Baldų pervežimas iš Vokietijos: kaip pasiruošti perkraustymui ir nenukentėti piniginėms?

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, regėjau viską – nuo pasidabinčių vokiškų spintų iki visiškai sunaikintų pianinų kelio viduryje. Dažnai žmonės galvoja, kad nupirkti baldų Vokietijoje (arba Olandijoje, Belgijoje – viskas viena) yra pusė darbo, o kita pusė – tai tik juos užvežti. Tikrovėje, baldų pervežimas iš Vokietijos gali tapti tikru košmaru, jeigu pasiruošiate taip pat, kaip ir paskutinę kelionę į prekybos centrą pirkti duonos. Reikia suprasti, kad čia ne tik vairuotojo reikalas, tai jūsų atsakomybė. Žemiau išdėstysiu tai, ką paprastai sakau telefonu, kai klientas skamba ir klausia: „O kiek tai kainuoja?“. Tiesiog pasiskaitykite, kad nereikėtų mokėti už savo klaidas nervais.

Kaip viskas prasideda ir kas iš tikro laukia kelionėje

Ar tikrai verta važiuoti į Vokietiją pirkti naudotų baldų?

Žiūrėkite, čia gana sudėtingas klausimas. Vokiški baldai, ypač kokybiški, tikrai laiko ilgiau nei mūsų parduotuvėse parduodami dėžės, bet baldų pervežimas iš Vokietijos kainuoja. Jei pervežimo kaina bus aukštesnė už pačių baldų kainą, vadinasi, jūsų sandoris nebuvo sėkmingas. Tačiau jei randate „Miele” ar „Siemens” techniką už pusę kainos, tai tuomet taip. Svarbiausia – neapsigyventi nuotraukomis, kartais realybė būna daug liūdnėsne.

Kaip suplanuoti tą patį pervežimą, kad nebūtų streso?

Geriausia viską suplanuoti savaitėmis iki to. Neskubėkite. Jei jau žinote, kad keliaujate į Hamburgą ar Miuncheną ieškoti sofų, paskambinkite pervežėjams iš anksto. Ne išvakarėse. Baldų pervežimas iš Vokietijos reikalauja logistikos – reikia suderinti laiką, kad vairuotojas neleistų laiko tyčiomis laukdamas prie jūsų namų, kai jums dar nė nėra raktų nuo naujo buto.

Kiek laiko užtrunka visa ta procedūra nuo užsakymo iki pristatymo?

Paprastai tai trunka nuo 3 iki 14 dienų. Viskas priklauso nuo to, ar tai yra dalinis krovinys, ar pilnas sunkvežimis. Jei mes turim surinkti kelis klientus viename maršrute (kas būna dažniausiai), tai reikia laukti, kol užsipildo mašina. Kartais vairuotojas gali užstrigti pasienyje su dokumentais (dėl to kalbėsime vėliau), tai taip pat prideda laiko.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jeigu yra vieta. Bet dažniausiai vairuotojai tai nemėgsta, jie nori važiuoti ramiai, miegoti kabinoje ir neturėti „keleivių“. O be to, jei įvyks įvykis kelyje (o tokių būna), jums teks laukti kelias dienas šalia kelių. Geriau palikite tai profesionalams ir susitiksite prie namų.

Kas dėl tų visų eBay Kleinanzeigen ar OLX skelbimų?

Ten yra daug puikaus dalyko, bet ir daug šiukšlių. Būkite atidūs. Kartais žmogus parašo „puikios būklės“, o realiai sofa yra suplyšęs, nuo kurio kvapo vėdinasi butą jau savaitę. Baldų pervežimas iš Vokietijos tokiu atveju taps brangiausia jūsų klaida, nes teks mokėti už sąvartyną Lietuvoje.

Ar reikia patiems išsiimti baldus iš pardavėjo?

Jei susitariate su pardavėju, kad jis išneša baldus į gatvę ar prie buto durų – puiku. Dažnai vokiečiai yra disciplinuoti ir laikosi susitarimo. Bet jei jis pasako „ich helfe nicht“, tai reiškia, kad mūsų vairuotojas turės įlįsti į trečią aukštą be lifto ir nešti du šimtus kilogramų spintą. Už tai papildomai mokama.

O jei aš nusipirkau daugiau nei planavau?

Tai klasika. Vykstate pirkti vienos spintos, o grįžtate su visa svetaine. Baldų pervežimas iš Vokietijos tada gali tapti problema, jeigu nenurodėte tikslios vietos (m3). Reikės skambinti ir prašyti didesnės mašinos arba daryti kelis važiavimus, o tai kainuoja dvigubai.

Ar vokiečiai dažnai apgaudinėja su būkle?

Ne dažniau nei lietuviai, bet jie yra labai gudrūs su žodžiais „gut erhalten“. Jie gali turėti omenyje, kad mechanika veikia, o vizualiai tai atrodo kaip po karą. Visada prašykite daugiau nuotraukų, ypač detalių, kurias galima paslėpti.

Kaip elgtis su dideliais parduotuvėmis, tokiomis kaip IKEA?

Ten viskas paprasta, jie turi savo logistiką. Bet jei perkate iš mažųjų vietos (Einrichtungshäuser), ten reikia tikrinti, ar jie turi keltuvą. Kartais ten dirba tik seni vyrukai, kurie fiziškai negali nešti sunkių baldų, ir viskas krenta ant mūsų vairuotojo pečių.

Ar saugu siųsti pinigus iš anksto?

Labai rekomenduoju to nedaryti, nebent tai yra žinoma firma. Naudokite „Paypal“ arba atsiskaitykite gavę prekes (žiūrėkite patikimumą). Dažnai su „Kleinanzeigen“ būna apgaulių – žmogus gali pradingti.

Pinigai, kainos ir kur nukrypsta biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras?

Kainos svyruoja, bet šiuo metu galima sakyti, kad tai nuo 80 iki 120 eurų už kubą. Tai įskaitant kelią, degalus ir darbą. Tačiau baldų pervežimas iš Vokietijos gali brangti, jeigu reikia įeini į zonas, kuriose negaliva stoti sunkvežimiui (pvz., senamiestis). Tada reikia specialių leidimų arba mažesnės mašinos, kas kelia kainą.

Kas daro įtakai galutinei kainai?

Degalų kaina (o ji dabar aukšta), užtildymai Vokietijoje (vietos mokesčiai), ir taip vadinamos „krovininės vietos“ užimtumas. Jeigu reikia skubiai vežti tą pačią dieną, tai kainuos brangiau. Ir žinoma, kėlimo į aukštą darbas.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių apie ką niekas nesako?

Apie tai dažnai užmirštama – vokiškas „Maut“ (keliai) yra brangus. Jei maršrutą tenka keisti dėl eismo įvykių, kaina gali šokti. Taip pat, jei reikia išardyti baldus vietoje, tai neįeina į standartinę kainą ir mokama už valandą.

Kodėl kai kurios firmos siūlo pigiau, bet aš juos bijau?

Teisingai bijote. Pigiai dažnai reiškia, kad tai vairuotojas „savaitgalininkas“, kuris turi vieną vairuotojo kortelę (nors reikia dviejų) ir vairuoja 20 valandų iš eilės. Baldų pervežimas iš Vokietijos tokiu atveju galiausiai baigtis dideliu baudų sąrašu policijai, o krovinys – sustabdymu.

Kaip mokama už paslaugas? Ar grynaisiais?

Grynaisiais retai kas dabar priima, viskas bankiniu pavedimu. Kartais reikalaujama avanso (10–20 proc.), kad užtikrintumėte, kad klientas „neišsivirs“. Su ilgamečiais klientais galima ir sutarti be avanso, tačiau tai retas atvejis.

Ar galima sutaupyti susirandant patį vairuotoją be firmos?

Galima, bet rizikuojate. Jei vairuotojas suges kelyje ar paims jūsų baldus ir dingsi, neturėsite kam skųstis. Firmos turi draudimą ir atsakomybę, o „vabaliukai“ – tik tą, ką guli kišenėje. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet miegoti ramiau.

O kas dėl PVM? Ar jis įskaičiuotas?

Jeigu vežate asmeniniams reikalam (ne įmonė), tai PVM jums nieko nekeičia, mokate galutinę sumą. Jeigu verslas – tada reikia žiūrėti sąskaitas. Dažnai firmos veža be PVM, jei dirba mažą apimtį (čia galiu klysti, tiksliau pasakykite apie tai buhalteriui), bet dažniausiai sąskaitos su PVM.

Ar taip, kad kaina priklauso nuo svorio ar tūrio?

Svarbiausia yra tūris (kubai), nes baldai dažniausiai dideli, bet lengvi. Jei vežate sunkią techniką (pvz., akmeninę krosnį), tada gali būti taikoma papildoma mokestis už svorį, nes mašina nebegali vežti tiek daugiau kito krovinio.

Dokumentai, pakavimas ir kitos galvos skausmas

Ką daryti su dokumentais, jei perku iš fizinio asmens?

Čia nėra jokių Muitinės problemų, jeigu tai naudoti daiktai asmeniniam naudojimui ir neviršijate tam tikros sumos (nors tą sumą nuolatos keičia, reikėtų patikrinti). Bet visada reikia turėti pirkimo-skyrimo sutartį arba bent el. laiškus, kad parodytumėte policijai, jei sustabdys.

Ar reikia išardyti baldus prieš vežant?

Būtina. Didelės spintos, sekcijos, vitrinos – viską reikia išardyti. Vairuotojas nėra meistras staliarbas, jis gali tik atsukti paskutinius varžtus, jeigu pasiliksite kažkas. Jeigu paliksite surinktą didelę spintą, ji tiesiog neįeis į mašiną (arba įeis, bet užims visą vietą).

Ar turiu pats suteikti pakavimo medžiagas? (burbuliuką, dėžes)

Geriausia susitarti su pardavėju, kad jis išlaikytų originalią dėžę. Jei ne, tai mūsų vairuotojai turi standartinį „pakavimą“ – storas plėvelę (stretch) ir užklotus. Tai užtikrina, kad baldai nebus įbrėžti, bet jeigu jūsų porcelianas – tai jį reikia pakuti į dėžes patys.

Ką daryti su tais visais vitrinos stiklais?

Stiklai – tai mūsų priešas. Reikia juos apklijuoti lipduku arba uždengti storu kartonu. Aš kartą mačiau, kaip vairuotojas nesunkiai numetė dėžę su stiklais, ir visa tai nuskrido. Užtikrinkite, kad stiklai yra atskirai ir gerai užfiksuoti.

Ar reikia būti tiksliai laiku susitikimo vietoje?

Būtinai. Vokiečai yra labai punktualūs, o mūsų vairuotojai turi griežtus grafikus. Jeigu pavėluosite 20 minučių, vairuotojas gali išvažiuoti, nes jis turi kitą klientą kitame mieste po valandos. Tada jums teks mokėti už grįžimą.

Kas dėl to, kad aš nežinau vokiškai?

Dauguma vokiškų pardavėjų kalba angliškai, o jaunimas net ir rusiškai. Bet geriausiai, kai tarpininkauja pervežėjas. Jeigu negalite susikalbėti dėl išnešimo, praneškite mums iš anksto, mes galime pabendrauti su pardavėju jūsų vardu.

O jeigu aš noriu vežti daugiau nei leidžiama (asmeniniam importui)?

Tada tai jau laikoma versline veikla arba smulkiuoju importu. Čia jau reikia giliau žiūrėti į Muitinės reikalavimus. (Čia turiu omenyje, kad jeigu pervežiate daug naudotų daiktų, galite turėti problemų įvežant į Lietuvą be deklaracijos, bet dažniausiai praeina).

Ar galima vežti padangas ar akumuliatorius kartu su baldais?

Padangos – taip, jei jos nešlampos (naujos). Akumuliatorius – tai jau pavojinga krovinys kategorija, reikia specialios leidimų ir pakavimo. Dauguma firmų atsisako vežti akumuliatorius dėl gaisro rizikos.

Kas gali nutikti blogai (ir dažnai nutinka)

Ar dažnai įvyksta įvykiai kelyje?

Dėka Dievo, ne taip dažnai kaip anksčiau, bet kelyje Vokietijoje yra daug „stau“. Taip pat, vairuotojai dažnai pavargsta, nes tą patį kelią važiuoja kelias dienas iš eilės. Tai gali baigtis lengviau „priekabos“ uždūrimu į barjerą.

Ką daryti, jei atvykstant paaiškėja, kad baldų nėra?

Tai situacija, kai nori verkti ir keiktis. Jeigu pardavėjas apgavo, turime rašyti pareiškimą policijai Vokietijoje. Be to, vairuotojas reikalau sumokėti už tuščią važiavimą, nes jis atvyko atlikti darbo. Todėl visada patikrinkite pardavėjo patikimumą.

Kaip veikia draudimas, jeigu kažkas sulūžo?

Standartinis draudimas (CMR) draudžia tik 8,33 SDR (maždaug 10 eurų) už vieną kilogramą. Jeigu jus 100 kg sofa sulūžo, gausite tik 1000 eurų. Jei ji kainavo 3000 – liūdna. Yra papildomas draudimas, bet jis kainuoja brangiau (apie 2–3 proc. nuo vertės).

Ar galiu pasitikėti vairuotoju palikiant jam raktus nuo namų Lietuvoje?

Geriau niekada nedarykite to, jeigu nežinote firmos. Yra buvę atvejų, kai atvyksta „vairuotojai“, iškrauna viską, o tada grįžta apiplėšti tuščią butą naktį. Geriau laukti patys arba pasikviesti kaimynus.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas sugenda ir negali atvykti laiku?

Mes stengiamės siųsti kitą mašiną, jeigu įmanoma. Jeigu ne, tai reikia laukti. Tai nepatogu, bet kelių eismo taisyklės yra griežtos – negalima vairuoti sugedusios mašinos. Tokiu atveju mes pranešame ir atidėliojame pristatymą.

O jeigu mano bute neįeina sofa į duris? (O buvo matuota)

Tai klasika. Klientas sako: „Įeis, matavau!“, o realybėje – kampas per stačias. Tada vairuotojas bando išmontuoti rankenę, išlaužti durų arką (iš anksto sutarus) arba turi grąžinti atgal. Už tokį „nepavykusį“ kėlimą taip pat reikia sumokėti.

Ar dažnai dingsta daiktai iš mašinos?

Sunku pasakyti. Gudriuose vairuotojuose – ne, jie saugo savo reputaciją. Bet jeigu tai yra susidėjimo krovinys (kelių klientų daiktai vienoje mašinoje), gali būti painiavos. Visada pasirašykite krovinių sąrašą (konsignacija), kai įkraunate.

Ką daryti, jei atvežė baldus, bet jie smarkiai suplyšę?

Nepasirašykite pristatymo dokumento, kol neįvertinote žalos. Pasirašius – sutinkate, kad viskas tvarkoje. Reikia fotografuoti žalą ir iš karto skambinti dispacheriui.

Ar verta rizikuoti su „pilnaviduriais“ ratais?

Vokiški keliai, ypač ties ribojimais, yra pilni poliuretano dulkių. Jeigu vairuotojas neturi patirties, gali pradurti padangą. Tai vėlgi vėluoja. Pasitikėkite tomis firmomis, kurios turi ne vieną vairuotoją.

Kaip elgtis su skendučiais ar skysčiais?

Jie turi būti uždaryti į hermetiškus indus. Jeigu plyšta ir užlieja kitus klientus ar baldus – jūs atsakote už žalą. Todėl skysčius geriau vežti savo mašina.

Išvada

Na, kaip ir viskas, ką norėjau pasakyti apie šią temą. Baldų pervežimas iš Vokietijos nėra rocket science, bet tai reikalauja kantrybės ir dėmesio. Nereikia tikėtis, kad už 50 eurų jums ką nors atveš iš Berlyno lyg pasiuntinį su „DHL“. Pasiruoškite, kad gali kilti nesklandumų, susitarkite dėl dokumentų ir, svarbiausia, pasirūpinkite pakavimu. Jei viską padarysite protingai, išsaugosite ne tik nervus, bet ir pinigus.