Baldų pervežimas į Vokietiją su logistine patirtimi: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, tai, galima sakyti, mačau viską – ir prabangų interjerą iš Vilniaus, ir seną sovietinę spintą, kurią nori išgabenti į Berlyną. Klientai dažnai galvoja, kad baldų pervežimas į Vokietiją yra tiesiog vairuotojo darbas, bet iš tikrųjų tai visas rūpestis, prasidedantis dar prieš jums padedant pirmą daiktą į dėžę. Vieną dieną viskas vyksta lyg pieviniu, kitą dieną girdi, kad vokiškai muitininkai užkliuvo arba sunkvežimis sugedo kažkur ties Lenkija. Čia ne tik apie kainą, o apie tai, kaip išvengti nervingų pokalbių vidurnaktį, kai tavo turtas kur kas nors stovi autostradoje. Štai kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Bendrai apie kainas ir laiką

Kiek tikrai kainuoja baldų pervežimas į Vokietiją?

Tai visada pirmas klausimas, ir atsakymas nėra paprastas "kiek". Viskas priklauso nuo to, kiek tūrio turite ir kur būtent Vokietijoje reikia nuvažiuoti – ar tai Miunchenas, ar kažkur mažas kaimelis piečiau. Jei turi tik kelias kėdes, tai gali būti pigiau, bet jei pilnas namų ūkis, tai skaičiuojama kubiniais metrais. Kaina apima ne tik degalus, bet ir vairuotojo darbą, kelių mokesčius, kurie Vokietijoje nelabai šiek tiek, ir dar draudimą. Geriausia paskambinti ir papasakoti, ką turi, tada gausi realų skaičių, o ne fantastišką sumą iš interneto.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Įprastai, jei važiuojame tiesiai, be sustojimų ir didelių problemų, tai į Vokietiją nuvažiuojame per vieną ar dvi dienas, priklausomai nuo maršruto – į vakarus arba pietus. Bet, žiūrėk, realybėje kartais užtrunka ilgiau, nes gali būti eisią ties A2 autostrada Lenkijoje, kur darbų daugiau negu važinėjančių. Taip pat reikia laiko pakrauti bei iškrauti, o jei tai yra keli aukštai be lifto, tai vairuotojui reikės pagalbininkų. Taip pat verta prisiminti, kad griežtai laikomis poilsio režimas vairuotojams, juos negalima taip tiesiog priversti važiuoti 24 valandas.

Ar galima kažkaip užsisakyti pigiau?

Žinoma, visada galima rasti variantų, kurie atrodo "už pusę kainos", bet čia būna taip, kaip sako – skanus ir pigus vienu metu nebūna. Kai kurios firmos siūlo "krovininį taksi", t. y. surinkia kelis klientų siuntinius į vieną mašiną ir važiuoja. Tai gali būti pigiau, jei tau neskubu ir gali laukti, kol jis surinks visus kitus krovinius prieš savaitę ar dvi. Bet rizikuoji, kad tavo sofa keliaus su kažkieno šaldytuvu viršuj. Baldų pervežimas į Vokietiją pigiai dažnai baigiasi tuo, kad turi papildomai mokėti už iškrovimą, jei vairuotojas nepakelia laiptais.

Ar jūsų firma vežia ir atgal (iš Vokietijos)?

Taip, darome abiejomis kryptimis, netgi dažniau. Daug lietuvių grįžta iš Vokietijos arba veža daiktą į naujus namus štai čia, iš Vokietijos atsigabenant visus apyvokos daiktus. Tai yra geras variantas, nes jei mes važiuojame tuščia atgal, gali sudaryti geresnę kainą – mums neleidžia važiuoti tuščia, o tau sutaupyti. Kartais tiesiog randame užsakymą vienoje vietoje ir paimame kitą kelionės metu. Viskas apskaičiuojama individualiai, bet bendravimas visada įmanomas.

Dokumentai, muitinė ir krūva popierių

Kokius dokumentai reikia tur�ti su savimi?

Pagrindinis dalykas yra tarpusavio sutartis (kontraktas) arba kvitas už apmokėjimą, jei jau mokėjai. Jei perveži baldus į Vokietiją kaip asmeninis daiktai (pervikštimui), turi tur�ti asmens dokumentą ir sąrašą daiktų, o kartais ir deklaraciją, kad tai nėra prekybinis krovinys. Mums, ekspeditoriams, reikia visų TIR sąskaitų, draudimo polisų. Vokiškai muitininkai gali labai smulkiai aiškintis, kas vyksta, jei dokumentai neatitinka to, kas yra mašinoje, tai geriau turėti viską tvarkingai.

Ar reikia mokėti muito ar PVM Vokietijoje?

Jei tai yra tavo asmeniniai baldai, kuriuos naudojai anksčiau ir nebe parduodi (t. y. persikeli į gyventi), tai dažniausiai mokesčių nėra – tai yra suleidžiama į laisvą apyvartą su T0 procedūra. Bet jei perveži naujus baldus, kuriuos nusipirkai Lietuvoje ir esi PVM mokėtojas, arba veži juos parduoti, tai reikės deklaruoti Vokietijoje ir sumokėti jų PVM (kas dabra yra 19%). Čia gana sudėtinga ir geriau pasikonsultuoti iš anksto, kadangi taisyklės pasikeitė po "Brexit" (nors Vokietija ir yra ES, bet kontrolė griežtesnė).

Kas daryti, jei neturiu daiktų sąrašo?

Tada mes jį sudarome kartą su vairuotoju, kai jis atvyksta pakrauti. Vairuotojas parašo viską, ką mata, o turi pasirašyti, kad sutinki. Tai yra saugu ir abiem pusėms. Bet reikia nepamiršti, kad jei vėliau pasirodo, kad dėžėje buvo brangus auksinis grandinėlė, o sąraše parašyta "drabužiai", tai problemų nebus išvengta. Geriau padaryti sąrašą iš anksto, nors apytiksliai, kad žinotume, kiek vietos reikės mašinoje. Aš visada sakau klientams – geriau per daug parašyti, nei pamiršti svarbiausią.

Ar dažnai sustoja muitinėje?

Lietuvoje dažniau praleidžia be sustojimo, jei važiuoji ES viduje, bet kartais pasitaiko tikrinimų, ypač jei krovinys atrodo įtartai – pavyzdžiui, senas, įlankytas sunkvežimis. Vokiškoje muitinėje, ypač jei keli per Lenkiją arba Čekiją, taip pat gali sustabdyti. Jei viskas tvarkingai su dokumentais, tai tai tik laiko praradimas – 30 minučių, valandą. Bet jei kažką užmiršai ar neteisingai nurodėjai, tai gali nukristi bauda arba priversti uždaryti krovininę tol, kol nesišaiškinsi.

Pakavimas ir pasiruošimas – ar reikia rūpintis?

Ar turite supakuoti mane, ar aš turiu pats?

Galime pasiūlyti pakavimo paslaugas, tada mūsų komanda atvyksta su dėžėmis, burbuliukine plėvele ir viską tvarko. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo daug nervų, ypač jei turi daug smulkių daiktų, indų ar knygų. Jei nori sutaupyti, gali supakuoti pats, bet tada atsakomybė už tai, kad dėžė neišsiskirs kelyje, lieka tau. Matęs esu, kaip žmonės deda indus į dėžę be popieriaus tarp jų... vėliau viskas baigiasi skardžiais.

Kokios medžiagos geriausios tinka baldams?

Baldų pervežimas į Vokietiją be burbuliukinės plėvelės (stretch film) yra beveip neįmanomas, jei nori, kad jie nenukristų. Stalai, spintos – viską reikia suvynioti. Stiklo detalės reikia apsaugoti storu gofruotu kartonu. Negalima tiesiog mesti į mašiną "kaip yra", vienas ant kito – tada atkeliaus su įbrėžimais, kuriais nebešluostysi. Naudokime kokybiškas juostas (lipdukas), nes pigios atsikabina nuo drėgmės ar šalto.

Ar galima veži atidarytus skysčių butelius?

Niekada nedaryk to (tikrai ne). Vieną kartą važiavome su klientu, kuris įdėjo atidarytą alaus butelį į dėžę su drabužiais... galite įsivaizduoti, kas atsitiko, kai vairuotojas staigiai stabdėsi Ragainėje. Visi drabužiai smirdėjo, o dėžės suminkštėjo. Skysčiai turi būti uždaryti, gerai užsukti, o dar geriau – įdėti į plastikinį maišelį, kad netyčia nepradėtų tekėti. Cheminius skysčius (baliklius, valiklius) reikia segreguoti atskirai, nes jei išsilieja, sugadina visą kitą krovinį.

Kaip elgtis su didželiais baldais, pvz., sofos ar spintos?

Didesnius baldus dažnai tenka išmontuoti – nusukti kojas, atskirti duris nuo spintos. Ne visada įeina pro lifto duris ar pro namo įėjimą su surinkta sofa. Mūsų vairuotojai turi su savimi įrankius, todėl gali tai padaryti vietoje. Bet reikia apie tai pasakyti iš anksto, kad planuotume laiką. Kartais klientai sako "o, ji įeina", o paskui stovi lauke ir žiūri, kaip mes bandome įkišti trijų metrų spintą į dviejų metrų koridorių.

Kelionės eiga ir realybė kelyje

Ar vairuotojas skambina prieš atvykdamas?

Gerų firmų vairuotojai tikrai skambina, kai jau yra arti, pavyzdžiui, valandą iki. Bet, žiūrėk, jei jis yra užstrigęs spūstyje arba neteko ryšio (kažkur Vokietijoje dėl reljefo signalas dingsta), gali būti vėluoja. Kartais būna taip, kad atvyksta naktį, kadangi dienomis negalima važiuoti tam tikrose miesto dalyse (Berlyno centras, pavyzdžiui). Geriausia susitarti dėl laiko iš anksto ir būti pasiruošusiam palaukti, jei kažkas nutiktų.

Kas nutinka, jei mašina sugeda?

Tai vienas baisiausių dalykų, bet, deja, įvyksta. Vieną kartą mums sugedo variklis ties Poznane, teko laukti atsarginės mašinos beveik parą. Tokiu atveju mes pradedame veikti pagal draudimo sąlygas – siunčiame pagalbą, o jei užtrunka ilgiau, bandome perkrauti į kitą, tuščiai važiuojantį sunkvežimį. Klientui tai nereiškia, kad jis praranda daiktus, bet reiškia vėlavimą. Todėl reikia turėti drabužių ir reikmenų, kurių prireiks pirmosiomis dienomis, pas save, o ne tik mašinoje.

Ar sustojote pietų ar nakvynei?

Vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio režimo – jie negali važiuoti 10 valandų be perstojo. Tai yra įstatymas, ne mūsų kaprizas. Todėl jie sustoja pietums arba nakvynei specialiose stotelėse. Kartais tai gali atrodyti keista, kai mašina stovi vietoje valandas, bet tokia yra logistika. Jei reikia skubaus pristatymo ryte, reikia planuoti išvykstą taip, kad vairuotojas spėtų atvykti atsižvelgiant į savo poilsį. Negalima verčti žmogaus viršyti savo galimybių, tikrai pavojinga.

Kaip su kelių mokesčiais Vokietijoje?

Vokietijoje nėra mokesčių už automobilius (muitinės mokesčiai), yra tik kelių mokestis sunkvežimiams, kurį mokame mes per vinjetes (Toll Collect). Tau kaip klientui nereikia nieko mokėti papildomai už kelią. Kainą, kurią sakome, jau įskaičiuoti visi mokesčiai, degalai, kelių mokestis. Vengiu firmų, kurios sako "kaina be kelių", tuomet gali būti nemalonumo siurprizų kelią atgal. Mums visada aišku – ką pasakėm, tiek ir mokate.

Rizikos, draudimas ir nepatogumai

Ar mano baldai yra apdrausti?

Taip, mes turime standartinį krovinių draudimą (CMR draudimas), kuris apima daiktus kelyje. Bet reikia žinoti ribas – jei tu pats supakai daiktą blogai, ir jis sužaloja save viduje, draudimas negali padėti. Taip pat turi nurodyti vertę sąraše, kad žinotume, ką drausti. Jei turi paveikslą, kuris kainuoja tūkstančius eurų, būtina tai pasakyti iš anksto, nes standartinė draudimo suma gali neužtekti. Už papildomą mokestį galima padidinti draudimo sumą.

Kas daryti, jei atvykęs pastatau, kad kažkas sulūžo?

Pirmiausia – nedaryk panikos. Susirask vairuotoją ir padaryk nuotraukas. Reikia užpildyti CMR protokolą apie žalą vietoje. Negalima rašyti man, kai vairuotojas jau važiuoja atgal į Lietuvą, tada bus per vėlu. Mes tuomet perduodame informaciją draudikui, ir jis sprendžia, kaip kompensuoti. Vieną kartą buvo situacija, kai klientas pasakė tik po savaitės... mes tą sykį negalėjome padėti, nes nebuvo įrodymų, kad tai nebuvo padaryta vėliau pačių klientų.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sąžiningiau sakant – su geromis firmomis beveik niekada. Su "kišenių" pervežėjais – kartais. Aš girdėjau istorijų, kai žmonėms dingdavo elektronika arba juvelyriniai dirbiniai, kuriuos jie slapta įdėjo į dėžę su "drabužiais". Nepuoliau taip daryti. Mūsų mašinos yra uždaromos ant fiksavimo (seal), kurio numerį užrašome. Jei atvykstant skaičius nesutampa, reiškia kažkas buvo atidaryta kelyje. Tačiau per mano dvidešimt metų darbo tokių atvejų buvo gal skaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Kodėl kai kurios firmos atrodo įtartai?

Yra firmų, kurios neturi savo technikos, o tiesiog perka "skraidančius" užsakymus. Tada gali atvykti vairuotojas, kuris net nežino, kas jame veža, arba mašina, kuri atrodo, kad išvyko iš karo. Aš visada patariu patikrinti įmonės pavardę, ar ji tikrai egzistuoja, ar turi savo svetainę, o ne tik skelbimą Facebook. Pigus kainos dažnai slepia blogą paslaugą ar net aferą. Geriausia pasitikėti rekomendacijomis.

Specifiniai klausimai ir smulkmenos

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet yra tam tikrų apribojimų, jei turi daug augalų arba tai yra retos rūšys – gali reikėti fitosanitarinio sertifikato. Paprastai kelių vazonų su gėlėmis nėra problema, jei žemė yra "švara" (be kenksmingų organizmų). Bet augalai jaučiasi blogai uždarame krove, jei šalta arba per karšta. Geriau juos vežti keleiviniame automobilyje, jei įmanoma. Jei ne, tada reikia juos gerai uždengti, kad nepataikytų vėjas.

Kaip su dviračiais arba technika?

Dviračius geriausia susukti arba padėti į specialias dėžes, kad neišlūžtų rankenos ar pedgaliai. Buitinė technika (šaldytuvas, skalbyklė) turi būti paruošta – išleistas visas vanduo iš šaldytuvo, užfiksuotos durys (kad neišsitrynėtų). Kartais žmonės pamiršta išleisti vandenį... galite įsivaizduoti, ką tada turi valyti vairuotojas, kai atidaro duris. Technika taip pat turi būti atjungta nuo elektros, kad nenutiktų trumpojo jungimo.

Ar įmanoma perveži tik vieną daiktą, pvz., pianiną?

Įmanoma, bet tai gali būti brangu. Pianino pervežimas reikalauja ne tik jėgos, bet ir įgūdžių, specialių juostų, o kartais ir kranų, jei jis yra aukštai. Reikia pasakyti iš anksto, kad tai yra pianinas, o ne paprasta sofa, kad mes pasirūpintume tinkama komanda. Negalima tik taip įkišti į mašiną tarp kėdžių, jis gali subyrti ir sugadinti viską aplinkui, o pats sulaužyti.

Ar darytate iškrovą iš karto?

Darytume, jei vairuotojas spėja. Bet jei atvyksta vėlai vakare, o turi butą su lifto, kuris uždarytas tam tikru laiku, gali būti problema. Vokietijoje kai kurie namai turi griežtas taisykles dėl triukšmo. Geriausia iš anksto susitarti dėl iškrovos laiko, o jei neina, tai reikia palaukti rytojaus. Mes esame lankstūs, bet ne galime laužyti namų tvarkos taisyklių.

Ar reikia gįdyti vairuotoją?

Tai nėra privaloma, bet vairuotojai visada vertina, kai žmogus pasirūpina vandens arba paprasto kavos puodeliu. Jei turi sunkų krovinį, daug laiptų be lifto, ir vairuotojas dirba viršvalandžius, nedidelis dėkingas žodis arba parama gali padaryti stebuklą. Jie taip pat žmonės, o ne robotai. Aš stengiuosi dirbti su tokiais vairuotojais, kurie yra mandagūs, bet kliento požiūris taip pat įtakoja bendrą procesą.

Kas daryti, jei nežinau tikslio adreso Vokietijoje?

Tada reikia surasti bent orientyrą – miestą, pašto kodą. Galima naudotis GPS koordinatėmis, kurias gali nusiųsti vairuotojui iš anksto. Vokiški kaimai gali būti painūs, viena gatvė veda į mišką, kita į fermą. Geriausia, jei kas nors iš giminės ar draugų Vokietijoje gali susitikti su vairuotoju ir parodyti vietą. Jei niekas negali, tada mes bandome surasti patys, bet tai užtrunka ir gali kainuoti papildomai, jei vairuotojas klaidžioja.

Apibendrinant

Viskas vyksta ne taip smarkiai kaip filme, bet emocijų pakanka. Baldų pervežimas į Vokietiją gali būti sklandus, jei pasirūpinti smulkmenomis ir nepasitikėti viskuo, kas parašyta internete pigiausiu variantu. Pagrindas yra komunikacija ir pasitikėjimas tarp tavęs ir ekspeditoriaus. Jei kažką neaišku – klausk, geriau paprašyti paaiškinimo dešimt kartų, nei vėliau gailėtis. Gerai suplanuotas pervežimas sutaupo ne tik pinigus, bet ir nervus, kurie, žinoma, brangiausi.