Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Biuro kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą: vadovas, kuris nėra išlakuotas brošiūros
Sutikime, biuro kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą – tai ne tiesiog dėžių nešiojimas, o pilnas galvos skausmas, jeigu žinai, ką turiu omenyje. Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, matyau viską – nuo prarastų serverių iki to, kad vairuotojai užstrigdavo ties Aachen be degalų. Kai įmonė nusprendžia kesti savo būstinę, dažnai atrodo, kad viskas aišku: pakraome, važiuojame, iškrauname. Bet realybėje, kai susiduri su vokiečių biurokratija ir mūsų kelių būkle, tai tampa pavojinga nuoteka. Štai kas tikrai vyksta už uždarų durų ir ką turėtumete žinoti prieš pasirašant sutartis.
Dokumentai ir papildomai reikalai (kas priverčia rauti plaukus)
Ar tikrai reikalingas detalus inventoriaus sąrašas?
Absoliučiai taip, be jokio abejojimo. Vokietijoje muitinė ir mūsų griežtai reikalauja dvigubo sąrašo – vienas eksportui, kitas importui. Jei dėžėje parašyti tik "kompiuteriai", tai gali baigtis delay arba kratų. Būtina nurodyti serijinius numerius technikai, bent jau brangiai. Kartais klientai sako, kad "jie visi vienodi", bet muitininkas to nesupranta. Geriau praleisti dieną rašant Excel lentelę, nei sėdėti pasienyje trejas dienas (kaip buvo vienam mano klientui iš Miuncheno).
Kas su PVM mokesčiais, jei įmonė perneša savo turtą?
Čia visada yra painiava, nes kiekvienas atvejis kitoks. Jei tai yra įmonės, kuri turi PVM mokėtojo kodas abiejose šalyse, turtas perkeliamas kaip vidaus pervežimas tarp savo padalinių. Bet jei Lietuvoje atidarote naują filialą, gali tekti mokėti importo PVM, nors vėliau jį galima susigrąžinti. Aš nebuvo buhalteris, tačiau rekomenduoju pasikalbėti su savo apskaitininku prieš kelionę, o ne tada, kai sunkvežimis stovi pasienyje.
Muitinė Lietuvoje ar Vokietijoje – kas griežtesnė?
Mano patirtimi, Vokietija labiau rūpinasi, kad išvežtumėte viską teisingai, o Lietuva – kad įvežtumėte. Vokiečiai tai daro labai sistemingai, kartais net per daug. Lietuvoje kartą nutiko, kad dokumentai buvo tvarkingi, bet muitininkas norėjo patikrinti, ar dėžėse nėra asmeninių daiktų darbuotojų. Žiūrėkime, tai buvo prieš keletą metų, ties Vilniaus geležinkelio stotiu, bet įspūdis liko. Griežtumas priklauso nuo pareigūno, o ne tik nuo šalies.
Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas?
Nesitikėkite, kad tai padarysite per vakarą. Gudriai būtų pradėti ruoštis mažiausiai prieš dvi savaites. Reikia surinkti visų įrenginių duomenis, pasidaryti nuotraukas (ypač jei turtas naudotas). Jei turite brangių kabinų, kurios yra nekilnojamas turtas (o ne inventorius, tai tas pats, kas furnitūra), tai gali reikalauti atskirų dokumentų išstatymo.
Ar galima pervežti seną techniką be problemų?
Galima, bet turi būti pažymėta kaip "naudotas" su nurodyta verte, ne nuline. Jei bandysite įrašyti, kad 5 metų senumo serveris kainuoja 0 eurų, tai kels įtarimų. Geriau įvertinkite jį pagal likutinę vertę. Ir venkite pervežti techniką, kurioje trūksta dalių – vokiečiai gali ją pripažinti šiukšlėmis ir neleisti išvežti, jei tai atrodo kaip atliekų eksportas.
Kas daryti, jei prarandate originalią įrangos faktūrą?
Tai reali bėda. Ypatingai, jei prekė brangi. Geriausia turėti kopiją arba proforminę sąskaitą. Jei nėra nieko, gali tekti rašyti paaiškinamąjį raštą, kad technika įsigyta anksčiau ir dokumentų nebėra. Tačiau tai gali lemti papildomą patikriną. Kartą (tai buvo prieš dešimt metų Berlyne) mes net teismo kelią turėjome dėl vieno prarasto popieriaus, bet laimėjome. Negerai.
Logistika ir technika (kaip nenusprogdinti serverius)
Kaip saugiai pervežti serverius ir IT įrangą?
Tai, žinoma, svarbiausia. Negerai tiesiog įkišti juos į dėžę su putomis. Reikia specialių krepšių, o dar geriau – originalių pakuočių. Jei originalių nėra, turime užsisakyti medinius konteinerius su antšokuine apsauga. Serveriai nekenčia vibracijos. Ir prašau, išjunkite juos prieš išjungiant! Buvo atvejis, kada vairuotojas tiesiog ištraukė kištuką iš sienos, o vėliau sužinojome, kad duomenų bazė nebuvo išjungta normaliai.
Ar reikia specialių dėžių biuro baldams?
Baldai, ypač darbo stalai su metalinėmis konstrukcijomis, gali būti sunkūs ir nepatogūs. Standartinės dėžės čia neveikia – jas tiesiog sutrupins. Naudojame storą kartoną arba supynimas į plėvelę (štrandą). Tiesiog neleiskite, kad kas nors uždėtų ant tų baldų sunkios dėžės su knygomis, viršus bus įdubęs.
Ką daryti su popieriniais archyvais?
Tai tikrai vienas sunkiausių dalykų. Popierius sveria kaip velnias. Jei turite 30 metų archyvą, apsigirkite. Reikia mažų, stiprių dėžių, nes jei dėžė plyš, viskas išsibars ties grindimis. Nėra nieko blogiau, nei rinkti istorinius dokumentus iš vairuotojo kabinos po posūdžio. Ir užkelti juos į trečia aukštą be lifto – tai meilės darbas.
Ar saugu kraustyti penktadienį?
Asmeniškai aš niekada nerekomenduoju. Kodėl? Nes jei kažkas nutinka (gedimas, avarija, sulaikymas), jūs turite visą savaitgalį be biuro, o darbuotojai negali dirbti. Geriau antradienį arba trečiadienį. Penktadieniais visi nori greitai baigti ir dėl to padaro daug klaidų. Vienas klientas Krauzeryje taip padarė ir vargėjo mėnesį, kol gijo duomenis.
Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos iki Lietuvos?
Priklauso, iš kur tiksliai. Iš Miuncheno tai apie 18 valandų važiavimo grynu laiku, bet su poilsiais irkraunant – tai dvi dienos. Iš Berlyno ar Hamburgo galima spėti per dieną, jei vairuotojai dirba dviese (komanda). Bet nepamirškite, kad Vokietijoje yra greičio apribojimai sunkvežimiams, o Lenkijoje... ten linksmybės prasideda.
Ar vairuotojas padės pakrauti ir iškrauti?
Įprastai, taip, tai įskaičiuota kainoje, jei nėra nurodyta kitaip. Jis turi liftą arba volelius. Bet nereikia laukti, kad jis bus statybininkas. Jei reikia išmontuoti lubas ar išnešti 500 dėžių po 4 aukštus be lifto, tai jau reikia papildomų rankų – nešikų. Vairuotojas yra vairuotojas, ne kūrėjas.
Ar reikia specialių leidimų įvažiavimui į miestus Vokietijoje?
Žinoma, dauguma miestų turi environmental zones (Umweltzone). Sunkvežimis turi būti suEuro 6 arba žalia etikete, kitaip gausite baudą, kuri ateina paštu po mėnesio į Lietuvą. Ir dar, jei reikia stovėti centre prie pat įėjimo, gali reikėti specialios vietos nuomos arba leidimo iš policijos, ypač jei tai senamiestis.
Kainos ir biudžetas (kur pinigai prapuola)
Kiek kainuoja biuro kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą?
Nekalbu apie fiksuotas sumas, nes viskas priklauso nuo tūrio. Bet mažam biurui (2-3 kambariai) tai gali kainuoti nuo 1500 iki 2500 eurų. Dideliam biurui su baldais ir IT – lengvai viršija 5000-8000 eurų. Nenustokite, jei pasakysiu 10 tūkstančių, jei ten yra brangių menkų ar serverinės. Kuro kaina dabar aukšta, o vairuotojai brangūs.
Kas brangiau – pervežti baldus ar techniką?
Technika, dėl atsakomybės. Fizinis pervežimas baldų gali kainuoti daugiau dėl svorio, bet rizika technikai daug didesnė. Jei sulūža stalas, jį galima pagaivinti (tai pridėjus lėkštę). Jei sugenda serveris – prarastate verslą. Todėl apdraudimas technikai dažnai brangesnis.
Ar mokama už laukimą?
Taip, tai standartinė praktika. Jei vokiečiai užtrunka išduodant prekes valanda, arba jūs negalite įleisti vairuotojo į sandėlį Lietuvoje – laikas eina. Paprastai pirmos 2 valandos yra nemokamos (loading time), o toliau – valandinis tarifas. Vokietijos uoste prieplaukoje laukimas gali kainuoti milžiniškus pinigus.
Ar turiu mokėti už kelis vairuotojus?
Jei skubate – taip. Vienas vairuotojas gali vairuoti tik 9 valandas per dieną, po to privalo poilsio. Jei reikia važiuoti 1200 km per 24 valandas, būtina komanda (du vairuotojai). tai padidins kainą apie 30-40 procentų, bet sutaupys laiko.
Kas nutinka, jei sunkvežimis užstringa mieste?
Tada prasideda kainos. Pavyzdžiui, jei reikia važiuoti į Miuncheno centrą, kur yra ribojimai, ir vairuotojas atsiduria gatvėje, kur negali apsisukti, gali tekti šaukti pagalbos automobilį arba policiją. Visos šios išlaidos krenta ant užsakovo pečių. Geriau iš anksto patikrinti maršrutą (aš visada patikrinu Google Street View).
Bėdos, rizikos ir gyvenimas (kaip išvengti šventės)
O jei kas nors sulūžo kelyje?
Turi būti sutartyje apibrėžta CMR draudimo sąlygos. Standartinis draudimas dengia labai mažai (apie 8-32 SDR/kg). Tai nieko. Jei kainuoja 10 000 eurų, o sverdžia 100 kg, gausite tik kelis šimtus. Būtina papildomai apdrausti krovinių vertę. Ir iš karto užfiksuoti pažeidimus priimant.
Kaip rasti normalų pervežėją, o ne "liūdą" firmą?
Nepasitikėkite tik pažadu "mes pigiausi". Žiūrėkite, ar jie turi licenciją, ar sunkvežimiai ne dūmina. Rekomendacijos – geriausia. Jei jums atsiunčia sutartį per "WhatsApp" be antraštės ir įmonės kodą – bėkite. Aš girdėjau istorijų, kai dėžės pasirodė turguje Varšuvoje parduodamos.
Ar tikrai verta imti pigiausią pasiūlymą?
Niekuomet. Pigus pervežimas dažniausiai reiškia, kad vairuotojas miegs kabinoje (kas nelegalu ir pavojingu) arba vėluos dviem dienom. O jei jis "dingsta" nebeatliekant, teisėsauga beveik negalės nieko padaryti greitai. Už kokybę reikia mokėti.
Kas daryti, jei sunkvežimis sugeda tarp Vokietijos ir Lenkijos?
Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes (kaip ekspeditoriai) organizuojame perkrovą į kitą sunkvežimį. Tai trunka, kainuoja, bet bent duomenys ar baldai nepuola lietui. Nustokite, kad vairuotojas pats sutaiso variklį po 4 valandų – tai nerealu.
Ar dažnai dingsta daiktai?
Pasakykime taip – ne dažnai, bet įvyksta. Dažniausiai dingsta smulkmenos: nešiojami kompiuteriai, telefonai palieti ant stalo, piniginės. Dideli baldai nedingsta, nes juos sudėti sunku. Užrakinkite dėžes su brangia technika. Vienas klientas neteko 5 MacBook dėžės, kuri nebuvo uždaryta.
Kaip elgtis su darbuotojų asmeniniais daiktais?
Tai problematiška. Darbuotojai nori vežti savo augalus, arbatines ar nuotraukas. Mūsų sutartyje dažnai parašyta, kad pervežame tik įmonės turtą. Asmeniniai daiktai turi būti atskirai pažymėti, o dar geriau – jei darbuotojas juos veža savo automobiliu. Neapsigirkite dėl sulaužyto vazono.
Ar galima susitarti dėl mokėjimo vėliau, kai viskas atvyks?
Didelės firmos kartais taip daro, bet mažiems pervežėjams tai – nuostolis. Mes paprastai prašome 50-100% avanso, ypač jei tai pirmasis kartas su klientu. Pasitikėjimas – tai dalykas, bet kuras degalinėje nemokamas. Jei atsisakote mokėti, kol prekės ne prieš akis, gali būti, kad jos niekada neprieys akių.
Ar reikalingas draudimas?
Be abejo. Net jei vežate senus stalus. Aš vieną kartą matavau, kaip sunkvežimis užsidegė (ne mano, ko gero) ir viskas virš anglių. Be draudimo liktumete su niekuo. Netaupykite ant to.
Kas daryti, jei pasienyje klausia apiplaukimų?
Tai pavojinga žemė. Jei kas nors pasienio pareigūnas pasiūlo "išspręsti problemą" už pinigus, nedarykite to. Filmuokite, rašykite skundą. Tai retai Lietuvos-Vokietijos maršrute, bet važiuojant per Lenkiją ar Čekiją tokių situacijų buvę. Geriau prarasti dieną, nei turėti problemų su teisu.
Kaip suskaičiuoti tūrį, jei nežinai kiek dėžių bus?
Mes naudojame standartinius metrus. Vidutinė dėžė yra apie 0.25 m3. Jei turite 3 kambarius po 20 kvadratų pilnus baldų, tai maždaug 15-20 m3. Galima padaryt apskaičiavimą nuotraukų pagrindu. Aš dažnai klausiu: "Ar daiktai siekia lubas?" Jei taip – tūris didesnis.
Ar galima pervežti pavojingas medžiagas iš biuro?
Biuruose dažnai būna valymo priemonių, spausdintuvų kasetės (toneriai). Tai yra pavojingos kategorios (ADR). Negalima tiesiog įmesti į dėžę su knygom. Reikia deklaruoti. Už slapta vežamus tonerius gali baigtis teismas.
Kokios problemos su parkavimu Lietuvoje?
Vilniuje ar Kaune labai sunku pristatyti 40 tonų sunkvežimį į seno miesto dalį. Reikia iš anksto susitarti su savivaldybe dėl laikino uždarimo eismo juostos. Jei nesusitarsite, gausite baudą, o vairuotojas neįveš. Vokietijoje su tuo lengviau, ten yra specialios zonos.
Ar vairuotojas kalba lietuviškai ar angliškai?
Dauguma mūsų vairuotojai kalba lietuviškai (žinoma), bet jei samdomas užsienio pervežėjas, gali būti tik anglų ar vokiečių. Reikia patikrinti iš anksto, kad nebūtų nereikalingų nesusipratimų iškrovos metu.
Kaip sužinoti, kur dabar yra krovinys?
GPS sekimas šiais laikais yra standartas. Jei pervežėjas negali parodyti, kur yra mašina, tai yra signalas, kad kažkas negerai. Aš visada siūlau savo klientams nuorodą į sekimą, kad jie matytų, kai mašina kerta sieną.
Kas nutinka su pakavimo medžiagomis?
Įprastai mes jas panaudojame ir išmetame, arba paliekame klientui, jei jis nori. Jei reikia specialių dėžių, kurios grįžta atgal, tai kaina gali būti didesnė dėl tuščio važiavimo atgal.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Visada galima pabandyti, jei datos lanksčios. Jei galite laukti, kol mes surasime grįžtantį sunkvežimį (backload), kaina gali nukristi 30-40%. Bet jei jums reikia "šiandien", nėra ką derėtis – degalai tiek pat kainuoja.
Kodėl kaina pasikeitė per naktį?
Kuro kainos. Arba siena užsidarė (pavyzdžiui, su pandemija). Mes negalime laikyti kainos fiksuotos mėnesį, jei degalai pabrango 20%. Tai ne mūsų kaltė, tai rinka.
Ką iš tiesų reikia žinoti apie biuro kraustymąsi iš Vokietijos į Lietuvą
Galiausiai, viskas sumažėja iki plano. Nekelkite biuro šeštadienį, nenaudokite senų dėžių iš parduotuvės serveriams ir, prašau, pasirašykite normalią sutartį. Biuro kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą gali būti sklandus, jei nesigateinate pinigais ir pasitikite profesionalais. Ir vienas dalykas – nepamirškite padėkoti vairuotojui, jis atvežė jūsų verslą į namus. Gerumo stiklas visada padeda išvengti blogų nuomonių apie mus lietuvius.