Baldų pervežimas į Vokietiją – kokie yra reikalingi leidimai ir dokumentai?

Sveiki, esu čia kadangi šitoje srityje praleidau daugiau nei dvidešimt metų. Pavargau nuo tų pačių klausimų telefonu, todėl nusprendžiau viską surašyti vienoje vietoje. Nenuostabu, kad žmonės susimąsto apie baldų pervežimą į Vokietiją tik tada, kai sunkvežimis jau stovi kieme ir vairuotojas bando gauti pinigus, o tu net nežinai, ką pasirašyti. Vokietija – tai ne Lietuva, ten viskas yra labai tvarkinga, o jei ne, baudos tokios, kad akys išlenda. Štai jums realus vaizdas, be jokių gražių frazelių iš vadovybės, tiesiai iilgų maršrutų.

Pagrindiniai dokumentai ir pradžia

Ar tikrai reikia specialių leidimų paprastiems baldams?

Sakyčiau, ne visada, bet visada priklauso nuo to, ką vadi ir kiek. Jei tai paprasta „krovininė veža“ iki 3,5 tonos, o tu perveži savo asmeninius daiktus (tarkim, kelyje į naujus namus), tai dažniausiai užtenka vairuotojo pažymėjimo ir techninio paso. Tačiau jei tai didelis sunkvežimis arba tu esi įmonė, kurios veikla yra baldų pervežimas į Vokietiją, tai be tarptautinės vežimo licencijos (EB liudijimo) ten nė nebandyk važiuoti. Vokiečiai ant patikros punkto kils su keliais lapais ir be to greit namo neleis.

Kas yra tas CMR kontraktas ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai jūsų draugas ir priešas vienu metu. Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad krovinys buvo priimtas. Užpildykite jį tiksliai. Buvau matęs situacijų, kur vairuotojas užrašo „baldai“ bendrai, o atvykęs paaiškėja, kad trūksta dviejų kėdžių. Nesutikus su sąskaita, CMR yra vienintelis įrodymas teisme. Geriau praleisti penkias minutes ir viską išvardinti, nei vėliau ieškoti advokato Berlyne.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Techninę dokumentaciją dažniausiai supranta anglų kalba, bet jei turite kokią nors uždaro tipo sandėliavimo sutartį ar specifinius nurodymus, verčiau turėti vertimą. Vokiškai mokesčininkai nelabai kalba, todėl jei sutartyje rašo „Möbeltransport“, o jūs pateikiate lietuvišką tekstą, gali kilti nesusipratimų. Kartais pakanka paprasto angliško aprašymo, bet aš visada patariu turėti bent sąskaitos faktūros vertimą.

Ką daryti, jei vairuotojas neturi pažymėjimo?

Tuomet nevažiuok. Neteisingai suprantu, kaip įmonės išvis leidžia vairuotojams išvažiuoti be dokumentų. Jei sustabdys „Bundespolizei“, jums ne tik padės krovinį, bet ir uždels mašiną kieme. Tas baldų pervežimas į Vokietiją gali prasidėti nuo tūkstančių eurų baudos. Geriau pasilikti namuose ir laukti kito vairuotojo.

Ar galiu važiuoti su savo automobiliu?

Jei turi „B“ kategoriją ir masė neviršija 3,5 tonos, gali. Bet žiūrėk, kad krovinio svoris neatitiktų techninio. Buvau matęs, kaip žmogus pakrauna 2 tonas baldų į „Renault Traffic“, o ratas visai plokščias. Tai pavojinga ir nelegalu. Tokiu atveju tai nebelaikomas paprastu pervežimu, o verslo veikla be licencijos.

Vokietijos specifika (leidimai ir mokestis)

Kas tie „Wochenendfahrverbot“ ir kodėl jie baido?

Tai savaitgalio važiavimo draudimas. Vokietijoje sunkvežimiai virš 7,5 tonos (ir kartais su priekaba virš 3,5t) negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Planuokite kelionę taip, kad būtumėte prieš šventę arba po jos. Jei užfiksuos – bauda didelė, ir dar privers laukti iki pirmadienio aikštelėje. Nėra nieko keisčiausio nei stovėti degalinėje prie A9 autostrados su pilnu krovininiu ir laukti, kol praės sekmadienis.

Ar reikia mokėti kelių mokesčius (Vignette)?

Vokietijoje nėra vinetės kaip Čekijoje. Yra mokamas automagistralių mokestis sunkvežimiams – „MAUT“. Jei vaziuojate maža (iki 3,5t) mašina, mokėti nereikia, jei didesne – turi būti įrengtas „MAUT“ įrenginys arba sumokėta internetu rankiniu būdu prieš išvažiavimą. Jei neužfiksuos – gausite kvitą namo po kelių mėnesių su papildomais administraciniais mokestis.

Kas su Vokietijos aplinkosaugos zona (Umweltzone)?

Didžiuosiuose miestuose (Miunchenas, Berlynas, Štutgartas) galima važiuoti tik su tam tikra žalia raudona ar geltona kortele. Tai yra vokiškai „Feinstaubplakette“. Be jos į centą nešvaistykite laiko, fotoaparatai užfiksuos. Jei baldų pervežimas į Vokietiją vyksta į centrą, pasirūpinkite šia kortele iš anksto, kainuos vos keletą eurų, bet nupirksite ramybę.

Ar tikrai reikia atlikti EX1 deklaraciją?

Jei pervežate naujus baldus iš Lietuvos ir parduodate juos Vokietijoje, tai taip, tai būtinas išvežimo dokumentas (iš ES prekių). Jei pervežate naudotus asmeninius daiktus, tuomet tai laikoma ne prekyba, o turtumo perkėlimu. Čia dažnai painiojama. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonėms bandė primesti muitinę už seną sovietinę spintą, kaip tai būtų prekė. Tokiu atveju reikia užpildyti „Transfer of Residence“ formą.

Ką daryti su PVM mokesčiu?

Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje ir parduodate prekę Vokietijai vartotojui (B2C), gali tekti registruotis Vokietijoje dėl to PVM. Jei parduodate įmonei (B2C ne, o B2B), tai taikomas 0 proc. tarifas su galiojančiu PVM mokėtojo numeriu pirkejui. Sunku viską aiškinti trumpai, geriau pasikalbėti su savo buhalteriu, kad nesuklystum, nes vokiškas „Finanzamt“ nerašo šiaip sau.

Vairavimas ir techninės problemos

Kiek laiko gali vairuoti vairuotojas be poilsio?

Standartiškai 4,5 valandos vairavimo, tada 45 minučių poilsis. Negalima „spausti“ iki 9 valandų, kaip mums kartais įprasta važiuoti iki Rygos. Tachografas viską užrašo. Jei sustabdys patikrinime, ne tik baudą gaus, bet ir privers ilsėti 4-5 valandas vietoje. Laiko planavimas čia yra pusė sėkmės.

Ar galima vairuoti 30 km/h greičiu už miesto ribų?

Jeigu mašina yra apribota (tarkim, senas sunkvežimis be limiterio), tai ne. Tokiems atvejams reikia specialaus leidimo. Bet jūs tikriausiai kelsite modernesniais sunkvežimiais, kurie važiuoja 80 km/h. Prisimenu vieną atvejį, kai mūsų vairuotojas bandė sukti 90 km/h su sena „Scania“, net nepastebėjo, kad limitavo nevariklis, o padangos.

Ką daryti, jei pasigirdo keistas garsas variklyje?

Nesijaudink, seni vokiški sunkvežimiai kartai „barbena“. Bet jei pradeda rodyti raudoną šviesą, stabdyk. Remontas Vokietijoje brangus. Geriau iš anksto pasitikrinti techninę būklę Lietuvoje. Nėra nieko blogiau už sugedusią mašiną su pilnu kroviniu kur kas tarp Kauno ir Miuncheno.

Ar sunku rasti stovėjimą sunkvežimiams Vokietijoje?

Visai neblogai, yra daug specialių aikštelių (Rasthof). Bet vakarais, ypač prie industriinių regionų, vietos gali nebūti. Nereikia stovėti ant kelio pečių, tai draudžiama ir gera bauda. Aš asmeniškai visada stengiuosi užsukti į didesnes degalines, kur yra maistas ir dušai, nors kainos ten... na, jūs suprantat.

Ar vokiečiai gerai vairuoja?

Greitai, bet disciplinuotai. Dešinėje juosta važiuojama tik tada, kai praleidi visus. Jei bandysi lenktininkauti dešinėje, tuomet su trumpais taršiais bus nušviestas. Sąžiningai pasakius, vairavimo kultūra čia aukštesnė, tačiau ir reikalavimai didesni.

Muitinė ir biurokratija

Kas nutinka, jei dokumentuose klaida?

Nerašo „Viskas gerai“. Jei klaida CMR arba sąskaitoje, gali pradėti „tikrinimą“. Tai reiškia, kad krovinys gali būti iškrautas. Vieną kartą teko stovėti 6 valias pasienyje, nes buvo padaryta rašybos klaida vardu pavardėje. Nenuostabu, kad muitininkai gudrūs, jie viską pastebi.

Ar dažnai tikrina krovininius?

Ne taip dažnai kaip anksčiau, bet tikrinimai vyksta. Ypač jei maršrutas atrodo įtartai arba mašina sena ir užteršta. Jei baldų pervežimas į Vokietiją atrodo švarus ir tvarkingas, dažniausiai tik leidžia važiuoti toliau. Bet niekada nežinai, kas gali nutolti šimtą metrų toliau.

Kas yra Intrastat ir ar jis man aktualus?

Jūsų įmonei – taip, jei prekės keliauja tarp ES šalių virš nustatyto slenksčio. Asmenims – ne. Tai statistinė deklaracija, kurią reikia pateikti mokesčių inspekcijai. Nenuostabu, kad daugelis apie tai pamiršta, vėliau gauna raštus su nustatomomis baudomis už ne pateiktą statistiką.

Kaip elgtis su vokiškąja buhalterija?

Jie mėgsta tikslumą. Jei gavote užsakymą, pateikite sąskaitą faktūrą greitai. Jei reikia korekcijos – padarykite ją laiku. Aš turiu vien klientą, dėl kurio nebegaliu dirbti, nes visada vėluoja mokėti, o vokiečiams to nelabai toleruoja – greitai įdeda į „Inkasso“.

Ar galiu pasiimti papildomą krovinį atgal (Carnet)?

Tai vadinamas „cabotage“ arba susigrąžinimas. Jei turiš krovinį į Vokietiją, gali parsivežti atgal į Lietuvą ką nors, kas nėra įmonės nuosavybė (prekes). Tai puikus būdas taupyti degalus. Bet žiūrėk, kad nebūtų taip, kad veža prekę iš Vokietijos į Vokietiją su lietuviška mašina – tai griežtai draudžiama be leidimo.

Patirtis ir gyvenimas (realios istorijos)

Ar buvote paėmę įkaitą?

Ne, aš ne vairuotojas, bet įmonėje mes turėjome istoriją, kai klientas atsisakė mokėti už iškrovą Miunchene, kol nepastatėme baldus į vietą. Pasirodo, jis tikėjosi, kad mes dar ir surinksime juos be papildomo mokesčio. Teko vadovautis sutartimi. Žodis ir rankos paspaudimas vokiečių versle nėra tiek vertingi, kiek popierius.

Kas daryti, jei prarasite raktus nuo sandėlio?

Vyksta. Bent vieną kartą metus kažkas pameta raktus. Reikia skambinti servisas, kuris gali padaryti naują arba pralaužti. Tai brangu ir užtrunka. Geriau turėti atsarginius raktus pas vairuotoją arba vadovą.

Ar dažnai baldai sugenda kelyje?

Ret, bet įvyksta. Viskas priklauso nuo pakavimo. Jei įkeliate šluotę be plastiko viršuje, ji nuvažiuos. Užtikrinkite, kad baldų pervežimas į Vokietiją būtų atliktas su gobtuvu (tarpinis) ir pritvirtintas juostomis. Nenuostabu, kad dėl blogo pritvirtinimo krenta ir sofos, ir šrankos.

Kur geriausia valgyti kelyje?

Degalinėse patogu, bet brangu. Aš rekomenduoju važiuoti pro mažus kaimų restoranus (Gasthof). Maistas geresnis, kainos žemesnės, o porcijos tokios didelės, kad neįsivaizduoji. Vienas toks „Schnitzel“ gali pakeisti tavo dieną.

Kaip susitvarkyti su kalba?

Daug vokiečių kalba angliškai, bet vyresni žmonės ir kai kurie muitininkai gali atsisakyti. Naudokimės vertėju telefone arba mokėkime kelis sakinius: „Guten Tag“, „Wo ist der Zoll?“, „Ich habe die Papiere hier“. Tai sužavėja ir palengvina situaciją.

Ką daryti, jei vairuotojas susirgo?

Tai labai reali problema. Negalima tiesiog palikti mašinos. Reikia skambinti į draudimą, kuris organizuoja grįžtamojo vairuotojo pristatymą arba krovinio perėmimą. Vienas mūsų vairuotojų susirgo Karlsrūhėje (manau, buvo ten), teko laukti porą dienų kol atvyko pakeitimas.

Ar verta dirbti su tarpininkais?

Kartais taip, jei neturite savo klientų. Bet jie ima savo maržą, o jums lieka mažiau. Dirbdamas tiesiogiai su klientu gausi daugiau kontrolės, bet ir daugiau galvos su paieška. Asmeniškai aš labiau mėgstu tiesioginį bendravimą.

Ar reikia apdrausti krovinį?

Būtinai. Nors turi „CMR“ draudimą, jis apdraudžia tik pagal sutartį, o ne pilną vertę. Geriau papildomai apsisaugoti, ypač jei pervežate brangius antikvarinius baldus. Vienas gūžys ant kelio ir viskas baigta.

Kaip elgtis su blogais keliais Vokietijoje?

Vokiečiai mėgsta reparuoti kelius. Dažnai važiuojasi viena juosta, susidaro spūstys. Kantrybė – pagrindas dalykas. Neužsilkite ragus, negalima lenkti per liniją statybos zonoje, baudos milžiniškos ir fotoaparatai stovi kas penkiasdešimt metrų.

Ar visi vokiški sandėliai modernūs?

Ne. Yra tokie seni „Hof“ kiemai, kur reikia važiuoti per siaurus vartus, kur sunkvežimiui ir netelpa. Prieš važiuodamas pasiklausk adreso. Kartais reikia mažesnės mašinos, o didelį sunkvežimą teks palikti aikštelėje ir nešti daiktus rankomis. Tai laiko praradimas.

Ar galiu pasiūlyti vairuotojui kavą?

Naudinga, bet neprivaloma. Vokiškas etiketas reikalauja, kad jei jie pasiūlo, tu atsisakai arba priimi su pagarba. Aš visada duodu vairuotojui pinigus maistui, kad jis jaustųs vertinamas.

Ką daryti, jei klientas Vokietijoje neatsiranda?

Laukti. Skambinti. Rašyti. Turi tokias pareigas. Negali tiesiog išmesti baldų kieme (nors kartais norėtųsi). Yra atvejų, kai klientas sumaišė dieną. Lauki iki 24 valandų, tada skambini į kompaniją sprendimui.

Ar verta važiuoti savaitgalį?

Jei turi mažą mašiną ir leidimą, tai galima, nes keliai tušti. Bet jei turi didelį sunkvežimį – nebandyk. Savaitgalis Vokietijoje skirtas poilsiui, o ne pervežimams. Geresnis planas yra atvykti penktadienį arba pirmadienio rytą.

Ar kainos keičiasi?

Nuolat. Degalai brangsta, „MAUT“ brangsta. Nežiūrėk į 2015 metų kainas. Jei kas pasiūlo baldų pervežimas į Vokietiją už pusę rinkos kainos, žiūrėk pro pirštus – ten kažkas negerai su dokumentais arba su mašina.

Ar reikia tikrinti Vokietijos įstatymus prieš kelionę?

Visada. Jie keičiasi. Pavyzdžiui, minimalus atlyginimas vairuotojams (Mindestlohn) kiekvienais metais didėja. Jei sučiupia, kad moki mažiau – bauda didelė. Būtinai pasitikrink naujausius tarifus.

Koks jūsų patarimas pradedantiesiems?

Neskubėk. Geriau praleisti dieną ruošdamasis dokumentus, nei savaitę spręsdamas problemas užsienyje. Rinkis patikimus partnerius. Ir visada, visada turi atsarginius pinigus kortelėje, jei ką nors teks mokėti vietoje (pavyzdžiui, už greitąjį fiksą arba mechaniką).

Ar visada linksmi šie maršrutai?

Nieko tokio. Pavargai, miegi kabinoje, valgai vokišką duoną. Bet kai pamati, kad klientas laimingas gaudamas savo baldus be pažeidimų, tai duoda energijos toliau veikti. Be to, Vokietija graži šalis, jei turi laiko pažiūrėt pro langą, o ne tik į vairuotoją.

Išvada

Galiausiai, viskas susigręžia į tinkamą pasiruošimą ir žinių stoką. Nenuostabu, kad dauguma problemų atsiranda dėl nereikalingo optimizmo arba tinginio užpildyti dokumentus. Baldų pervežimas į Vokietiją gali būti lengvas verslas, jei žinai taisykles ir gerbi vietinius įstatymus. Nebijokite klausti profesionalų, pasidarykite sau sąrašą ir važiuokite ramiai. Gerai suplanuota kelionė – tai jau pusė sėkmės.