiais ir muitine – tai diena-dvi. Jei reikia būti ten rytoj ryte, reikia važiuoti šiandien. Nesikreipkite į mane, kai sako „nuvažiuokite per naktį“, jei tai yra 1000 km ir griežtai reglamentuojamas vairuotojo poilsis. Mes ne lenktynininkai.
Ar galima sekti, kur yra mašina?
Taip, dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas. Galiu atsiųsti nuorodą, kur matote, kad mašina stovi tiesiai kažkur prie Kauno ir geria kavą. Tai padeda susiplanuoti, kada reikia būti naujame biure, kad nebūtumėt ten kaip kiškis po rąsto.
Kas daryti, jei vokiečių biure nėra lifto?
O tai dažna būklė. Seni pastatai „Altbau“ neturi lifto arba jis yra labai mažas. Tada keliaujame laiptais. Tai brangiau. Jei yra penki aukštai, kaina šokinėja aukštyn, nes krovėjams reikia daugiau laiko ir jie greičiau pavargsta. Prieš tai visada klausiu – „ar yra liftas?“. Jei nežinote – pasižiūrėkite, o ne sakykite „galbūt yra“.
Ar dirbate savaitgaliais?
Dirbame, bet tai papildoma užmokesčio dalis. Vokietijoje biurai dažnai nori persikelti šeštadienį, kad neprarasti darbo laiko. Tai suprantama. Bet mūsų vairuotojai ir krovėjai taip pat žmonės, jiems reikia poilsio, tad savaitgalis kainuoja brangiau (dažnai +50% ar daugiau).
O jeigu biuras dar ne paruoštas?
Tada laukiame. Ir laukimas mokamas. Jeigu sutartyje parašyta, kad laukiame iki 2 valandų nemokamai, o paskui mokama už kiekvieną pradėtą valandą. Negaliu mes tiesiog palikti dėžių gatvėje, nes jums vėluoja statybininkai. Vieną kartą laukėme 6 valandas, kol išdžiūvo grindys. Klientas buvo nepatenkintas kaina, bet kas padarys?
Ką daryti su išpakavimo atliekomis?
Paprasčiausias dalykas – mes išvežame juos atgal į Lietuvą (jei vietos) arba išmetame į Vokietijos konteinerius. Bet dėl to gali būti papildomas mokestis už šiukšlių išvežimą, nes Vokietijoje tai ne taip paprasta kaip čia. Geriau susitarti iš anksto – ar mesiname dėžes, ar jūs jas išmetat patys.
Ar padedate sustatyti baldus vietose?
Taip, tai mūsų darbas. Atvežame, įnešame, susistatome stalus, užsukame kojas. Jeigu reikia pririšti lentas prie sienos – tai jau ne logistika, o statybos darbai, to mes nedarom (nepavyks, nes neturime įrankių ir leidimų). Bet paprastas baldų surinkimas – tai be problemų.
Ką daryti, jei pažeidžiate kažką?
Priimame atsakomybę. Deja, tai kartais nutinka. Sulūžta koja, įtrūkta lentelė. Tada suskaičiuojame žalą ir atlyginame iš draudimo ar savo lėšų. Mes ne stribai, mes žmonės. Bet jeigu jūs sakykite, kad buvo 50 monitorių, o išėjo 49, o paskui vieną rastumėte spintoje – tai jau ne mūsų problema.
Ar galima užsakyti dalinį krovinį?
Galima. Jeigu turite tik 3 europalus biuro daiktų, mes juos įdedame į bendrą mašiną su kitais krovinais (partija). Tai bus pigiau, bet ilgiau – reikės laukti, kol mašina susirinks visus krovinius iš kitų klientų. Biurų perkraustymas į Vokietiją daliniu krovinio būdu tinka tiems, kurie neskuba.
Kaip elgtis su vokiškais kaimynais?
Būkite mandagūs. Jei užimsite visą gatvę su sunkvežimiu, kaimynai gali paskambinti policiją (ir jie tai greitai padaro). Geriau iš anksto įdėti informacinį lapelį į pašto dėžutę, kad „ šią dieną vyks perkraustymas, atsiprašome už triukšmą“. Vokiečiai gerbia planus ir informaciją.
Ar reikia gerti kavą su vairuotoju?
Neprivaloma, bet labai padeda susitikti. Jei pasiūlysite puodelį, vairuotojas bus maloniausiai nustebęs ir dirbs geriau. Tai toks smulkus protokolas, kuris daro didelę įtaką atmosferai. Ypač kai žiema ir laukas -5.
Kodėl reikėtų rinktis jus, o ne „skelbimų lentą“?
Nes aš čia rašau šitą straipsnį ir atsakau į bjaurius klausimus? Juokauju. Bet rimčiau – nes mes žinome, ką darome. Mes turime patirties, mes turime draudimą, mes turime ryšių Vokietijoje. „Skrajutės“ dažnai paslysta, kai kyla problema, o mums problemos – kasdieninis darbas. Geriau sumokėti už ramybę.
Išvada
Galiausiai, biurų perkraustymas į Vokietiją yra ne tik fizinis darbas, bet ir organizacinis iššūkis. Reikia ne tik tiek gerai supakuoti, bet ir surasti bendrą kalbą su vokiečių bureaucracy, pasirūpinti dokumentais ir suprasti, kad kaina nėra vienintelis rodiklis. Aš per šiuos 20 metų mačiau, kaip gerai suplanuotas perkraustymas sutaupė tūkstančius eurų, o blogai pasiruošęs – sukėlė nervų krizę vadovui. Pasitikėkite profesionalais, viską užrašykite ir būkite kantrūs. Sėkmės kelionėje ir sėkmės naujame biure!