Baldų pervežimas Lietuva–Vokietija – ką svarbu žinoti

Sveiki, gyvenau šioje srityje jau virš dvidešimt metų, o kelių Lietuva–Vokietija juosiu tiek, kad galėčiau važiuoti užmerktomis akimis. Bet kasdien kažkas naujo – tiesiog neįsivaizduojate, kokia „zoo“ kartais vyksta pasienio punktuose ar kur nors po Berlynu. Žmonės dažnai galvoja, kad baldų pervežimas Lietuva–Vokietija yra tiesiog „pakrovėm ir važiavom“, tačiau realybėje susiduri su visa eile smulkių bet svarbių niuansų. Nuo to, kaip sandariai uždėti lipdukus ant spintos, iki to, kiek valandų vairuotojas teisėtai gali vairuoti be poilsio. Čia nebūna taip paprasta, kadangi beveik kiekvienas kilometras turi savo reikalavimus, o klientų lūkesčiai dažnai būna... na, tarsi keisti iš pasakų. Geriau žinoti iš anksto, kad nereikėtų verkti vėliau.

Kiek tai viskas kainuoja ir kodėl neaišku

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų pervežimas į Vokietiją?

Žiūrėk, kainos labai plaukioja, nes viskas priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau daiktų turite. Tiesiog „sofa ir stalas“ tai viena, o visas išvežimas iš namų – visai kita. Baldų pervežimas Lietuva–Vokietija paprastai prasideda nuo kelių šimtų eurų už mažą kiekį, bet jei reikia pilno sunkvežimio (apie 38 kubus), tai gali siekti ir tūkstantį, ir daugiau. Taip pat įtakos turi pakrovimo vietą – jei reikia įvažiuoti į senamiesčio centrą kur liftas neveikia, tai kainuoja brangiau dėl papildomo darbo. Geriau visada paskambinti ir parodyti nuotraukas, o tik tada gausite tikslų skaičių.

Ar taip tikrai, kad kuo daugiau daiktų, tuo pigiau?

Dažnai žmonės taip manau, bet iš tikrųjų tai ne visada tiesa. Tiekimasi, kad jei turi pilną mašiną, tai kaina už kubą krenta, taip yra, bet bendra suma vis tiek didesnė. Jeigu tu turi tik kelis baldus, galima rasti dalinį krovinį (t.y. dalis mašinos), kai tu daliniesi vietą su kitu klientu. Tada baldų pervežimas Lietuva–Vokietija tampa pigesnis konkretiam asmeniui. Kai užsakote pilną sunkvežimį, jums tenka mokėti už visą jo maršrutą, degalus, vairuotojo laiką, todėl čia labiau apsimoka, kai keliate visą šeimą su visu turtu.

Kodėl kaina skiriasi, kai paskambinu penkioms firmoms?

Kadangi rinka laisva, kiekvienas įvertina savo rizikas ir kaštus kitaip. Vieni važinėja senais „Volvo“, kurie kūda, bet degalų nebepera kaip nauji „Scania“, kiti turi brangias draudimo polisas, kiti – ne. Dar būna taip, kad kai kurios firmos duoda kainą „akmuo“, o po to kelyje prideda mokesčius už liftą ar „ilgą ranką“. Aš visada sakau – jei kaina atrodo per daug maža, vadinasi, kažką slepia. Normalus baldų pervežimas Lietuva–Vokietija negali kainuoti kaip du batai, tiesiog logistika per brangi.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą (avansą)?

Daugeliu atvejų – taip, ypatingai jei tai yra individualus užsakymas. Vairuotojui reikia užsidrbti degalams ateiti pas jus, o jeigu tu atšauki paskutinę minutę, jis lieka su niekuo. Avansas paprastai būna nuo 10 iki 30 proc. Jei įmonė neprašo jokio užstato, tai gali būti signalas, kad ji labai nori užsitikrinti klientą (kas yra keista) arba ji jau nėra stabiliai ant kojų. Aš būčiau atsargus. Geriau sudaryti sutartį ir sumokėtą nedidelę sumą, kad tikrai būtumite užregistruoti grafike.

Kaip atrobi įprastinė sąskaita-faktūra?

Paprasta, bet su būtinais detalemis. Ten turi būti nurodyta maršruto pradžia ir pabaiga, kiek daiktų, kokia transporto priemonė ir galiausiai – kokia kaina su PVM. Kartais būna, kad klientai pasirašo tuščius lapus, vėliau stebisi, kodėl atsiranda papildomi mokesčiai už „krovimo paslaugas“. Sąskaita turi būti aiški, be jokių paslėptų punktelų. Baldų pervežimas Lietuva–Vokietija reikalauja dokumentacijos be klaidų, nes Vokietijoje muitinė ar policija gaišta užtai paklausti, ką tu ten veži.

Kaip atrasti normalius žmones ir nenusivilti

Kaip suprasti, ar firma ne apgaulininkė?

Žiūrėkite ne tik į gražias svetaines. Paieškokite jų pavadinimo internete su žodžiu „apgaule“ ar „skundas“. Jei rasite bent vieną rimtą istoriją, kur žmonės negavo daiktų mėnesį – bėkite. Taip pat pažiūrėkite, ar jie turi realų biurą ar tik mobilųjį. Manau, kad patikimumas šioje srityje svarbiau už kainą. Kai kurios firmos užsiima tik tarpininkavimu ir parduoda užsakymus kitiems – ten tikimybė susidurti su problema didesnė.

Ar vertatikėti atsiliepimus „Facebook“ ar „Google“?

Atsiliepimus dabar gali nusipirkti, tai ne paslaptis. Jei matai 10 teigiamų atsiliepimų, parašytų per vieną dieną be nuotraukų – tai tikrai „sipurtas“. Geriau ieškoti ilguose forumuose, kur žmonės rašo savo istorijas su datomis. Tiesą sakant, neatsitiko taip, kad tik geriausi klientai rašytų. Kartais tas, kuris rašo piktžodžius, tiesiog buvo nepasiruošęs, kad jo sofa netilps į liftą. Reikia skaityti tarp eilučių.

Ar galiu atvykti pasižiūrėti į jų sandėlį?

Kodėl gi ne? Jei tai didelė įmonė, turinti sandėlį Vilniuje ar Kaune, ji turėtų ne pasislėpti. Aš asmeniškai visada rekomenduoju susipažinti su vyrais gyvai, jei pervežate labai brangius baldus. Tada matysit ar tai ne kažkokie nūdienos vairuotojai be uniformų. Tačiau dažniausiai viskas vyksta telefonu ar el. paštu, todėl tenka pasitikėti intuicija. Nors sakau, geriau pažiūrėti akimis.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyko bepaklydęs?

Būna. Kelių Vokietijoje daug, o navigacijos kartais klaidingai nurodo įvažiavimą (privatžemį). Jeigu vairuotojas skambina ir sako, kad negali rasti, nepanisuokite. Tiesiog nukreipkite jį kuriam nors matomam taškui. Aš mačiau situaciją, kai dėl to vairuotojas prarado valandą ir vėluo į kitą klientą tuo pačiu sunkvežimiu. Čia reikia kantrybės abiem pusėms. O jei jis dar ir pyksta... na, tokius vairuotojus mes draugiškai prašome nukelti iš maršrutų (kažkaip taip jau yra).

Ar galima pasitikėti „žodžiu ir rankos paspaudimu“?

Profesionalioje veikloje – ne. Rašykite sutartį bent paprastą žinučių ar el. laišku forma. Jeigu kas nors nueina ne taip, be dokumentų jums nebus kaip įrodyti teisme. Aš pats esu geras žmogus, bet versle žodis nieko nebevertas, kai ant lovos gulėja 5000 eurų vertės sofa ir ji staiga dingsta. Patikimumas remiasi ne draugyste, o dokumentais.

Kas vyksta kelyje ir pakrovimo metu

Kiek laiko užtrunka pakrovimas?

Vienam butui lygiai tas pats, kas iškraunant – apie 2-3 valandas, jei viskas suplanuota. Bet jeigu ten knisneš šimtą dėžių su knygomis iš rūsio, tai vairuotojas gali suirutikti. Kartais užsako „kelias dėžes“, o jos išsitenka tik vienoje kambario vietoje. Baldų pervežimas Lietuva–Vokietija tampa košmaru, kai klientas neįvertina savo daiktų kiekio. Geriau per daug nei per mažai pasakyti apie tūrį.

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus?

Įprastai taip, jei tai įtraukta į kainą. Yra variantas „tik sunkvežimis“, kai tu turi savo krovikus (draugus ar samdomus žmones). Bet dažniausiai užsakoma „krovimo darbų paslauga“. Tada vairuotojas yra kaip krovikas. Tiesa, jeigu turi nusidėvėjusį nugarą, pasakyk iš karto – vairuotojai ne gydytojai. (Čia nerašau esą negerai, tiesiog būkime sąžiningi). Jie gali nešti 50 kilogramų spintas, bet jei tas spinta yra su 60 colių televizorių viduje, tai turi būti įdėta į dėžę.

Kaip elgtis su daiktais, jei lyja?

O, tai klasika. Jei lyja Lietuvoje, o tu lauki išorėje, tai čia bėda. Geriau, kad vairuotojas turi „tentą“ – tai tokia markolių konstrukcija ant mašinos. Jei jo nėra, turi uždengti drobėmis. Aš mačiau, kaip drabužiai sušlapo, nes niekas neįsigeidėjo uždengti krovinio. Drėgnė baldai vėliau pleiskanija. Visada turkite „planą B“, orai yra neprognozuojami, net jei matote saulę ryte.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jei yra vietos keleiviui (bunkas). Tačiau daugelis firmų to nedaro dėl draudimo ar saugumo. Vokietijoje griežtos taisyklės, jei tai nėra deklaruotas keleivių pervežimas. Kartais žmonės nori važiuoti „stoge“, tiesiog nori būti su savo daiktais. Aš labai nepatarčiau – tai nelegalu ir pavojinga. Geriau susitikti vietoje arba važiuoti atskirai automobiliu.

Kas daroma, jei negalima privažiuoti prie pat namų?

Tada tenka nešti „ilga ranka“. T.y. atstumas nuo mašinos iki durų padidėja, o kartu ir kaina. Arba reikia rasti mažesnę Transporto priemonę („vilką“), kuri pro šiaurės vėją proleisis į siaurą gatvelę. Vokietijoje miestų centrai senoviški, ten sunkvežimis nelizus kartais įtaisytas vietoje. Būtinai pasakykite iš anksto apie siaurus kelius. Kartą teks vežti sofas per trečią aukštą su laiptais, nes liftas nepritiko.

Baldų apsauga ir rizikos

Kaip geriausiai supakuoti sofą ar spintą?

Idealiai – burbuluota plėvele ir kartonu. Sofą būtina apvynioti kad nebraižytų angų (rankenų). Spintą subraižymui užsitraukti plėvele, o dureles priveržti rišamu胶ju (scotch arba rišamąja juosta). Aš kartą mačiau, kaip klientas padėjo tiesiai ant grindų neapvyniotą lavaną... (t.y. lentą), ir žinai, ką pamiršau (turi būti – jos nupirko). Geriau perdaug uždėkite juostos, per mažai.

Ar įmonė turi draudimą, jei sužaloja daiktą?

Turi būti būtinai. Lietuvoje vežėjo civilinė atsakomybė privaloma, bet ji dažnai dengia tik labai mažas sumas (pvz., 0,33 Eur/kg). Jeigu turi brangų pianiną, tai tokia suma neišgelbės. Klausykite apie „CMR draudimą“ arba papildomą krovinių draudimą. Profesionalus baldų pervežimas Lietuva–Vokietija įmonės visada siūlo papildomą apsaugą brangiems daiktams. Nekančiai, kai žmonės sužino tai tik po incidento.

Kodėl reikia sąrašo su inventoriumi?

Kadangi važiuoju jau 20 metų, galiu pasakyti – atmintis trumpa. Užkrovus 50 dėžių, visos vienosodos. Kai atvažiuoji į Vokietiją, klientas klausia „kur mano dėžė su peiliais?“, o tu nežinai. Jei turit sąrašą su numeriais, tikrinat „vienas, du, trys...“. Be to, tai padeda išvengti ginčų, jog kažkas dingo kelyje. Kai kurios firmos siūlo šią paslaugą papildomai, bet aš sakau – pats užrašyk.

Ar saugu vežti pianino ar kriauklę?

Atskira tema. Pianinas turi būti kilstamas specialiu keltuvu, o ne nešamas rankomis, jei tai grandinis pianinas. Kriauklės plonos, jas lengva laužti. Tokiems daiktams reikia ne tik vairuotojo, bet ir patirties. Aš nebūčiau patikėjęs pirmam pastebėtam vairuotojui tokias vertybes. Baldų pervežimas Lietuva–Vokietija su tokiu kroviniumi reikalauja specialios įrangos, o ne tik geros valios.

Kas nutinka, jei dėžė atsidaro kelionės metu?

Gera klausimas. Jei blogai užsegtos, gali iškristi smulkmenos. Vokietijos greitkeliai nėra tokios lygios, kaip mūsų magistralės (kai kur). Dėl to dėžės pritempia viena prie kitos. Jei viduje yra trūkinčios detalės, gali viskas subyrėti. Todėl visada stebėkite, kaip jos uždaryjamos. Gaila, kai atvykstą išsklaidyta porceliano rinkinys vietoje rinkinio.

Vokietijos niuansai ir muitinė

Ar reikia eiti į muitinę, kai vežame savo baldus?

Jei tai „Nemokama preke“, t.y. turtas, kurį naudojote bent 6 mėnesius, tai dažniausiai tiesia kelias. Bet Jūs turite turėti „deklaraciją Nemokamos prekės“, kurią užpildo vairuotojas ar pusiau mėginu (aš asmeniškai rekomenduoju susirūpinti tuo iš anksto). Muitinės postuose tarkime, Įsakiuose ar Gutyje, gali sustabdyti patikrinimui. Jeigu neturite dokumentų, gali pradėti braižyti procedūras.

Kodėl mano draugas kalbėjo, jog reikėjo mokėti PVM?

Jeigu jis vežė naujus baldus (iš parduotuvės arba nenaudotus), tai Vokietijoje importuojant prekes privaloma mokėti PVM. Net jei tu juos pirkai Lietuvoj su PVM, įvežiant į ES iš trečiosios šalies (nors Lietuva ir Vokietija ES, bet tarp šalių vyksta prekyba, o čia yra perkėlimas tarp šalių narių). Čia yra keista, nes dažnai supainiojama. Bet paprastam žmogui, kuris keičia gyvenamąją vietą, mokesčiai neturėtų būti taikomi, jei tai turtas, o ne prekybinis krovinys.

Ar galiu vežti maisto ar alkoholio savo balduose?

Gali, bet tam yra apribojimai. Alkoholio (kai stiprumo > 18%) kvota ir taip maža, o dar mėgstate įkišti tarp indų. Muitinė to nemėgsta. Maisto produktų (mėsos, pieno) be veterinarijos pažymos nebegalima vežti per sieną be ribojimų (tai yra draudžiama įvežti į ES iš trečiųjų šalių, bet tarp ES narių - žiūrėti reglamentus). Geriau suvalgykite visą keptą mėsą prieš išvykdami. Nerašau esą viską draudžiama, bet rizikuoti dėl dešros neverta. (tiesa, sviestas ir duona galima, bet nežinau kiek).

Kokios yra problemos su važiavimą Vokietijos miestuose?

Uždaros centrinės zonos (Umweltzone), kur reikia žaliąją kortelę. Sunkvežimis negali važiuoti be specialios leidimo. Jei vairuotojas nėra pasiruošęs, gaus baudą. Taip pat naktinio poilsio taisyklės – ne visur galima stovėti su mašina nakvoti. Gali būti taip, kad jis teks važiuoti į specialias aikšteles už miesto, kas brangina laiką.

Kas daryti, jei vokiečiai sustabdė mašiną?

Jei vairuotojas viską tvarkingai: darbo laikas, kortelės, svarmenys gerai uždėti – nėra ko bijoti. Jeigu nieko blogo nėra, tereikia kantrybės. Aš pats mačiau, kaip mūsų vairuotoją vos nenuvežė, nes buvo pasukęs ten, kur negalima. Vokietija šiuo atžvilgiu labai griežta. Baldų pervežimas Lietuva–Vokietija turi būti planuojamas atsižvelgiant į jų griežtas taisykles, nes greičiau išlenda bauda nei pelnas.

Išvada

Galiausiai, viskas apsiverčia, jei turite pasiruošę. Nors aš esu matęs viską – nuo sudegusių sunkvežimių iki dingusių dėžių, dauguma baldų pervežimų Lietuva–Vokietija įvyksta sėkmingai be jokių nelaimės. Svarbiausia neapsigauti ant per pigių pasiūlymų ir aiškiai pasikalbėti su vežėju apie kiekvieną detalę. Būkite atsargūs, drauskite savo daiktus ir pasitikėkite savo intuicija renkant ekspedicijos firmą. Tada ir Naujieji metuose Hamburge ar Miunchene prasidės be streso.