Biuro pervežimas iš Vokietijos su profesionalių transportu

Sveiki, štai ir aš vėl su jumis. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, tikiuosi, sužinojau, kad biuro pervežimas iš Vokietijos su profesionalių transportu nėra tiesiog dėžių įkėlimas į sunkvežimį. Per tą laiką mačiau viską – nuo pavogtų kompiuterių Berlyne iki subyrėjusių lentynų Miunchene. Vokietija – tai ne tik automagistralės ir tvarka, tai ir darbo vietų uždaros aikštelės, griežti pareigūnai ir klientai, kurie nori viską žinoti dar vakar. Aš čia ne tam, kad skųstis, o tam, kad papasakotų, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidinio pusės. Jei planuojate perkelti savo verslą, geriau susiruoškite kavos, nes čia bus tiesioginė ir be lakštų.

Kainos ir biudžetas: ar tikrai verta?

Kiek kainuoja biuro pervežimas iš Vokietijos su profesionalių transportu?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą, kai pakeliu telefoną. Tiesą sakant, nėra vieno kainų sąrašo, kuris tinka visiems, nes kiekviena situacija yra unikali. Priklauso nuo to, kiek kilometrų turime nuvažiuoti – ar tai vos per sieną, iki Liubecko, ar galiausiai gilyn į Bavariją. Taip pat labai svarbus yra krovinio tūris ar tonažas, o jei reikia nešti daug smulkaus inventoriaus aukštai be lifto, tai darbas brangsta. Biuro pervežimas iš Vokietijos su profesionalių transportu kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, todėl geriau pradėkime nuo detalio sąrašo.

Ar kaina gaunasi mažesnė, jei aš pats pakuoju?

Žinoma, jei sutvarkysite visus dokumentus ir supakuosite dėžes, mums liks tik fizinis darbas, o tai sumažina sąskaitą. Tačiau čia yra vienas didelis „bet“. Jei dėžės bus blogai užsegamos arba viduje bus sumesti brangūs serveriai be apsaugos, aš neprisiimsiu atsakomybės, jei kažkas susilūžins. Kartais klientai nori sutaupyti ant pakojimo, o paskui verčia mums vėluoti naktį, surinkiant išbyrėjusius lapus. Tad galite sutaupyti, bet atidžiai svarstykite, ar jūsų darbuotojų laikas vertas tiek, kiek už tai mokėsite profesionalams.

Kokios mokėjimo sąlygos paprastai būna?

Dauguma įmonių, su kuriomis dirbu ar aš pats, paprastai prašo avanso – tai apie 30 proc. nuo galutinės sumos, kad užtikrintume, kad klientas tikrai lauks mūsų atvykstant. Likusią dalį sumokate, kai viskas jau yra naujoje vietoje ir padėta ant savo vietos. Kartais, ypač su didelėmis korporacijomis, galima derėtis dėl atidėto mokėjimo, bet tada reikia visokių garantijų ir sutarčių, kurias sudaro mūsų teisininkai. Nenorėčiau, kad kiltų nepasitikėjimo, todėl paprastai laikomės standartinio modelio.

Ar galima gauti nuolaidą, jei pervežimas ne sezono metu?

Žinote, taip, ir netgi rekomenduoju taip daryti. Žiemą, ypač gruodį ar sausį, kai verslai judi lėčiau, galima susiderėti dėl gerokiausios kainos. Tą patį galima pasakyti apie vidines dienas savaitėje – jei sutinkate, kad atvyksime antradienį ar trečiadienį, o ne pirmadienį ryte, taip pat galime sutaupyti. Tiesiog nedarykite to, ką padarė vienas klientas iš Frankfurto – jis bandė derėtis taip, kad aš turėčiau važiuoti per šventes už duonosą. Tai jau buvo per daug.

Kiek laiko užtrunka kainos apskaičiavimas?

Paprastai, jei turite savo daiktų sąrašą, aš galiu jums pasakyti orientacinę kainą per dešimt minučių pokalbio. Tačiau tikslią sumą sugebame pateikti tik tada, kai matome, ką turime nešti ir iš kur. Kartais važiuojame į objektą apžiūrai, ypač jei ten yra specialių aparaturų, kurios neįmanoma pervežti paprastu sunkvežimiu. Taigi, nedelskite ir klauskite iš karto, o ne prieš pat išvykimą, kai laikas jau spaudžia.

Organizacija ir pasiruošimas: kaip neišprotėti

Ar reikia išmontuoti visus biuro baldus prieš atvykstant?

Paprastai taip, bent jau didelę dalį. Stalai, lentynos, didelios seklyčios – visa tai turi būti išrąstyta, nes kitaip tiesiog neišlįs pro duris ar į liftą. Vieną kartą turėjome situaciją, kai klientas teigė, kad viskas telpa, o kai atvažiavome, paaiškėjo, kad jis nori, keliautų su surinkta konferencijos sale. Tiesiog neįsivaizduojate, kiek laiko praradome toje vietoje bandydamas tai išmontuoti skubos tvarka. Geriau viską padaryti ramiai prieš mūsų atvykimą.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Nenaudokite senų prekių dėžių iš parduotuvių, jos gali neatlaikyti sunkių knygų ar dokumentų. Geriausia rūpintis specialiomis pervežimo dėžėmis, kurios yra tvirtos ir turi dangčius. Jei kalbame apie kompiuterius ar monitorius, reikia specialios putos, kitaip važiuojant per Vokietijos kelius (o ten kai kur būna daužyta), galite susigrąžinti laužus. Aš visada patariu investuoti į gerą pakuotę, tai apsimoka.

Ar reikia žymėti kiekvieną dėžę?

Būtina, bent jau nurodykite, iš kurio kabineto ji ir kas viduje yra. Niekas nenori po atvykimo praleisti savaitės ieškodant buhalterijos dokumentų po sporto salės inventoriaus. Užrašykite dideliais raidėmis priekyje, o ne viršuje, nes dėžės bus dedamos ant vienos kitos. Pasitikėkite manimi, krovėjai neskaito smulkių rašmenų, jie nori matyti, kur dėti dalyką, kad kuo greičiau baigti darbą.

Ką daryti su biuro augalais?

Tai gana sudėtingas klausimas. Augalai – gyvi dalykai, ir jiems nemalonu būti tamsiame vagonuke be oro keitimo. Jei kelionė trumpa, į Liuksemburgą ar Belgiją, tai tikriausiai nenukentės, bet jei važiuojame į gilų Bavarijos kaimą, gali būti problemų. Be to, Vokietijos fitosanitarinė kontrolė gali būti griežta, jei augalai atrodo ligoti. Geriausia juos palikti arba pervežti savo automobiliu, jei kiekis nedidelis.

Ar galima pervežti seifą?

Taip, bet tai ne paprastas darbas. Seifai yra sunkūs, o kartais ir pririšti prie grindų (arba tiesiog milžiniški). Mums reikia žinoti jo svorį ir matmenis iš anksto, nes gali prireikti neįprastos technikos ar specialių juosčių. Negirdėkite tokių istorijų, kaip senose filmuose, kad seifą galiau perstumti du vyrai su ratukais – realybėje tai pavojinga ir brangu.

Kaip elgtis su personalo daiktais?

Darbuotojų asmeniniai daiktai nėra mūsų atsakomybė, nebent mes juos konkrečiai užregistravome. Paprastai pasakau savo klientams, kad kiekvienas darbuotojas turi susirūpinti savo nešiojamuoju kompiuteriu, telefonu ir personaliniais daiktais. Buvo atvejis, kai viena moteris padėjo piniginę ant viršaus dėžės, ir, vos tik užsukome linksnį, ji nuskrido į gelumžią. Labai nemaloni situacija, tad žmonėms reikia priminti apie atidžumą.

Vokietijos specifika ir kelionės detalės

Ar sunku vairuoti tokius sunkvežimius Vokietijoje?

Vokietija turi puikius kelius, bet Autobanas gali būti košmaras, jei nesi pripratęs prie greitėjo. Ten važiuoja greitai, o jei turiu pilną krovinį, sunku lengvai įsileisti į greitąją juostą. Be to, miestuose, kaip Kelne ar Hamelne, gatvės siauros, o dviračių takai visur. Ten reikia ypatingo dėmesio, nes vokiečių vairuotojai nėra labai kantrūs, jei lėtai važiuoji (nors aš stengiuosi ne trukdyti).

Kiek laiko užtrunka nuvykti?

Į Berlyną ar Hamburgą nuvažiuojame per dieną, jei nėra didelių spūsčių ties pasienio punktais ar remontų kelyje. Tačiau jei reikia vykti į Miuncheną ar netoli Austrijos sienos, tai jau dvi dienos kelionė viena kryptimi. Svarbiausia čia ne tik greitis, bet ir to, kad vairuotojai turi atsisegti poilsio laiką. Negalima juos varyti kaip vergus, Eų taisyklės griežtos, už tai baudos didelės.

O jei užstringa ties pasieniu arba policija sustabdo?

Tai nutinka dažniau, nei norėtume. Vokietijos pareigūnai yra labai išrankūs dėl dokumentų, ypač jei krovinys atrodo įtartai. Jei trūksta kokių nors leidimų arba vairuotojas per ilgai buvo už vairo, gali būti nuėmimas iš važiavimo. Kartais privalome sustoti ir laukti, kol patikrina viską. Klientai tada nerimsta, kada mes atvyksime, bet čia nieko nepadarome – laukime, kol leis važiuoti toliau.

Ar reikia leidimų įvažiavimui į miestus?

Daugelis Vokietijos miestų turi „žaliąsias zonas“ (Umweltzone), į kurias negali įvažiuoti seni sunkvežimiai. Mūsų transportas yra naujas ir atitinka visus Euro 6 standartus, todėl problemų paprastai nebūna, tačiau vis tiek reikia žinoti, kuriose vietose reikia specialių leidimų arba yra ribojimų naktį. Vieną kartą bandėme įvažiuoti į vieną miestelio centrą be leidimo, nes GPS nusovė, ir teko mokėt baudą (kurią, aišku, padengė klientas).

Kaip su tuo kalbates, jei nekalbame vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba bent jau pažodžiui anglų arba rusiškai, kuria dažnai kalba Rytų Vokietijos kraštuose. Tačiau su oficialiomis institucijomis geriau, kai kalba mūsų dispečeris, kuris sugeba susitvarkyti su dokumentais. Taip, kalbos barjeras kartais sukuria keistų situacijų – pavyzdžiui, bandėme užsisakyti maistą vienoje užeigoje, ir vietoj keptos vištos gavome... na, bent jau kažką virtą. Bet su darbu viskas tvarkoma oficialiai.

Dokumentai ir biurokratija: nuobodu, bet būtina

Kokius dokumentus reikia turėti perėjimui?

Svarbiausias yra eksporto sąskaita-faktūra ir krovinio manifestas. Be to, jei prekės nėra jūsų nuosavybė (pvz., lizinguojami kompiuteriai), reikia leidimo iš finansų įstaigos išvežti juos užsienio. Vokietijoje muitinė gali sustabdyti ir prašyti įrodymų, kad šie daiktai nebus parduoti rinkoje. Biuro pervežimas iš Vokietijos su profesionalių transportu turi būti legalus, kitaip gali būti didžiuliai varginimai (ir ne tik su mums, bet ir su jūsų buhaltere).

Kas tas Intrastatas arba EXL numeris?

Kodėl gi... tai kažkas panašaus į statistinį pranešimą prekybai tarp ES šalių. Jei įmonė prekiauja su kitomis ES šalimis, ji turi tokį kodą. Jis reikalingas, kad muitinė matytų, kad tai ne tiesiog prekių gabenimas, o įmonės turto perkėlimas. Tiesą sakant, aš ne teisininkas, todėl detalesnės informacijos geriau klauskite savo buhalterio, jie žino šiuos numerius geriau nei aš (aš tiesiog juos įrašau į dokumentus).

Ar reikia draudimo poliso?

Be abejo. Mes turime atsakomybės draudimą, kuris dengia žalą krovinio pervežimo metu, tačiau jis turi savo limitus. Jei pervežate labai brangų serverių kompleksą, verta pasidomėti papildomu draudimu. Būna atvejų, kai dėl blogo kelių dangos paduoda į šonus, ir dėžė su svarbiais duomenimis nukrenta. Geriau būti saugiam, užuot vėliau gailėjęsis.

Kas daryti, jei prarandame dėžę kelyje?

Tai labai retas atvejis, bet gali nutikti. Mes tikriname viską įkrovus ir iškrovus, o kiekviena dėžė turi numerį. Jei ko nors trūksta, pradedame ieškoti – gal liko ankstesnėje stotyje arba buvo paimta klaidingai. Esu matęs, kaip viena dėžė su „kava“ užrašu nukeliavo į kitą biurą to paties pastato, nes krovėjai neįsidėmėjo. Viską sutvarkome, bet tai reikalauja laiko ir kantrybės.

Ar galima pervežti alkoholį iš biuro bufeto?

Kadangi tai yra įmonės turto perkėlimas, taip, galima, jei tai nekomerciniam tikslui. Bet turi būti aiškus sąrašas, kad tai nėra prekybai. Vokietijos policija gali būti įtari, jei rastų šimtą butelių vyno be jokių paaiškinimų. Geriau tai padaryti legaliai, o ne bandyti užslėpti tarp senų laikraščių.

Rizikos ir nesklandumai: realus gyvenimas

Kas daryti, jei atvykstate, o biuras dar neuždarė sutarties su savininku?

Tai klasika. Važiuojame į adresą, o ten niekas nesitinka arba raktų nėra. Tada mes stovime lauke ir laukome, o laikas eina, mums tai kainuoja pinigus. Todėl visada darbo dieną prieš išvykimą darome patvirtinamąjį skambutį, kad tikrai kas yra vietoje. Negerai, kai vairuotojas turi eiti ieškoti kavos bare, nes nieko negali įvežti.

Ar dažnai dėl ko nors kyla ginčai?

Stengiamės jų išvengti, bet kartais klientai sako, jog "buvo geriau", kai matė daiktus prieš pakrovimą. Jei žalos nėra, tik padėjimo klausimas, tai dažniausiai sutariama taikiai. Esu matęs baisių pykčių dėl to, kad viena kėdė įscrėbėta (o ji buvo tokia sena). Svarbiausia yra sąžiningumas – jei pametėme ar sulaužėme, prisipažįstame ir atstovame.

O jei tiesiog vairuotojas pagenda ar susirgo?

Tai gyvenimiška situacija. Mes turiamos pagalbininkus arba kitus vairuotojus, kurie gali pakeisti, bet tai gali pavėlinti procesą. Vieną kartą mums teko laukti porą valandų, kol vairuotojas išsigeidė po vėžlio (ne išgėrė, tiesiog blogai pasijuto). Geriau, kad jis pasitrauktų nuo vairo, nei keltų grėsmę kelyje.

Ar pervežiate ir asmenų daiktus, jei jie persikrausto su darbu?

Kartai taip nutinka, kad darbuotojas persikelia į kitą šalį su darbu. Tačiau reikia skirti asmeninius daiktus nuo įmonės turto. Asmeniniams daiktams reikia kitų dokumentų (pavyzdžiui, TL formos), todėl apie tai reikia pranešti iš anksto. Negalima tiesiog numesti sau drabužių ant viršaus biuro dėžių ir manyti, kad viskas bus tvarkingai.

Kas atsitinka, jei tą dieną būna didelės liūtys ar sniegas?

Dirbame, kad ir kokia būtų orų aplinka, bet saugumas visada pirmiausia. Jei keliai užšąla ir yra draudžiama važiuoti sunkvežimiams, mes sustojame ir laukome. Gali būti pavėlavimas, bet aš nenoriu, kad mūsų sunkvežimis nulėktų iš kelio kažkur ties Aukštutinės Bavarijos kalvomis. Klientai dažnai pyksta dėl vėlavimo, bet supranta, kad saugumas svarbiau už biuro spintelę.

Galite pateikti nuorodą iš ankstesnių klientų?

Žinoma, turiu ilgą sąrašą įmonių, su kuriomis dirbame jau metus ar dešimtmetį. Galite su jomis pasikalbėti, jei abejojate mano patikimumu. Geriausia reklama yra tas, kad klientai mus iškviečia vėl, kai reikia perkelti dar vieną padalinį. Tai rodo, kad dirbame neblogai.

Išvada

Na, štai trumpai ir paprastai apie tai, kas laukia, jei nuspręsite keisti biuro vietą. Biuro pervežimas iš Vokietijos su profesionalių transportu nėra lengvas užsiėmimas, bet su geru planu ir patyrusia komanda viskas įmanoma. Nors ir tenka susidurti su eismo spūstimis, biurokratija ar netikėtais vairuotojų nusiskundimais, galutinis rezultatas – įsikūręs naujame biure – visada atperka pastangas. Svarbiausia nebijoti klausti ir viską iš anksto susitarti, o tada mums liks tik atlikti savo darbą.