Baldų transportavimas iš Vokietijos – patarimai iš vidaus, kurių niekas nesako

Važinėju šiuos maršrutus jau beveik dvidešimt metų ir pamirščiau, kiek kartų teko girdėti vieną tą patį: „O kodėl taip brangu?“ arba „Gal galite šiandien atvežti?“. Žodžiu, baldų transportavimas iš Vokietijos atrodo paprasta tik tada, kai žiūrite į žemėlapį išsovinėtas vietas. Realybėje tai yra ilgas, varginantis procesas, pilnas smulkių niusansų, kurie gali padaryti jūsų gyvenimą praruostu, o piniginę – tuščia. Vokiečiai, žinoma, viską tvarkingai supakuos, bet kai tas krovinys pasiekia Lietuvą, prasideda tas „magiškas“ chaosas. Čia ne tik apie vairuotojus, kurie kartais nebesupranta, kur yra dešinė, o kur kairė, bet ir apie tai, kaip išvengti tų situacijų, kai stoviets prieš išmontuotą spintą ir nebežinai, ką daryti. Štai kas tikrai vertos žinoti.

Kainos, pinigai ir tai, kas vargina labiausiai

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų transportavimas iš Vokietijos?

Tai, žinoma, klausimas, kurį klausia visi, ir atsakymas visada vienodas nepatogus – „priklauso“. Jei vežate tik kelias kėdes iš Berlyno, tai viena, jei pervežiate visą svetainę iš Miuncheno – visai kita. Paprastai, kalbant apie baldų transportavimas iš Vokietijos, kainos svyruoja nuo 1,5 iki 3 eurų už kilometrą, priklausomai nuo to, kiek vietos krovinyje užimsite. Tiesą sakant, šiuo metu degalai vėl padigo, taigi ir kainos kyla aukštyn, nepaisant to, ką kas sakys. Reikėtų susitarti dėl fiksuotos sumos, kad vėliau nebūtų nemalonumo, kad vairuotojas „prijovė“ už degalus ir kelią.

Ar verta pirkti naudotus baldus Vokietijoje atsižvelgiant į pervežimo išlaidas?

Kartais taip, kartais ne. Paimkime pavyzdį: nupirkote puikią vokišką sistemą už 200 eurų, o pervežimas kainuoja 300. Ar verta? Paprastai ne, nebent tai yra kokia nors „Le Corbusier“ sofa arba labai brangios firmos (kaip kad Roche Bobois) gaminys. Žmonės svaigsta nuo tų „eBay Kleinanzeigen“ kainų, bet pamiršta, kad baldų transportavimas iš Vokietijos valandą kainuoja tiek, kiek tas sofą gali būti nupirkęs. Skaitykite smulkiau – jei pervežimo kaina viršija 50 proc. prekės vertės, geriau ieškoti čia pat.

Kodėl kai kurie vežėjai reikalauja mokėti už 100 proc. išankstinio mokėjimo?

Apie tai aš galiu kalbėti valandų. Yra geras firmas, o yra tokių, kurios vos tik sulaukia pinigų, dingia kaip vaiduokliai. Mano patirtis sako, kad jei reikalauja viso sumos iš karto – bėkite. Normaliai dirbantiems pakanka 30-50 proc. avanso, kad padengtų degalus ir vairuotojo maistą kelyje. Yra buvę atvejų, kai klientas sumokėjo viską, o vėliau sužinojo, kad mašina „sugedo“ netoli Lenkijos sienos (nors tiesą sakant, vairuotojas tiesiog nusprendė pavesti savo reikalų). Todėl saugokitės.

Ar galima susitarti dėl kainos už darbo rankas (kraunant ir iškraunant)?

Žinoma, ir tai būtina pasirašyti sutartyje. Dažnai klientai man sako: „O jis jį turėtų padėti, jis gi vairuotojas“. Ne, vairuotojas yra vairuotojas, jis ne krovikas. Jei norite, kad jis pakeltų tą 200 kilogramų spintą į ketvirtą aukštą be lifto, tai reikės papildomai sumokėti. Vieną kartą teko matyti, kaip vairuotojas atsisakė liesti krovinio, nes klientas nenorėjo papildomai už duoną (tai yra už krovimą). Nepasakykiau, kad jis buvo teisus, bet pinigai kalba.

Kas dėl to, jei aš pats susirandu pervežėją „skelbiu“ ar pan. platformose?

Tai kaip loterija. Galiite paspartioti ir gauti puikų vaikiną su furgonu, kuris dirba be tarpininkų, o galiite gauti tokį, kuris atvažiuos su pusiau sugriuvusiu „Vivaro“ ir sakys: „Na, važiuok, kaip gali“. O tada, kai baldai pradeda šokti kelyje... Nebetu, ar verta rizikuoti brangiais daiktais dėl 50 eurų skirtumo. Profesionalios kompanijos turi draudimą, o „skelbiu“ meistrai dažniausiai turi tik gerą nuotaiką ir vairuotojo pažymėjimą.

Pakavimas, paruošimas ir techninės painiavos

Kaip teisingai supakuoti baldus, kad jie neatkeliauoti sulaužytų?

Gerai, kad klausiate. Vokiečiai dažnai išparduoda baldus be originalios pakuotės, todėl viską reikia daryti patys. Reikėtų nupirkti burbuliukų plėvelės (angliškai „bubble wrap“), storos kartono ir klijų juostos. Nenaudokite spalvotos juostos – ji silpnesnė. Labai svarbu uždengti visus kampus, nes būtent ten dažniausiai atsiranda įbrėžimai. Baldų transportavimas iš Vokietijos be kokybiško apvyniojimo yra savotiškas rusiškas ruletas, kurį dažniausiai pralaimite.

Ar būtina išmontuoti baldus prieš vežant?

Kartais taip, kartais ne. Jei tai didelė sieninė spinta arba „L“ formos sofą, beveik visada reikia išsukti. Ne tik todėl, kad ji neužims tiek vietos, bet ir todėl, kad mažiau tikėtina, kad nulūžs kojelė ar atsiskirs skyreliai. Buvo atvejis, kai klientas insistavo, kad spinta važiuoja surinkta – nuvažiavome 800 km, o atidaryt negalėjome, nes durys užstrigo nuo vibracijos. Teko laužt (laužti nereikėjo, bet vos neatėmėme). Geriau išsukite.

Ką daryti, jei baldai netelpa į liftą namuose?

Tai klasika. Vairuotojas atveža, o jūs suprantate, kad sofos ilgis 2,5 metro, o lifto gylis – 1,2 metro. Tada prasideda nešiojimas per laiptus. Už tai imamas mokestis, ir jis ne mažas. Todėl prieš ieškodami baldų transportavimas iš Vokietijos paslaugų, išmatuokite ne tik baldus, bet ir liftą bei laiptų pločį. Vieną kartą teko nešti pianiną penktu aukšte be lifto – tai buvo siaubingai, ir vairuotojas iš kiek padidino kainą.

Ar reikia nupirkti dėžes mažiems daiktams, kai pervežate baldus?

Būtinai. Visi smulkūs daiktai – kilimėliai, vaza, knygos, durų rankenos – turi būti dėžėse. Jei paliksite šiukšles ant grindų krovinyje, vairuotojas jas tiesiog užmezs ant didelės spintos, ir vėliau gausite nuplėšytą odą. Dėžės turi būti uždarytos, kad neiškristų kas ant važiuoklio. Tai taip pat sukelia problemų muitinėje, jei ten viskas mėtosi.

Ar galima vežti atvirame krovininiame automobile?

Techniškai – galima, bet aš niekada nerekomenduočiau. Net jei paruošiate audeklą nuo lietaus, vėjas, dulkes ir vabzdžiai padarys savo. Be to, jei eina lietus, o vairuotojas nusprendžia „nuspaust“ greitį, drėgmė vis tiek pateka vidun. O jei vokietiška furnitūra susiburbuluoja – už ją nė neatsiginsi. Geriau užsisakykite uždarą furgoną („Kastenwagen“).

Muitinė, dokumentai ir vokiškas biurokratas

Ar reikia eiti į muitinę, kai atvežate baldus iš Vokietijos?

Jeigu perkate iš fizinio asmens (pvz., per „eBay“) ir tai nėra prekybinis krovinys (t.y. nepervežate 10 vienodų sofų), tai dažniausiai nereikia. Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje, todėl sienos formalumo nėra. Tačiau, jei pervežate daugiau kaip 1000 eurų vertės prekių vienam asmeniui arba tai yra pirkta iš įmonės, gali tekti susidurti su PVM mokesčiais. Geriau klausti vadybininko, nes aš kartais pats susipainioju su tais slenkstiais.

Kokius dokumentus turi būti tarp vairuotojo ir kliento?

Svarbiausias yra CMR krovinio važtaraštis. Be jo, jei dingsta krovinys, neturite ko rodyti draudikui. Taip pat reikėtų turėti sutartį arba bent kvitą apie mokėjimą. Jei pervežate brangius baldus, pasidarykite inventorizacijos sąrašą – nufotografuokite kiekvieną daiktą prieš pakrovimą ir užrašykite būklę. Vėliau padės įrodyti, kad įbrėžimas buvo anksčiau, o ne atsirado kelyje.

Kas dėl PVM mokesčio, kai perku iš Vokietijos įmonės?

Čia viskas įdomiau. Jeigu esate PVM mokėtojas Lietuvoje, galite taikyti atvirkštinį apmokestinimą (susitarė su vokiška įmone). Jei esate paprastas žmogus, vokiška įmonė gali nusiųsti sąskaitą su Vokietijos PVM (19 proc.), o tuomet jums reikės sumokėti Lietuvos PVM (21 proc.) muitinėje (arba per VMI deklaracijas), jei viršijat tam tikrą limitą. Su baldų transportavimas iš Vokietijos susijęs biurokratas gali būti varginantis, todėl geriau pasikonsultuoti su buhalteriu prieš mokant.

Ar galiu vežti kartu su baldais savo asmeninius daiktus?

Galima, bet reikia būti atsargiam. Jei vairuotojas veža kelis klientų krovinius (taip vadinamas „sujungimas“ arba „partijinis pervežimas“), jūsų lagaminai gali būti palaidoti tarp lentynų. Be to, draudimas dažniausiai nedengia asmeninių daiktų, jei jie nėra įtraukti į sąrašą. Ne kartą girdėjau istorijų, kaip dingo kepurė arba net telefonas, paliktas ant spintos viršaus.

Kas yra „Ex Works“ (EXW) sąlyga ir kodėl ji pavojinga?

„Ex Works“ reiškia, kad jūs susitvarkote visa pats – paimkite prekę iš sandėlio Vokietijoje. Skamba paprastai, bet iš tikrųjų tai košmaras. Reikės rasti vietinį vežėją Vokietijoje, kuris nugabentų iki mūsų vairuotojo. Jei kas nors sugenda, kaltė krenta ant jūsų pečių. Geriau siekti „DDP“ (pristatyta iki durų) arba bent „FCA“ (atiduota vežėjui), kad atsakomybė būtų aiški.

Vairuotojai, terminai ir nesusipratimai kelyje

Kodėl vairuotojai dažnai pavėluoja su pristatymu?

Nesakyčiau, kad jie visi prastai, bet... keliai Vokietijoje dažnai užstatyti remonto darbų, o „Stau“ (spūstys) yra kasdienybė. Be to, vairuotojas turi tam tikrą poilsio laiką, kurio negali laužyti. Jei jis vairavo 4,5 valandas, jis privalo ilsėtis 45 minutes. Jei jums sako, kad atvyks rytoj 10:00, tai gali reikšti 12:00 arba 14:00. Yra tokia vokiška tvarka.

Ar galiu sekti, kur yra mano baldas realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS sekimo sistemas, kurias gali parodyti klientui. Mažesnių – ne. Tada tenka tikti su vairuotoju telefonu. Tačiau ne visada jis gali atsiliepti, ypač jei važiuoja automagistrale. Nereikia varginti žmogaus kas 20 minučių su klausimu „kur jūs?“ (geriau paklauskite tik tuomet, kai jis artėja prie miesto).

Kas dėl to, jei aš nebegaliu priimti siuntos numatytu laiku?

Tai problema. Vairuotojas yra užpildytas grafiku. Jei jūs neatvykstate, jis negali laukti valandą nemokamai. Paprastai yra mokestis už laukimą – pvz., 40-60 eurų už valandą. Todėl jei susidūrėte su darbo ar šeimos problema, praneškite iš karto, galima susitarti dėl atidėjimo (už papildomą mokestį, žinoma).

Ar vairuotojas padės surinkti baldus vėl namuose?

Paprasčiausiai sakydamas – ne. Jo darbas yra pristatyti iki durų ir iškrauti. Jei reikia surinkimo (pvz., lovos ar spintos), tai reikia užsakyti specialią montavimo komandą. Vienas mano draugas vairuotojas bandė surinkti spintą, nes klientas pažadėjo papildomai, bet sugriovė skydelius. Nuo tada jis sako: „Aš tik vairuoju“.

Kodėl kai kurie vairuotojai nenori važiuoti į atokius kaimus?

Tai paprasta matematika. Jei jūs gyvenate 50 km nuo pagrindinio kelio, jam tenka važiuoti 100 km šiaip ne dėlko. Be to, kaimuose blogi privažiavimai – gali užstrigti sunkvežimis arba neįvažiuoti pro vartus. Jei turite tokij atvejį, geriau susitarti dėl perkrovimo į mažesnį furgoną mieste.

Kas yra tas „duona“ („Brot“), apie kurią kalba vokiečiai?

Tai ne tik duona. Vokiškai „Brot“ gali reikšti ir „pinigus“, ir „pajamas“, ir net „kyšį“ (tokioje nelegalioje prasmėje), bet šiame kontekste tai dažniausiai apie tai, kad vairuotojas nori uždirbti. Jei jis sako „Ich brauche mein Brot“, tai reiškia, kad jis nori uždirbti pragyvenimą. Kartais klientai sako, kad vokiečai yra godūs, bet tiesa ta, kad jie tiesiog moka sąskaitas ir už maistą, kuris Vokietijoje brangesnis nei čia.

O tie „baltosios pirštinės“ firmos, ar jos tikrai tiek geros?

Dauguma – taip, jos tikrai pasižymi kokybe. Vairuotojai atvyksta su uniforma, būna malonūs, padeda uždėti apavas (kad ne nešioti purvo). Tačiau jų kainos... pfff... Kartais už tokį patį darbą jie imkite tris kartus daugiau nei tas pats „Zigmas“ su furgonu, kuris tiesiog padarys savo darbą greitai ir be šmaikštymų. Jei jums svarbu estetika – imkite „baltąsias pirštines“, jei pinigai – raskite normalų vidutinį lygį.

Ar yra kokių nors specifinių problemų su vokiškomis virtuvėmis?

Virtuvės tai yra atskira tema. Jos dažnai būna išmontuotos, bet turi daug smulkių detalių – varžtai, skylutės, jungtys. Jei prarasiate vieną detalę, visa virtuvė gali neišeiti. Patariu visus varžtus ir kniedes susukti atgal į lentynę arba dėžę ir užklijuoti jas prie virtuvės dugno. Buvo atvejis, kai klientas nešiojo visus varžus savo kišenėje ir... pamiršo juos degalinėje pietų metu.

Kaip elgtis, jei atvykęs baldai pažeisti?

Pirmiausia – nefotografuokite tik to, kas pažeista. Nufotografuokite visą krovinį, kaip jis stovi furgone. Tada užpildykite CMR protokolą apie pažeidimus. Jei vairuotojas nesirašo, parašykite patys ir reikalaukite jo parašo. Be to, nedelskite skambinti brokeriui. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, vėliau niekas nieko neduos.

Ar galima užsisakyti pervežimą tik vienam dienai („tą pačią dieną“)?

Yra tokia paslauga – „Sammelladung“ (tai kai surinktinis krovinys, bet ne visada). Jei reikia skubaus pervežimo („Express“), tai kainos bus astronomiškos. Galima rasti vairuotoją, kuris jau važiuoja tuos maršrutus ir turi vietą, tačiau tai retas atvejis, kad jis būtent tą dieną būtų ten kur jums reikia. Geriau planuoti savaitėmis.

Kas dėl to, kad vokiečiai dažnai parduoda „kaip yra“ („wie gesehen“)?

Tai reiškia, kad jie neatsakingi už jokią defektą. Jūs matėte, ką perkate. Todėl labai svarbu išsiaiškinti būklę prieš mokėjimą. Pasitikėkite, bet patikrinkite. Yra buvę, kad klientas nupirko sofą, kuri atrodė gerai nuotraukoje, o gyvenime turėjo purvą ir skrandžio dėmę, kurią nebuvo galima išvalyti.

Ar verta rūpintis apdraudimu, kai vežate pigius baldus?

Jei baldai kainuoja 100 eurų, draudimas gali kainuoti 20. Ar verta? Gal ne. Jei tai brangūs antikvariniai baldai – būtinai. Žinoma, baldų transportavimas iš Vokietijos įtraukia įprastą draudimą (CMR), bet jis dažnai apsaugo tik iki tam tikros sumos (pvz., 8,33 SDR už kg). Jei krenta brangus stiklinis stalas, tai kompensacija nepadengs nuostolių.

Ar galima susitarti, kad vairuotojas paimtų mane ir mane parvežtų atgal?

Kai kurie vairuotojai sutinka, jei yra vietos. Tačiau tai yra nelegalu be specialios licencijos (keleivių vežimas). Profesionalios firmos to nedarys, o „ūkininkai“ su furgonu – gali, už nedidelį priedą prie degalų. Bet nepamirškite, kad jei sustings policija, gali būti nemalonumų.

Kaip sužinoti, ar įmonė yra patikima?

Pažiūrėkite į jų „ Impressum“ (Vokiečiai mėgsta šį dalyką) ir ieškokite atsiliepimų ne tik jų puslapyje, bet ir „Google Maps“ ar „Trustpilot“. Jei visi atsiliepimai yra vienodi ir parašyti ta pačia diena – tai tikriausiai falsifikatai. Ieškokite tokių, kur rašo: „Vėlavo, bet atvežė“ – tai atrodo tikriau.

O kas jei aš noriu pervežti tik vieną kėdę iš Frankfurto?

Tada ieškokite „kurjerių“ arba siųskite per „Pašto“ (DHL), jei telpa į standartinius matmenis. Už vienos kėdės pervežimą sunkvežimiu gali tekti mokėti tiek, kiek kainuoja ta kėdė. Geriau susisiekti su kuo nors, kas jau važiuoja ten ir klausti, ar turi vietos („Last Minute“ pasiūlymai).

Ar yra kokių nors sezoninių svyravimų?

Taip, vasarą ir prieš Kalėdas kainos šoka aukštyn, nes visi nori vežti. Pavasarį ir rudenį gali būti pigiau. Taip pat, jei planuojate pervežti šaltuoju metų laiku, įsitikinkite, kad baldai nebus laikomi lauke užšaldyti (kai kurie sandėliai neturi šildomų zonų).

Galutinis patarimas – ką nedaryti jokiu būdu?

Nemokėkite visų pinigų iš karto. Nenukelkite baldų patys į furgoną be vairuotojo žinios (gali būti, kad jis neleis dėl svorio pasiskirstymo). Ir svarbiausia – nepykite ant vairuotojo, jei jis pavėlavo dėl uraganų Lenkijoje. Jis taip pat nori namo.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į vieną dalyką – pasiruošimui. Baldų transportavimas iš Vokietijos gali būti sklandus procesas, jei nebandote taupyti ant visko vienu metu. Pasirūpinkite dokumentais, išmatuokite baldus ir susitarkite dėl sąlygų iš anksto. Nenusiminkite, jei kažkas nepaeis taip, kaip planavote – logistika yra gyvas organizmas, ir kartais jis turi savo galvą (ir savas problemas). Sėkmės jūsų renovacijai ir tikiuosi, kad jūsų nauji vokiški baldai pasieks namus saugiai.