Baldų pervežimo sąnaudos vežant daiktus į Vokietiją: tiesa be pūstųjų frazių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, tikiuosi, sugebėjau pamatyti viską – nuo begalinio idealizmo iki visiško chaoso. Kasdien susituriu su žmonėmis, kurie svajoja apie gyvenimą Vokietijoje arba tiesiog nori pergabenti paveldėtus baldus pas vaikus, tačiau visiems vienas dalykas svarbiausias – kainos. Nemanau, kad kas nors nors mėgsta mokėti, bet tiesa tokia, kad baldų pervežimo sąnaudos vežant daiktus į Vokietiją šiuo metu yra šokuojančios, ir tai nėra tik vairuotojo kaprizas. Čia susiduria degalų kainos, muitinės procedūros ir paprastas žmogiškasis faktorius. Bandysiu paaiškinti, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių rinkodaros triukšmo, tiesiog taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus.

Pagrindiniai klausimai apie kainą ir formavimąsi

Kiek vidutiniškai kainuoja vežti baldus į Vokietiją?

Vidutiniškai sakant, jei kalbame apie standartinį 3,5 tonų furgoną, tai dabar svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų, priklausomai nuo to, kur į Vokietiją reikia važiuoti. Bet čia yra labai apibendrinta. Kai klientai skambina ir klausia „kiek kainuoja“, aš dažnai noriu nulesti telefoną, nes jie neįsivaizduoja, koks yra jų krovinys. Vienam „baldai“ yra du kėdės ir stalas, kitam – visas namas su pianinu. Be to, daug kas pamiršta, kad grįžti tuščiu furgonu taip pat reikia degalų, o tai įeina į sąnaudas.

Kas labiausiai padidina baldų pervežimo sąnaudas vežant daiktus į Vokietiją?

Degalai, be jokios abejonės. Prieš metus buvo kita, bet dabar, kai tenka statyti pilną baką (o furgonai įdirba apie 15–20 litrų šimtui), tai tiesiog veria ašaras. Taip pat įtakos turi ir sezonas – vasarą viskas brangsta, nes visi nori važiuoti atostogauti, o vairuotojų trūksta. Ir dar tas nemalonus dalykas – Vokietijos vietinės taisyklės, kurios gali uždrausti važiuoti tam tikrais keliais, o tai priverčia važiuoti per aplinkkelius, kurie ilgesni.

Ar verta rinktis pigų pervežimą be sutarties?

Niekada. Esu matęs daugybę atvejų, kai žmonės sutaupydavo 50 eurų galiausiai prarasdavo tūkstančius. Jei kas siūlo pervežti už pusę rinkos kainos ir neprašo pasirašyti jokio dokumento, tai bėda. Toks vairuotojas gali dingti su jūsų daiktais arba pareikalauti papildomai pinigų pusiaukelėje. Užtektų vieno karto, kai vairuotojas pasakė „man neaktualu“, kai spėjo, kad įsibrauti į Miuncheno centrą su 7,5 tonų sunkvežimiu, ir mes ten sėdėjome tris valandas.

Kaip skaičiuojamas atstumas – nuo durų iki durų ar miestų?

Visada nuo konkretaus adreso, bet čia yra vienas niuansas. Kartais klientai sako „aš gyvenu Berlyne“, o kai atvažiuoju, pasirodo, kad jie gyvena kažkur 40 km nuo miesto ribos, piename kaime. Tuos važiavimus po miestus taip pat reikia sumokėti, nes ten neįmanoma važiuoti greitai. Vokietijoje miesto centrai dažnai yra „žaliosios zonos“, kuriose reikia specialių leidimų, o tai kainuoja. Taigi, nurodykite tikrąją vietą, o ne tik miestą.

Ar galima kažkaip sumažinti sąnaudas?

Taip, jei jūs patys pasiruošiate daiktus. Jei viskas yra supakuota dėžėse, o ne laisvai sumesta į krūvą, vairuotojas užtruks trumpiau, o laukas – pinigas. Taip pat, jei galite krovinį iškrauti patys be keltuvų, taip pat sutaupysite. Bet nepamirškite, kad jei sugadinate kažką patys kraudami, draudimas to nedengia.

Ką daryti, jei neturiu pakavimo medžiagų?

Daugelis firmų siūlo pasirūpinti tuo, bet tai nėra nemokama. Dėžės, burbuliukai, lipdukai – viskas kainuoja. Kartais aš tiesiog nupirčiu parduotuvėje ir atiduodu klientui už savo kainą, nes firmoms kainos už tai yra pernelyg aukštos. Nereikia pirkti brangių „profesionalių“ dėžių, jei galite gauti nemokamų iš prekybos centrų, tik užtikrinkite, kad jos tvirtos.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia nešti daiktus į aukštą?

Žinoma, jei nėra lifto. Vairuotojai nėra krovikai, nors dažnai padeda. Bet jei reikia nešti sofos į penktą aukštą su laiptais, tai bus papildomas mokestis, ir jis gali būti nemalonus. Kartais net neverta, geriau pasamdyti vietinius krovikus per „Gumtree“ ar panašų portalą, nei mokėti vairuotojui už jo nervingą darbą.

Kodėl viena firma kainuoja 500, o kita 1000 eurų?

Tas pats klausimas, kaip ir apie automobilius. Vienas važinėja seniu „Volkswagen“ be jokio draudimo, kitas – nauju „Mercedes“ su pilna komplektacija. Už ką mokate? Už tai, kad jūsų baldai atvyks vieningi ir nesudraskyti, o ne kad jūsų sofa nukeliaus į kažkokį kiemą Gdanske (taip, buvo tokių atvejų). Patikimumas kainuoja.

Ar į kainą įskaičiuotas draudimas?

Turėtų būti, bet visada patikrinkite. Yra privalomasis draudimas, kuris padengia labai mažą sumą (kažką tipo 10 eurų už kg), o yra galimybė įsigyti visapusišką draudimą. Aš visada pasakau – jei vežate brangius baldus, geriau įsigyti papildomą draudimą. Vieną kartą klientas neįsitraukė, ir vairuotojas jam užplėšė audinį ant sofos (netyčia užkabino kabliu)... buvo nemalonios pokalbiai.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atvykus?

Nerekomenduoju. Dauguma profesionalių pervežėjų reikalauja avanso arba bent jau 50% išankstinio mokėjmo. Tai užtikrina, kad klientas „nedings“ ir lauks. Buvo atvejų, kai atvažiavome į Vokietiją, o klientas nebeatsiliepė arba pasakė, kad „radau pigiau“. Mums tai laiko ir pinigų nuostolis.

Kokia kaina už kubinį metrą?

Tai labai populiarus klausimas. Paprastai tai svyruoja nuo 80 iki 150 eurų už kubą, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys (kai važiuoja su kitų klientų daiktais), ar pilnas furgonas. Bet čia yra gudrybė – klientai dažnai neteisingai įsivaizduoja, kiek yra jų baldų tūrio. Visada geriau padaryti rezervą.

Ar brangiau vežti į pietus (Miunchenas) ar į šiaurę (Hamburgas)?

Pietų Vokietija (Miunchenas, Štutgartas) dažnai būna brangesnė dėl to, kad ten yra daugiau kalnų, variklis dirba intensyviau, o miestai yra glaudesni. Šiaurėje (Hamburgas, Bremenas) dažniau būna paprasčiau privažiuoti, tačiau ten vėlgi gali būti problemų su vietiniais apribojimais. Iš tiesų, skirtumas ne milžiniškas, vos šimtą ar du, bet jis yra.

Kas dėl PVM? Ar jis įtrauktas?

Jei esate juridinis asmuo ir turite PVM kodą, galime greičiausiai išrašyti sąskaitą be PVM (jei tai tarptautinė prekyba). Jei esate fizinis asmuš (o, tyčia parašiau taip, bet turiu omenyje asmuo), tai PVM bus įtrauktas į galutinę sumą. Vokietijoje mokesčiai gali skirtis, tačiau mūsų sąskaitos dažniausiai yra Lietuvos.

Kelionės eiga ir logistikos subtilybės

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Jei viskas vyktų idealiai, tai iki Berlyno nuo Vilniaus važiuojame apie 12–14 valandų (ne, čia per mažai, geriau sakyti 14-16 valandų, su poilsiais). Bet idealiai nebūna. Gali užstrigti pasienyje (nors dabar jis daugiau elektroninis, bet kartais tikrina), gali būti spūstys Lenkijoje (A2 autostradoje tenka nukentėti). Taigi, planuokite dieną-dvi.

Ar vairuotojas gali pavėluoti?

Žinoma, mes ne robotai. Gali būti padangų plyšimas, avarija arba paprasčiausiai užstrigimas eismo įvykyje. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo ties Varšuova dėl avarijos ir pavėlavo 8 valandas. Klientas buta piktas, bet kas mes galėjome padaryti? Visada palikite rezervą laike.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Daugelis firmų turi GPS stebėjimą, aš asmeniškai visada siunčiu nuorodą, kur gali matyti, kur yra furgonas (jei vairuotojas neprisijungęs prie interneto). Tai ramina nervus. Bet nereikalaukite atnaujinti pozicijos kas penkias minutes – vairuotojas turi vairuoti, o ne rašyti žinutes.

Kas vyksta pasienyje?

Dabar, kai Lietuva yra Šengeno zonoje, fizinės patikros beveik nėra, jei nekalbame apie muitinę. Bet jei vežate naujus daiktus (su etiketėmis), gali sustabdyti ir klausti apie PVM. Jei tai jūsų seni baldai, rašome „perkelimas turtu“ (Relocation) ir važiuojame toliau. Nereikia būti bijlaus, tiesiog reikia turėti dokumentus.

Ar saugu palikti daiktus furgone naktį?

Jei furgonas stovi saugomoje aikštelėle (kurios Vokietijoje yra geros, bet mokamos), tai saugu. Jei stovi prie kelio krašto... rizikuojate. Aš visada liepiu vairuotojams užimti vietą apsaugotose aikštelėse, nors tai kainuoja 20–30 eurų už naktį. Geriau sumokėti šią sumą nei prarasti visą krovinį.

Kas daro, jei vairuotojas susirga?

Tai baisiausia situacija. Turiu vairuotoją, kuris prieš metus susirgo Kelne (gerai, kad ne Koronoje, o paprasta gripu). Teko skubiai ieškoti pakaitalio vietiniame, o tai kainuoja šimtus eurų. Tokias išlaidas dažniausiai draudimas nedengia, tai tenka dengti firmai, o tai gali pakelti kainą ateityje.

Ar galima veži naminius gyvūnus?

Galima, bet tai nėra paprasta. Reikia veterinarinės pažymos, mikroschemas (čipą), ir pasirūpinti, kad gyvūnas nebūtų paliktas furgone be oro, kai vairuotojas ilsisi. Klasikinis atvejis – klientas norėjo vežti šunį be dėžės, šuo sušlapino visus baldus. Nuobodus vaizdas.

Kokia tikimybė, kad baldai sugenda?

Maža, jei jie gerai supakuoti. Bet jei dėžės suvyra, o vairuotojas stačiai stabdo, gali būti nuplėšta. Vokietijoje keliai geresni, tačiau vairuotojai ten važiuoja greitai. Aš visada pasakau – užklijuokite kampus, tai padeda išvengti 80% įbrėžimų.

Ar reikia iš anksto apmokėti kelių mokesčius (vinjetes)?

Taip, tai įskaičiuota į kainą. Vokietijoje nėra bendros vinietės kaip Čekijoje, ten mokesčiai renkami pagal svorį ir nuvažiuotą atstumą (maždaug 15-20 centų už km). Mums tenka turėti specialius prietaisus (OBU), kurie fiksuva kelią. Jei vairuotojas nusprendžia važiuoti aplinkkeliais, kad sutaupyti... (čia dažnai pasitaiko, bet aš to nepripažįstu).

Kas dėl grįžimo tuščiu furgonu?

Tai yra didžiausia problema mūsų versle. Jei vežame daiktus į Vokietiją, norime susirasti krovinį atgal. Jei jo nerandame, važiuojame tuščia, ir tai grynas nuostolis. Todėl kainos dažnai būna tokios, kad padengtų ir tuos grįžimo maršrutus. Kartais neteks važiuoti iki Nyderlandų, kad pasiimtų kažką į Lietuvą.

Ar galima susiplanuoti iškrovimą savaitgalį?

Galima, bet tai kainuos. Vairuotojai taip pat turi poilsio laiką, o dirbti sekmadienį Vokietijoje yra griežtai reguliuojama (ne visur galima statyti furgoną). Be to, daugelis klientų nori, kad atvyktų šeštadienį, o tai yra „auksinis laikas“, todėl kaina šuoliais aukštyn.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar reikia deklaruoti perkeltus daiktus Vokietijoje?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, tai ne. Tai laikoma „perkelimu turtu“ ir nėra apmokestinama. Bet jei vežate 20 naujų televizorių, tai jau kita istorija – tai bus prekyba, ir reikės mokėti PVM ir muitus. Būkite sąžiningi, muitinė turi akis.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis būtinas?

CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis, ir joje yra draudimo punktas. Jis privalomas. Be CMR dokumento jūs net neturite teisinio pagrindo reikalauti nieko, jei dingsta krovinys. Užtikrinkite, kad vairuotojas jį užpildo prieš išvykdamas, o ne po to, kai kažkas nutinka.

Ar sunku rasti adresą Vokietijos miestuose?

Kartais – siaubingai sunku. Vokietijos miestai seni, gatvės siauros, vienvietės, o furgonai dideli. Kartais privalome palikti furgoną toliau ir nešti daiktus rankomis. Tai vėl papildomas laikas ir pinigai. Jei gyvenate senamiestyje, apie tai pasakykite iš anksto.

Ką daryti, jei Vokietijos policija sustabdo furgoną?

Nieko ypatingo, jei viskas tvarkoje. Turi būti validūs vairuotojo pažymėjimai, techninė apžiūra ir krovinio dokumentai. Vokietijos policija labai drausminga ir dažnai tikrina, ar nėra perkrauta. Jei vairuotojas gudruoja ir krauna daugiau nei leidžia, gausite didelį baudą (tai gali būti ir keli šimtai eurų), kurią gali mokėti ir siuntėjas.

Ar reikia kalbėti vokiškai su vairuotoju?

Ne, būtina nėra. Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, o su Lietuvos klientais kalbame lietuviškai. Bet jei reikia susitarti su vietiniais arba suprasti kelio ženklus, vokiškai padeda. Aš pats moku tris žodžius vokiškai ir kažkaip išsiverčiu („Guten Tag“, „Danke“, „Ausfahrt“).

Ar galima vežti alkoholį ar cigaretę?

Asmeniniam naudojimui – taip, tam tikrus kiekius. Bet jei bandysite vežti dešimt kartonų cigarečių „parduoti draugams“, tai yra kontrabanda ir gali baigtis labai blogai. Muitinės šunys turi puikią uoslę. Negeriau rizikuoti dėl keliasdešimt eurų pelno.

Kas dėl šiukšlių? Ar galima palikti pakuotės?

Geriau ne. Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas yra religija. Negalima tiesiog mesti dėžių į konteinerį, jei ten nėra popieriaus. Vairuotojai dažnai pasiima dėžes atgal į Lietuvą arba jas susmulkiną, nes už šiukšlių išvežimą ten reikia mokėti. Pasirūpinkite dėžėmis patys arba klauskite, ar vairuotojas gali jas pasiimti.

Ar yra kokių nors uždraustų vietų važiavimui?

Žaliai zona (Umweltzone) dideliuose miestuose. Jei furgonas neatitinka ekologinių standartų (Euro 6), jis negali važiuoti į miesto centrą. Tai reiškia, kad reikės iškrauti ant pakraščio. Patikrinkite savo furgono klasę, jei nuomojatės patys. Mums tenka dažnai planuoti maršrutus išvengiant centrų.

Bėdos, nesklandumai ir kaip iš jų išeiti

Kas nutinka, jei daiktų telpa daugiau nei planavau?

Tai klasika. Klientas sako „turime vos tris dėžes“, o prieš išvykstant pasirodo, kad dar yra dviratis, grindys ir šaldytuvas. Jei furgonas pilnas, mes tiesiog neįkeliaume. Reikės arba organizuoti antrą važiavimą (kas dvigubina kainą), arba palikti dalį daiktų. Būkite sąžiningi dėl kiekio.

Ar galima atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei mes jau išvykome ir važiuojame jūsų link, o jūs pasakote „nebereikia“, turite sumokėti bent 50% užsakymo vertės, kad padengtume mūsų išlaidas (degalai, laikas). Nėra malonu, tačiau tai verslas.

Kas daryti, jei vairuotojas elgiasi nemandagiai?

Skambinkite man iš karto. Aš nedirbu su chuliganais, nors kartais jie įsivelia dėl nuovargio. Jei jis reikalauja pinigų kur nekur, arba grasina, neduokite ir susisiekite su policija bei manimi. Mūsų reputacija svarbiau už vieną kelionę. (Tiesa, retai kada tai nutinka, dažniau klientai būna pernelyg reiklūs).

Ar įmanoma vežti labai jautrius daiktus (pvz., vitrą ar paveikslus)?

Įmanoma, bet reikia specialaus pakavimo – medinės rėmos, putos. Paprastas kartonas netinka. Vieną kartą klientas bandė vežti didelį veidrodį, apvyniotą antklėde... žinote, kas nutiko? Vitros nėra. Neklauskite, kodėl jis taip padarė, žmonės keisti.

Ką daryti, jei prarastume raktus nuo jūsų namų Vokietijoje?

Tai mūsų košmaras. Jei vairuotojas praranda raktus, mums tenka juos gaminti iš naujo arba skambinti locksmith. Tai papildomos išlaidos, kurias padengia draudimas (jei turite gerą). Bet geriau duoti vairuotojui tik kopiją, o ne pagrindinį raktą su visais pakabukais.

Ar dirbate su „pašalu“?

Ką turite omenyje? Jei tai nelegalūs daiktai, tai ne. Jei tai keisti reikalai, kaip kad vežti šaldytuvą su maistu per visą Europą be šaldymo... tai galime, bet neatsakome už kokybę. Kartais klientai prašo padaryti dalykus, prieš kuriuos aš asmeniškai protestuoju, bet verslas yra verslas (nors stengiuosi vengti tokių situacijų).

Kaip elgtis, jei atvykstant randama žala?

Nepadarykite scenos. Fotografuokite žalą iš karto, paskambinkite vairuotojui ir man. Nedėkite rankų į plaukus. Mes turime draudimą, bet reikia įrodymų. Jei pasirašote dokumentą, kad viskas tvarkoje, o vėliau rastumą įbrėžimą, nieko nebegalėsite padaryti. Tikrinkite viską akimirksniu.

Ar galima pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalis – taip, dalis – ne. Yra firmų, kurios užsisako 100 teigiamų atsiliepimų už 5 eurų. Geriau klauskite draugų, kurie jau vežėsi. Aš turiu klientų, kurie su manimi dirba jau 10 metų, ir jie niekada nerašė atsiliepimų „Google“, bet visada skambina man iš naujo. Tai geriausias rekomendacija.

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro klientai?

Jie skuba. Užsako pervežimą „rytoj“. Tuomet nebegalime surasti pigiausio varianto ir tenka imti brangų. Planuokite bent savaitę – dvi iš anksto. Taip pat, jie nepasako apie sunkius daiktus (pianinas, seifas). Pasakykite viską iš karto.

Kodėl kainos keičiasi kas mėnesį?

Nes pasaulis keičiasi. Degalai brsta, euro kursas šokuoja, o Vokietija didina mokesčius sunkvežimiams. Aš negaliu turėti fiksuotos kainų lentos metams, nes po pusmečio galiu dirbti nuostolių. Kainos dažnai atnaujinamos.

Ar tikrai verta viską gabenti pervežėjui?

Jei turite pinigų ir norite nervų tausos – taip. Jei turite laiko, draugų su vairuotojo pažymėjimu ir seną „Fiat Ducato“, tai pabandykite patys. Bet tikrai verta pagalvoti, kiek kainuoja jūsų laikas ir sveikata, kai nešate sofas į trečią aukštą be lifto.

Išvada

Galiausiai, baldų pervežimo sąnaudos vežant daiktus į Vokietiją nėra tiesiog skaičiuotuvo atvejis – tai sudėtinga logistika, žmogiškasis faktorius ir šiek tiek sėkmės. Dirbau šioje srityje ilgai ir matau, kad pigiausias pasiūlymas dažniausiai pasidaro brangiausiu išlaida, kai kažkas sugenda. Nereikia bijoti klausti, reikia tiksliai nurodyti, ką turite, ir būti sąžiningu. Tada ir aš galiu būti sąžiningas su jumis, o kelionė į Vokietiją nebus košmaras, o tiesiog dar viena darbo diena.