Baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas: patirties liudijimas

Dirbu jau virš dvidešimties metų šioje srityje, matyta visko – nuo paprastų detalių pervežimo iki viso namo išsikraustymo su pianinu. Dažniausiai žmonės klauso tik vieno: kiek tai kainuos ir ar neįmanoma nuspirkt pigiau. Tiesą sakant, baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas nėra jokia rocket science, bet reikalauja kantrybės ir supratimo, kur galima apsiimti, o kur reikia mokėti už ramybę. Vokietija arti, tačiau jų reikalavimai ir kelių situacija gali nustebinti net patyrusius vairuotojus. Štai kaip tai atrodo iš mano, gana jau pavargusio, bet savo darbe mylinčio žmogaus, pusės.

Pinigai ir kainų piktos (Bendrai apie biudžetą)

O tiek ten pinigų reikės susidėti?

Labai dažnai nuvažiuoju į objektą, žmogus rodo tris kėdes ir stalą ir klausia kainos. Kaina dažniausiai skaičiuojama ne pagal daiktus, o pagal tūrį – kubinius metrus. Jei turite tik tiek, ką telpa į vieną „Volvos“ sunkvežimio dalį, tai pigiau. Bet baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas prasideda ne nuo vairuotojo pasirinkimo, o nuo to, kiek daiktų jūs iš tikrųjų norite vežti. Kartais žmonėms brangiau išvežti seną sovietinę spintą nei nusipirkti naują Berlyne, bet jūs to neišgirdsite iš jų. Taigi, pirmiausia stenkitės atsikratyti nereikalingo balasto.

Ar tikrai taip brangu su įmone palyginti su savo jėgomis?

Žinoma, jeigu turi pusbrolį su „Golfu“ ir tentu, tai atrodys, kad užsisavinsi nulis eurų. Bet pamirškite apie degalus, automobilio nusidėvėjimą ir nugaros skausmą vėlai vakare. Profesionalios įmonės kaina apima draudimą, pakavimą (jei užsakovs) ir atsakomybę. Turiu omeny, kad jei pusbrolis užkabins šaligatvį Vokietijoje ir sulaužys jūsų vitriną, niekas jums to neatsilygins. Taigi, ilgai ir trumpai – savo jėgomis galima taupyti, bet rizikuojate daugiau prarasti, nei sutaupyti. Tiesa, kai kurie klientai vis rizikuoja, sakyčiau, per daug.

Galima kažkaip susiderėti dėl kainos?

Kodėl gi ne? Mes ne parduotuvė su fiksuotomis kainomis. Jeigu jūsų datos lankstios, sakyči, galite palaukti savaitę-dvi, kol mes surinksime klientą į tą pačią kryptį, kainą galime nukristi pusiau. Tai vadinama „krovinio dalinimu“ arba retrosperatyva. Bet čia ne visada įmanoma, jeigu skubate. Kartais galiu pasakyti tiesiogiai – šiandien brangu, po savaitės bus pigiau. Nedaug kas turi kantrybės palaukti, visi nori rytoj jau būti ant vietos. Tačiau jeigu norite baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas įgyvendinti pigiau, laiko lankstumas – jūsų geriausias draugas.

Kas dar įeina į tą kainą be pačio važiavimo?

Čia dažnai būna nesusipratimų. Klientas mano, kad moka tik už vairuotoją, o vairuotojas turi būti ir kėlėjas, ir surinkėjas. Įprasto pervežimo kaina dažniausiai yra tiesiog transportas nuo A iki B. Jei reikia išnešti daiktus iš penkto aukšto be lifto, tai jau papildomi mokesčiai – „vežimo rankomis“ arba kėlimo į automobilį paslaugos. Vokietijoje dar gali būti problemų su didelių sunkvežimių priėjimu prie namo (miesto zona), tuom reikia mažesnės mašinos – „Mitsubishi“ ar panašaus. Tai irgi pinigai. Geriau viską iš anksto pasikalbėti, kad vėliau nektų pyktis.

Kokios yra paslėptos išlaidos?

O, jų yra. Pavyzdžiui, Vokietijoje labai griežtai žiūrima į miesto zonas (Umweltzone). Jei mūsų sunkvežimis netinka tam tikrai zonai (dėl dydžio ar išmetamųjų dujų standarto), teks važiuoti aplinkkeliais, tai daugiau degalų ir laiko. Dar vienas dalykas – ventiliaciniai angų blokavimai prieš išvežimą. Kai kurie namų savininkai Vokietijoje reikalauja sertifikato, kad ventiliacija uždaryta teisingai. Jei tokio neturime, tenka kreiptis į vietinius meistrais, o tai kainuoja šimtus eurų. Vokietijos biurokratija kažkaip visada suka pinigus.

Pasiruošimas ir kaip nieko nepasimesti (Pakavimas)

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Sakau taip – geriau pirkti standartines, tvirtas dėžes, nei rinkti iš parduotuvės po kiaušinius (nors ir taip galima, jei pinigų visiškai nėra). Bet svarbiau nei dėžės yra jos užpildymas. Jeigu dėžę užpildysite sunkiais knygų arbatinukų rinkiniais ir pabandysite nešti, ji sutrūkš per pusę. Tas pats su baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas – laikykitės proto. Sunkus į mažas, lengvus į didelias. Anksčiau vienas klientas mane išmokė, kad dėžę reikia apkrauti tiek, kad vyras galėtų ją pakelti, ne įstrigęs. Paprasta logika.

Ką daryti su labai brangiais daiktais?

Čia ne klausimas apie pinigus, o apie psichologinę ramybę. Turiu omeny paveikslus, vintage vyną ar šeimos relicvijas. Tokius daiktus reikia ne tik įrerti į putų (pupelių) polistireną, bet ir uždėti į medinę dėžę, dar geriau – kryžmine tvirta. Geriausia juos vežti ne su baldų mikroautobusu, o su asmeniniu automobiliu, jei įmanoma. (Nors turiu pasakyti, kad kartais ir asmeninis automobilis būna pavojingas, jeigu vairuotojas pernelyg pasitikėja savimi). Draudimas tokiems daiktams turi būti ypatingas, papildomas, nes standartinis draudimas nemokės už tą tėvo laikrodį, jei jis nukris.

Ar reikia išardyti baldus?

Absoliučiai taip. Viską, kas išsirenkama – spintos, lovos, stalai. Nors kai kurie vairuotojai ir gali „pristumti“ didelę spintą keliuose, bet kai reikės įvežti ją į vokišką namą su siaurais koridoriais, bus galva skaudėti. Išardymas taupo vietą mašinoje (mažiau tūrio = mažesnė kaina) ir mažina pažeidimų tikimybę. Beje, suvaržykite visus varžtus ir detales į vieną maišelį ir priklijuokite prie atitinkamo baldo. Nieko baisiau negu atvykti į vietą ir ieškoti paskutinio kojos varžto, be kurio lova nebus stati.

Kas dėl buitinės technikos?

Šaldytuvai ir skalbimo mašinos – tai vargai. Pirmiausia, juos būtina išleisti vandens (ypač šaldytuvus), nes kitaip kelias metus jie bus drūgni, o paskui supuvęs kvapas iš tiesų nepageidaujamas. Skalbimo mašinas reikia užfiksuoti, kad būgnas nesusuktų. Vokiški meistrai už tai, kad prijungtum mašiną vietos, ima ne už tuos pinigus, ką mes čia. Geriausia pasidaryti nuotraukas prijungimų vietų, kad vietinis elektrikas negalėtų jums „užpilti“ už kabelio trūkumą. Nes juokauju, ten kainos tikrai už debesį.

Ar labai svarbu užrašinėti ką yra dėžėse?

Labai. Nėra nieko blogiau, negu atvykti į naują butą Vokietijoje, o ten dvidešimt vienodų dėžių, ir nežinoti, kur yra arbatinukas, kur – pagalvės. Užrašykite ne tik „Virtuvė“, bet ir „Lėkštės“ ar „Indai“. Taipgi, jeigu dėžėje yra trapūs daiktai, parašykite „TRAPIA“. Vairuotojai yra žmonės, jie pavargsta, jie nemato vidų, jeigu neužrašysite – galės užmesti ant kitos dėžės. Tai paprastas dalykas, kuris taupo daug nervų išsikraustymo metu.

Kelionės ir Vokietijos realijos (Keliams ir dokumentams)

Kokius dokumentų reikia tureti?

Pagrindinis dalykas – TIR deklaracija, jei vežate daugiau kaip tam tikrą vertę, nors asmeniniam režimui dažniausiai pakanka paprasto sąrašo (inventoriaus). Bet baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas gali baigtis šokiruojančia bauda, jeigu sąrašas bus neteisingas. Parašykite viską, net tą seną dviratį rūsyje. Muitininkai turi rentgeno mašinas ir mato viską. Jei užrašysite „10 dėžių su drabužiais“, o viduje bus „2 dėžės ir 1 butelis viskio“, gali būti nemalonumai. Tikslumas čia išgelbėja pinigus.

Ar dažnai sustoja muitinėje?

Statistiškai reta, jei viskas tvarkoje. Vokiečiai yra disciplinuoti, jeigu dokumentai tvarkingi – vos tik pažiūri irleidžia. Bet buvo atvejų... pavyzdžiui, vienas klientas nusprendė paslėpti keletą grandinių rėmų su kuro bakais (senus, tuščius!). Muitinė sustabdė, ėmė krapštyti. Gaila, kad aš to nežinojau iš anksto, teko ešeriškai aiškintis. Jei turite kažką įtartino – pasakykite iš karto. Geriau paprašyti leidimo (deklaruoti) nei gauti baudą už kontrabandą, nors ji sena.

Ką daryti jei automobilis sužlūžo kelyje?

Tai įvyksta. Tai ne kalbos apie „jei“, o apie „kai“. (Čia ne taip pasakiau, turiu omeny, kad gerose firmose tai reta, bet vis tiek įvyksta). Jeigu dirbate su patikima įmone, jie turi draudimą ir pagalbos tarnybą. Jums tik reikės palaukti. Bet jeigu samdote „vilką“ iš skelbimo... gali būti, kad jūs liksite prie kelio su savo sofa kelioms valandoms. Patikimumas čia svarbiau už 50 eurų sutaupymą. Vokietijos autostradose greitis didelis, o gedimas gali būti pavojingas. Visada pasirūpinkite, kad vairuotojas turėtų kontaktą techninei pagalbai.

Ar sunku su vokiečių kalba?

Nebūtina, kad vairuotojas kalbėtų vokiškai gerai, dažniausiai pakanka angliškai arba rankų kalbos. Bet kai reikia susitarti su namų savininku (hausmeister) dėl vietos sunkvežimiui, angliškai ne visada veikia, ypač vyresniems žmonėms. Kartais aš pats sužinau, kad reikia pašalinti sniegą iš kelio arba uždaryti vartus, bet nesuprantu ką jie šaukia. Gerai, kai turite vertėją telefonu. Bet jei ne – būkite pasiruošę, kad gali kilti nesusipratimų, kuria ilsėsiems.

Ką daryti su parkavimu Vokietijos miestuose?

Tai didelė galvos skausmas. Miestuose tipo Miunchenas ar Hamburgas vietų sunkvežimiems beveik nėra, arba jos labai brangios. Jeigu nurodote adresą centre, o ten yra „Anliegerfrei“ zona (uždrausta stovėti be leidimo), vairuotojas gali tiesiog neįvežti krovinio. Jums teks vežti daiktus peškčiomis per 200 metrų. Tai ne tik laiko švaistymas, bet ir papildomi pinigai vairuotojui už papildomą valandą. Patikrinkite adresą iš anksto – ar yra kur pastatyti 7,5 tonos sunkvežimį. Dažnai geriau iškrauti už miesto ribų.

Triukšmai, problemos ir sprendimai (Kas ne taip?)

Kas jei kažkas susilaužo?

Tai baisiausia scena. Pirmiausia – nedarykite scenos. Viską užfotografuokite vietoje, sužingskite pažeidimą. Jeigu turite draudimą, kreipkitės į savo brokerį. Beje, nėra tokio draudimo, kuris padengtų viską, yra dalykų, kuriuos draudimo kompanijos vadina „tradicinėmis vertybėmis“, o jos yra neapdraudžiamos. (Čia tikrai durna taisyklė, bet ką padarysi). Geriausia pasakykite vairuotojui iš karto, kai pastebite, kad dėžė sutrūkinėjo, kadangi vėliau jis gali teigti, kad tai jūsų pačių kaltė. Viskas turi būti įrašyta į aktą.

Ar būna, kad klientas nežino ką veža?

Žinau, skamba keistai, bet taip nutinka. Vieni klientai pavogė arba taip sako, kad nežino kas yra toje dėžėje kurią padavė jių giminės. O kai mes atidarėme (nes buvo įtarta, kad ten sprogmenys arba narkotikai), ten buvo... senų žurnalų krūva. (Aišku, mes vėliau juokėmės). Bet rimčiau, jeigu jūs nežinote kas yra dėžėje, gali būti pavojinga. Patikrinkite viską, kas patenka į mašiną. Jūs atsakote už tai kas yra jūsų krovinys, net jeigu giminės jį pakrautė už jus.

Kaip elgtis su vairuotoju, kuris nemoka elgtis su baldais?

O, tokių yra. Kartais atvažiuoja jaunas vaikinas, pirmas kartas užsienyje, ir jis bando nešti vitriną vienas. Reikia intervention! Tiesiog sustabdykite jį. Leiskite jam padėti arba pasakykite, kad reikia laukti kolegos. Geriau užtrukti valandą, nei turėti šiukšles. Jeigu matote, kad jis elgiasi agresyviai arba geriau nieko nedaro – skambinkite dispečeriui. Negailėkite to. Profesionalumas ne tik vairuoti, bet ir dirbti su kroviniumi. Aš pats karts nuo karto turiu išmokyti savo vairuotojus kaip teisingai įrėžti sofą, kad nenuslystų posūkyje.

Ar galima susiderėti tiesiogiai su vairuotoju be įmonės?

Galima, bet kaip sako, privalumas už vartotoją yra tik teoriškai. Jeigu susiderėsite be sutarties, be draudimo, už šampano butelį (žodžiu, už grynuosius), ir jis nukris su jūsų baldais į duobę... kur jį rasite? Jūs net nežinote jo pavardės tiksliai. Oficiali įmonė turi licenciją, sąskaitas, atsakomybę. Jums gali atrodyti, kad baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas pasiekiamas per „šiąsias“ firmas, bet rizikuojate likti be nieko. Nenaudokite juodųjų vežėjų, nebent tai jūsų geras draugas su kuriuo susitatekite rankos.

Ką daryti jei daiktai netilpą į mašiną?

Tai klasika. Matote, kad vairuotojas sako „nebeįtersime“, o jūs stovite su trijų metrų lentyna rankose. Turiu pasakyti, kad vairuotojas dažniausiai teisi – perkrauta mašina yra pavojinga ir nelegali. Teks palikti kažką. Geriausia palikti tai, kas mažiausiai svarbu, arba paskambinti draugui, kuris gali atsiimti likučius vėliau. Nekraudžykite jį jėga – galiu užtikrinti, kad kelyje padangės sprogs greičiau. Tūrio skaičiavimas iš anksto išgelbėtų šitą situaciją.

Ar Vokietijoje reikalauja valymo po išsikraustymo?

Kartais taip, ypač jeigu tai nuomojamas butas. Vokiečiai yra labai (tikrai labai) kruopštūs dėl švaros. Jie gali reikalauti specialų „Endreinigung“ sertifikatą. Jeigu paliksite dulkes po savo baldų, jums gali paskaičiuoti valymą 500 eurų (nejuokingai). (Čia tik spėju, skirtingi šeimininkai skirtingi, bet tikrai brangu). Geriau pasirūpinkite švara iš anksto arba susiderėkite su savininku. Kertinis dalykas – nuotraukos prieš išvykstant. Beje, tai taip pat padeda susigrąžinti pledge (statybą) už butą.

Kaip elgtis su kitais gyventojais kelyje?

Kai atvykstate su sunkvežimiu į miegamąjį rajoną, kaimynai gali būti nepatenkinti. Gali būti, kad kažkas iškvies policiją dėl triukšmo. Geriausia iš anksto (jei įmanoma) įspėti kaimynus arba bent jau vairuoti taip, kad netrikdytų per daug. Vokietijoje triukšmo kontrolė labai griežta. Ypač sekmadieniais ir po 18:00 valandos būkite ramūs. Niekas nemėgsta, kai prieš langą varomas variklis ir nešamos dėžės. Naudokite „pėsčiųjų“ režimą (ne vairuoti mašiną į kiemą, jei galima stovėti gatvėje).

Ar verta draudikš kaską?

Tai keistas klausimas, bet svarbus. Standartinis draudimas dažnai neapima „pavojingų“ situacijų. Jeigu, tarkime, vairuotojas užsidegina cigarą ant jūsų sofos? Ne, tai ne įvyks, bet jeigu jis užsidega pats? Tada reikia įrodymų. (Šiaip netikėtai įvyko, kad klijai užsidegė saulėkaitoje). Geriausia papildomai apdrausti brangiausius daiktus individualiai. Tai kainuoja kelias dešimtis eurų, bet suteikia ramybę. Daugelis to nedaro, o velnias juos paima.

Galutiniai sprendimai ir patarimai (Apibendrinimas)

Kuo sulaikyti sau pinigus geriausiai?

Sudėtingiausia dalis yra suprasti, kad pigu daiktus vežti neapsimoka. Jeigu daiktas kainuoja 50 eurų, o pervežimas jam kainuos 30 eurų – palikkite jį čia. Pirkite naują Vokietijoje (naudotą iš eBay Kleinanzeigen). Baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas reiškia logiškai vertinti kiekvieno baldo vertę. Taip pat, laikykitės griežtų datų (neskubėkite) ir būkite sąžiningi su ekspeditoriumi. Jeigu pasakysite, kad daiktų yra mažiau nei yra iš tikrųjų, gali tekti mokėti už antrą mašiną iš karto. Dukart brangiau.

Ką daryti paskutineją naktį prieš išvykstą?

Geriau iš anksto (prieš dieną-dvi) susirinkti viską į vieną kambarį, kad vairuotojas neužstrigtų koridoriuose. Pažymėkite, kas važiuoja, kas ne. Nustatykite vertę kiekvienam daiktui sąraše (tai svarbiausia). Paimkite telefonų krautuvus, pinigus ir dokumentus su savimi į keleivinę mašiną, ne paleiskite juos į sandėlį. Ir tada, tik tada, galite gerti arbatą ir laukti, kol pasirodys mūsų sunkvežimis. Nerašiu daugiau.

Ar dėl kurios šiandien dienos geriau važiuoti?

Nėra jokios magiškos dienos, bet vengiate sekmadienių. Vokietijoje sekmadieniais vairuotojams (profesionalams) daug ką draudžiama, be to, parduotuvės uždarytos – jeigu trūks dėžių ar lipdukų, niekur nusipirksite. Dar ir eismą mažesnis (gali būti?), bet rizikinga. Geriausia antradienis – trečiadienis, kai sandėliai dirba pilnu pajėgu. Penktadieniais gali būti spūstys, o šeštadieniais vairuotojai nori namo. (Nors ką aš čia kalbu, kai kurie mūsų dirba 24/7, bet taip yra geriau). Pasirinkite darbo dienas, tai sutaupo nervų.

Ar visada reikia gerti kavą su vairuotoju?

Nebūtinai, bet tai pagerina santykius. Tai yra tas „žmogiškas“ dalykas. Jeigu vairuotojas jaučiasi gerbiamas, jis elgsiasi geriau su jūsų daiktais. Paprasta kava arbatėlė gali padaryti stebuklą. Nemanau, kad tai tiesioginis būdas kaip baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas, bet... tai sumažina riziką, kad jūsų dėžė nukris į purvą. Smulkus dalykai svarbūs. O ir tiesiog paprastas mandagumas visada padeda geriau susitarti dėl smulkių nukrypimų nuo plano (pavyzdžiui, padėti dėžę ne prie durų, o į kambarį).

Kaip išvengti sukčių?

Atidžiai skaitykite sutartį. Jeigu kainos per mažos ir žodžiu „tik šiandien“, – bėkite. Tikras ekspeditorius niekad nedings, pateiks savo duomenis, transporto priemonės numerius (iš anksto). Jeigu jis gąsdina, kad be jokio įrašo kainos šokos dvigubai kai atvyksite, – tai sukčiavimo schema. Dirbkite tik su tais, kurie turi puslapį, atsiliepimus (tikruosius, ne nupirktus). Patikrumas čia brangiausia investicija.

Ar verta pats važiuoti su krovininiu?

Kai kurie nori važiuoti „keleiviu“, kad būtų užtikrinti, kad nieko nepadinga. Tai jūsų pasirinkimas. Daugeliu atvejų tai nebūtina, bet jeigu turite labai brangų instrumentų rinkinį arba dokumentus, kurie nėra pavojingi, bet svarbūs – važiuokit. (Nerašau, kad būtinai, bet aišku tai ramina). Be to, vairuotojui kartais malonu turėti kompaniją, ilgai juokauja. Tiesiog žinokite, kad jei įvyks avarija, neįmanoma garantuoti jūsų saugumo 100%, kaip keleiviname. Svarbu suprasti riziką.

Galutinis žodis – ar verta viską daryti paties?

Jei turite laiko, jėgų ir norite prarasti keletą kilogramų – kodėl gi ne. Bet jeigu jūsų tikslas – ramybė, draudimas ir garantija, kad sofa atvyks sveika, kreipkitės į profesionalus. Mano patirtis rodo, kad sutaupyta šimtas eurų gali paverstis į tūkstančio nuostolį. Geriau sumokėti už kvalifikaciją nei už savo nervų gydymą vėliau. Sėkmės kelyje ir sėkmės naujuose namuose Vokietijoje, ten tikrai gražu, kai viskas įvyksta be pykčio.

Išvada

Visas šitas baldų kraustymasis į Vokietiją kaip sumažinti išlaidas procesas atrodo sudėtingas tik tol, kol pradedi planuoti. Iš tiesų, viskas sukęs aplink logiką: mažiau daiktų, geresnis pasiruošimas ir sąžiningas bendravimas su vežėju. Nerašau, kad visada bus sklandžiai, gali užlyti lietus arba sugesti variklis, bet su gerais draugais ar įmone prieš akis – viskas įveikiama. Svarbiausia – nebijoti klausti ir nebesiekti pergalinių aukštų ten, kur tūkstantiniai kilometrai. Sėkmės.