Biuro perkraustymo sprendimai į Vokietiją mikroautobusu: kas tikrai veikia

Dirbu su krovinių pervežimu jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti viena – niekas niekada nesąmoningai nesuperka brangios paslaugos, jei tik žino, ką už tai gauna. Dažnai verslininkai kreipiasi ne dėl to, kad nebegali patys varyti, o dėl to, kad biuro perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu yra tas nematomas milžinas, kuris suvalgo visą laiką. Čia ne tik pakrauti dėžes ir važiuoti, čia yra visa ta biologinė masė susidedanti iš dokumentų, kompiuterių, nervų ir vokiško biurokratinio aparato, kurį reikia prasukti. Kalbėsime paprastai, be tų visų „efektyvumo spindulių“, o kaip yra iš tiesų – kartas nuo karto sugedus, pavėlavus ar pamišus kelyje.

Bendrai pasiruošimas ir klausimai, kuriuos nubaido

Ar tikrai mikroautobusu patogu perkraustyti visą biurą?

Žiūrėkite, jei turite tik tris stalus ir penkis kėdes, tai tikrai, tai puikus pasirinkimas, tačiau jei kalbame apie rimtą biuro perkraustymo sprendimą į Vokietiją mikroautobusu, reikia sukti galvą. Mikroautobusas taisomas talpa, bet jis nebegali šokti į aukštį, kaip sunkvežimis. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris įsitikinęs, kad visi jo lentynos ir seifai tilps į „Mercedes Sprinter“. Tilps, žinoma, jei jūs juos laužytumėt. Taigi, patogu tik tada, kai iš anksto susiskaičiuojite tūrius ir nesate šiek tiek... na, pasakysiu tiesiai – neapsimąstantys.

Kiek laiko užtrunka toks perkraustymas į Berlyną ar Miuncheną?

Nėra vieno atsakymo, nes priklauso nuo to, ar vairuotojas yra robotas, ar mūsų vairuotojas Antanas, kuris mėgsta sustoti prie geros kebabinės. Paprastai į Berlyną nuvažiuojame per vieną dieną, jei niekas nesugenda. Bet jei reikia išsikrauti centre, kur yra zonos ribojimai, gali prasti dar pusę dienos tiesiog laukiant leidimo. Vokiškas greitis yra geras, kai tu tuščias, o kai tūsi su kroviniu, ten kitokie dalykai, ten reikia gerai žinoti, ką leidžia, ir kas yra Umweltplakette – ta ekologinė kortelė.

Kas dėl įrangos pakavimo, kas tai daro?

Tai dažnai būna didžiausias nusivylimas. Klientai mano, kad mes atvykstame ir viską įdedame į kišenę. Ne, mes ne magiškai. Mes galime padėti su technika, bet jei turite dešimties metų senumo serverius, kurie sprogsta nuo prisilietimo, geriau, kad juos pakuočia jūsų IT žmogus. Realistiškai, geriausi biuro perkraustymo sprendimai į Vokietiją mikroautobusu įtraukia ir tai, kad įmonė pasirūpina savo duomenų saugumu – kietieji diskai turi būti išimti arba užfiksuoti. Ne karta girdėjau istorijų, kaip pasiekus vietą, paaiškėja, kad vienas svarbus kabelis neįkištas.

Ar reikia sudaryti inventoriaus sąrašą?

Būtina. Be jokio abejo. Vokietijoje muitinė (nors tai ir ES vidinis reisas) gali sustabdyti ir paklausti, ką vežate. Jei parodysite sąrašą „kėdės, stalai, nešvarios kojinės“, bus juokinga. Reikia konkretaus: „2 vnt. Dell monitoriai, serijinis nr. XYZ“. Tada atrodyt profesionaliai. Be to, tai apsaugo jus nuo ginčų – jei kažkur dingsta dėžė su svarbiais sutartimais (o tokie atvejai būna, neišsigirskite), turėsite ką rodyti draudžiui.

Ką daryti su pavojingais atliekomis ar spausdintuvų dažais?

Tai nemalonus dalykas, apie kurį dažnai užmirštama. Spausdintuvų kasetės negali būti tiesiog mėtytos gilyn į mikroautobusą, jei ten šiltoka, jos gali išsilieti, ir tada jūsų biuro baldai bus dažyti violetinėmis juostomis. Turi būti specialios dėžės. Ir tų senų akumuliatorių, arba degiųjų skysčių – negalima vežti į Vokietiją kaip į savo kiemą. Ten yra griežtos taisyklės, ir jei sustabdys policija ir ras dešimt prakiurusę akumuliatorių ant grindų, baudos tokios, kad užtektų naujam mikroautobusui nupirkti.

Ar galima vežti asmenų daiktus kartu su biuro kroviniu?

Tai yra pilnas „grey area“, pilna pilka zona. Oficialiai – ne, negalima, tai turi būti atskiri reisai, nes draudimas ir paskirtis skiriasi. Bet realiame gyvenime? Kartas nuo karto įmesime darbuotojų asmenines knygeles arba vieną-dvi kolesas, jei vietos lieka. Bet tai tikrai nėra tas dalykas, kurį reikia daryti atvirai. Jei sulaiko, gali būti nemalonumų, todėl geriau to nedaryti, jei norite, kad viskas vyktų kaip ant plento... arba kaip ant greitkelio, kaip ten bebūtų.

Kainos, sutartys ir pinigai

Kiek apytiksliai kainuoja toks reisas?

Kainos šiuo metu... siaubingai šokinėja. Degalai brangsta, vokiečiai padidino kelių mokesčius (maut). Nors ir biuro perkraustymo sprendimai į Vokietiją mikroautobusu atrodo pigiau nei sunkvežimis, skirtumas nyksta. Už mažą biurį, tarkime, 10-15 kubinių, galima tikėtis nuo 600 iki 1000 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo to, ar reikia įvažiuoti į miesto centrą, ar tik į sandėlį prie miesto. Bet tai labai apytiksliai, aš čia ne duodu šventųjų raštų.

Ar kaina keičiasi, jei reikia įvežti daiktus į aukštą?

Žinoma, jei ten nėra lifts arba liftas per mažas. Turime nešiklių, bet jei reikia nešti kompiuterius per penktą aukštą sename name Vokietijoje, kur laiptai tokios siauros, kad praeiti sunku, tai darbas brangsta. Vairuotojai nėra bėgikai, jie tiesiog vairuoja. Krovos darbai paprastai mokami atskirai pagal valandas. Geriau iš anksto pasakykite apie tuos laiptus, o ne tada, kai mes jau stovime po namu ir žiūrime į tą kalną.

Kaip elgiamiesi su užstato arba avanso mokėjimu?

Daug kas bando derėtis, kad mokės tik tada, kai padės daiktus ant stalo. Ne taip veikia. Mes imame avansą bent 30 proc., kad nevažiuotume tuščiomis ir neužtektume degalų. Buvo atvejų, kai atvažiuojame, o klientas atsilygina telefonu: „o, aš pamiršau, kad pervedžiau“. Ne, mums reikia pinigų sąskaitai už degalus. Užstatas už grąžinamą įrangą (pvz., vežimoį) taip pat imamas, tai standartinė praktika.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai įeina pagrindinis CMR draudimas, kuris dengia 10 EUR/kg (kažkas tokio). Jei vežate brangią serverinę įrangą, verta papildomai pasidrausti. Klientai dažnai galvoja, kad jei kažkas dingsta, mes atsilyginsime pilną vertę. Ne, mes ne bankas. Mes atsilyginsime pagal tą standartinę sumą, kuri gali būti žymiai mažesnė už jūsų IT įrangos vertę. Taip pat, jei patys blogai supakavote ir dužtas monitorius, draudimas to nedengs – tai jūsų klaida.

Ką daryti, jei klientas apgauna dėl krovinio svorio?

Tai, deja, labai dažna. Jūs sako: „turime keturis stalus“, o atvyksta ir ten yra keturi masyvūs metaliniai stalai, kurių nekelia du žmonės. Mikroautobusas turi svorio limitą – 3.5 tonos. Perkrauti negalima, tai ne tik draudžiama, bet ir pavojinga. Jei pastebime, kad svoris viršija normą, tiesiog neįkelsime visko. Ir tai kelia pyktį, bet kas nutiktų, jei sustabdytų policija? Dirbtų mums problemų daugiau nei jums. Taip pat, reikia atkreipti dėmesį į svorį (svorio pasiskirstymas).

Ar galima apmokėjimą atidėti po reiso?

Tik su patikimais klientais, su kuriais dirbame jau kurį laiką. Naujiems klientams – tik grynaisiais arba pervedimu prieš išvykstant. Buvo atvejis, kai vienas „verslininkas“ pažadėjo sumokėti po savaitės... ir, tiesiog pasakysiu, mes dar laukiame to pinigo. Tai mokėjimas neabejingas. Mes ne esame labiausiai patikimi muziejus, kurie pinigus laiko seife be priežiūros. Mums reikia mokėti iš karto.

Kelionės nuosavybės ir Vokietijos specifika

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Turiu pripažinti, ne visi. Mūsų vairuotojai yra geri specialistai kelyje, bet kalbos... kai kurie moka tik „bitte“ ir „danke“. Tai gali sukelti problemų, jei reikia kalbėtis su Vokietijos pareigūnais arba sandėlio personalu. Todėl geriau, jei jūsų atstovas viename iš galinių taškų būtų pasiruošęs padėti susitarti. Arba mes pasiunčiame tą vairuotoją, kuris bent šiek tiek moka, jei žinome, kad reikės kalbėtis.

Kaip su jais susisiekti kelyje?

Dauguma turi telefonus, o kai kurie net ir „WhatsApp“ (o jai, nebūtinai visi, kai kurie senos mokyklos). Bet ne visada yra ryšys Vokietijoje, yra tokių vietų tarp miestų, tikrai. Geriau susitarti dėl pagrindinių taškų iš anksto. Ir nereikia skambinti kas pusvalandį ir klausti „kur jūs“. Jie važiuoja ten, kur turi važiuoti. Sėdėkite ramiai.

Ar reikia rūpintis vietais stovėjimui Vokietijoje?

Taip, o kaip ne. Berlyne ar Hamburge, jei sustosite ne toje vietoje, gausite baudą ir gali būti, kad mikroautobusą nutempia. Mes turime patirties, žinome, kur leidžiama stovėti krovininiams. Jei jums reikia iškrauti prie pat įėjimo centro, reikia iš anksto pasirūpinti leidimu, arba bent gatvės uždarymu (jei tai didelis reisas, bet čia kalbame apie mikroautobusą, tai gali būti paprasčiau). Bet vis tiek rizika yra.

Ką daryti, jei pasikeičia vieta iškrovimo?

Tai įvyksta. Vienam klientui atrodė, kad jų naujas biuras yra viename rajone, o pasirodo, kad jie persikėlė į kitą miestą visai. (Na, ne miestą, bet rajoną). Tokiu atveju, kainą tenka perskaičiuoti. Negalima važiuoti į kitą galą miesto ir nebegauti už tai papildomai. Nors ir labai norisi padaryti gerą įspūdį, verslas yra verslas. Kuro sąnaudos nenukeliauja.

Ar pervežiate ir biuro augalus?

Tai keistas klausimas, bet taip, kartą vežėme didelį fikusą, kuris buvo didesnis už keleivį. Augalai vežami tik atsakomybe, mes ne atsakome, jei jie nudžiūva arba užšąla žiemą kelyje. Mikroautobuse gali būti šalta arba per karšta. Kai žiemą važiuojame, ten šaltukas. Jei turite ką nors jautraus, geriau nevežti arba vežti savo automobiliu.

Ar yra kažkokių apribojimų važiuoti naktį?

Vokietijoje naktimis (nuo 22:00 iki 6:00) ir sekmadieniais/nedarbo dienomis yra apribojimas sunkiesiems krovininiams automobiliams virš 7.5 tonos, bet mes važiuojame mažesniais. Tačiau kai kurie miestai turi savo vietinių taisyklių. Jei mikroautobusas yra su užsidegančiais „žibintais“ (gabaritinės šviesos), tai jis jau laikomas sunkvežimiu tam tikrose situacijose? Na, ne visada, bet geriau nuo to naktimis vengti važiuoti per centrus, kad nevilktų „žandibų“.

Techniniai niuansai ir įranga

Kokį mikroautobusą naudojate?

Daugiausia „Volkswagen Crafter“ arba „Mercedes Sprinter“. Jie patikimi. Kartais gauname ir „Fiat Ducato“, bet su jais... gali būti variklių problemų (ypač jei tai 2.3 MultiJet, žinote, ką turiu omeny). Reikia pasirūpinti, kad būtų techninė būklė tvarkinga, nes nelabai norime stovėti kažkur Pozeno automagistralėje su sugedu varikliu. Turime savo mechaniką, bet kelyje jis nepades.

Ar įrenginėjate įtaisus dalykų fiksavimui?

Taip, vidus yra įrengtas su fiksavimo juostomis („striptais“) ir kartais su grotelėmis. Negalima, kad dėžės šoktų kaip kamuolys. Ypatingai svarbu, jei ten yra taurės arba stiklas. Vieną kartą nepritvirtinome vienos lentynos ir ji nusirido ant vairuotojo... (jį nenužudėme, bet labai nuliūdino). Taigi, fiksavimas yra raktas. Nenaudojame nieko per brangaus, bet efektyvaus.

Ar vežate seifus?

Seifai yra blogiausias košmaras. Jie sunkūs, apkrauta grindys ir sunku juos įkelti. Jei seifas sveria 300 kilogramų, tai reikia ne tik stiprių nugarų, bet ir specialių įrankių. Mikroautobusu įkelti tokį seifą į vidų ir dar iš jo iškelti – tai ypatingas iššūkis. Jei tik galite, ištuštinkite seifą prieš vežant. Arba jį palikite ten, kur yra. Negeriausia yra, kai seifas užstriga duryse ir neįeina nei į vidų, nei išorėn.

Kaip elgiamės su kompiuterių monitoriais?

Juos supakuojame į putlas, arba į specialias dėžes. Negalima statyti vieną ant kito be tarpinio. Monitoriai yra jautrūs spaudimui. Jei stumiate dėžę su monitoriais, o viduje ji šokinėja, tuomet pristatote klientui „pikselių ūką“. Taigi, kruopštumas čia būtinas. Mūsų vairuotojai žino, kaip elgtis su elektronika... bent tikiuosi.

Ar reikia nuimti stalų viršus?

Labai rekomenduojama. Ką tik galima išardyti, reikia išardyti. Ne tik kad taip sutaupote vietos, bet ir sumažinate pažeidimo riziką. Didelis stalo skydas, guliąs ant kėdžių, gali užlūžti nuo svorio vibracijos. Nors kelyje Vokietijoje asfaltas geras, bet yra ir vėžių. Išardymas taip pat greičiau įkeliama. (Kartais klientai mano, kad mes turime magiškus įrankius, kurie sukelia stalus pro vairuotojo langą, bet ne, mes tik žmonės).

Kas daryti, jei pasikeičia oro sąlygos?

Žiemos metu Vokietijoje gali būt stiprių sniego audrų. Mes stebiame orus. Jei keliais pavojingas, mes stabdome laikinai ir laukiame. Negalima rizikuoti gyvybe dėl to, kad jums reikalingas biuro stalas rytoj. Saugumas pirmiau. Informuojame klientus iš karto, jei atsiranda vėlavimų. Nors tai niekada nesukaupia šypsenų veiduose.

Galutiniai niuansai ir problemos

O jei aš negaliu būti vietoje iškrovimo metu?

Reikia pasirūpinti atstovu. Mes negalime palikti daiktų ant gatvės arba prie sandėlio durų be prižiūrėtojo. Atsakomybė per didelė. Jei kas nors dingsta, mes kaltinami. Turi būti kas nors, kuris pasirašo dokumentus, kad viskas gauta tvarkingai. (Buvo atvejis, kai palikome dėžę prie durų su raštu, ir ji dingo... tai nebuvo mūsų klaida, bet ginčas buvo ilgas).

Kaip elgtis su dokumentų ištrynimu iš įmonės?

Jei sėkminių dokumentų yra daug, juos reikia supakuoti į dėžes su uždangomis. Negalima, kad lapai iškristų iš atvirų dėžių. Konfidencialumas – tai ne tuščias žodis. Mes nežiūrime, kas ten parašyta, mums svarbu, kad tai būtų saugu. Jei reikia, galime uždaryti sandėlį su jumis ir tiesiog perduoti raktus.

Ar pervežiate biuro "BAR"?

Kaip tai? O, jūs turite omeny kavos aparatą? Taip, pervežame. Tik reikia išleisti vandenį. Jei ten lieka vanduo, jis užšąla arba išsilieja. Kavos aparatai yra jautrūs. Taip pat, reikia nuplauti filtrus. Vieną kartą nebuvo išleistas vanduo, ir visa vidus buvo purvina, kiekviena dėžė buvo lipni. Nenorėtųsi kartoti to paties.

Ar kas pasikeitė po „Brexit“ (nors į Vokietiją ne į JK)?

Tai keistas klausimas, bet... tiesiog dokumentų tvarka tapo griežtesnė visoje Europoje. Nors į Vokietiją nereikia eiti per sienų kontrolę taip kaip anksčiau, bet tikrinimai gali būti bet kur. Reikia turėti tvarkingus dokumentus. Nereikia vežti nieko nelegalaus, aišku. Nors ir biuro perkraustymo sprendimai į Vokietiją mikroautobusu atrodo paprasti, bet sienos vis dar egzistuoja.

Ką daryti, jei pažeidžiame kažką?

Mes turime draudimą. Mes atsiprašome. Mes stengiamės ištaisyti arba atlyginti. Mes nesame monstrai, mes suprantame, kad tai jūsų turtas. Jei sulaužome kėdę koją, nusipirkame naują. Paprasta tiesa. Tačiau, jei pažeidimas atsiranda dėl to, kad daiktai buvo blogai supakuoti, tuomet mes nekalbame apie mūsų kaltę.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet yra malonu. Lietuvoje tai nėra įprasta, bet Vakarų šalyse (ir Vokietijoje) vairuotojai to tikisi. Jei jums sėkmingai ir greitai iškrovė viską padėjus, galite duoti 10-20 eurų arba pasiūlyti kavos. Tai gerai veikia ryšius. (Nors mūsų vairuotojai niekada neprašys to garsiai).

Išvados

Viskas apie tai, kaip pasirinkti geriausius biuro perkraustymo sprendimus į Vokietiją mikroautobusu, susideda ne iš kainos tik, o iš supratimo, kad tai procesas. Reikia pasitikėti tiems, kurie veža, ir būti sąžiningu dėl to, ką tikrai turite. Nėra nieko blogiau nei nustebinti vairuotoją, kai jis jau pasiruošęs važiuoti, su papildoma tonos krovinio. Pasiruoškite, susiskaičiuokite, sudarykite sąrašą, ir viskas nueis gerai. Sėkmės jūsų verslui Vokietijoje, ten tikrai yra kur dirbti, jei tik sugebate patekti ten su savo daiktais.