Baldų gabenimo procesas ir jo organizavimas į Vokietiją: tiesa be priedų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir vis vien kiekvienas kartas atrodo kaip pirmas. Galvojate, kad baldų gabenimo procesas ir jo organizavimas į Vokietiją yra tik tai, kad užsukate prekę į sunkvežimį ir važiuojate? Galbūt taip būtų ideal pasaulyje, bet realybėje viskas kur kas kasdieniškia. Čia nėra jokių rožinių akinių – čia yra pavojingi posūkiai, vokiškas griežtumas ir klientai, kurie pamiršo pasakyti, kad jų sofa nejėgia pro lifto duris. Vis dėlto, su šiek tiek patirties ir kantrybės, viskas įmanoma sutvarkyti sėkmingai, net jeigu kelyje pasitaiko ir nemandagių situacijų. Štai kaip tai atrodo iš mano pusės.

Kaip visa šašlykas prasideda (ir kodėl reikia kantrybės)

Kada tiksliai reikia pradėti galvoti apie pervežimą?

Geriau padaryti tai per anksti nei per vėlai. Paprastai sakau klientams – skambinkite bent savaitę-dvi iki išvykimo, ypač jei planuojate važiuoti į toliau esančius miestus, kaip Miunchenas arba Hambūrgas. Jeigu skambinate ryte ir norite, kad važiuotume šiandien – tai labai sunku įgyvendinti, nebent jūs mokate už greitąją logistiką. Vokietija yra didelė, o mūsų vairuotojų grafikai – tai ne lego kaladėlės, kurias galima perkelti bet kada. Taip pat, reikia laiko parengti dokumentus, todėl nedelskite.

Ar tikrai reikia išardyti visus baldus?

Labai pritariau. Aš suprantu, kiekvienas nori išvengti vargo su atrakomis ir sraigėmis, bet pasitikėkite manimi – neišardytas spinta yra košmaras. Ji neįeis pro duris, ji užims per daug vietos kamyone, ir ji tikrai bus pažeista, jeigu vairuotojas teks ją statyti įstrižai. Prieš 20 metų bandžiaudavome važiuoti su dideliais blokais, bet po kelių skanduolų nusprendėme, kad geriau praleisti valandą išardant, nei mėnesį išsipildant žalą.

Kas dėl tos jūsų senos sofos, kurios neįeina pro duris?

Tai klasika. Klientas sako: "Įeina, tėvas įvežė prieš 30 metų". O tada atvykstančios brigados akys išlenda, kai mato, kad durys yra 70 cm pločio, o sofa – metras ir dešimt. Baldų gabenimo procesas ir jo organizavimas į Vokietiją (o ir kitur) prasideda nuo matmenų. Jeigu neįeina – reikės išimti langą, o kartais net ir išardyti sofas ant vietos. Geriau tai žinoti iš anksto.

Kiek vietos man užims daiktai kamyone?

Visi suskaičiuoja "akimis". Pasakysiu taip – jeigu jūsų daiktai sudėti į 20 dėžių ir dar yra lova su spinta, tai nėra 3 kubiniai metrai. Tai greičiausiai 7 ar 8. Dažnai žmonės pamiršta apie tai, kad tarp dėžių susidara tuščia erdvė, kuri reikalinga amortizacijai. Nustatykite tikslų tūrį (kvadratinius metrus), o ne "spėjimu".

Ar reikia pirkti dėžes ar užtenka plėvelės?

Plėvelė (strekas) tinka daiktams, kurie nesudūžta, bet dėžės – tai saugumas. Jeigu vežiate lėkštes, knygas ar elekttroniką, geriau įsidėkite į stiprias dėžes. Vokietijos keliai, ypač ties Badenas-Viurtenbergas arba Bavarijos regionu, gali būti banguoti, ir dėžės gali nukristi. Plėvelės naudojame baldams, kad jie nebraižytų, bet vidinius dalykus vis tiek reikia sutvarkyti.

Kodėl konsultantas klausia ar aš gyvenu name ar bute?

Nes mums reikia žinoti, ar galime priarteti sunkvežimį prie pat įėjimo. Jeigu gyvenate senamiestyje, kur gatvės siauros, o vokiečiai labai griežti dėl parkavimo, tai gali tekti nešti daiktus šimtus metrų. Arba reikės mažesnės transporto priemonės (pervilką), kas brangiau. Tai tiesiog praktiniais klausimais.

Ar reikia padaryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Be abejo. Tai ne tik mūsų reikalavimas, bet ir jūsų saugumas. Parašykite ant lapelio: "Spinta, 2 vnt.", "Televizorius, 1 vnt." Jeigu kažkas dingsta kelyje (nedažnai, bet nutinka), be sąrašo įrodinėti, kad ta spinta ten buvo, bus beveik neįmanoma. Draudimas be sąrašo neveikia taip, kaip turėtų.

Kas vyksta, jeigu aš negaliu tiksliai pasakyti, kiek daiktų turiu?

Tuomet pradedame nuo mažesnės mašinos (apie 20 kubų) ir žiūrime, kas bus toliau. Kartais nutinka taip, kad iš tiesų daiktų yra dvigubai daugiau nei klientas galvojo (labai dažnai nutinka su garažais ar rūsiais). Tada reikia skambinti ir siųsti antrą automobilį. Tai brangina procesą, bet kitaip išeities nebelieka.

Pinigai, kainos ir kodėl niekas nenori papasakoti tikrosios sumos

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų gabenimas į Vokietiją?

Čia nėra vieno atsakymo. Viskas priklauso nuo atstumo (ar tai Berlynas arba Miunchenas), tūrio (ar tai 3 kubai ar 15) ir priedų (ar reikia keltis į 4-ą aukštą be lifto). Bet kaip orientyras – mažas krovinys į vakarinę Vokietiją gali kainuoti nuo 300-400 eurų, o didesnis persikėlimas su pilna mašina – ir 1500, ir daugiau. Kuro kainos šiuo metu neleidžia nuleisti kainų žemiau tam tikros ribos.

Kodėl viena firma kainuoja 200 eur, o kita 500?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Pirmuoju atveju tai gali būti "kiauras" pervežimas, t.y., jie jau važiuoja tuščiomis ir vos uždirba. O antruoju atveju – tai pilna draudimą turinti, profesionali įmonė. Taip pat, žiūrėkite, ar į kainą įskaičiuotas kėlimas. Pigioji kaina dažnai būna be PVM, be kėlimo, ir be atsakomybės, jeigu nutings.

Ar kainuoja brangiau, jeigu reikia įvežti į 5-ą aukštą be lifto?

Taip, ir labai stipriai. Vairuotojas yra vairuotojas, jis ne olimpinis sunkiaatletis. Jeigu reikia nešti sofas 5 aukštus pėsčiomis, tai reikalauja papildomų rankų (nešikų), o tai laikas ir pinigai. Paprastai vienas aukštas pėsčiomis su įranga kainuoja apie 50 eurų papildomai. (Gerbiami klientai, prašau nekelti akmenų rūsyje, vėliau nenustebkite dėl kainos).

Ar galiu mokėti tik po atvykimo?

Didelėms įmonėms tai nėra įprasta, bet mažesniems pervežėjams – taip. Tačiau jeigu reikalaujate išankstinio užsakymo (konkretaus laiko), mes paprastai prašome avanso arba bent garanto. Per tiek metų esu matęs, kaip vairuotojas atvyksta į Vokietiją, o klientas neatsiliepia į telefonus arba sako, kad "pamiršo" kortelę. Vairuotojas tuomet stovi kieme ir praranda dieną.

Ką daryti, jeigu neturiu grynųjų pinigų?

Dabar jau beveik visi turime išmaniuosius ar terminalus, taigi mokėjimas kortele arba pavedimu nebedaro problemų. Vokiškai kalbančiuose šaltiniuose tai vadinama "Lastschrift" arba tiesiog pavedimu. Vengiu grynųjų dėl saugumo – vairuotojas su 1000 eurų kišenėje yra vilkas skriaudžiamas.

Ar reikia mokėti už vairuotojo pietus?

Ne, tai nėra privaloma, bet žmogiškai vertinamas dalykas. Jeigu darbas trunka visą dieną, ir vairuotojas negali nusileisti į kebabą, klientas dažnai pasiūlo arbatos arba užkandžio. Tai gerokai pagerina nuotaiką. Aš asmeniškai visada primenu vairuotojams pasiimti vandens, kad nebūtų priklausomi nuo kliento malonės.

Kas nutinka su kaina, jeigu aš atšaukiu važiavimą?

Jei atšaukiate prieš dieną-dvi – paprastai tai nieko nekainuoja arba ima nedidelį mokestį už dokumentų paruošimą. Jeigu vairuotojas jau važiuoja link jūsų namų (pavyzdžiui, jau Lietuvoje), o jūs sakiniate "nebereikia", tuomet turite sumokėti bent kelias šimtus eurų už išlaidas ir prarastą laiką. Tai labai svarbu suprasti.

Vokietija: dokumentai, griežtumas ir kelio nuotraukos

Kas tas CMR ir kodėl visi jo bijo?

CMR – tai tarptautinio krovinio pervežimo sutartis. Ji yra pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad mes priėmėme jūsų daiktus ir privalome juos pristatyti. Be to, jis yra draudimo pagrindas. Jeigu spinta atkeliauja sulaužyta, be CMR užrašo "su defektais" draudimas nieko neišmokės. Todėl tikrinant daiktus būkite atsargūs.

Ar reikia kokių nors specialių leidimų Vokietijai?

Jei tai tik jūsų asmeniniai baldai (persikėlimas), tai jokių specialių importo leidimų nereikia (jeigu neperžengiate 1000 eurų vertės arba važiuojate daugiau nei 6 mėnesius gyventi). Jei tai prekės parduodimui – čia jau kitas pasakojimas apie Muitinę (Zoll) ir Intrastat deklaracijas. Geriau tai pasakyti iš karto, kad mums neužkliūstų ant sienos.

Kaip su tuo vokišku „Umweltplakette“ (ekologiniu lipduku)?

Tai būtina daugeliui Vokietijos miestų centre („žalosios zonos“). Jeigu mūsų sunkvežimis neturi tokio lipduko ant priekinio stiklo, mes negalime važiuoti į centrą. Tai gali reikšti, kad reikės iškrauti daiktus miesto pakraštyje arba naudoti pervilką. Už šio lipduko nebuvimą baudos yra didelės, todėl imamės to labai rimtai.

Kas vyksta, jei pervežėją sustabdo policija Vokietijoje?

Policija Vokietijoje yra labai techniška. Jie tikrina, ar krovinys užfiksuotas tvirtai, ar svoriai nepažeisti, ar vairuotojas nepervargojęs (tachografas). Jeigu kas nors ne taip – gali baigtis bauda arba stovėjimas iki kol ištaisysite trūkumą. Tai viena iš priežasčių, kodėl baldų gabenimo procesas ir jo organizavimas į Vokietiją turi būti tiksliai suplanuotas, kad nebūtų nedarbingų valandų.

O jeigu aš ne tik keliu, bet ir parduodu baldus (prekyba)?

Tuomet mes esame prekybininkas. Reikia išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Jeigu klientas Vokietijoje turi PVM mokėtojo kodą, mes galime taikyti PVM 0% tarptautinės prekybos atveju (Intracommunity supply). Jeigu nėra kodą – reikia mokėti Vokietijos PVM (dažniausiai 19%), o tai apsunkina mokėjimus.

Ar reikia deklaruoti daiktus Muitinėje (Zoll)?

Tik jeigu tai yra prekės arba daiktai, atvykstantys iš ne ES šalių (pavyzdžiui, jei juos atvežėte iš Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos į Lietuvą, o mes tada vežame į Vokietiją). Jeigu baldai jau yra Lietuvoje (ES zona), tai jie juda laisvai ir Muitinės nedomeina. Niekada nežinai, ką gali nutikti ant sienos, bet esantys ES ženklai (raudonos raidės LT) ant numerių padeda daug.

Kas dėl vairuotojo kalbėjimo vokiškai?

Gerai, jeigu moka bent kelis žodžius. Dauguma vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, bet vokiškai suprasti sunkiau. Kai kuriems senesniems vairuotojams užtenka parodyti pirštu ir sakyti "München". Tačiau su sudėtingais adresais visuomet naudojame navigaciją arba skambinam klientui pagalbos. Vokiška kalba neprivaloma, bet bet koks supratimas padeda išvengti nesusipratimų.

Kelyje ir atvykus: kas vyksta iš tikrųjų

Ar vairuotojas padės man viską supakuoti?

Standartiškai – ne. Mūsų paslauga yra pervežimas. Pakavimas – tai papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti. Tačiau jeigu sutartume "dailų" pervežimą, tada vairuotojas (ir nešikai) padės įdėti į dėžes ir uždengti baldus plėvele. Neleiskite vairuotojui laukti, kol jūs pakuojate paskutinius indus – tai laiko švaistymas.

Kas daryti, jeigu dėžės yra per sunkios?

Nepildykite dėžių knygomis iki viršaus, kad jos neišsitemptų. Vieną kartą teko matyti, kaip dėžė su knygomis tiesiog išsilaipino apačioje, kai ją pakėlė. Optimalus svoris – apie 15-20 kg. Jeigu jums sunkiau pakelti – tai sunku ir mums. Dalys ir mažesnės dėžės yra saugesnės ir patogesnės.

Ką daryti, jei ant kelio sulūžo sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus. Mes turiam techninę pagalbą, bet jeigu lūžo važiuoklė, tai laukimas gali trukti dieną ar dvi. Tokiu atveju mes bandome surasti kitą autorių iš artimiausios miesto, kad perkeltume krovinį, o tai kainuoja brangiai. Laimė, kad mechanikai šiuolaikiniai gerai sutvarko, bet Vokietijos automagistralėse greitis didelis, tad nelaimės nutinka.

Kas atsitinka, jeigu atkeliauju į Vokietiją, o raktų neberandu?

Buvo toks atvejis prieš penkerius metus. Klientas atvažiavo prie namų Berlyne, o raktų nėra. Vairuotojas laukė tris valandas, kol kaimynas padėjo išsinuomoti sraigę. Už tą laiką mokėjo klientas. Geriau patikrinti kišenę prieš išvykstant iš Lietuvos. (Arba pasidaryti antkaklį raktams kaip šunims, juokingai bet veiksmingai).

Ar būna, kad daiktai dingsta?

Labai retai, jeigu dirbate su patikimomis firmomis. Yra atvejų, kai pasitaiko vagysčių poilsio vietose (Rasthof), kai vairuotojas miega. Todėl svarbu, kad sunkvežimis būtų užrakintas (fizinė užraktų sistema). Asmeninius daiktus (pinigus, brangius papuošalus) patariu vežti su savimi keleivinėje kabinoje, o ne krovinių skyriuje.

Kodėl reikia tikrinti būklę iškart, kai iškraunama?

Todėl, kad kai vairuotojas išvažiuoja, liudijimo nebėra. Jeigu atidarydami dėžę matote sulaužytą vazą, reikia tai užfiksuoti CMR dokumente parašant "su defektais". Jeigu pasirašote "viskas gerai" o paskui skambinate, kad vazia sulūžo – mes negalėsime nieko padaryti, draudikas taip pat ne. Būkite budrūs.

Ar galima paprašyti padėti atidėti baldus vietose?

Taip, jeigu tai buvo susitarta. Paprastai mes įkeliame į kambarį, bet ne surinkome ir nepadėjame ant rankų. Jei reikia, kad spinta būtų pastatyta tiksliai kampo viduryje – tai jau papildomas mokestis už „smulkųjį montavimą“. Vairuotojai nori baigti darbą ir važiuoti ilsėtis, o ne žaisti su baldais.

Blogos patirties istorijos ir įspėjimai (Kam nepasitikėti)

Kodėl neverta rinktis pigiausių variantų skelbimuose?

Pigiau yra tik vieną kartą. Pasitaiko „keliautojų“, kurie važiuoja į Vokietiją savo reikalais ir pasiūlo „pervežti ką nors už kuro“. Jie neturi draudimo, neturi sutarties, ir jeigu juos sustabdys policija arba sudurs – jūsų daiktai gali būti konfiskuoti arba dingti be pėdsakų. Išsaugokite nervus – rinkitės licenzijuotus pervežėjus.

Kas yra „kiauras“ pervežimas ir kodėl jis pavojingas?

Tai kai įmonė paima jūsų užsakymą, bet neturi savo mašinos. Tada ji perleidžia (parduoda) užsakymą kitiems vairuotojams, kuriuos ji pažįsta iš forumų. Jūs nežinote, kas vairuoja, kokia mašina (ar neužpūta sena „Mercedina“). Nėra kontrolės. Geriau mokėti daugiau, bet žinoti, kas veža.

Kas daryti, jeigu pervežėjas reikalauja viso mokėjimo grynais iš karto?

Būkite atsargūs. Dauguma normalių firmų priima pavedimus arba kortelę. Jeigu vyras su uodega reikalauja tik grynųjų ir piktinasi, kai sakote, kad turite kortelę – tai signalas. Gali būti, kad jis tiesiog nori apgauti mokesčių instituciją arba jums nebus išrašytas joks dokumentas.

Ar verta pasitikėti įmonėmis, kurios neturi svetainės?

Šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu įmonė neturi net paprasto puslapio arba Facebook puslapio su nuotraukomis – tai keista. Kaip tuomet galite patikrinti jų darbą? Aš pats būčiau skeptiškas. Patikimumas statomas ant skaidrumo. Jeigu jie slepiasi – kodėl?

Kaip sužinoti, ar įmonė nebankrutavo?

Labai paprasta – įveskite jos kodą į Reesterio informaciją (Lietuvoje) arba Transporto licencijos numerį paieškoje. Jeigu įmonėje liko tik 1 darbuotojas ir dideli skirtumai – vengkite. Mums senoms firmoms šiuo metu sunku dėl kainų, mes taip pat nukrauname mašinas, bet bent mes egzistuojame legaliai.

Kas svarbiausia pasirašant dokumentus pabaigoje?

Perskaitykite, ką pasirašote. CMR dokumente turi būti nurodytas konkretus daiktų kiekis. Jeigu parašėte „15 dėžių“, o įkrovėte 20, tai paskui gali tekti įrodinėti, kur those 5 dėžių dingo. Tikrumas – tai pusė sėkmės. Neskubėkite pasirašyti, kol viską neįvertinote.

Taigi, baldų gabenimas nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia kantrybės, tikslumo ir, svarbiausia, pasitikėjimo savo pervežėju. Jeigu viską suplanuojite iš anksto ir išvengsite "pigiausių" pasiūlymų spąstų, tada jūsų daiktai Vokietijoje pasieks saugiai. Gero kelio!