Baldų pervežimo mikroautobusu į Vokietiją naudojimas: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, kasdienybė kartais sukelia šypseną ant veido, o kartais ir norą plyšti galvą. Dažniausiai žmonės mano, kad baldų pervežimo mikroautobusu į Vokietiją naudojimas yra kažkas magiškai paprasto: užkeli, įkeli, važiuoji ir iškeli. Tačiau realybė yra daug aršesnė. Kelyje įvyksta viskas – nuo padangų plyšių Vokietijos autobanuose iki to, kad vairuotojas tiesiog negali rasti adreso, nes navigacija įkalta į senuosius žemėlapius. Štai kodėl verta žinoti, įką įsidėti į galvą, renkantis transportą. Nors rinka pilna įvairių pasiūlymų, pasitikiems tiek profesionalų, tiek mėgėjų, todėl geriausia būti informuotam iš anksto.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti renkantis transportą

Kodėl verta rinktis būtent baldų pervežimo mikroautobusu į Vokietiją naudojimą?

Sakyčiau, tai vienas pačių lankstesnių sprendimų, kai kalbame apie mažesnius krovinius. Tiesą sakant, dideliais sunkvežimiais važinėjantis pro Vokietijos miestelius yra siaubingai nepatogu – ten ribojami svoriai, o gatvės siauros. Mikroautobusu lengviau prasibrauti pro siaurus kiemus ar senamiesčio vietas, kur didysis „savaeivis“ netgi neapsisuks. Be to, dažnai toks baldų pervežimo mikroautobusu į Vokietiją naudojimas leidžia sutaupyti laiko, nes nereikia rūpintis ypatingais leidimais ar didelių mašinų apribojimais miestuose.

Ar galiu būti tikras, kad mano baldai neturi nukentėti?

Žinoma, niekas neduoda 100 proc. garantijos, jei vairuotojas vairuoja kaip lenktynininkas, bet paprastai mes įdedame visas pastangas. Viskas priklauso nuo to, kaip užsegamos juostos ir kaip sudėliotos dėžės. Buvau atvejų, kai spinta buvo uždėta ant paviršiaus be jokio apsauginio sluoksnio, ir, žinoma, ji atėjo su įbrėžimais. Geri ekspeditoriai visada turėtų turėti su savimi pledus, popieriaus ir klijuotas juostas. Jei matai, kad vairuotojas verčia baldus į kėbūlę jėga – tai pirmasis signalas, kad geriau jo nepasitikėti.

Kiek dažnai įvyksta nesklandumų kelyje?

Sąžiningai? Dažniau nei galvoja klientai. Vieniems pradeda šūktuoti variklis, kitiems užšąla stabdžiai kalnuose, o dar kiti tiesiog susiduria su tai, kad pirkėjo nurodytas adresas netegia būti rastas. Vieną kartą turėjome situaciją, kai vairuotojas užmigo poilsio aikštelėje (aišku, ne mūsų) ir praleido pristatymo laiką. Tai buvo baisi pyktis, bet tokios yra šio darbo realybė. Baldų pervežimo mikroautobusu į Vokietiją naudojimas tampa išbandymu ne tik technikai, bet ir žmonių nervams.

Ar tikrai telpa visi mano baldai į tą mašiną?

Čia dažniausiai visi prisiklysta. Klientas sako: „Aš turiu tik du krėslus ir stalą“, o atvyksta, o ten dar ir sofa, ir spinta, ir dvi didelės dėžės su knygomis. Mikroautobuso tūris yra ribotas, todėl reikia būti tiksliam. Kartais netgi patys vairuotojai susiskaičiuoja blogai, o tai tenka daryti papildomą reisą, kas brangina visą procesą. Geriausia padaryti išmatavimus iš anksto ir nusiųsti nuotraukas, kad nebūtų nemalonios staigmenos.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluoti?

Nepanikuok. Vokietijoje eismą gali užstringti dėl avarijų ar statybų, o Lietuvoje dėl blogų kelių. Jei pavėluojama valanda ar dvi – tai dar normalu. Bet jei vairuotojas neatsiliepia į skambučius dvi paras, tada turėtum pradėti rūpintis. Vienas mano draugas taip prarado pusę savo daiktų, nes vairuotojas paprasčiausiai „dingo“ (tai buvo kita firma, ne mūsų). Komunikacija čia yra raktas, todėl niekada nepasiduok ramybės, kai kažkas ne taip.

Kainos ir mokesčiai: ko tikėtis

Kaip susiformuoja kaina už tokią paslaugą?

Kaina niekada nėra pastovi. Ji priklauso nuo degalų kainos (o šios šuoluoja kaip nori), nuo to, kiek užtrunka įkrovimas ir iškrovimas, bei nuo atstumo. Be to, yra vadinamos „kelionės išlaidos“ – maitinimas, kelių mokesčiai Vokietijoje, kurie ganėtinai dideli. Dažnai žmonės stebisi, kodėl brangu, bet pamiršta, kad vairuotojas turi grįžti tuščia mašina atgal ir tai taip pat įeina į kainą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Jei susitarti sąžiningai – jokiu būdu. Bet yra ir tokių „firmų“, kurios prideda mokestį už „laukimą“, jei tu pavėluoji iškrauti, ar už „lipdukus ant dėžių“. Aš visada sakyčiau: viską aptarkite iš anksto. Užsirašykite ant popieriaus. Jei vairuotojas pradeda kalbėti apie papildomus pinigus vietoje to, kad krautu baldus – tai blogas ženklas. Gerai, kai baldų pervežimo mikroautobusu į Vokietiją naudojimas apima viską iš karto, be jokių staigmenų.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia kelti į aukštą be lifto?

Žinoma, kaina auks. Krovikai nėra robotai, o nešti sofos į penktą aukštą pėsčiomis – tai sunkus darbas. Paprastai toks darbas apmokamas atskirai, pagal aukštų skaičių ar laiką. Kartais klientai mano, kad tai įeina į standartinę kainą, bet... neįeina. Vienas klientas bandė mane įtikinti, kad nešti kaladėlę tai lengva, bet pats nenorėjo padėti. Tai suvokia, kad kiekvienas papildomas aukštas – tai nervai ir laikas.

Ar verta laukti „pigiausio“ pasiūlymo?

Mano patirtis sako, kad ne. Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa – ją ji ir yra. Gali būti, kad važiuos senas, besitraukiantis mikroautobusas, arba vairuotojas bus vienas be jokios pagalbos. Geriausia pasirinkti vidutinę kainą, kurioje įskaičiuota ir draudimas, ir patikimumas. Nupirkti pigiau – vėliau brangiai pataisyti arba iš naujo pirkti baldus.

Ar galima sumokėti tik atvykus į vietą?

Daugeliu atvejų ne. Profesionalios firmos paprastai prašo avanso, kadangi jos turi užpildyti degalines ir sumokėti kelių mokesčius iš anksto. Jei sutinki sumokėti grynaisiais tik įvykus darbui – gali rasti ir tokių, kurie sutiks, bet tai didelė rizika jums. Ką darysi, jei baldai atkeliauja sulūžę? Tuomet gali pradėti derėtis dėl nuolaidos, kas yra nemalonu abiem pusėms.

Techninės detalės ir dokumentai

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Būtinas yra CMR draudimas (tai toks tarptautinis krovininių vežimų dokumentas), vairuotojo pažymėjimas ir techninės apžiūros pasas. Be to, jei vežamos tarpininkaujamos prekės, reikėtų ir deklaracijų, bet jei tai tavo asmeniniai baldai iš buto, tai užtenka paprasto sąrašo. Kartais užtenka ir paprasto raštiško susitarimo el. paštu, bet geriau, kai viskas tvarkingai ant popieriaus.

Ar reikia rūpintis muitine?

Jeigu tai yra tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai ne mažiau nei 6 mėnesius, ir juos veži į naująją gyvenamąją vietą – tai paprastai muitinės nereikia. Bet jei veži naujus baldus, kuriuos nusipirkai ir nori parduoti Vokietijoje, tai jau kita istorija. Tada reikės deklaruoti ir mokėti PVM. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pasidomėti šiuo klausimu, nes Vokietijos muitinės pareigūnai gali būti labai budrūs.

Kas nutinka, jei mikroautobusas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Bet geras vairuotojas turi turėti su savome pagalbinę šakę, rezervinę padangą (nors tai nebūtina, pagal taisykles) ir techninės pagalbos draudimą. Jei sugenda, jis turi iškviesti techninę pagalbą, o tu gali gauti kompensaciją už vėlavimą, jei tai buvo numatyta sutartyje. Buvau atvejų, kai vairuotojai stovėjo po dvi dienas prieš kalnus, nes nebuvo užtikrintas techninės pagalbos paslaugomis. Nusibodo, bet kas darysi.

Ar reikia specialios vairuotojo kategorijos?

Įprastam mikroautobusui, kurio svoris neviršija 3,5 tonos, užtenka „B“ kategorijos. Tačiau jei mašina yra sunkesnė (o kai kurie „gulonai“ su pakaba gali viršyti šią ribą), tai reikalinga „C1“ kategorija. Pats vairuotojas turi sekti, kad jo pažymėjimas nebūtų pasenęs, nes Vokietijoje policija tikrina labai atidžiai. Galvojau, kad ten ne taip griežta, bet paskui paaiškėjo, kad baudos urliuojamos.

Kaip sužinoti, ar mašina tinkama?

Užduok paprastą klausimą: „Kiek metų mašina?“. Jei atsakymas „15 metų“, tai žiūrėk, ką veži. Sena technika gali nuvilti varikliu kalnuose. Geriausiai, kai naudojami 5-7 metų amžiaus sunkvežimiai, kurie dar patikimi. Taip pat pasidomėk, ar yra „stabilizatoriai“ (pakabos sistemos), nes be jų baldai gali būti subraižyti net ant lygaus kelio.

Organizaciniai klausimai ir patarimai

Kaip tinkamai supakuoti baldus?

Tai pusė sėkmės. Nenaudok senų laikraščių, jei nori, kad taurės irktų. Pirkites burbuliukų plėvelę (nors ji brangi, bet sutaupys nervų). Stalus ir spintas reikia apvynioti storu kartonu arba specialiu uždėklų plėveliu. Aš visada sakau klientams: jei galite nukelti duris nuo spintos – nukelkite. Tai sumažina daiktų pažeidimo riziką ir padeda sutalpinti daugiau.

Ar verta rinktis „dalis krovinio“ pasirinkimą?

Jei turi tik kelias dėžes ar vieną kėdę – tikrai verta. Tai pigiau, nes tu pasidalini vietą su kitu klientu. Bet turėk omenyje, kad pristatymas gali užtrukti ilgiau, nes vairuotojas turi apvažiuoti prie kitų punktų. Kartais jis važiuoja į Miuncheną, o tavo dėžės reikia į Berlyną – tai gali reikšti papildomą dieną kelyje. Bet jei laiko nėra, tai geriausias būdas sutaupyti.

Kas daryti, jei negaliu būti pristatymo vietoje?

Susiderk su vairuotoju iš anksto. Dažniausiai jie sutinka palikti daiktus greta namų arba kieme, jei padėsi įdėti į rūsį. Bet atsakyk už savo daiktus – jei paliksi juos kieme ir kas nors pavogs, vairuotojas nebus atsakingas. Buvau, kai klientas liepė mums palikti dėžes prie durų, o jie dingo po 20 minučių. Nėra ką padaryti – žmonės yra žmonės.

Ar galima veži ir daugiau nei baldus?

Žinoma, jei telpa. Vežame dviračius, motociklus (jei įstatomi į vidų), sodinukus, netgi šunis (jei turi narvelį). Svarbiausia, kad tai nebūtų pavojingos medžiagos arba kažkas, kas gali užteršti mašiną. Vienas kartą vežėme didelį akvariumą su vandeniu – buvo baisu, kad nenušoks kelyje. Bet viskas pavyko.

Kaip susisiekti, jei kelyje kažkas nutinka?

Geriausia turėti ne tik vairuotojo, bet ir dispečerio numerį. Kartais vairuotojas važiuoja pro tunelį ir neturi ryšio. Dispečeris visada žino, kur mašina yra. Naudinga turėjome vieną atvejį, kai telefonas išsikrovė, ir vairuotojas negalėjo paskambinti klientui. Mums teko šokti į automobilį ir važiuoti jo paieškoti (tai jau buvo seniai, kada nebuvo GPS sekimo sistemų).

Ar saugu duoti savo duomenis?

Duok tik tai, kas reikia – adresą, telefono numerį ir vardą. Nebūk per daug atviras su pinigais ar kita informacija. Yra atvejų, kai netikros firmos renka duomenis ir paskui naudoja juos svetimų reikalams. Patikima kompanija niekada nebus įkyri ir nebus klausinėja apie tavo banko sąskaitas ar kitas asmenines detales, kurios nėra susijusios su pervežimu.

Vokietijos specifika ir iššūkiai

Ar sunku važiuoti Vokietijos keliais?

Lietuviškų kelių prastumas verčia mus jaustis kaip namuose, kai pervedam ant vokiško asfalto. Bet yra savų gudrybių – greičio ribojimai miestuose, „Umweltplakette“ (ekologinės zona) lipdukai. Be šio lipduko negali važiuoti į daugelį miestų centrų. Vairuotojas turi jį turėti, jeigu ne, gauti baudą, kurią teks mokėti klientui arba pačiam vežėjui.

Kas yra „Umweltzone“ ir kodėl tai svarbu?

Tai ekologinės zonos, kuriose draudžiama važiuoti senais, taršingais automobiliais. Jei tavo mikroautobusas neatitinka Euro 4 standarto (galvojau, kad jau Euro 5, bet tikrinu... žiūrėk, geriau tegu patikrina dispečeris), gali gauti didelę baudą. Ir tas pinigas nėra grąžinamas. Todėl labai svarbu iš anksto pasidomėti, ar mašina galės įvažiuoti į tavo miestą.

Ar dažnai Vokietijoje stabdo policija?

Ne taip dažnai kaip Lietuvoje, bet kai sustoja – tai tikrina viską. Nuoseklumas, svoriai, dokumentai, rūkalymo mašinoje draudimas. Vienas mano pažįstamas gavo baudą už tai, kad jo keleivis nebuvo užsegęs saugos diržo. Vokietijai tai nėra juokinga. Būkite tikri, kad viskas tvarkinga, kad nereikėtų mokėti už kvailystes.

Kokios yra populiariausios kryptys?

Dažniausiai važiuojame į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, Štutgartą. Taip pat daug vežame į mažesnius miestus prie sienos su Prancūzija ar Lenkija. Kryptys gali būti įvairiausios, bet reikia suprasti, kad toli į rytus (prie Lenkijos sienos) važiuoti brangiau dėl atstumo. Jei gyvenate kažkur toliau nuo pagrindinių greitkelių, pasiruoškite, kad pristatymas kainuos brangiau.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Nebūtina, bet padeda. Dauguma vairuotojų moka angliškai arba supranta pagrindinius žodžius. Geriau, jei galite susitarti angliškai arba rusiškai (tai dar visai populiaru), bet niekas neduoda garantijų. Aš visada stengiuosi pasikalbėti vokiškai su klientais, jei matau, kad jie ja kalba, tai sukuria daugiau pasitikėjimo.

Avarijos ir nepageidaujami įvykiai

Kas nutinka, jei avarijos metu sulūžta baldai?

Tuomet įsigalioja draudimas. Jeigu turi CMR draudimą, kurį mokėjai sutartyje (arba jis įeina į kainą), gali gauti kompensaciją. Bet užtikrink, kad prieš išvykstant buvo padarytas daiktų sąrašas su būkle. Kitu atveju bus sunku įrodyti, kad spinta nebuvo įtrūkusi prieš tai. Būtinai pasilik kopiją sąrašo sau.

Ar vairuotojas gali atsisakyti vežti, jei kažką pastebi?

Taip, jei jis mato, kad krovinys yra pavojingas (pavyzdžiui, sprogmenys arba skysčiai, kurie gali užsilieti). Taip pat jis gali atsisakyti, jei klientas elgiasi agresyviai arba yra neblaivus. Saugumas yra pirmiausia. Vieną kartą teko važiuoti atgal tuščia, nes klientas bandė įspausti į mašiną daugiau, negu tilpo, ir grasino mums. Nebėra ką daryti tokiu atveju.

Kaip elgtis, jei prarandamas daiktas?

Pirmiausia skambinti dispečeriui. Jei po valandos nieko nežinoma – skambinti policijai. Jei tai įvyko Vokietijoje, policijos protokolas yra būtinas draudžiui. Žinoma, daiktai retai dingsta be pėdsakų, dažniau tiesiog nukrypsta arba yra palikti kitoje vietoje. Geriausia turėti ant dėžių parašytus savo telefono numerius.

Ar įmanoma susigrąžinti pinigus, jei paslauga neatitiko expectations?

Jei turi rašytinę sutartį, kurioje nurodytos sąlygos – taip. Gali kreiptis į teismą arba vartotojų teisių gynimo organizacijas. Bet be dokumentų tai bus labai sunku. Todėl visada kruopščiai skaityk, ką pasirašai. Kartais ten būna tokių smulkių raidžių, kurios paneigia visus tavo reikalavimus.

Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi neprofesionaliai?

Skambink į jo kompaniją ir reikalauk paaiškinimo. Jei jis nieko nekeičia – rask kitą vežėją. Nenaudok tos pačios firmos dar kartą, jeigu patyrei nemalonumų. Žodžias „žodžiu“ šioje srityje veikia geriausia. Aš pats nebebekaučiu vairuotojų, kurie buvo girti arba vėluodavo. Geriau prarasti kelis klientus, sugadinti savo vardą.

Ar yra kokių nors specifinių taisyklių dėl šunų ar gyvūnų?

Gyvūnai turi būti narvelyje arba ant pavadėlio. Jie negali būti paleisti laisvėje mašinoje. Be to, reikia turėti pasą ir visas skiepymo knygeles, jei keliauji su šunimi. Vokietijoje labai griežtai žiūri į gyvūnų gerovę. Jei šuo pavargęs arba susirūpinęs – reikia padaryti pertrauką.

Pabaigos ir išvados

Kaip apibendrinti visą šį procesą?

Galiausiai, baldų pervežimo mikroautobusu į Vokietiją naudojimas yra ne tiesiomas punktas A į punktą B judėjimas, o sudėtingas procesas, reikalaujantis planavimo ir pasitikėjimo. Nors pasitaiko ir nusivylimų, ir vėlavimų, bet dažniausiai viskas pasibaigia sėkmingai. Svarbiausia yra nuoširdumas ir atvirumas tarp kliento ir vežėjo. Jei abiejų pusės sąžiningos – tada nėra ko bijoti.

Ką aš patartčiau naujokams?

Nesijaudink per daug. Pasirink patikimą žmogų, papaklausk draugų, skaityk atsiliepimus (nepasitikėk visais, bet ieškok tendencijos). Ir svarbiausia – neikykite į mašiną daugiau, negu ji gali sutalpinti. Geriau padaryti du reisus nei sugadinti brangius baldus. Tegyvuoja keliai ir sėkmės Jums!