Biuro kraustymasis iš Vokietijos su mikroautobuso pagalba: Pragyvenimo vadovas be gailesčio

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, todėl galiu pasakyti viena – biuro kraustymasis iš Vokietijos su mikroautobuso pagalba niekada nėra taip paprasta, kaip atrodo idealioje grafikoje. Vokietijai būdingas tas savo, kartais pernelyg griežtas, tvarkingumas, bet kai pradedami versti biurą į mažą „Sprinterį“ ar „Transitą“, viska dažnai susimuša į vieną didelę chaoso kamuolį. Čia ne tik apie tai, kad fiziškai įkrauti kompiuterius ir stalus, bet ir išsilaikyti nuo vokiškų muitininkų, kurie mėgsta užkliūti ant smulkmenų, arba suprasti, kodėl vairuotojas nežino, kur yra toji gatvė Miunchene. Rašau tiesiogiai, kaip kalbėčiau su jumis prie kavos puodelio, be jokio „marketingo“ čiulpimo, todėl neabejokite, jei čia bus pasakota tiesiogiai, kaip yra.

Apie tai, ką galima ir ko negalima įsimesti į tą „kibirą“

Ar telpa visas biuras į vieną mikroautobusą?

Žiūrėk, tai labai priklauso nuo to, ką jūs vadinate biuru. Jei tai trys stalai, penki kompiuteriai ir keli dėžės popieriaus, tai telpa net ir su lengva šypsena. Bet jei bandote versti ten visą archyvą, seifą, kuris sveria kaip mažas dramblys, ir dar poilsio kambario sofą, tai gali būti problema. Biuro kraustymasis iš Vokietijos su mikroautobuso pagalba dažnai susiduria su tonų limitu, todėl reikia tiksliai žinoti svorį. Kartais klientai mano, kad jei tai „tik“ baldai, tai svoris nieko, bet tikroji situacija tokia, kad užpildę 15 kubinių metrų erdvės, jau priversdami vairuotoją važiuoti lėtai, kad neperdegtų sankaba.

Ką daryti su serveriais ir jautria technika?

Tai yra vienas pavojingiausių dalykų. Esu matęs, kaip vairuotojas, įsibėgėjęs prie šviesoforo, stabdo, o užpakalyje guli du dideli serveriai be jokios fiksacijos. Galite pasakyti? Jūsų duomenys išskrenda pro langą. Technika turi būti užfiksuota, geriausia originalioje pakuotėje, o jei jos nebeliko – tai sunkiai. Vokietijoje keliai geros kokybės, tačiau vėluojant įvežti techniką iš Frankfurto ar Berlyno, gali būti šiurkštų manevrų. Nerekomenduoju gulti jautrių dalykų ant viršaus, net jei vairuotojas誓a, kad „jūsų daiktai kaip pas motiną“.

Ar galima krauti techniką į giliausią dalį?

Negalima. Pirmiausia įeinant į kabina, reikia įdėti sunkiausius dalykus – tai fizikos dėsniai, kuriuos kai kas pamiršta. Jei įmesite seifą paskutinis, o vėliau prireiks išimti dėžę su dokumentais, kuris pasislėpė po juo, prarasite valandas. Biuro kraustymasis iš Vokietijos su mikroautobuso pagalba reikalauja logistinio mąstymo dar prieš pakrovimą. Vienas kartą teko iškrauti visą krovinį ties Lietuvos riba, nes klientams reikėjo pasiimti kelnes, kurios atsitiko apačioje... (Na, su biuru tikriausiai ne taip, bet principas tas pats).

Ką daryti su per dideliais baldais?

Jeigu turite stambių conferredcijos stalų, kurie nesilenda į duris, tai reikės arba išardyti, arba bent jau nuimti kojas. Dažnai Vokietijos biurai turi tokius „design“ baldus, kurie yra monolitiniai. Tada reikia skambinti meistrui, o tai papildomas laikas. Geriau tai suplanuoti iš anksto, o ne laukti, kol vairuotojas stovės aikštelėje ir mėgins įvežti stalą per langą, kaip tai padarė vienas mūsų „specialistas“ Štutgarte.

Ar reikia dėžių?

Be abejo. Naudoti „kibirus“ be dėžių – tai savižudybė smulkiems daiktams. Popierius, spalvės, prieskoniai virtuvėje (jei biure yra virtuvė) – viskas turi būti uždaryta. Vairuotojai nemėgsta, kai dalykai ridenuoti po kabiną, tai juos erzina. Kraustymasis iš Vokietijos gali tapti košmaru, jei atvykus į Lietuvą rasi sugadintus monitorius, nes ant jų buvo užmestas paslėptas metalinis rėmas.

Ar saugu krauti brangius daiktus?

Saugu tik tiek, kiek saugu užrakinta kablyje. Mikroautobusai turi daugiausia du raktus – nuo vairuotojo durų ir nuo galinės. Jeigu turite labai brangios įrangos, patariu ją vežti atskirai arba užtikrinti, kad vairuotojas nemiega atviruose viešbučiuose. Žinoma, draudimas padeda, bet nervų netekimas jį neatstato.

Kiek laiko trunka pakrovimas?

Pakrovimas paprastai trunka ilgiau nei iškrovimas, nes Vokietijoje dažnai reikia išsivežti daiktus iš aukštų pastatų, kur nėra liftų (ypač senesniuose miestuose). Vienintelis dalykas, kuris gali pagreitinti procesą, – tai jei jūsų darbuotojai padės nešti. Jei laukiate, kad vairuotojas vienas neš 50 dėžių į trečią aukštą, tai gali užtrukti visą dieną.

Vokietijos biurokratinis siaubas ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pagrindinis dalykas – krovinio deklaracija (CMR) ir sąrašas, kas tiksliai yra pervežama. Be to, jeigu biuro kraustymasis iš Vokietijos su mikroautobuso pagalba įvyksta ne jūsų įmonei, o parduodate ar perkeliate nuosavybę, gali prireikti papildomų eksporto dokumentų. Vokiečiai mėgsta, kai viskas parašyta ant popieriaus, o ne pasakytą ore.

Ar reikia mokesčių už pervežimą?

Jei tai tik perkėlimas iš vieno adreso į kitą tų pačių savininkų, tada PVM mokėti nereikia (tol, jei yra tinkami įrodymai, kad tai ne pirkimas-pardavimas). Bet jeigu statybinių medžiagų pervežimas ar prekybinis krovinys – tai kita istorija. Geriau pasiklaustyti buhalterio, o ne manęs, aš su tais skaičiais visai painiojuosi.

Kas daryl, jei sustoja muitinė?

Sustojimas įvyksta retai, jeigu viskas tvarkinga. Jeigu biuro kraustymasis iš Vokietijos atrodo įtartai (pvz., vairuotojas nemiega 20 valandų, o akys raudonos), gali apžiūrėti. Tada reikia parodyti inventoriaus sąrašą. Geriau, kad sąraše nebūtų parašyta „viskas“, o būtų konkrečios pozicijos.

Ar reikia kvietimo?

Kažkaip nebeprisimenu, ar su biuru reikia kvietimo ar ne... (Aišku, nebereikia, jau ES). Bet jeigu vairuotojas vyksta su komandiruotės lapu, jį turi turėti sau. O jums, kaip krovinių savininkui, kvietimo nereikia, tik sutartis su pervežėju.

Kaip su vokišku „Mietwarnung“?

Tai kažkas panašaus į mūsų Balandį. Jeigu jūsų biure yra pavojingi atliekos ar elektros rūšis, jas reikia deklaruoti. Negalima taip tiesiog mesti į mikroautobusą senų monitorių, kurie turi šviną, be nurodymo. Vokiečiai už tai gali bausti gana dideliais pinigais.

Ar turi būti vokiškai kalbantis asmuo?

Ne būtinai, bet padeda. Ypač jei reikia susitarti dėl pakrovimo zonos vietos. Vienas kartą tebebuvo, kai vairuotojas su nežinojo nei žodžo vokiškai, o vokiečiai vadovai nebe angliškai. Teko traukti telefonu vertėją, kitaip būtume stovėję iki vakaro.

Pinigai, kainos ir visi tas reikalai

Kiek kainuoja toks kraustymasis?

Kainos svyruoja kaip orai. Paprastai pradedama nuo 1-1.5 euro už kilometrą, tačiau biuro kraustymasis iš Vokietijos su mikroautobuso pagalba kainuoja brangiau, jei reikia įeikti į miesto centrą (pvz., į Frankfurto „green zone“). Taip pat skaičiuojami valandiniai už pakrovimą/iškrovimą, jei tai neįskaičiuota. Nebijokite klausti dėl paslėptų mokesčių, jų dažnai būna (žiūrėkite į tiltų mokesčius).

Ar mokama už laukimą?

Taip, jei jums reikia valandos laiko, kol raktus atneš inžinierius, vairuotojas laukia už pinigus. Niekas nemoka jam už tylią sėdėjimą. Standartiškai tai viena valanda nemokama, tada – kas valanda.

Kaip apmokėti?

Geriausia banko pavedimu iki išvykimo arba dalyje – avansu. Grynaisiais vairuotojams negražu siūlyti didelių sumų, saugumo sumetimais. Be to, visada reikia sąskaitos-faktūros.

Ar brangu vokiškai keliai?

Nėra taip brangu, kaip Prancūzijoje, tačiau kelių mokesčiai (Maut) susideda. Mikroautobusai, sveriantys mažiau nei 3.5 tonos (dažniausiai), jiems nemokami, bet tai tik tada, jei jie nėra prekiniai (tarkim, jei tai nuoma). Čia reikia įsidėmėti – jei biuro kraustymasis iš Vokietijos vyksta komerciniu transportu, gali tekti mokėti. (Nebent vairuotojas žino keliu, kaip apeiti).

Realus gyvenimas kelyje ir vairuotojai

Kas jei vairuotojas užsidels?

Tai įvyksta. Nėra tobulų vairuotojų. Vienas gali užšąlti ant Kelno greitkelio, kitas gali tiesiog pamilsti mieguistumo ir praleisti išvykimą. Geriausia turėti kontaktinį asmenį, kuris gali paskambinti ir paaiškinti situaciją, o ne tik rašyti pykčio žinutes.

Ar vairuotojai padeda krauti?

Dauguma – taip, jei tai įskaičiuota. Bet nereikia tikėtis, kad jis neš 100 kilogramų spintą vienas. Jis yra vairuotojas, ne krovikas, nors dažnai dirba abu darbus. Vokietijoje yra griežti taisyklės dėl svorių kėlimo, todėl jei kas nutiks, jis tiesiog nenukelis.

Kaip su nakvynėmis?

Jei kelias ilgesnis nei 9-10 valandų, reikia planuoti nakvynę. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas. Paprastai jie nakvoja viešbučiuose prie automagistralių, kurie yra standartiniai ir... geriokai. Nebijokite, jie moka patys, iš savo dienpinigių (kurie jums ir taip įeina į sąskaitą).

O jei technika sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Esu matęs, kaip senas „Volkswagen“ užsimeshta po Zalcburge. Tada reikia kvieti techninę pagalbą, o tai užtrunka. Jūsų biuro stalai gali šokti gatvėje. Todėl reikia pasirūpinti, kad pervežėjas turėtų bent jau techninės pagalbos draudimą.

Ar gali būti, kad dingsta daiktai?

Retai, bet įvyksta. Paprastai tai ne vairuotojo kaltė, o... nesaugumo. Palikote dėžę prie lifto, ją nuėmė valytoja? O gal vairuotojas uždarė duris ir nebižiūrėjo? Geriau viską užfiksuoti vaizdo įrašu arba nuotraukomis kraunant.

Galutiniai niuansai ir smulkmenos

Ar reikia iš anksto užsakyti vietą?

Absoliučiai. Negalite paskambinti ryte ir tikėtis, kad vakare jau bus vairuotojas prie jūsų durų. Biuro kraustymasis iš Vokietijos su mikroautobuso pagalba reikalauja planavimo, nes geri vairuotojai užimti savaitėmis į priekį.

Kaip susitarti dėl laiko?

Nurodykite ne tik datą, bet ir valandą. Vokiečai yra punktualūs, jei pasakysite 8:00, jie lauks 8:00. Lietuviškas „apie“ čia neveikia.

Ar verta taupyti ir rasti pigų pervežėją?

Nesu tikras, ar verta. Pigus pervežėjas gali atvykti su sena technika, pavogti degalus (ne, kad aš matęs būčiau, bet istorijos girdimos) arba tiesiog nepasirodyti. Biuro kraustymasis – tai rizika, kurią geriau perduoti patikimiems žmonėms, ne ieškant pigiausio varianto „olx“.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad biuro kraustymasis iš Vokietijos su mikroautobuso pagalba nėra mokslas, bet jis reikalauja kantrybės ir realumo. Ne viskas vyksta pagal planą, kartais vairuotojai užšąla, o kartais dokumentai neatitinka realybės, bet viskas išsprendžiama. Jei pasiruošę, turite sąrašą ir pasitikite įmone, viskas turėtų nueiti sklandžiai, bent jau tiek, kiek įmanoma šioje srityje. Gerai susitarkite, drąsiai klauskite klausimų ir nebijokite trukdyti, nors ir aš kartais sužinau tik važiuodamas (kažką pamiršęs). Sėkmės kelyje!