Baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją: praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius ir per tą laiką mačiau viską – nuo sofų, nukritusių iš sunkvežimio ties A7 autobanu, iki tobulų „Italian Design“ spintų, nuplėštų keliuose Lenkijoje. Žmonės dažnai galvoja, kad baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją yra kažkas sudėtingo, ką gali padaryti tik didelės korporacijos, o iš tikrųjų tai tiesiog saikus protas ir patirtis. Vokietija arti, bet ji yra Vokietija – ten tvarka ir reikalavimai skiriasi nuo mūsiškių, todėl reikia žinoti, ką tiksliai daryti, kad nesusidurtum su šiukšlinės kainomis ar nepraradum kliento. Štai kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių žodžių.

Popieriai ir dokumentai, kuriuos niekas nemėgsta

Ar tikrai reikalingas eksporto deklaravimas?

Žinoma, reikalingas, jeigu perkate PVM ar siunčiate prekes į Vokietiją ne asmeniniam naudojimui. Daugelis mano klientų galvoja, kad perkėlėjus sieną ties Marijampole ar Lazdynais, viskas pasibaigia, bet ne, muitinė Vokietijoje yra griežtesnė, negu atrodo. Baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją prasideda būtent nuo teisingai užpildytų Ex1 arba TRL dokumentų (priklausomai nuo situacijos), nes jei vokiškai pareigūnai ras klaidą, vairuotojas gali praleisti pusę dielos terminaluose, o tai kainuos brangiau negu patys baldai.

Ką daryti, jei trūksta kokių nors dokumentų?

Tai klasikinė situacija – vairuotojas nugara toli, o klientas nepamiršo pateikti originalo sutarties ar pridėti techninės pasėlos (techninės dokumentacijos). Jei trūksta dokumentų, reikia skubiai rasti elektroninį variantą arba siųsti skanu į vairuotojo telefoną, tačiau nenusimanantys žmonės dažnai tiesiog panikoja. Geriausia visada turėti kopijas el. paštu, o ne tik spausdintinius lapus, kurie gali pasimesti kelyje, ypač kai važiuoji per 6 šalis viena diena.

CMR konosamentas – ar tai tik nereikalingas lapas?

CMR ne tik nereikalingas, jis yra privalomas tarptautiniams pervežimams ir yra pagrindinis įrodymas, jog krovinys buvo priimtas. Vieną kartą buvau situacijoje, kur klientas sakė, kad CMR nereikalingas, nes „važiuojam sau“, o kai vėliau pasirodė, kad spinta buvo įbrėžta, be to lapo niekas nieko neatsakydo. Rašyk visada, ką vejami, kiek yra dėžių ir jų būklę, nes kitaip liksi be pinigų ir be garbės.

Ar galima važiuoti be TIR knygeles?

Galima, jei tai nėra pilnas krovininis reisas su muitų sustabdymu (t. y. ne tais atvejais, kai nori išvengti muitinės patikrinimo tarpvalstybiniuose perėjimuose). Dažniausiai važiuojame su paprasta CMR, nes baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją dažniausiai vyksta pagal „tikslinį“ (customs cleared) režimą, t. y. prekės jau išgabentos iš Lietuvos ar ES viduje. TIR knygelė reikalinga tik tada, jei vykstate tranzitu per trečiąsias šalis (pvz., per Ukrainą ar Baltarusiją), bet čia kalbame apie Vokietiją.

Kaip iš tikrųjų supakuoti tą šlamštą

Paprasta stretch plėvelė ar geresnės medžiagos?

Nenaudok tik pigios plėvelės iš rinkos, jei vertini savo nervus ir kliento baldus. Patirtis rodo, kad vienas sluoksnis gerai užtemptos plėvelės nueina toli, bet kilimėliai ir pūstos plastikinės dėžės (bubble wrap) yra būtini dėl lūžių. Buvau mačiau, kaip „ikea“ tipo spinta sužlugo per kelias valandas, nes vairuotoja ją užvyniojo vieną kartą ir pridėjo kitą lentą viršuje, kas buvo didelė klaida.

Kodėl verta investuoti į specialius užklotus?

Kartais nukrypstant nuo temos, aš visada pasakau, kad užklotai (užlagai) neapsauga nuo sugadinimo tiesiogine to žodžio prasme, o apsaugo nuo purvo ir drėgmės, kurią sukelia lietus arba drėgna grindys Vokietijos sandėliuose. Tarkime, jei vežate odinę sofa, drėgmė gali sugadinti odą neatkuriamai, o užklotas kainuoja vos keletą eurų, bet sutaupo tūkstančius.

Ar visada reikia išardyti baldus?

Ne visada, bet jei baldai yra didesni nei 2 metrai arba turi stiklo elementų, geriau išardyti, nes jų neįmanoma praeisti pro standartinės duris arba įkelti į liftą (arba sunkvežimį) ne pažeidžiant. Vieną kartą gavau skambutį, kad klientas nenori išardyti, o vėliau teko išlaidžiai mokėti už krautuvo darbą, nes vairuotojas negalėjo pajudinti 300 kilogramų vitrinos vienas.

Kaip užtikrinti, kad niekas nejudės krovininėje?

Čia svarbiausia yra ne tiek „užstringimas“ (kaip kurioje nors kompanijoje buvo), kiek tinkamas pasiskirstymas svorio centre. Jeigu dėžės su baldais yra viršuje, o apatinėje dalyje tuščia, vairuotojas gali prarasti valdymą posūkyje (ypač Vokietijos greitkeliuose, kur greitis didelis). Geriausia sudėti sunkiausius dalykus žemyn ir pritvirtinti juos dirbtinės guminės juostos rėmais („blokais“).

Kelionės į Vokietijos subtilybės ir problemos

Baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją ir ekologinės zonos

Nepamiršk apie „Umweltplakette“ (ekologinę ženkletę), kuri būtina daugelyje Vokietijos miestų centre (pvz., Berlyne, Miunchene, Štutgarte). Be jos gausi didelę baudą (nuo 80 eurų), o vairuotojas gali būti nukreiptas atgal, todėl reikia tikrinti, ar mašina atitinka Euro 5 ar 6 standartą. Vokiškai pareigūnai tai tikrina labai greitai ir nenoriai, todėl nepabandyk „praeit“ pro akį, nes jie turi kameras.

Kur geriau važiuoti – per Lenkiją ar per Kaliningradą? (Atsiprašau, ne Kaliningradą, o per Lenkiją).

Žinoma, per Lenkiją (per Šventakaimį arba tik per Suvalkus į Varšuvą), nes tai yra greičiausias maršrutas į vakarus. Maršrutas per Lietuvos pietus (prie Varšuvos) ir toliau į Vokietiją (per Poznanę) yra patogiausias, jeigu nori išvengti didelių spūsčių prie Kauno (nors jos ir taip didelės). Kartais nukrypstu į mažesnius kelius, kad praleisti eismo spūstis, bet turi būti tikras, kad ten nėra sankryžų su sunkvežimiams draudžiamais posūkiais.

Kiek laiko užtrunka nuvykti į Miunsterį ar Hamburgą?

Priklausomai nuo eismo, reikia skaičiuoti apie 15–20 valandų nuo Vilniaus iki Vakarų Vokietijos (jei važiuoji vienas vairuotojas be poilsio laiko). Jei reikia baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją atlikti skubiai, geriau imti du vairuotojus, kadangi vienas negali važiuoti be poilsio per daug valandų (tai yra neteisėta). Pastaruoju metu Vokietijos autobanuose daug remonto darbų, todėl nepamiršk papildomai 2–3 valandų laiko atsarginiam.

Ar vairuotojai turi mokėti vokiškai?

Nebūtina mokėti vokiškai puikiai, bet pagrindinius frazes (kaip „Wo ist der Empfänger?“ ar „LKW Abfertigung“) pravartu žinoti, nes kartais vokiškai kalbantys darbuotojai terminaluose nesupranta angliškai. Asmeniškai dažnai naudoju vertėją telefone, kadangi mano vokiškas kalbos lygis yra labai „paviršutinis“, bet dažniausiai problemų nėra – visi supranta „Logistics“, „Furniture“ ir „Address“.

Ar griežtai tikrinami sunkvežimiai Vokietijoje?

Vokiškai policija (Bundespolizei) yra gana griežta, ypač prie sienų su Lenkija ir Čekija, tačiau dažniausiai jie tikrina, ar vairuotojas nesiunta dokumentų (dokumetnai) arba ar krovinis užtvirtintas. Vieną kartą mačiau, kaip sulaikė vairuotoją, kuris nebuvo užsirašęs poilsio laiko tinkamai ir pasidarė didelę bėdą, todėl visada reikia laikytis taisyklių.

Pinigai, kainos ir nervingi klientai

Kaip suskaičiuoti baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimo į Vokietiją kainą?

Kaina susideda ne tik iš kuro (kuris Vokietijoje brangesnis nei Lietuvoje), bet ir iš mokesčių už kelių naudojimą (Maut), vairuotojo atlyginimo, muito ir draudimo. Vidutiniškai, jeigu kalbame apie pilną krovininę mašiną (40 t), tai kainuoja nuo 1,2 iki 1,5 euro už kilometrą (priklausomai nuo sezono). Mažesniems kroviniams (daliniams pervežimams) kaina gali būti didesnė už kubą, nes reikia sujungti kelias siuntas.

Kokia vidutinė kaina už vieną kubą?

Už vieną kubą (CBM) pigiau gali tekti apie 80–100 eurų, jei tai yra dalinis krovinys ir jis tikrai lengvai įkeliamas, tačiau dažnai pasitaiko, kad klientas sako „vienas kubas“, o paskui atrodo, kad tai lyg pusė mašinos. Geriau visada siųsti nuotraukas arba matuoti tiksliai, nes nustebęs vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti.

Ar verta imti pigų pervežėjų, kurie siūlo kainą be PVM?

Niekada neimk, jeigu jie negali parodyti sutarties arba įmonės registracijos. Dažnai pasitaiko „juodųjų“ pervežėjų, kurie pasiūlo pusiau mažesnę kainą, bet vėliau dingsta su kroviniais arba neatsakingai veža, ir tada tu žinai, kas pinigus prarado. Baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją reikalauja patikimų partnerių, o ne pigių.

Kas daryti, jei klientas vėluoja su apmokėjimu?

Tikrai nesiųsk krovinio, kol neįsigyjote bent dalies avanso (pvz., 30–50 proc.), nes Vokietijoje grąžinti pinigus iš blogų klientų yra beveik neįmanoma (net per teismus). Jei klientas vėluoja su likučiu, vairuotojas gali laukti prie adreso, laikas eina, o tu prarandi pinigus, todėl visada įrašyk į sutartį, kad krovinys išduodamas tik po 100 proc. apmokėjimo gavimo (arba per banką prieš išvykimą).

Ar brangu drausti krovinį?

Draudimas yra būtinas, ypač jei vežate brangius baldus (pvz., antikvarinius arba itališkus). Draudimo kaina paprastai yra apie 0,3–0,5 proc. nuo krovinio vertės, tai nėra daug, tačiau apsaugo nuo visų nelaimingų atsitikimų (gaisro, vagystės, sužalojimo). Buvau atvejis, kai vairuotojas užkliuvo į medį ir viskas sprogėjo, o klientas gavo viską atgal iš draudimo.

Įvairios bėdos ir rizikos kelyje

Kas nutinka, jei mašina sugesta prie Kelno?

Tai keblu, bet ne katastrofa – turi išsivaduoti vairuotoją, o krovinį perkrauti į kitą sunkvežimį, kas kainuos papildomai (apie 500–1000 eurų). Baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją turi numatyti ir tokius scenarijus, todėl turi turėti patikimus techninės pagalbos kontaktus Vokietijoje (pvz., „ADAC“ ar vietinius krovininių mašinų servirus).

Ar dažnai dingsta baldai iš saugotojų aikštelės?

Nedažnai, tačiau pasitaiko, ypač jeigu paliekate mašiną neapsaugotoje aikštelėje prie naktinio klubo arba prie didelio prekybos centro. Geriau naudoti apsaugotas aikšteles (pvz., „SecurPark“), kurios kainuoja keliasdešimt eurų per naktį, bet sutaupo tūkstančius nervų ir pinigų. Vieną kartą buvau, kaip pavogė dviračius iš priekabos, nes vairuotojas paliko atvirą.

Kaip elgtis su blogais vairuotojais, kurie gėda įmonės?

Atleisk juos nedelsiant, net jeigu jie yra tavo giminaičiai. Vienas blogas vairuotojas gali sugadoti visą įmonės reputaciją viename reise (pvz., užmigdamas arba neatsakingai elgdamasis su klientu). Aš pats prieš 10 metų padariau klaidą su vienu lenku, kuris išgėrė vokiškai alų ir užmigo, ir nuo to laiko tikrinu vairuotojus bene geriau nei policija.

Baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją – ar tai įmanoma skubiai?

Įmanoma, bet tu prarandi galimybę įsigyti pigių bilietų arba daryti planuojamas pertraukas. Skubus reisas kainuoja dvigubai brangiau (vairuotojo viršvalandžiai, greitas krovinio surinkimas), todėl geriau planuoti 2–3 dienas iš ankso. Kartais klientai sako „reikia rytoj“, bet tokiu atveju aš dažnai atsisakau, nes rizika per didelė.

Kokios yra pavojingiausios vietos Vokietijoje?

Aš asmeniškai nemėgstu važiuoti per „Frankfurter Kreuz“ – tai didžiausia sankryža Europoje, ir ten visada yra eismo spūstys bei avarijos. Taip pat, būk atsargus prie „Berliner Ring“ (A10), kur taisyklių nėra daug, bet greitis didelis, o vairuotojai dažnai „užsikabina“ vienas ant kito.

Geroji praktika ir naudingi patarimai

Ar verta naudotis tarpininkais (brokeriais)?

Naudinga tik tada, jeigu turi daug mažų siuntų ir nenori su kiekvienu klientu kalbėtis individualiai, tačiau brokeriai dažnai užima didelę maržą (10–20 proc.). Geriau rasti tiesioginį vairuotoją arba įmonę, kuri specializuojasi būtent Lietuva–Vokietija maršrutuose, nes taip gali sutaupyti pinigų ir gauti geresnę informaciją.

Kaip sekti krovinį realiu laiku?

Dabar beveik visos mašinos turi GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti, kur yra vairuotojas, kiek jis važiuoja ir ar sustojo. Jeigu nematai vietos ilgiau nei 2 valandas, skambink iš karto – gali būti, kad jis įstrigo arba yra problema. Kai kurios sistemos netgi siunčia pranešimus, jei vairuotojas išeina iš maršruto.

Kokias klaidas dažniausiai daro savo paties klientai?

Dažniausiai klientai nepateikia tikslaus adreso (rašo „Miunsteris“ ir neįrašo gatvės, kuri yra miesto pakraštyje), nepasako, kad reikia kelto (jeigu važiuoja į Riūgeną) arba pamiršta, kad reikia išrežiuoti duris. Tokios smulkmenos kainuoja laiką, o laikas – pinigai.

Ar reikia sandėlio Vokietijoje?

Jei turi daug klientų viename mieste (pvz., Miunchene), verta nuomoti mažą sandėlį arba naudoti „Cross-docking“ terminalą, kur vairuotojas iškrauna krovinį, o tada jį paskirsto mažesnėmis mašinomis. Tai sutaupyti laiko, nes vairuotojas nevažiuoja po visą miestą po 5 adresus.

Galiausiai – kodėl verta rinktis patirtį?

Kadangi aš mačiau viską, žinau, kur yra „vabzdžiai“, kurių reikia vengti, kaip susitarti su vokiškais pareigūnais ir kaip išlaikyti šaltą galvą, kai viskas klysta. Baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją nėra tikslus mokslas, bet su 20 metų patirtimi jis tampa daug paprastesnis.

Išvados

Kaip ir matote, baldų pervežimo logistikos procesų optimizavimas į Vokietiją yra kuplas smulkmenų, kurias reikia žinoti iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas stovi prie sienos su priduotu „STOP“ ženklu. Nėra tobulo būdo, bet jeigu pasirūpinsite dokumentais, tinkamai supakuosite ir pasirūpinsite draudimu, kelionė turėtų būti be didelių nervingų situacijų (nors visada gali atsitikti kažkas netikėto, kaip sakau – čia gyvenimas). Sėkmės keliuose ir stenkitės ne taupyti ant visko, nes vėliau gali tekę brangiai atsipirkti.