Baldų pervežimas iš Vokietijos: mikroautobuso paruošimas

Sveiki, ilgiau negalvojau, kad kada rašysiu tokius dalykus, bet po dvidešimt penkerių metų tarptautinių pervežimų srityje, kažką galima ir pasakyti. Žmonės dažnai galvoja, kad viskas tai tik įsivažiuoji, pakrauni ir važiuoji atgal, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Ypač kalbant apie baldų pervežimą iš Vokietijos, kur mikroautobuso paruošimas lyg ir atrodo paprastas dalykas, bet viena smulkmena gali sugadoti visą kelionę. Esu matęs vaikus, kurie vežė šaldytuvus be tvirtinimo, ir buvau tos situacijos liudininkas, kai vairuotojas verkia ant autostrados dėl pradūrtos padangos. Čia ne apie baibus kalbu, o apie tai, kad reikia galvoti. Rašau čia paprastai, kaip paprašytum, be jokių patarimų knygelių.

Ką reikia žinoti prieš važiuojant į Vokietiją

Kuo ypatingas baldų pervežimas iš Vokietijos?

Klausimas geras, nes Vokietija nėra tas pats kas, pvz., važiavimas į Lenkiją po prekes. Yra vienas dalykas, kurio dažnai nepastebi – tai vokiškas kelių dangos paviršius ir jų greitis. Kai atliekamas baldų pervežimas iš Vokietijos, mikroautobuso paruošimas turi apimti ne tik techninę buklę, bet ir pakrovos pasiskirstymą. Vokietai vairuoja greitai, jei tu turisi blogai užtvirtintą sofa, ji gali tapti projektiliu. Taip pat, jų autobauciuose daugiau taisyklių, netgi tų mažų, kurias mes praleidžiam pro ausis. Todėl reikia žinoti, kad kokybė čia užkulisiai svarbi.

Ar verta rūpintis toksografiniu liudijimu?

Žinoma, verta, jei nori vykti ramiau. Daugelis sako, kad jų nereikia, jei svoris mažesnis nei 3,5 tonos, bet tikrai nemažai mano pažįstamų gavo baudų. Aš pats kažkaip abejoju dėl to, kiek tiksliai reikia tų dokumentų, jei veži vienintelę spintą, bet policija neturi humoro jausmo. Geriau turėt tą lapą ir nežiūrėti į juos su didelėmis akimis. Tai nedaug kainuoja, tačiau taupo nervus, kai sustoja raudonai šviesiantis "BMW" su garsyne.

Kaip išsirinkti tinkamą mikroautobusą?

Tai ne taip paprasta kaip atrodo. Turi žiūrėti ne tik į variklio galią, bet ir į grindų aukštį. Ypač kai daromas baldų pervežimas iš Vokietijos, mikroautobuso paruošimas prasideda nuo to, ar per tą angą įlips tava sofa kartu su vairuotoju (o vairuotojas dažnai būna ne mažas). Esu matęs situaciją, kai vairuotojas turėjo lentomis pratęstą durų angą, nes perkaipė. Taigi, aukštis ir plotis yra raktas, o ne tiesiog gražus spalva.

Ar reikia keisti aliejų prieš kelionę?

Galvoju, kad taip, bent jau pasitikrinti verta. Nebūtinai keisti, jei važiavai tik po miestą, bet kai tenki važiuoti 160 km/h greičiu (kas ten normalu), variklis dirba kitaip. Vienas mano klientas taip nebuvo pasitikrinęs ir važiuodamas netoli Miuncheno užsidūrė. Ir ten tas baldų pervežimas iš Vokietijos baigėsi ne Lietuvoje, o serveryje prie kelio. Mikroautobuso paruošimas – tai ir tepalai, ir skysčiai. Nepamiršk antifrizo, vokiška žiema gali būti apgaulinga, net jei ir atrodo šilta.

Ar galiu vežti daugiau negu leidžia?

Negali. O jei ir gali, tai geriau nedaryk. Tiesioginių sakinių nedėsiu, tačiau žinau, kad kai kurios įmonės taip daro – įkrauna iki grindų ir uždaro akis. Tai ne tik saugumo klausimas, bet ir techninis. Pakaba iškrenta, o tu stovi kaip kvailys. Geriau daryti dvi keliones nei vieną ir rimtai pagadinti mašiną. Sunkiau taip pat vairuoti, stabdos neveikia taip kaip turėtų.

Kaip paruošti kėbulą apkrovai?

Reikia įsitikinti, kad grindys nenuslūgta. Jei ten yra skylės ar rūdys, ginklų dėžės praslygs ir viskas sugadins savyje. Aš pasidariau medines grindis virš metalinių, tai labai padeda. O taip pat praverčia užsklandos sienelėms, kad baldai nebraižytų plastikinių apdailų. Vokietiškas baldas gali būti tvirtas, bet apmušalas plonas.

Kodėl reikia įvertinti maršrutą iš anksto?

Nes kelių darbai Vokietijoje yra kaip lietus Lietuvoje – jų visada yra. Jei neplanuoji, gali užstrigti užstatytame kelyje valandas. Be to, kai atliekamas baldų pervežimas iš Vokietijos, mikroautobuso paruošimas turi įtraukti ir maršruto analizę dėl sankryžų aukščių. Kai kur miestuose yra žemi tiltai, kuriuos sunku pastebėti navigacijoje.

Ar svarbi padangų būklė?

Labai. Niekada nežinai, ką ištiks ant autostrados A9. Jei protektorius lygus, o atvažiuojant lietus (kas ten dažnai būna), gali pradėti plaukti. O su pilnu krovininiu mikroautobusu tai yra mirtinas. Tai tas dalykas, kurio negalima taip "palikti velniui".

Ką daryti su vairuotojo poilsiais?

Žinoma, reikia laikytis taisyklių. Tačiau realybėje dažnai tenka stovėti ne ten kur reikia. Rūpinkis poilsio vietomis iš anksto, ypač jei važiuoji per savaitgalį, kai visi tuščia vaziuoja (važiuoja) prie jūros. Jeigu ne, gali tekti miegoti sunkvežimių stovėjimo aikštelėje kur nemiegai.

Ar reikia įrangos krovimui?

Praverčia. Nenaudoju aštuonių rankų, bet pakaba arba maža vežimėli padeda daug. Ypač kai pats vienas ir reikia įkelti sunkų šaldytuvą. Nesiųsk klientų, kad jie keltų, tu esi vadybininkas ir vairuotojas vieno asmens.

Techniniai niuansai ir rizikos

Kaip sužinoti ar mikroautobusas neperkrautas?

Geriausia turėti svorio matuoklį stovėjimo aikštelėje. Bet jei tokios neturi, turi būti labai geras "vidinis radijas" (o kaip gi ne, intuicija). Skaičiuok kiek svorio dedi ir pridėk vairuotojo bei degalų svorį. Dažnai pamirštama, kad 60 l degalų tai dar apie 45 kg. Tai gali būti toji "lašas", kuris pervernia svorį.

Ar girdi tas garsas variklyje?

Turi girdėti. Jei kažkas daužia ar švilpia, tai nebus gerai, kai bus pilna apkrova. Vokietijoje degalai brangūs (nebe, dabar jau ir pas mus brangūs, bet ten vis vien stresą sukelia), o gedimas gali šalyje kainuoti dvigubai. Geriau pasidaryti diagnostiką čia.

Kas su ABS arba ESP sistemomis?

Jos turi veikti. Su pilnu „gaboru“ be ESP gali lengvai pradėti važiuoti šonuje, kai reikės staigiai stabdyti. Kai kurie vairuotojai jas išjungia, sakydami, kad trukdo, bet aš tokų nepripažįstu. Saugumas už viską.

Ar verta turėti papildomą kanistrą degalų?

Gali būti naudinga, bet saugoti ją turi būtinai lauke, o ne salone. Degalų kvapas sušildo galvą ir yra pavojingas. Ir vėlgi, jei policija pamatys girtą vairuotoją ar degalus salone, bus dideli nemalonumai.

Kaip elgtis su klimato valdymu?

Jis turi veikti ne tik vairuotojui, bet ir baldams, jei tai yra ką nors jautraus (pvz., fortepijonas, nors su juo į mikriuka nebūna). Bet vėsinimas padeda išvengti kondensato, kuris gali sugadinti medines detales. Taigi, baldų pervežimas iš Vokietijas (ne, Vokietijos) reikalauja normalios ventiliacijos.

O kas jei pasibaigs žvaigždutės?

Tada prasideda kita istorija. Geriau niekada neleisti, kad jos degtų raudonai, nes variklis tiesiog užges po intensyvaus važiavimo. Alternatorius turi maitinti viską – ir šviesas, ir navigaciją. Jei jis silpnas, akumuliatorius iškris greičiau nei įsivaizduoji.

Ar sunku suremontuoti mikroautobusą Vokietijoje?

Jei turi draugą mechaniką ten – ne. Jei ne – labai sunku ir brangu. Vokiečių servisai ne dirba su mūsų "karijomis" taip pat greitai. Todėl baldų pervežimas iš Vokietijos, mikroautobuso paruošimas turėtų įtraukti ir techninės garantijos patikrinimą.

Ką daryti su stabdžių skysčiu?

Pasitikrinti. Jei jis juodas ar tamsus – keisk. Stabdžiai su pilnu svoriu dirba sunkiai. O jei jie užsidegs ant kalnių (juokingu, kalnų ten beveik nėra, bet vietomis būna staigiau), tai tiesiog nepadės niekas.

Kelionės eiga ir klientai

Ar klientai visada duoda teisingus išmatavimus?

Nieko tokio. Vienas klientas sakė, spinta 200 cm, o atėjo paaiškinti, kad tai su auksiniu pjūkliu (o čia jau ne), tiesiog jis pamiršo matuoti su kojelėmis. Buvo toks atvejis, kad teko per gabenti spintą virš galvos, nes neįlindo per duris. Todėl reikia klausti tris kartus ar siųsti nuotraukas.

Kaip susitarti dėl kainos su vokišku pardavėju?

Tai svetima teritorija, bet jei tu esi kurjeris, dažnai tenka padėti. Vokiečiai griežti, jei kalbi angliškai blogai, jie gali net nenusikreipti. Geriau turėti vertėją arba programėlę. Ir niekada nemėgink tartis "ką nors įrašyti mažesnę sumą sąskaitoje", tai baudžiamina.

Ar dažnai keičiasi planai kelionės metu?

Labai dažnai. Klientas gali vėluoti, o tu stovi prie jo namo ir laukiai. O gali būti, kad baldas pasirodo esąs sugadintas. Tada reikia sprendimą priimti iš karto – vežti ar ne? Jei ne, tai laiką prarandi. Reikia turėti planą B.

Ar verta imti pinigus iš karto?

Taip, bent jau avansą. Nerašai, kiek kartų girdėjau istorijas, kad vairuotojas atvežė, o klientas sako: "o, aš šiandą neturiu pinigų, atkelkiau rytoj". Tuomet tu stovi ir nebežinai ką daryti. Baldų pervežimas iš Vokietijos – tai ir verslas, o ne labdaros veikla.

Ką daryti jei pakeliui pradeda lietus?

Sulėtinti. O jei krovinys nepadengtas? Tada turi problemą. Aš visada turiu storo plastiko arba audeklo. Vokietija pasiduoda lietūs, o mediena mīgsta. Vieną kartą teko džiovinti sofos tris dienas namuose prie pečiaus.

Ar sunku rasti adresą vokiškame kaime?

Kartais sunkiau nei mieste. Jų namai dažnai pasislėpę už medžių, numerių nematai. Navigacija veža pro kiemą kurio nėra. Būna juokinga, kai vairuotojai skambina ir klausia: "Kur aš esu?". Geriau turėti koordinates, o ne tiesiog gatvę.

Ar daug "gabišų" Vokietijoje?

Yra, bet jie tokie pat kaip ir visur, tik vokiškai kalba. Vieniems svarbiausia yra, kad atvyktum tiksliai, kiti bandys derėtis dėl kainos pačioje paskutinėje minutėje. Turi būti atsparus ir neduoti sau nugrypti.

Ką daryti su pakuoju po to?

Supakuoti į mėsius (dešres? ne, supakuoti į maišus ir nunešti į konteinerį). Negali palikti vokiškoje aikštelėje, gaus baudą. Vokiška švara nėra žaidimas.

Išvados ir galutiniai patarimai

Visas šis baldų pervežimas iš Vokietijos atrodo kaip lengvas užsiėmimas, kol nepateksi į bėdą. Mikroautobuso paruošimas yra tas fundamentas, kuris leidžia uždirbti, o ne prarasti pinigus remontui. Jokių magijos triukų nėra – tik tikslumas, kantrybė ir geros technikos pamėgimas. Po šių metų darbo galiu pasakyti vieną: geriau praleisti valandą daugiau dirbtuvėse nei dieną autostrados pakelėje. Sėkmės keliuose, ir nepamiršk užsidėti saugos diržo, net jei ir keli trumpi.