Baldų pervežimo į Vokietiją proceso ypatybės: patyrusio/dispačerio žinios

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir stengiuosi net nebūti toks niūrus, bet kartais pavirstu. Žmonės dažnai klausia apie baldų pervežimo į Vokietiją proceso ypatybės tik tada, kai jau bėda, o reikėjo anksčiau pasiskambinti iš anksto. Vėluoti mokėti, nežinoti, kad sekmadieniais Vokietijoje viskas sustoja, arba viltis, kad sena sofa patenka į liftą – tokių istorijų girdėjau daug. Čia nėra jokia fantastika, tiesiog paprastas logistika, kurioje viena klaida gali brangiai kainuoti. Sakau visada: geriau 10 kartų paklausti negu vieną kartą nulydėti šypseną vairuotojui, kuris negali įvažiuoti į gatvę dėl „Želdynų“ apsaugos juostos.

Štai tokios gi yra tos pačios baldų pervežimo į Vokietiją proceso ypatybės. Būtina suprasti, kad Vokietija – tai tvarka ir biurokratija. Jei nesate pasiruošę, gali būti nemalonumų. Rašysiu tai, kas iš tikrųjų verta dėmesio, be jokių gražių frazelių, kaip ir kalbėčiau su draugu prie alaus.

Dokumentai ir muitinės reikalavimai (ir kodėl visi juos bijo)

Ar man tikrai reikia TIR dokumento?

Dažnai klientai sako: „O mane vairuotojas gądina su tuo TIR“ tiesiog jis nenori užsidirbti bėdų. TIR reikia tik tada, jei keliaujate tarptautiniais keliais su nenurodyta preke, bet mūsų atveju – tai pervežimas iš A į B. Jeigu turite sąskaitas už baldus, tai dažniausiai užtenka paprasto važiavimo dokumento su kroviniu. Muitinė Vokietijoje dabar daugmaž laisva, jei nešate komercinę siuntą dideliais kiekiais, tačiau tikrintojai mėgsta sustabdyti lietuvus. Geriau turėti tvarkingą CMR sąskaitą.

Kas tiek dėl „pervedimo“ dokumentų?

Privalote turėti krovinių manifestą arba pakavimo sąrašą. Vokietijos pareigūnai labai mėgsta, kai viskas užrašyta. Jei ne, gali tekti atidaryti visą furgoną ir rodyti kiekvieną stalą. Nenusimėginkite tokio vaizdo, ypač kai lauke -5 ir lyja. Tiesiog duokite vairuotojui sąrašą, kur parašyta „spinta“ ir ne „šlamštas“.

Ar galiu vežti naudotus daiktus be muitinės?

Jei vežate savo daiktus į naują gyvenamąją vietą, tai dažniausiai nėra mokesčių. Yra tokių atvejų, kai žmonės važiuoja gyventi ir veža visą butą. Tarkime, jei daiktai naudoti ir jums priklauso ilgiau nei 6 mėnesius, tai nėra importas. Čia būtų viena iš svarbesnių baldų pervežimo į Vokietiją proceso ypatybų – skirti tarp asmeninio turto ir prekės. Vieną kartą teko matyti, kaip vaikinai vežė dešimtis naujų sofacų, bandydami tai pateisinti kaip „dovanas draugams“ – nuo to daug nebuvo gero.

Jei neturiu sąskaitos faktūros, kas bus?

Tuomet gali būti problema. Muitinė gali nustatyti savo verte. Pavyzdžiui, atvežau seną tėvo komodą, kurio nėra kur nupirkti. Mums teko parašyti paprastą pažymą, kad tai asmeninis daiktas. Buvo įdomu, nes pareigūnas tiesiog žiūrėjo į tą komodą ir klausinėjo: „Kiek tai kainavo?“. Atsakiau: „Jausmas brangus“. (Čia šiaip juokauju, bet iš tiesų reikėjo įvertinti pagal panašių prekių kainas).

Ar reikia deklaruoti elektroninius prietaisus?

Taip, jei jų daug. Vienas kompiuteris ar telefonas – tai ok. Bet jei vežate 5 nešiojamus kompiuterius, tai jau gali atrodyti kaip verslas. Vokietijai svarbu, kad nebūtų prekybos. Asmeninis naudojimas leidžiamas, bet vienas klientas bandė įvežti 5 televizorius sakdamas, kad „dovanoja broliams“. Neklauso.

Kas ta „Ummeldung“ ir kodėl vairuotojai apie tai kalba?

Tai tiesiog registracija mieste. Klientai dažnai painioja tai su pervežimu. Vairuotojui tai nereikalingas, bet jums, kai atvažiuosite, reikės. Sakau tai todėl, kad kartais vairuotojai klauso, ar jūs jau užsiregistravę, kad žinotų, ar tai galioja kaip privatus pervežimas. Nebūtinai taisyklingai klauso, bet mintis aiški.

Kainodaros ir papildomi išlaidos (kur dingsta pinigai)

Kodėl kaina pasikeitė, kai jau susitarėme?

Tai vienas dažniausių klausimų. Atsakymas paprastas: kuro kainos ir keliai. Vokietijoje didžiuliai mokesčiai už kelių naudojimą (Maut). Jeigu pirmiau susitarėme be to, o vėliau pasirodo, kad reikia važiuoti aplinkkeliais, kainuoja brangiau. Arba jeigu reikia darbininkų pusėje – tai papildomas mokestis. Negaliu užtikrinti kainos, jei neįvertinu visų detalių. (Čia turiu omenyje, kad jei tu pats padėsi įkelti, pigiau, jei ne – mokėk už rankas).

Ar brangiau vežti į Miuncheną nei į Berlyną?

Paprastai taip, bet viskas priklauso nuo maršruto. Į Berlyną daugiau eina vilkikų, todėl galima rasti pigiau grįžtančią transportą. O į gilesnį Bavarijos kaimą gali tekti važiuoti šimtus kilometrų tuščią. Tai viena tų baldų pervežimo į Vokietiją proceso ypatybių, kurios dažnai stebina klientus – geografija tiesiog veikia.

Kas yra „mokestis už leidimą“?

Kai kurie miestai ar privatūs objektai reikalauja specialaus leidimo sunkvežimiams važiuoti. Pavyzdžiui, jei gyvenate senamiestyje, ten galima važiuoti tik iki 3.5 tonos. Jeigu turime didelį sunkvežimį, tenka įrengti specialią kelio uždangą arba gauti leidimą. Už tai reikia sumokėti, ne kartą teko mokėti po 50-100 eurų tiesiog už tai, kad galima įvažiuoti prie namo.

Ar tikrai reikia mokėti už iškrovimą jei aš pats galiu?

Jei gali – nedaryk to. Vokietai yra labai sąžiningi (kartais per) ir laiko laiką. Jeigu pasirūpinsite savo rankomis, sutaupysite nemažai. Bet prisiminkite, jei sužeisite nugarą, dėl ko neatsakingi mes. Vienas klientas Vilniuje sakė, kad įvežs pats, o kai atvažiavome į Vokietiją, jo nugarą užglostė. Teko skubiai ieškoti vietinių „stebuklingųjų“ už didelius pinigus.

Kiek laiko užtrunka skaičiuoti kainą?

Galiu padaryti per 5 minutes, jei turite visus duomenis. Bet jei nežinote, kiek yra kubinių metrų, aš galiu tik spėlioti. Spėjimas brangiai kainuoja. Geriau nufotografuokite viską ir atsiųskite. Aš geriau pamatysiu akimi. Taip pat, klausinėju, ar reikia išmontuoti baldus. Jei reikia – darbas brangesnis.

Kodėl kai kurios firmos taip pigios?

Nes jos nerizikuoja. Jie gali surinkti 4 klientus į vieną furgoną. Tai vadinama „suvestinėmis siuntomis“. Tada jūsų baldai gali važiuoti per visas Vokietiją, kol nukeliauja iki jūsų. Jei kaina skamba per gera, tikrinkite, ar tai nebus „autobuso“ principle. Ypač pasiduoda pagundai studentai, kurie nori už 200 eurų nuvežti viską – nežinau, kaip jie tai daro, bet dažnai pasibaigia teismuose.

Pakavimas ir baldų apsauga (kaip nesulaužyti ko nors)

Ar jūs duodate dėžes?

Dėžes mes neįsivažiuojame, nes jos užima daug vietos. Rekomenduoju nusipirkti parduotuvėje arba pasiimti iš parduotuvių (klausykite darbuotojų, jie dažnai išmeta). Kartais vairuotojai turi kelias dėžes, bet tai retas atvejis. Užpakalinėje dalyje gali būt kokių senų, bet nebeliekitės.

Kuo geriau uždengti sofą?

Pakuoklės (stretch plėvelė) turi užtekti. Paprastai darome 3-4 sluoksnius. Taip pat naudojame storas kartono plokštes, kad nebraižytų kampų. Būna, kad klientas pats užklijuoja lipdukus „Kruopščiai“, o viduje laužo kojas. Tai nėra mūsų kaltė. (Gal būt turėčiau pasakyti – atsakomybė).

Ar reikia išmontuoti spintą?

Didesnes spintas reikia išmontuoti. Jeigu neperėja per duris ar neįkelia į liftą, važiuoti per langą nebus. Vokietijose daug namų su siaurais laiptais, ypač senamiestyje. Geriau išsukti 4 varžtus nei laukti, kol kaimynai šauks policiją dėl triukšmo.

Kaip elgtis su stiklinėmis vitrinomis?

Štai čia reikia bijoti. Stiklas – tai labiausiai pažeidžiama dalis. Reikia tvirtai užfiksuoti, kad jis nejudėtų. Naudokime putų polistireną. Žinoma, jeigu vitrina yra sena ir jos klijai jau silpni, ji gali sulūžti nuo vibracijos furgone. Čia niekas nepadės. Turime pasirašyti atsakomybę, kad ne mes sulaužėme.

Ar saugu vežti matuotus daiktus?

Matuoti daiktai (pavyzdžiui, audrinės sofos) yra kapšliniai. Jas reikia labai gerai supakuoti, kad nešliužtų. Kartais klijuojame juos su dėžėmis. Vokietijoje ypač griežtai žiūri į drabužių siuntimas, jei jos nešvarios – gali būti bauda už sanitarinių taisyklių pažeidimą. Bet tai labiau cenzūra, šiaip vežame nenuostabu.

Galiu padėti į furgoną savo daiktus (dviračius ir t.t.)?

Jeigu yra vietos, kodėl ne? Bet tarkime tiesiai: jeigu įsidėsite dviračį ant sofos, gali likti rėmų antimas. Geriau dviračius padėti atskirai, uždengti juos. Vienas kartą klientas įkišo žirklės į kuprinę, kuria neatsargiai užmečia ant odinės sofa... Na, teko atsiprašyti. Dabar viską tikriname.

Kelionės eiga ir vairuotojai (kas vyksta kelyje)

Kodėl reikalaujate, kad aš būčiau adresu?

Todėl, kad vairuotojas negali laukti valandą prie namų, kol jums važiuoja iš darbo. Laikas – tai pinigai. Be to, Vokietijoje tiesiog taip palikti sunkvežimį gatvėje neleidžiama, gali atvažiuoti policija. Mums reikia tikslaus adreso ir telefono numerio, kad susisiektume, kai esame arti.

Ar vairuotojas su manim kalbės lietuviškai?

Daugeliu atvejų taip, nes dauguma mūsų vairuotojų lietuviai. Tačiau esą ir vokiečių, ir ukrainiečių. Jeigu jums svarbu kalbėti, pasakykite iš anksto. Aš stengiuosi siųsti tuos, kurie bent šiek tiek supranta lietuviškai, kad nebūtų nesusipratimų.

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigo sienoje?

(Čia tikrai buvo atveju). Vokiški kaimai turi siaurus kelius. Kartais teks iškrauti dalį krovinio į mažesnę mašiną (shuttle). Tai papildomai kainuoja, bet kitaip nepavyks. Negaliu užtikrinti, kad 18 metrų vilkikas įvažiuos į jūsų kiemą, jei ten yra želdynas.

Ar galima važiuoti sekmadienį?

Vokietijoje sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tai įstatymas. Jeigu norite, kad atvyktų sekmadienį, reikia specialaus leidimo, kuris labai brangus. Geriau planuokite atvykimą penktadienį arba šeštadienį (ryte, iki 22:00, tačiau čia jau sudėtingiau). Vairuotojui teilsės laukti.

Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus iki Frankfurto?

Paprastai 18-20 valandų vairavimo su pailginimais. Tačiau reikia atsižvelgti į poilsio laikus (tachografas). Vairuotojas negali vairuoti 4,5 valandas be pertraukos. Taip pat, Lenkijos keliau gali būt užstrigę. Nedarykite iš to didelės dramų, jeigu atvyksta valanda vėliau. Saugumas svarbiau.

Kas yra tachografas?

Tai įrenginys, kuris fiksuoja vairuotojo darbo laiką. Jis negali jį suklastoti. Jeigu jis pasiekė savo ribą, jis privalo sustoti. Vos tik vienas klientas bandė mums mokėti, kad vairuotojas neleistų ir važiuotų toliau. Atsakiau: „Mokėk baudą policijai, o ne mums“. Tai neįmanoma legaliai.

Ar galiu su savimi važiuoti keleiviu?

Techniškai taip, jeigu yra vietos. Tačiau tai komercinis transportas, o ne taksi. Negarantuojame patogumų. O ir draudimas neleidžia vežti keleivių be specialaus leidimo (kaip pervežėjų), tačiau mūsų atveju tai dažnai „susitarimo“ reikalas. Tik gerai pagalvokite, ar norite praleisti 20 valandų su nežinomu vairuotoju.

Specifinės situacijos ir problemos (realus gyvenimas)

Kas daryti, jei baldai buvo sulaužyti iškraunant?

Pirmiausia, nedarykite skandalo ten pat. Pasirašykite pastabą į CMR sąskaitą. Parašykite: „laužta koja, įbrėžimas“. Tuomet susisiekite su mumis ir mes pradėsime draudimo procesą. Jeigu pastabos nėra, draudimo kompanija pasakys, kad atvyko sveiki. Žinau, tai paprasčiau sakyt negu padaryt emociškai, bet būtina.

Kodėl negalima vežti degiųjų medžiagų?

Benzinas, aerozoliai, dažai – tai pavojingi kroviniai. Vokietija turi griežtas taisykles. Jeigu sprogs furgone, ne tik baldai sudegs, bet ir gausite didžiulę baudą ir baudžiamojąją bylą. Vieną kartą gavome siuntą su pilna dėže senų dažų – turėjome ją palikti pasirūpinti klientui savarankiškai.

Ar privalote išvežti pakuojimo atliekas?

Įprastai ne. Mes atvežame ir iškrauname. Pakuojimą (dėžes, plėvelę) galime užsiduoti atgal į furgoną tik jeigu yra vietos. Jeigu jums nereikia, mes dažniausiai išmesime į artimiausią konteinerį. Jokios problemos, jeigu paprašote, tačiau didelius kiekius neįsivažiuojame vežti atgal į Lietuvą – tai prarasime pinigus.

Kaip elgtis, jei įsivažiavote į „Umweltzone“?

Vokietijos miestuose yra žaliosios zonos, kur galima važiuoti tik su ekologišku transportu. Mūsų vilkikai turi reikiamas korteles, o jeigu nuomate savo furgoną (iki 3.5t) – patikrinkite, ar ten yra žalia kortelė. Bauda už neteisingą zoną nuo 80 eurų.

Kas daryti, jei raktų niekas neduoda?

Buvo atveju, kai klientas atvyko į adresą, o raktų nebuvo – notaras vėlavo. Vairuotojas laukė 4 valandas. Tas laikas buvo apmokėtas kaip laukimo mokestis (40 EUR/val). Negaliu nieko padaryti, tai realios išlaidos. Geriau derėkitės su notarais iš anksto.

Ar galiu pervesti pinigus vairuotojui?

Geriau ne. Mokėkite į sąskaitą. Jei davėte grynaisiais ir ką nors praradote, nebus įrodymų. Vienas klientas davė 300 eurų avansą į rankas, o vairuotojas išvažiavo ir „nieko nepriminė“. (Na, šįkart tai nepagrįsta, bet geriau saugu). Mums svarbu, kad viskas būtų fiksuota.

Ar atvežate į aukštus namus be lifto?

Taip, bet tai kainuoja. Kiekvienas aukštas rankomis – darbo valanda. Įsivaizduokite, kad nešinėte šaldytuvą į 4 aukštą be lifto per siaurus laiptus. Tai sunkus darbas. Vokietijos daugiabučiuose dažnai lifto laukia eilės, tenka laukti kartu su kaimynais.

Kokios sąlygos grąžinimo?

Jei atšaukiate kelionę prieš kelias dienas, grąžinsime avansą be užstato. Jeigu atvykome į vietą ir jums nereikia – turite sumokėti už pilną važiavimą. Tai įprasta praktika. Kuras ir laikas niekur nedings.

Pabaigos pastabos ir išvados

Apibendrinant, baldų pervežimo į Vokietiją proceso ypatybės nėra tokios sunkios, jeigu žinai, ko tikėtis. Raktas yra komunikacija. Nebijokite klausti vairuotojo, nes jis dažniausiai žino geriau, kas vyksta kelyje. Ir svarbiausia – nesileiskite į emocijas, kai kažkas nutinka. Būna, kad vėluoja dėl techninių gedimų, arba sugenda vilkikas Tokijuje (na, ne Tokijuje, o kažkur Lenkijoje, bet jaučiasi taip toli).

Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti nusižeminimų ir sutaupyti nervų. Gerai pasiruoškite dokumentus, supakuokite brangius daiktus ir būkite kantrūs. Sekmės persikraustyme!=