Baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą: į ką kreiptis ir kaip nesukti galvos

Sveiki, taigi nusprendėte, kad Lietuvoje baldai per brangūs, ar tiesiog radote tokį grobį Vokietijoje, kad nebeįmanoma atsilaikyti? Gerai padarėte, tik dabar prasideda tas, kas manėte, kad bus lengviausia – logistika. Po dvidešimt penkerių metų šioje srityje galiu pasakyti vieną: baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą dažnai tampa didesniu košmaru nei pačių baldų paieška. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tik užsakomas automobilis ir važiuoja, bet realybėje čia susiduria vokiškas kruopštumas, mūsiškių „iššūkiai“ ir kelių taisyklių chaosas. Noriu padėti jums suprasti, kas vyksta iš vidaus, kad nepamestumite nervų (ir pinigų) kelyje.

Kur ieškoti pagalbos ir kas tai per žmonės

Ar verta kviesti didžiąsias pervežimo firmas?

Galvojate, kad kviesti „Rhenus“ ar „DB Schenker“ vienai spintei – puiki idėja? Galvokit dar kartą. Didžiosios firmos puikiai veikia, kai reikia perkelti gamyklą ar 50 europaletinių konteinerių. Joms nėra ekonomiškai naudinga siųsti 20 tonų sunkvežimį vienam dėžei su „IKEA“ stalu. Baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą mažmeniniu mastu dažniausiai atlieka mažesnės ekspeditorių kompanijos arba individualūs vairuotojai. Didelės firmos jums paskaičiuos tokias kainas, kad pigiau bus nusipirkti naujus baldus čia, ne Vokietijoje.

Kur tiksliai šaltinėti tą vairuotoją?

Ne„Google“ paieška pirmame puslapyje (ten daug reklamos), o specializuoti portalai. „Transporeon“, „Timocom“ – tai profesionalams, bet jei esate paprastas žmogus, bandykite „Facebook“ grupes, kuriose dalinamasi siuntimis, arba mažesnius Lietuvos ekspeditorių tinklalapius. Raskite tą, kuris reklamuojasi kaip „dalinių krovinių“ pervežėjas. Taip pat, dažnai patys vokiški parduotuvės siūlo atsiėmimo paslaugas – patikrinkite, ar jie neturi partnerių Lietuvoje. Kartais tai būna pigiau, negu atsirasti su savo automobiliu prie jų durų.

Kas yra šie „brokeriai“ ar tarpininkai?

Čia svarbu suprasti skirtumą. Tarpininkas neturi savo sunkvežimio. Jis tik paima jūsų užsakymą, užsidirba maržą ir paskui ieško, kas tą krovį nuvežtų. Tai gali būti gerai, jei jis turi patikimų partnerių, bet dažnai pasitaiko, kad jūsų baldai laukia, kol tarpininkui susirenka pilnas sunkvežimis. Jei reikia greito baldų pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą, geriau ieškoti tiesioginio vežėjo, nors ir gali kiek brangiau kainuoti. Aš asmeniškai visada stengiuosi dirbti su tiesioginiais, mažiau galvos skausmo su telefonais.

Ar galiu paprašyti pažintojo, kuris vairuoja?

Galite, bet ar verta? Jei jis vairuoja „Volvos“ sunkvežimį ir turi visus leidimus, kodėl gi ne. Jei tai jo brolio pusbrolis su „Renault Traffic“ furgonu, kuris važinėja be krovinių draudimo – nerašykite man vėliau, kai spinta nukrito kelio viduryje. Profesionalus baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja ne tik vairuotojo teisių, bet ir įrangos: patogų įrankių užkrovimui, diržų prifixavimui. Neprofesionalai taupo laiką ir neįsivaizduoja, kiek gali svyruoti nepritvirtinta sofa greičio 90 km/h.

Kaip patikrinti, ar firma ne suktybė?

Pirmiausia, pažiūrėkite, kiek jie egzistuoja rinkoje. Jei įmonė įkurta prieš mėnesį ir pasirašo sutartį su jumis, o po savaitės išnyksta – tai blogas ženklas. Užsukite į „Rekvizitai.lt“, pažiūrėkite apyvartą (nors irgi ne 100% garantija), darbuotojų skaičių. O svarbiausia – klauskite draudimo. Jei jie negali parodyti draudimo poliso, kuris dengtų krovinius, bėkite toli. Dar vienas triukas – sužinokite, ar jie turi fizinį adresą Vilniuje ar Kaune, ar tik virtualų biurą.

Pinigai, kainos ir nežinomieji mokesčiai

Kodėl kainos skiriasi tris kartus?

Kodėl vienas keliauja „Mercedesu“ ir kainuoja 500 eur, o kitas senais „Scania“ – 200 eur? Technika, draudimas, degalai ir, žinoma, vairuotojo alkoholis (ne, šipuliokaičiau, degalai). Vokietijoje darbo algos didelės, taigi jei vairuotojas ten praleidžia dieną laukiant įkrovos, tas laikas turi būti apmokėtas. Taip pat baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą brangsta, jei reikia įrenginėti liftą ar nešti per 5 aukštus be lifto. Kainą formuoja ne tik kilometrai, bet ir manevrai.

Kas yra „minimali kaina“?

Daugelis firmų turi fiksuotą kainą, pavyzdžiui, 150 eurų. Tai reiškia, kad net jei vežat tik vieną kėdę per gatvę, jums teks mokėti tiek, nes jiems neapsimoka kelti technikos dėl mažesnės sumos. Nuostolingai dirbti niekas nenori. Taigi, jei turite tik nedidelę siuntą, klauskite apie minimalias kainas iš karto, kad nebūtumėte nustebinti galutinės sąskaitos.

Ar gali kaina pasikeisti kelio metu?

Deja, taip. Pavyzdžiui, atėjome į aikštelę Miunchene pasiimti baldų, o paaiškėja, kad parduotuvėje nėra keltuvojo, ir mūsų vairuotojas turi pačiam nešti dėžes pusę dienos. Tai papildomas darbas. Arba, jei jūsų nurodytas adrese Vilniuje yra siauras kiemas, į kurį sunkvežimis neprievažiuoja, teks iškrauti ant priekabos ir perveži mažesniu automobiliu. Visa tai – papildomi mokesčiai, kuriuos geriau aptarti iš anksto, o ne peštis prie durų.

Mokėti grynais ar pervedimu?

Geriau pervedimu į sąskaitą. Turite dokumentą. Jei mokate vairuotojui grynaisiais rankomis, o vėliau paaiškėja, kad baldų nėra, kaip įrodysite, kad mokėjote? Be to, vairuotojai keičiasi, o įmonė lieka. Aš žinau atvejų, kai žmonės mokėjo grynais, gavo kvitą sušluotės popierių, o vėliau įmonė sakė, kad tokio vairuotojo neturi. Pinigus išgelbėti sunku.

Ar verta imti papildomą draudimą?

Standartinis krovinių draudimas dažnai dengia tik labai bazinę sumą, pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangų itališką sofos komplektą, kuris sveria 100 kg, tai jums atlygins tik 1000 eurų. O sofa kainavo 4000. Taigi, jei daiktas vertingas, tikrai verta pasidomėti papildomu draudimu. Nors tai papildomai kainuoja, tačiau ramių miegų suteikia daugiau (ypač kai vairuotojas staigiai stabdo prie raudono šviesoforo).

Ar reikia mokėti už laukimą?

Taip. Vairuotojo laikas – pinigai. Jei sutarėte, kad jis atvažiuoja į Vokietiją antradienį 10:00 val., o parduotuvės atstovas pavėluoja valanda, vairuotojui reikia sumokėti už tą laukimą. Paprastai pirmos 30-60 minučių būna nemokamos, bet visa kita – valandinis tarifas. Geriau suderinkite laiką su Vokietijos puse kaip galiau tiksliau.

Procesas: kas nutinka tarp užsakymo ir atsiėmimo

Kaip vyksta užsakymas?

Iš pradžių jums reikės pateikti duomenis: kas, kiek, iš kur, į kur. Nuotraukos labai padeda. Vairuotojai nemėgsta klausinėti „kaip didelė ta spintelė?“, jei galite nufotografuoti šalia lentelės. Tuomet gausite pasiūlymą. Patikrinkite, ar jame įskaičiuota PVM, ar yra įkrovimo/iškrovimo mokestis. Po susitarimo jums gaunate CMR sąskaitą-faktūrą (arba sutartį). Baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą prasideda ne nuo to, kai variklis užsiveda, o nuo tada, kai pasirašote dokumentą.

Kiek laiko tai užtrunka?

Standartiškai, jei tai dalinis krovinys, tai trunka nuo 3 iki 7 dienų. Kodėl tiek ilgai? Tuo metu vairuotojas surenka krovinius iš kitų klientų Vokietijoje, važiuoja į kitus miestus (Berlynas, Hamburgas, Miunchenas), kol užpildo sunkvežimį. Tada važiuoja į Lietuvą. Jei jums reikia skubaus pervežimo („Express“), tai gali atvažiuoti ir per 24 valandas, bet kaina bus dvigubai ar triskart didesnė.

Kaip supakuoti baldus prieš išvykstant?

Jei pirkote parduotuvėje, jie tai padarys. Jei perkate iš privačaus žmogaus (pvz., „eBay Kleinanzeigen“), turite pasirūpinti patys. Gaukite putplasčio, burbulų plėvelės, stiprios juostos. Aš mačiau, kaip žmonės įvynioja stalus į senus patalus – tai geriau nei nieko, bet rizikuota. Geriau pasakykite vairuotojui, kad reikia įrangos pakavimui (dažnai jie turi „movką“ – plėvelę ant rėmo).

Ar vairuotojas padės nešti?

Įprastai, įkrovą ir iškrovą atlieka pirkėjas ir pardavėjas. Vairuotojas yra atsakingas už vairavimą, o ne sunkų fizinį darbą, nebent tai yra susitarta. Yra toks dalykas kaip „vairuotojo padėjėjas“ – tai papildoma paslauga. Už ją reikia sumokėti. Nemažai vairuotojų tiesiog atidarys dureles ir žiūrės, kaip jūs su draugu besivaržote nešti 100 kilogramų spintą. Geriau klausti iš anksto: „Ar aš vienas turėsiu tai nešti?“.

Kas yra tas CMR draudimas?

CMR – tai tarptautinė krovinių vežimo sutartis. Ji yra jūsų draugas, jei kas nors nutinka. Be CMR, jūsų krovinys techniškai neegzistuoja. Jame turi būti tiksliai aprašyta, ką vežate. Jei parašysite „baldai“, ir dings, sunkiau įrodyti vertę. Rašykite „MDF spintelė, 120x60cm, buklė gera“. Detalizavimas padeda išvengti ginčų dėl įskąnios būklės.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Skambinkite. Bet nebekirskite kas 10 minučių. Sunkvežimiai genda, pasitaiko avarijų, užstrigimas pasienie, o dabar dar ir tų migrantų patikros (ir ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijos pusėje). Vairuotojas taip pat nenori pavėluoti, nes laikas jam pinigus. Paprastai jūs gausite pranešimą iš dispetcherio. Jei neatsiliesta 24 valandas – tada jau galima rūpintis. Aš vieną kartą laukiau 3 dienas, nes vairuotojui sukilo variklis (ne mano kaltė), bet dispetcheris apie tai nieko nesakė. Nervuota buvo.

Muitinė, dokumentai ir biurokratinis klampynas

Ar reikia eiti į muitinę, nes tai ES?

Esant ES, vidinės prekybos metu muitinės procedūros paprastai nėra taip griežtos kaip su trečiosiomis šalimis. Tačiau baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą keliau keliauja ne tik fiziniai daiktai, bet ir dokumentai. Būtina turėti PVM mokėjimo dokumentą (sąskaitą-faktūrą). Jei nėra sąskaitos, muitininkas gali manyti, kad tai prekyba ir reikės mokėti PVM (arba net muitą, jei kilmė neaiški, nors ES viduje tai reta). Geriau turėti popierių.

Ar galiu vežti naudotus baldus be PVM sąskaitos?

Tai yra pilnas chaosas. Teoriškai, jei perka fizinis asmuo fiziniam asmeniui, PVM nėra. Bet krovinių vežėjams reikia įrodymo, kad tai ne „juoda“ prekyba. Dažniausiai tinka rašytinis pasižymėjimas arba elektroninio pašto laiškas su sandėriu, kur užfiksuota, kad „pardavė pavedė X itemą pirkėjui Y už 0 eurų (arba 50 eurų)“. Be šio „stebuklo“, vairuotojas gali atsisakyti vežti, nes bijo baudų.

Ką daryti, jei trūksta dokumentų?

Jeigu pamiršote pasiimti sąskaitą iš parduotuvės Vokietijoje, prašykite jų išsiųsti el. paštu skubiai ir atspausdinkite. Vairuotojas turi turėti dokumentą rankose (arba planšetėje). Be dokumento, jei sustabdys patrulis, gali būti problema. Ypač jei baldai atrodo kaip nauji, o jūsų veidas įtariantas. Aš kartą teko važiuoti patvirtint gavėjo duomenis paštu, kol vairuotojas laukė pasienyje – nepatirtis ne iš maloniųjų.

Ar tikrai nereikia TIR knygelės?

Nereikia. TIR skirta tarptautiniam tranzitui per šalis, kuriose nėra ES (pvz., per Baltarusiją ar Rusiją). Jei važiuojate tiesiai iš Berlyno į Vilnių, TIR nereikalingas. Nieko tokio. Nereikia savaime sugalvoti problemų, kurių nėra. Tiesiog CMR ir sąskaita.

Kas daryti, jei pirkau iš įmonės, o noriu atsiimti pats?

Tada tai yra „eksportas“ iš Vokietijos ir „importas“ į Lietuvą. Jums reikės Intrastat deklaracijos, jei viršijate tam tikras ribas (nors mažmeninėms prekėms paprastai ne). Bet vokiška įmonė gali reikalauti, kad pateiktete jūsų PVM mokėtojo kodą, kad nereiktų joms mokėti Vokietijos PVM. Čia dažna painiava. Užsienyje nupirksite, o jie neleidžia vežti, kol nepateikiate kodą. Patikrinkite šį dalyką prieš važiuodami.

Pavojai, rizikos ir blogi patyrimai (ir kaip jų išvengti)

Ar dažnai gadina baldus?

Nedideliais atstumais – retai. Toliau – dažniau. Kelyje daug duobių, ypač Lenkijoje (ten keliai tiesiog siaubingi vietomis). Sunkvežimis šokuoja, net jei irkime. Jei baldai yra prastos kokybės (pvz., laminuotas laminatas), jis gali atitrūkti. Gera žinia: dauguma įmonių turi draudimą. Bloga: reikia įrodymų. Nuotraukų prieš ir po. Ką daryti, jei iškrovant pastebėjote įskilimą? Nenukelkite krovinio, šaukite vairuotoją ir darykite nuotraukas su CMR užrašu.

Kas, jei vairuotojas sugadina mano kiemą?

Čia yra pilnas „pienas“. Vairuotojai dažnai nežino, kokie jų sunkvežimių matmenys, kai sukasi atbulu. Jūsų vartų stulpas, židinys ar gėlių sodas gali nukentėti. Įsitikrinkite, kad jūsų draudimas namams dengia ir išorines patalpas (dažnai ne! O taip, tai keista, bet tikrinti reikia). O geriausiai – eikite pasitikti ir rodykite kelią rankomis, kaip senieji laikai.

Ar gali būti, kad mano baldai „dingsta“?

Taip, deja. Pasitaiko, kad netobulas ekspeditorius perkrauna krovinį viename sandėlyje (pvz., Frankfurte), o jo darbuotojai pameta dėžę su adresu. Ji nukelia į „nesibaigiančios kelionės“ skyrių. Tuomet prasideda draudimo išmokos procesas. Užtrunka mėnesius. Todėl niekada neveržkite į dėžę brangių daiktų be sąrašo viduje. Jei dėžė atsivers, bus aišku, kas viduje buvo.

Ar saugu vežti paveikslus ar veidrodžius?

Tai aš asmeniškai nebūčia pataręs. Paprastas pervežimas su kita krovele yra rizikingas. Veidrodžiai supyla nuo vibracijos, jei neįrengta speciali rėminė konstrukcija. Paveikslams reikėtų specialios dėžės. Jei tai brangūs dalykai, geriau kreiptis į meno kūrinių pervežimo specialistus, o ne į tuos pačius, kurie vežia MDF spinteles.

O kas su tais, kurie pažada „viską įsirašyti į sąskaitą“?

Būkite atidi. Kartais klientai nori, kad į sąskaitą būtų įrašyta mažesnė vertė, kad nereikėtų mokėti mokesčių ar kad drąsiau vežtų. Tai yra neteisėta. Jei draudžiamas įvykis įvyks, draudimo kompanija sumokės tik tą sumą, kurią parašėte sąskaitoje. Parašysite 10 eurų – gausite 10 eurų. Neklauskite vairuotojų „ar galima užrašyti mažiau“, jie gali jums pasakyti taip, bet atsakomybę nešiate jūs.

Ar egzistuoja „paskutinis kilogramas“ problema?

Taip. Kai jūsų baldai užima daugiau vietos, nei numatyta. Pavyzdžiui, sakėte 2 europaletes, o pabaigoje paaiškėjo, kad dar ir 3 didelės dėžės. Vairuotojas gali tiesiog nepriimti likusio krovinius arba paprašyti dvigubos kainos už tą papildomą vietą, nes jis praranda galimybę vežti kitą mokantį klientą. Matuokite tiksliai.

Paskutiniai nereikalingi klausimai ir patarimai

Ar galiu pavogti savo baldus iš sunkvežimio?

Tai keistas klausimas, bet taip, atėjus į sandėlį, galite pasakyti „nereikia, vežiu pats“. Tačiau jei jau sutartyje viskas padaryta, vairuotojas gali reikalauti išeitigiosios sumos, nes jis jums išskyręs vietą. Nežaisti su jais, jie irgi gyvena iš to.

Kodėl vairuotojai būna tokie neramūs?

Jie gyvena sunkvežimyje. Jie nekalba su žmonomis vaikais savaitėmis. Jie valgo degalinėse. Jei matote užglaustą vairuotoją, tiesiog būkite mandagus, duokite kavos (jei leidžia protokolas) – tai stebuklingai pagerina nuotaiką. Aš mačiau, kaip dėl vienos kavos vairuotojas nešė sofas į trečią aukštą be priekaištų, nors įstatymių nereikalavo.

Ar verta duoti arbatpinigių?

Lietuvoje tai nebūtina, bet Vokietijoje arba lenkiškose degalinėse – dera. Nors baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą yra verslo sutartis, tas nedidelis dėmesys gali padaryti, kad jūsų krovinys bus padėtas viršuje (neužspaudžiamas kitų), o ne apačioje po 5 tonų metalo laužu.

Kas daryti, jei atvyko nauji baldai su defektais?

Čia jau ne pervežėjo kaltė. Reikia tikrinti dar prieš vairuotojo akis. Jei dėžė sulaužyta – dokumentuokite. Jei viduje defektas – tai klausimas parduotuvei. Pervežėjas atsakinga už transportavimą, ne už gamybos kokybę. (Čia aš pats kartais susipainioju, bet pagrindas toks: jei dėžė sveika – pervežėjas kaltas ne).

Ką daryti, jei nežinau, ką vežti?

Nesitikėkite, kad vairuotojas padės jums sudaryti inventorių. Jis ne moherinis šalies globėjas. Turite žinoti, ką perka. Ką tik matavau vieną klientą, kuris sakė „tuos rudos spalvos daiktus“, o tai buvo 4 skirtingos rudos spalvos komodos. Gaila laiko.

Galiausiai, į ką kreiptis?

Kreipkitės į tuos, kurie turi „ausų“, o ne tuos, kurie turi tik „gerą kainą“. Patirtis rodo, kad šioje srityje pigiausiai dažniausiai išeina brangiausiai. Raskite ekspeditorių, kuris nebijo atsiliepti į telefoną ir paaiškinti, kodėl vėluoja. Tada jūsų baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą bus tikras pasipūtimėlis, o ne nervų išbandymas.

Išvada

Viskas su šiuo pervežimu atrodo sudėtinga tik tol, kol nežinote tų smulkių niuansų apie draudimus, dokumentų triukus ir vairuotojų kasdienybę. Svarbiausia – nebijoti klausti ir niekada nepasitikėti žodžiu be rašto. Nors aš čia daug parašiau apie problemas, dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, jei pasiruošiate iš anksto. Tikiuosi, jūsų nauji baldai atkeliaus saugiai, o orestai liks tik toliuose Vokietijos keliuose.