Baldų pervežimo logistikos planavimas kraustantis į Vokietiją: kas tikrai svarbu, o kas ne

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir tiek pat mačiau įvairiausių situacijų – nuo idealiai sutvarkytų konteineriukų iki visiško chaoso, kai sofa neįeina pro duris. Tiesą sakant, baldų pervežimo logistikos planavimas kraustantis į Vokietiją yra tas dalykas, kuris atrodo paprastas tik tol, kol nepalikote Lietuvos ribų. Vokietija arti, tačiau jų tvarka ir reikalavimai gali paveikti jūsų nervus stipriau nei blogas kelių dangos ruožas netoli Marijampolės. Čia nebūtina būti ekspertui, bet reikia žinoti keletą esminių dalykų, kad nereikėtų mokėti dvigubai ar laukti savaitę prie uždarų vartų. Štai trumpai ir be aferų, kaip tai veikia iš vidaus.

Dokumentų šlamštas ir biurokratija

Ar man tikrai reikia inventoriaus sąrašo, jei vežu tik kelis dėžutes?

Žinoma, galite važiuoti ir be jo, jei norite praleisti pusę dienos prie sienos su muitininku, aiškindami, kas yra senoji mamų duona. Inventoriaus sąrašas tai ne formalumas, o jūsų draugas. Jis turi būti bent jau apytikslis – parašykite, ką vežiate: „2 lovos, 1 stalas, 10 dėžių su drabužiais“ (geriau angliškai ar vokiškai, jei mokate). Be to, įsivaizduokite situaciją: vairuotojas važiuoja per Lenkiją, sustoja tikrinimui, o pas jį – maišelis su vaistais be recepto. Gali būti nemalonu. Sąrašas išspręs pusę problemų.

Kokie dokumentai yra būtini, kad vokiečiau nepristotų ant galvos?

Pagrindinis dalykas yra CMR konosamentas – tai dokumentas, kurį duoda pervežėjas. Jame turi būti nurodytas siuntos tūris, svoris ir adresas. Taip pat pasirašyta sutartis su pervežėju. Jei vežate brangius daiktus, reikėtų turėti jų vertinimo aktą. O jeigu vežate darbo įrankius? Tada gali tekti mokėti PVM, jei esate įmonė. Aš čia ne teisininkas, bet per tiek metų daug kartų matęs, kad trūkstamas popierius gali sustabdyti sunkvežimį pasienyje.

Ar turiu deklaruoti išvežamą turtą Lietuvoje?

Dažnai žmonės pamiršta, kad išvykstant iš šalies ne visada reikia deklaruoti, bet jei steigiate atstovybę arba pakeičiate gyvenamąją vietą oficialiai, tai verta padaryti. Vokiečiai dažnai prašo „Ausländische Steuer-Nummer“ pažymėjimo. Nekančiu tų formų, bet be jų vėliau gali kilti rūpesčių su mokesčiais, jei apsigyvensite Miunchene ir tapsite rezidentu. Geriau klauskite savo buhalterio, aš tik sakau, kaip dažnai būna.

Kas daryti, jei neturiu visiškai adreso Vokietijoje dar?

Tai klasika. Žmonės sako: „Važiuoju į Berlyną, adresą parasysiu vėliau.“ Negali taip daryti. CMR dokumentas turi turėti galutinę adresą. Bent jau kurjerų terminalo adresą arba draugo namus reikia nurodyti. Vieniems klientams tekdavo iškrauti baldus į sandėlį Frankfurte, nes jie dar nebuvo suradę buto. Tai papildomi kaštai – sandėliavimas nėra pigus. Planuokite iš anksto, kitaip baldų pervežimo logistikos planavimas kraustantis į Vokietiją taps kur kas brangesnis dėl jūsų nenuominatės.

Pakavimo nightmare’as: kaip ne susprogti

Ar verta pirkti brangias dėžes iš pervežėjo?

Sąžiningai? Jei turite pinigų – pirkti. Jei norite taupyti – eikite į statybų prekybą ir nusipirkite „Bauspar“ dėžių (tokios storos, penkių sluoksnių). Skirtumas didelis. Brangios dėžės yra stipresnės, bet ar tikrai jums reikia, kad dėžė atlaikytų vairuotojo užmigimą? Dažniausiai žmonės perka per daug dėžių, kurių nepanaudoja. Pats geriausias būdas – gauti jas nemokamai iš parduotuvių, tik tikrinti, kad jos būtų sausos. Bet veltui išleidžia pinigus už spalvotus dėžių rinkinius, kurie suyra po dviejų smūgių.

Kaip supakuoti indus, kad jie nenukristų?

Naudokite popieriaus servetėles ir senas laikraščius. O, atsiprašau, neseniai matyau, kad viena klientė indus apvyniojo į drabužius – protinga, bet drabužiai tuomet susibraižo. Geriausiai veikia burbuliukų plėvelė (bubble wrap). Nereikia gailėtis. Stiklinių taurių keliamasis kambarys – tai viena dažniausiai laužomų vietų. Padėkite jas vertikaliai, ne horizontaliai, tarpumus užpildykite skudurėliais. Ir nepamirškite pažymėti: „SUBRITYLIAI“.

Ar reikia išsirinkti baldus prieš vežant?

Aš visada sakau – išsirinkti viską, kas išsirinkti galima. Nuo stalinių kojų, durų, veidrodžių. Vokietijos namuose dažnai būna siauri koridoriai, ypatingai senosiuose pastatuose. Prieš metus turėjome situaciją, kai didelės spintos neįėjo į trečią aukštą, nes liftas buvo per mažas. Teko išardyti spintą kieme (vokiškas oras nebuvo malonus). Išardymas taupo vietą sunkvežimyje ir sumažina pažeidimo riziką.

Kas su pianinu arba dideliu saferiu?

Tai jau nebe paprastas baldų pervežimo logistikos planavimas, o speciali operacija. Pianinas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir įrangos (juostos, kėdės). Saferis? Tai visai kita istorija – jis sveria toną. Jei bandysite jį perkelti su dviem draugais, gali susižaloti nugarą. Būtinai praneškite apie tai iš anksto. Vieniems klientams teko samdyti autokraną, nes saferis neįėjo į butą pro langą (taip, pro langą tekdama įnešti). Nekančiu tų saferių, jie visada sukuria problemų.

Kainodaros paslaptys ir kur pinigai dingsta

Kodėl kaina nuvažiuoja tiesiog į dangų?

Kuro kainos, mokesčiai už vairuotojo darbo laiką, užtarnauto atlyginimas. Vokietijoje lengvųjų automobilių kelių mokesčiai (Maut) yra dideli. Be to, jei reikia iškrauti centriniame Miunchene, ten galioja apribojimai sunkvežimiams (Umweltzone). Tenka samdyti mažesnę mašiną „paskutiniam myliui“. Tai visiškai keičia baldų pervežimo logistikos planavimas kraustantis į Vokietiją biudžetą. Ir nepamirškite, kad vokiškų atostogų metis kainos šuoliais aukštyn.

Ar pigu pervežti savo nuomota mašina?

Teoriškai – taip. Praktiškai? Jūs turite vairuotojo pažymėjimą (kategorija C jei sunkvežimis), o jei bėda – normalų vairuotojo pažymėjimą. Jei nuomosit „Gazelle“ ar panašų furgoną, tai atrodo lengva. Bet ar jūs žinote, kaip užsegti krovinią, kad jis neiškritų posūkyje? Ar turite draudimą? Dažnai žmonės taupo ant pervežėjo, o paskui moka už remontą po avarijos arba už stuburo operaciją. Geriau pasamdyti profesionalą, bent jau daliai kelio.

Kas yra „Ex Works“ ir kodėl aš juo nebesinaudoju?

„Ex Works“ reiškia, kad pirkėjas pasiima prekę iš sandėlio, kitaip tariant, jūs viską uždėjote ant savo pečių. Nerekomendauju to daryti, jei nežinotę tikslios vietos. Geriau sutarti „FRANKO“ (pristatymą iki durų). Taip jūs žinote tikslią kainą. Kai sakau „FRANKO“, turiu omeny, kad pervežėjas ima visą atsakomybę nuo to momento, kai pakrauna. Nors paskui vis tiek būna ginčų, kas sulaužo koją nuo krėslo pakraunimo metu.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Žinoma, visur yra. Už pakavimo medžiagas (jei perku juos), už ilgesnį laukimą (jei vairuotojas laukia 2 valandas, kol jūs ieškote raktų), už liftą (jei jį reikia užblokuoti). Vokiški namai dažnai reikalauja depozito už liftų apsaugą (matų kilimėliai, apsauginės lentos). Tai papildomi 50–100 eurų, apie kuriuos niekas nesako iš karto, kol neatranda įbrėžimų grindinėje.

Vokietijos specifika: kodėl ji kita?

Ar visi vokiečiai tiesiog taip griežti dėl tvarkos?

Ne visi, bet dauguma. Ypatingai kaimo vietovėse arba senosiuose kvartaluose. Vieną kartą mums teko iškrauti baldus gatvėje, nes kaimynas paragino vokiečių policiją, kad mūsų sunkvežimis užstoja važiuojamąją dalį, nors mes stovėjome tik penkias minutes. Vokietija – tai taisyklių šalis. Baldų pervežimo logistikos planavimas čia turi būti subtilus. Reikia leisti informaciją kaimynams iš anksto, jei galvojat, kad trukdysite.

Kaip su parkavimu miestuose?

Parkavimas yra košmaras. Berlyne ar Hamburge vieta neįmanoma rasti be leidimo. Būtinai reikia iš anksto gauti leidimą (Halteverbot oder Umzugsgenehmigung) iš vietinės savivaldybės (Ordnungsamt). Tai užtrunka kelias savaites. Jei nuvažiuosite be leidimo, gausite baudą, o mašina gali būti nutempta. Mano patirtis: vienas klientas taip ir nebegavo to leidimo, tad teko vežti dėžes per pusę miesto su rankomis.

Ar tikrai reikia segreguoti šiukšles Vokietijoje iškart?

Taip, vokiečiai šiukšles segreguoja net sapnuose. Negalite tiesiog mesti viso į vieną krūvą. Stiklas, popierius, biologiniai atliekos, plastikas – viskas turi eiti į skirtingus konteinerius. Jei pervežėjas padės jums išpakuoti ir išmes šiukšles, jis gali būti baudžiamas, jei padarys klaidą. Labiausiai erzina, kai klientas liepia „mesti viską čia“, o paskui kviečia savo kaimynus su šakėmis.

Kuo skiriasi pervežimas į Rytus nuo Vakarų Vokietijos?

Rytuose keliai gali būti šiek tiek blogesni, nors pastaruoju metu jie gerai sutvarkyti. Skirtumas daugiau mentalinis. Vakarų Vokietijoje (pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija) žmonės yra labiau įpratę su tarptautiniais pervežimais, ten daugiau lietuvių vežėjų. Rytuose (Saksija, Brandenburgas) gali būti daugiau įtarumo. Bet techniniu požiūriu, sunkvežimiai ten važinėja be problemų.

Kelionės eiga ir problemos kelyje

Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Vokietiją?

Priklausomai nuo vietos. Iki Berlyno – apie 10–12 valandų vairavimo su poilsiais. Iki Miuncheno – jau 14–15 valandų. Atsiminkite, kad vairuotojas turi laikytis poilsio režimo (tachografas). Jis negali važiuoti 20 valandų iš eilės, nors kai kurie norėtų. Todėl baldų pervežimo logistikos planavimas turi įtraukti naktį. Dažnai reikia numatyti nakvynę vairuotojui, jei tai ilgesnis maršrutas.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Bet įvyksta. Variklio gedimas, padangų plyšimas. Tada reikia skubiai organizuoti perkrovą į kitą mašiną. Paprastai didelės kompanijos turi draudimą, kuris tai dengia, bet laikas prarandamas. Kartais klientas klausia: „Kada atvyksite?“ O aš žinau, kad jo baldai stovi kažkur prie Kauno, o vairuotojas laukia vilkiko. Tai nervuina, bet su tuo kova sunku.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma kompanijų to nedaro dėl draudimo (neleidžiama keleivių krovininiuose automobiliuose). Bet jei susitarti su mažesniu vežėju, kartais įmanoma. Tačiau tada jūs turite būti pasiruošę praleisti dieną sėdint mašinoje, valgydami šiltus sumuštinius degalinėse. Nėra taip jau smagu, kaip atrodo filme. Ir vairuotojus tai nervina – jie nori važiuoti ramiai, o ne kalbėti apie orą.

Kodėl vokiečių policija sustabdo lietuviškus sunkvežimus?

Profiling’as. Deja, bet taip yra. Jei mašina sena, nešvari, arba vairuotojas atrodo pavargęs, jie sustos. Patikrins tachografą, krovinio fiksavimo dirželius. Jei viskas tvarkoje, paleis. Jei ne – baudos didelės. Vieną kartą mums teko mokėti už tai, kad neteisingai pririšome pianiną (faktiškai jis buvo uždengtas, bet ne pritvirtintas prie sienos). Mokėjome 150 eurų.

Išvada

Viskas su baldų pervežimo logistikos planavimu kraustantis į Vokietiją atrodo sudėtinga tik tuo metu, kai bandote viską daryti paskutinę minutę. Jei pasiruošiate iš anksto, turite dokumentus, supakuotus daiktus ir suderintą kainą, tai tampa tiesiog darbu. Žinoma, visada gali kažką nutikt – sugesti ratai arba dingstantys raktai, bet nuo to niekur nepabėgsite. Svarbiausia – rasti patikimą žmogų, kuris nebe pirmą kartą važinėja į Vokietiją ir žino, kur yra geri kebabai prieš Berlyną. Sėkmės ir kantrybės, jums jos prireiks.