Baldų pervežimo į Vokietiją mikroautobusu komercinės kainos

Šiandien svarstysime būtent tą dalyką, kurį visiems numalšina – kainą. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena: nėra vienos lentelės, kurią galima paduoti kiekvienam klientui. Baldų pervežimo į Vokietiją mikroautobusu komercinės kainos kinta kaip oras – darbo dieną gali būti viena, o šeštadienį ar svyruojant eurui ir durklui – visai kita. Dažnai žmonės skambina ir klausia paprastai: „kiek kainuoja kubilas?“, tačiau realybėje viskas yra daug sudėtingesnė. Čia ne tik apie degalus, čia apie vairuotojo laiką, Vokietijos kelius, „Maut“ mokesčius ir tai, kas nutinka, kai klientas pats netiksliai sužino, kiek turi daiktų. Tad žiūrėkime, kaip tai atrodo iš vidaus.

Kaip iš viso susiformuoja ta kaina ir kas daro įtaką

Patyręs ekspertas sakys, kad komercinis tarifas susideda iš šimto dalykų, nors klientui atrodo, kad tėra kelias eilutes. Čia svarbu suprasti, kad kai sakome „baldų pervežimo į Vokietiją kaina“, mes kalbame apie visą procesą nui Jūsų kiemo iki vokiško namo vartų.

Kaip susiskaičiuojama baldų pervežimo į Vokietiją mikroautobuso kaina pagal tūrį?

Viskas dažniausiai remiasi ta mėgėjiška „kubilų“ sistema, bet profesonaliai mes žiūrime į krosnevio (erdvės) išnaudojimą. Jeigu turime 3,5 tonų mikroautobusą, ten telpa apie 18-20 kubinių metrų, bet negi kiekvienas klientas juos užpildo? Ne. Taigi, baldų pervežimo į Vokietiją mikroautobusu kaina yra fiksuojama arba už vietą metrais (pavyzdžiui, 1 kubas – X sumą), arba už vietą užmetralinės sienelės. Tarkime, vežate tik sofą ir dvi spintas – tai imsime ne visą mikroautobusą, o dalį, ir skaičiuosime proporcingai.

Ar brangiau vežti mikroautobusu nei sunkvežimiu?

Sunku pasakyti tiesiogiai, tačiau mažesnės transporto priemonės turi savų niuansų. Sunkvežimiui reikia daugiau daiktų, kad būtų užpildytas, o čia – mikroautobuso privalumas yra greitumas ir manevringumas mieste. Tačiau jeigu lyginsime vieną kubą, tai mikroautobusu gali būti brangiau, nes degalų sąnaudos vienam metrui yra didesnes nei milžiniškame vagonėlyje. Bet vėlgi, jeigu Jums reikia greito pristatymo į Berlyno centrą, kur sunkvežimiu važiuoti neleidžiama – mikroautobusias nugalės.

Kiek vidutiniškai būtų gali kainuoti kelionė į Vokietiją?

Nečiau šiandien ryte žiūrėjau dienoraštį ir matėjau, kad kelionių į Vokietiją kainos šokinėja. Jeigu imame labai vidutinius skaičius (neparašysiu tiksliai, nes kas dieną keičiasi), tai už pilną mikroautobuso užsakymą į artimesnę Vokietijos dalį, pavyzdžiui, Berlyną ar Hamburgą, galima turėti omenyje sumas nuo 600 iki 900 eurų. Tiesa, tai už visą mašiną. O jeigu tai dalinis krovinys, tada skaičiuokite po 40-60 eurų už kubą, priklausomai nuo to, ar labiau į pietus ar šiaurę važiuojame.

Ar į kainą įeina vairuotojo darbas ir krovimas?

Čia visada yra pagrindinis vartotojas (kontroversija). Komercinės kainos paprastai yra už transportą, t. y. už tai, kad vairuotojas atvažiuoja, įkrauna (jeigu jis vienas, gali padėti, bet ne įsipareigojęs), nuveža ir iškrauna. Tačiau jeigu reikia kompleksinio paslaugos – įrengti keltuvus, nešti daiktus nuo penkto aukšto be lifto – tai papildomai mokama. Vairuotojas yra vairuotojas, ne kelininkas, nors dažnai jie padeda tiesiog iš geranoriškumo, kai neduoda pinigų.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių Vokietijoje?

Aišku, keliaujant pro Lenkiją reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis (vinjetės), o patioje Vokietijoje – „Maut“ mokesčius sunkvežimiams ir kur kas didesniems mikroautobusams. Jeigu mikroautobuso masė viršija 2,8 tonos (kaip dauguma krovininių), tenka mokėti šiuos mokesčius už kiekvieną kilometrą. Tai įkainojama į galutinę sąskaitą. Taip pat reikia nepamiršti, kad Vokietijoje griežtai tikrinamas greičio ribojimas, o baudos tuos iš kitų šalių gali būti tikros (ir aukštos), o tai gali užklupti ir mus.

Ar degalų kaina turi didelės įtakos galutinei sumai?

Žinoma, turi. Kai degalai brangsta, mes negalime tiesiog taip pat važiuoti ir prarasti pinigus. Kartais nutinka taip, kad užsakovui sutariant kainą, po savaitės degalai pakyla 10 centų, ir mums tenka derėtis dėl korekcijos, arba (dažniau) imti riziką į save. dabar degalų kaina nėra tokia kaip buvo prieš metus... nebežinau tiksliai kokia dabar, bet tikrai ne mažesnė.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau už kitas?

Tas tas klausimas, ką klausiate dažniausiai. Paprasta: pigu – reiškia, kad kažką trūksta. Gali būti, kad jie nereglamentuoja transporto, vairuotojas vairuoja 12 valandų be pertraukos (kas nelegalu), arba jie neturi draudimo. Gerai žinau keletą „garbės tarnybų“, kurios važiuoja be svarbių dokumentų, tačiau kainuoja pus mažiau. Ar verta taupyti ant savo baldų? Mano nuomone – ne.

Maršrutai, miestai ir įvairovė Vokietijoje

Vokietija didelė, ir ten įsivažiuoti į vieną vietą ne tas kas į kitą. Komercinės kainos smarkiai priklauso nuo to, ar važiuojame į Bremerhaveną, ar į Miuncheną.

Ar brangesnis pervežimas į pietinę Vokietiją (Miunchenas, Štutgartas)?

Taip, tikrai. Pietinė dalis toliau, vairuotojui tenka daugiau laiko praleisti kelyje, o jis turi miegoti ir pailsėti. Pavasario atostogų metu arba žiemą ten vargsta su orais (sniegas Alpėse), o tai viskas sulėtina. Be to, Vokietijos pietuose daugiau kalnų kelių, kur mikroautobusas eina lėčiau ir su didesniu degalų suvartojimu. Taigi, kainos ten gali būti net 20-30 proc. aukštesnės nei už važiavimą į Vakarų berlyną.

O kas su toliais rytų padangės miestais, kaip Dresdenas ar Leipcigas?

Dresdenas ar Leipcigas gali būti gana patogūs, jeigu važiuojame per Lenkiją, Wroclavo pusiaukryptis. Tačiau Lenkijos keliais, kaip visi žinome, yra... ganėtinai specifiškos būklės (nors gerinasi). Jeigu ten kliudo eismas arba žiemos sąlygos, vairuotojas praras valandas. Tačiau geografiškai tai ne toli kaip Miunchenas, todėl ir kaina paprastai jausis draugiškesnė, lyginant su giliais Vakarais.

Į kokius Vokietijos miestus važiujame dažniausiai?

Didžiausias srautas eina į industrijos centrus – tai Berlynas, Hamburgas, Miunchenas, Diuseldorfas, Kelnas. Čia daug lietuvių dirba arba gyvena, todėl baldų pervežimo į Vokietiją kainos šiems maršrutams yra „pasitariantės“. Kiekvienas vairuotojas jau turi savo „mėgstamus“ viešbučius ar degalines šiuose maršrutuose, todėl viskas vyksta greičiau.

O kaip su mažais miesteliais, kaimais? Kaina tokia pati?

Jei miestelis yra toli nuo pagrindinio autostrados (A1, A2, A9), tai gali kainuoti. Jeigu vairuotojas turi nukrypti 50 kilometrų į šiaurę nuo Berlyno į kąžką panašų į Neuruppin, tai jam reikia sugrįžti atgal, t. y. rizikos valandos. Todėl dažnai imamas „užnugario mokestis“ už nuokrypį arba skaičiuojamas atstumas nuo artimiausio magistralės mazgo.

Kiek laiko užtrunka toks kelias?

Teoriškai, iki Berlyno 8-9 valandų važiavimo (priklausomai nuo eismo prie Kauno ir Varšuvos). Į Miuncheną jau kertame 12 valandų, todėl tenka pernakvoti. Tas pernakvojimas – vairuotojo maistas, poilsis – viskas įeina į kainą. Negalima klausti, kodėl kelionė užtrunka 2 dienas, kai automobiliu važiuojat per 10 valandų – mes turime laikytis darbo poilsio režimo.

Krovimo, pakavimo ir kliento pasiruošimo niuansai

Kartais didžiausia problemą sukelia ne tiek kelių, kiek patys klientai. Prieš tai girdėjau istoriją, kai klientas tikino, kad turi tik „keletą dėžučių“, o pasirodo, visas namas buvo iškrautas į koridorių.

Kaip turiu suskaičiuoti savo daiktus, kad kaina nešoktų?

Geriausia – matuokite. Paimkite metrą ir pažiūrėkite, kiek vietos užima spinta ar sofa. Nebūkite taip, kaip vienas klientas, kuris sakė „viskas telpa į du bagažinius“ (tai nėra matas), o realiai atėjo du mikroautobusai. Gerai, jeigu turite daiktus jau surenkta ant paletės (europalete), tuomet mes greitai įvertinsime. Jeigu ne, tikimės sąrašo arba bent nuotraukų, kad mums būtų aišku.

Ar galiu vežti ir daiktus, nesusijusius su baldais (pvz., dviratį, padangas)?

Galite, tai yra „mišrus krovinys“. Bet svarbu pranešti iš anksto. Dviratis drąsiai užima vieną kubą arba daugiau, jeigu jis ne išardytas. Padangos – griežtai turi būti surištos, nes ant važiuoklės jos gali riedėti ir griauti baldus. Toks tvarkymas taip pat gali šiek tiek pakelti kainą, kadangi reikia daugiau virvelių (tampų) užsegti.

Kas nutinka, jei daiktų padaugėja vietoje (pavogimo metu)? (t.y. vykstant)?

Tai vadinama „papildomai užkrauta“. Jeigu vairuotojas jau užkrovė visus klientus, o Jūs dar net pats nežinote, ką norite vežti, tada keliaujate su kitu, arba reikia laukti kitos kelionės. Vairuotojas negali tiesiog numesti kito kliento daiktų. Jeigu vietos dar yra, mes įKrauname, bet tai kainuos papildomai, pagal užimtą tūrį.

Ar reikia išardyti baldus prieš vežimą?

Būtina. Didelės spintos, virtuvių kompleksai, sofos – viskas turi būti suplėšyta (nuimti durys, stalviršiai). Jeigu ne, ji gali tiesiog nepraeiti pro mikroautobuso duris, o jeigu praeis – gali susilaužyti nuo vibracijos. Dažnai vairuotojai turi su savimi šrifto raktų, bet už tai negali imtis pripažinimo (t.y. ne už tai jie mokami). Geriausia pasirūpinkite patys.

Ar verta pirkti pakavimo medžiagas pas jus?

Žinoma, mes galime duoti ir dėžes, ir burbulus, ir pleistrus. Bet tada tai yra paslauga – komercinė kaina už tai, kad atvežame ir padedame supakuoti, yra didesnė negu nupirkti pats „Jumbo“ prekybos centre. Taip pat reikia suprasti, kad jeigu daiktai yra blogai supakuoti (pvz., indai be popieriaus tarp jų), ir jie susilūžina – mes neatsakome.

Rizikos, apie kurias niekas nesako ramiai

Dirbdamas tiek metų, mačiau viską. Nuo sprogstančių padangų autostradoje iki to, kad vairuotojas tiesiog dingo su telefonu.

Ką daryti, jei kelyje pasirodo problemų (techninių)?

Turiime techninę pagalbą. Pirmiausia bandoma pataisyti vietoje, jeigu ne – vežame į servisą. Klientui tikrai nepatogu, kai jo sofa stovi kažkur prie Varšuvos. Tačiau čia jau draudimo ir sutarties reikalai. Gera naujiena ta, kad mikroautobusai dažniau pasidaro „šaltkalviai“ (turi mažiau elektronikos) nei šiuolaikiniai vilkikai.

Ar mano daiktai yra apdrausti?

Taip, jeigu pas mus užsirašote draudimo polisą „CMR“ (tarptautinis vežimo draudimas). Bet jis padengia tik dalį vertės (paprastai iki 8,33 SDR už kg). Jeigu vežate brangų rolexą ar vaizduoklį 5000 eurų, reikia tai deklaruoti atskirai. Dažnai klientai mano, kad jeigu kažką sugadino, tai mes duosime naują. Taip nebūna – mes sumokame atitinkamą sumą pagal taisykles.

Ar yra rizika, kad daiktai pavogs?

Gana maža, jeigu dirbate su normaliomis firmomis. Esu girdėjęs istorijų, kai užsakovas skambindavo ir klausdavo „kur mano dėžė su vynu?“, o paaiškėjo, kad jis nepasakė vairuotojui, kad ji yra (ji buvo paslėpta giliau). Žinoma, yra atvejų, kai patys vairuotojai pasidaro „nagiai“, bet tokie žmonės greitai išsiskiria iš rinkos.

Kas vyksta, jeigu vokiškas klientas (gavėjas) nepasirodo?

Tuomet kyla didelė bėda. Vairuotojas negali laukti amžinai. Jis laukia 1-2 valandas, ir turi važiuoti toliau (arba grįžti). Krovinys gali būti nugabentas į sandėlį Vokietijoje, o tai brangiausia dalyka visame procese – saugojimas ir išvežimas iš sandėlio kainuoja daugiau nei pati kelionė. Privalote užtikrinti, kad gavėjas laukia.

O jeigu pasikeičia maršrutas jau kelyje?

Jei tai kelios dešimtys kilometrų, dažnai vairuotojas gali sutikti už nedidelį priedą ar gėrimą. Jeigu tai visiškai kryptis (pavyzdžiui, reikia važiuoti į kitą šalį), tai tuomet sutartis keičiama ir kaina pakeičiama realiu laiku. Negalima tiesiog sakyt „važiuok į Austriją“ kai jau važiuojate į Briuselį.

Mokėjimai, pinigai ir oficialūs reikalai

Su pinigais visada būna daugiausiai nesutarimų. Kai kas nori sumokėti „ant rankos“, kai kas – sąskaitą.

Kada geriausia apmokėti už pervežimą?

Daugeliu atveju imamas avansas (30-50proc.), kadangi mes turime uždeginti degalus ir išsiųsti vairuotojui. Likusi dalis sumokama, kai krovinys pasiekia vietą arba tą pačią dieną. Pinigai tiesiogiai vairuotojui (grynieji) yra dažnas dalykas, bet reikia imti kvitą.

Ar galima atsiskaityti banko pavedimu ar kortele?

Galima, bet tada užsakymas turi būti įformintas kaip įmonė (PVM mokėtojas). Jeigu Jūs esate fizinis asmuo, daugeliu atveju reikės sulyginti sąskaitą (jeigu galima) arba atsiimti pinigus iš banko. Be to, pavedimas gali „ušlikti“ parašą, o mums reikia akivaizdžių pinigų degalams.

Ar kainoje įskaičiuotas PVM?

Jei rašote įmonėms, taip, visada yra PVM (21proc.). Jeigu fiziniai asmenys, dažnai kainos nurodomos be PVM, arba ji įtraukta, bet neišskiriama (nepriklauso nuo sutarties). Svarbu tai aiškinti iš anksto, kad nebūtų nepasitenkinimo.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako mokėti už pristatymą?

Tai problema mums. Užsakovas (Jūs) privalo užtikrinti, kad pinigai už pristatymą (jeigu to reikalaujama) yra. Kartais Vokietijoje reikia padėti vairuotojai fizinį darbą už pinigus (iškrovimas), ir jei nėra pinigų – niekas nebeikraus. Įsidėkite į galvą: pinigai kalba.

Ar sutartis būtina?

Be abejo. Nors tarp pažiūrų elgiamasi ir „žodžiu“, bet kai reikalas eina į tūkstantikus ar kilobaldus, reikia popieriaus. CMR kvitas yra pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad ką gavote ir ką pristatėte.

O kas dėl „užuomindų“ ar kavos vairuotojui?

Tai neįpareigojantis dalykas. Lietuviškas paprotys duoti „už galvą“ yra geras. Jeigu vairuotojas padėjo ne tik įkrauti, bet ir išnešė į namą, 20-50 eurų arbatpinigių jam dovanos neblogą nuotaiką, o Jums užtikrins, kad kitą kartą jis su malonumu vėl važiuos. Tai ne komercinė kaina, bet tai žmoniškas dalykas.

Pabaigos aiškinimas ir praktiniai patarimai

Apibendrinant trumpai: baldų pervežimo į Vokietiją mikroautobusu komercinės kainos nėra statinės. Tai gyvas organizmas, priklausantis nuo degalų, vairuotojo nuotaikos, kelio sąlygų ir Jūsų pasiruošimo. Neklauskite „kiek kainuoja“. Klauskite „kaip susiformuoja kaina“. Jeigu paskambinsite ir sakan „važinu į Miuncheną, turiu 5 kubus“, gausite tikslesnį atsakymą, nei tiesiog klausiate abstrakčiai. Būkite sąžiningi su savo tūriu, pasirūpinkite pakavimu, ir viskas vyks taip, kaip turi būti. Sėkmės kelyje!