Baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją: Nuo ko pradėti ir ko tikėtis

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir kas kartą, kai imu telefoną, girdiu tą patį klausimą: „Kiek kainuoja?“ Žmonėms norėtųsi girdėti vieną skaičių, tačiau realybėje baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją yra daug sudėtingesnis procesas nei paprasta skaičiuotė. Vienodų reisų tiesiog nebūna – vieną kartą tave laukia platus asfaltas Kelne, kitą – siauros gatvelės Miuncheno senamiestyje, kur net 3,5 tonos sunkvežimis nepralįs. Čia ne tik apie metrus ar tonas, tai kompleksinis dalykas. Turiu pagalvoti ne tik apie tai, kiek daiktų tu turi, bet ir kaip juos išsivešti iš namų, kur stovės mašina Vokietijoje, ar reikės nešti per 5 aukštus be lifto. Taigi, kadangi nėra vieno formulės, štai trumpas vadovas, padėsiantis suprasti, iš kur tos kainos susidaro ir kodėl kartos kainuoja pigiau, o kartais – brangiau nei tikėjaisi.

Pagrindiniai dalykai, kurie lemia kainą

Kaip tai iš viso apskritai veikia ir kas formuoja kainą?

Viskas prasideda nuo tavo apkrovos tūrio ar svorio, bet tai tik pusė reikalų. Baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją visada priklauso nuo dviejų dalykų: kur kelyje reikės važiuoti ir kiek „galvos skaudes“ bus su pakrovimu. Jeigu turi tik penkias dėžes ir vieną sofa, tai viena, jeigu krauni visą butą su pianinu – visai kita. Taip pat įkainiuojam atstumą, degalus, vairuotojo darbo laiką, o jeigu tenka važiuoti per sektorius, kur reikia specialių leidimų, tai kainą irgi verčia aukštyn. Be to, svarbu, ar tai bus išsamasis reisas (tik taviems daiktams), ar dalinis (kai mašina veža keletą klientų), tai smarkiai suardo galutinę sumą.

Ar tikrai reikia suskaičiuoti kiekvieną baldą?

Būtų geriausi, jeigu padarytum bent apytikslį sąrašą, nesiėsdamas su vadybininku prie stalo. Aš savo laiku daug kartų mačiau situacijų, kai klientas sako „o, tik keletas dėžių“, o atvažiuoju į vietą ir ten stovi visas dviaukštis namo turinys. Tuomet baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją tampa tiesiog spėliojimu. Nereikia milimetrinio tikslumo, bet žinoti, kiek yra „kubų“ ar kempinginių maišų, praverčia. Taip pat parašyk, kas yra didžiausia – spinta, šaldytuvas, ar gali turėti specialų angą. Be to, jeigu turi kažką labai trapaus, tai taip pat reikia minėti iš karto, kad nešėjai užtektų.

Ką reiškia tas „kubinis metras“ ir kodėl visi kalba apie jį?

Profesionalai kalba apie kubinius metrus (m3), nes tai lengviau už tai, kad daiktai turi būti sudėti į mašiną. Tarkime, standartinis vieno kambario buto turinys užima daugmaž 10–15 m3. Žinoma, jeigu tu gyveni kaip minimalistas, bus mažiau, jeigu kolekcionuoji senovinius statulėles – gerokai daugiau. Baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją dažnai remiasi būtent šiuo matmeniu, nes mašina turi ribotą vietą aukštyje (paprastai iki 2,5–3 metro). Aš asmeniškai visada sakau – geriau turėti šiek tiek likučio vietos, nei stumti dėžę į griovelį kelyje.

Ar mašina į turgųvažižę ar prie pat durų gali užvažiuoti?

Tai, kas man labiausiai nervina tai, kai klientai negali pasakyti, ar mašina gali važiuoti prie pat namų. Vokietijoje, ypač miestuose, gatvės siauros, o „Stop“ ženklai visur. Jeigu reikės nešti daiktus 300 metrų nuo mašinos iki buto, tai nešėjai dirba geriau valandą ilgiau, ir tai įeina į sąskaitą. Todėl, kai darome baldų gabenimo išlaidų įvertinimą kraustantis į Vokietiją, aš visada klausiu apie prieigą. Ar ten yra žaliuojuose tiltų? Ar gatvėje leidžiama stovėti? Kartais net tenka gauti specialų leidimą iš miesto savivaldybės, kai norima užstoti eismą Berlyno centre, tai taip pat kainuoja.

Skaičiai: kiek tikrai gali tekti mokėti?

Kokios yra maždažninės kainos šiuo metu?

Sakykimime tiesiogiai, kainos šoktelėjo, kaip ir viskas kitas. Dabar vidutiniškai baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją galimas nuo 8 iki 12 eurų už kubinį metrą mažo krovinio atveju (kai dalinis reisas). Jeigu imama visa mašina (apie 20 m3), tai galvojama apie 800–1200 eurų priklausomai nuo to, ar važiuojame į Vokietijos pakraštį, ar į Miuncheną. Tačiau tai labai grubus vertinimas. Užtenka vienam vairuotojui užstringti kelio ruože ar rastiems ratus, ir kainos galima užsipiršti aukštyn. Aš visada saku: žiūrėk ne į kainą sąraše, o į tai, kas įeina.

Ar pigiau, jei aš pats padėsiu krauti?

Pigiau – taip, bet ne visada. Kai tą darbą darba profesoriai, jie krauna greičiau ir saugiau, todėl jų valandinis tarifas yra mažesnis už bendrą sąskaitą. Jeigu tu pats krauti lėtai, vairuotojas laukia ir jo laikas taip pat mokamas. Tačiau, jeigu turi draugų ir galite greitai sudėti viską į dėžes prieš tai, baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją tikrai sumažės, nes mums reikės tik vienos valandos iškrauti, o ne visos dienos belstis su lentynomis. Bet būk atsarges, nes sugadintas nugarą pigiau nei išsipirksi iš vadybininko.

Kodėl kyla kaina, jeigu reikia nešti aukštyn be lifto?

Tai viena blogiausių kliento klaidų – pamiršti pasakyti, kad jame gyvena 5 aukšte be lifto. Nešėjai žmonės ne iš geležies, o po 4–5 aukštus nešti sofas – tai sunkus darbas. Dauguma firmų turi fiksuotus tarifus už laiptus, pvz., po 50 eurų už aukštą už kiekvieną didelį daiktą ar dėžių grupę. Aš kartą teko matyti, kaip vienas klientas nupirko pigų būstą old town’yje, o perkėlimai jam kainavo tiek, kiek pusė to būsto, nes nešėjai virė ten po penkias valandas. Taigi, nelik šių detalių gale.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos (dėžės, burbulai)?

Paprastai ne, t.y., tai yra papildoma sąskaita. Dėžės kainuoja, juos padaryti reikia medienos, o burbuliukai – tai plastikas. Dalis firmų siūlo „grąžinamąsias“ dėžes, kurias galima atiduoti atgal, kai jau išsikrauni Vokietijoje. Tai gana patogu, kadangi nereikia jas pirkti amžinai. Jeigu reikia baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją kuo tiksliau, paprašyk išskirti medžiagas. Kartais žmonės stebisi, kodėl sąskaitoje yra 100 eurų už dėžes, bet pamiršta, kad viena didelė dėžė kainuoja 5–7 eurus, o jų prireikia dešimtims.

Ar draudimas įtrauktas į kainą ar jį reikia papildomai?

Pagal įstatymus, kroviniui privalo būti draudimas, bet jis dažnai būna minimalus – pvz., keli eurai už kilogramą. Jeigu turi brangią techniką ar meno kūrinius, gali reikti papildomo draudimo, kuris papildomai kainuos. Aš asmeniškai visada raginu sau pasidaryti nuotraukas prieš kraunant (išorės, o ne vidinės), kad nebūtų vėliau ginčų, ar buvo įbrėžimas, ar ne. Tai nebūtinai dėl pinigų, o dėl ramybės. Ypač kai baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją darome su juokingais brokeriais, kurie bando išvengti atsakomybės.

Ar galima gauti nuolaidą, jeigu važiuoju šią savaitę?

Galiu pasakyti taip: jeigu mums tinka datos (t.y., tu užpildai tuščią vietą mašinoje, kuri ir taip važiuoja į Vokietiją), tai gausi nuolaidą. Taip vadinama „atgaline kelionė“. Jeigu turi lanksčiu datas, būtinai pasakyk. Vadybininkai mėgsta, kai galima tiesiog papildomai padaryti uždarbį ant grįžtamųjų ratų, be didelių planavimų. Taigi, baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją gali nukristi 10–20 proc., jeigu sutinki laukti arba keliauti savaitės viduryje, o ne savaitgalį.

Ar mokėti už ekspertinę vertinimo paslaugą verta?

Dažniausiai – ne. Jeigu turi standartinį būstą, vadybininkas paklausė klausimų per telefoną ir suskaičiavo, dažniausiai tai užtenka. Eksperto išvykimas į namus kainuoja, ir tai dažniausiai pridedama prie galutinės sumos. Vertybinis vertinimas reikalingas tik tada, kai turi labai brangų turtą, kuris reikalauja specialaus įrangos (pvz., 500 kg svaras ar didžiulė akvariumas). Paprastiems baldams telefonu pasirašyti užtenka.

Ką daryti, jeigu atvykus vadybininkas sako, kad daugiau daiktų nei buvo kalbėta?

Čia dažnas konfliktas. Geriausia yra turėti sąrašą ir pasirašyti jį prieš išvykstant. Jeigu atvykstant vairuotojas sako, kad netilps, o tu turi įrodymų, kad buvo kalbėta apie 10 m3, o ne 15, tai problema yra ant mašinos. Geriausios firmos tuomet tiesiog padaro papildomą reisą savo sąskaita, jeigu padarė klaidą. Blogiau, jeigu tu pats išsiplėtėm. Geriau iš karto pasakyk, kad pridėjau dar vieną lentyną, nes tada baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją galės būti tiksliai atnaujintas.

Vokietijos specifika ir kitos „nepatogios“ detalės

Ar yra kokių nors apribojimų Vokietijos miestuose?

Žinoma, ir nemažai. Vokietija yra griežta šalis tuo, kas susiję su aplinkosauga. Daugelyje senamiesčių (pvz., Heidelbergas, Rothenburg) mašinos didesnės nei 3,5 tonos negali važiuoti. Reikia specialių leidimų (Verkehrsbeschränkung). Jeigu mums reikia įvažiuoti į „Umweltzone“ (ekologinę zoną), mašina turi turėti žalią kortelę. Visas šitų dokumentų derinimas įeina į kainą, bet jeigu pas mus tokios kortelės nėra (kas retai, bet nutinka), gali tekti mokėti baudą arba važiuoti apkelią. Tai tikrai įtakoja baldų gabenimo išlaidų įvertinimą kraustantis į Vokietiją, nes laikas – pinigai.

Ar vokiečiai miestuose leidžia stovėti su krovinine mašina?

Nebūtinai. Vieną kartą mums teko stovėti Berlyne laukiant, kol vietos pareigūnas priims sprendimą, ar galime užimti vietą prie pat namų. Kartais reikia uždėti „Ladeverbot“ (įspėjimą apie draudimą stovėti) ant gatvės, kad niekas neišparkiruotų, kol krauname. Tai atiduoda mums laiko, bet reikalauja organizavimo. Jeigu reikia samdyti policiją ar specialius signalizuotus automobilius, tai yra brangu.

Ką daryti su šiukšlėmis? Ar galima išmesti senus baldus Vokietijoje?

Čia būk labai atsargus. Lietuvoje galima padėti prie konteinerio ir viskas, bet Vokietijoje tai yra didelė klaida. Ten yra griežti atliekų tvarkymo įstatymai. Jie tau neleis išmesti senos sofos tiesiog gatvėje. Reikės važiuoti į „Wertstoffhof“ (reciklavimo centrą) ir mokėti už išvežimą. Todėl, kai darome baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją, visada klausiu, ar reikia išvežti senus daiktus, nes tai yra atskira paslauga, kuri kainuoja.

Ar darbas savaitgaliais ar šventėmis Vokietijoje brangesnis?

Taip, Vokietijoje yra griežtos darbo taisyklės. Vokietijos vairuotojai ir nešėjai turi tarifus, kurie savaitgaliais gali būti dvigubai ar triskart didesni. Jeigu nori atvykti sekmadienį, būk pasiruošęs už tai sumokėti. Taip pat, parduotuvės ir sandėliai uždaryti, taigi jeigu trūksta dėžių ar juos reikia grąžinti, nebus kur. Aš asmeniškai stengiuosi planuoti reisus darbo dienomis, išskyrus atvejus, kai klientas tiesiog negali kitą dieną priimti.

Ar yra skirtumas tarp perkėlimo į Vakarų ir Rytų Vokietiją?

Ekonomiškai – ne taip jau Didelis skirtumas yra labiau kelyje. Į Rytinę dalį (Drezdenas, Leipcigas) kelias iš Lietuvos trumpesnis, taigi ir kuro sąnaudos mažesnės. Į Vakarus (Miunchenas, Štutgartas) reikia važiuoti ilgiau, kartais per A9 arba A1 autostradas, kur eismo intensyvumas milžiniškas. Baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją gali skirtis keliomis dešimtimis procentų vien dėl to, kiek laiko praleidžiame spūstyse prie Hanoverio arba Nurnbergo.

Ar reikia mokėti už muitą ar mokesčius vedant daiktus į Vokietiją?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, muitų nėra. Tačiau, jeigu turi naujus daiktus su pirkimais kvitais (t.y. ne naudotus asmeninius daiktus, o prekes, kurias planuoji parduoti), tai gali kilti klausimų muitinėje. Įprastai asmeniniam perkėlimui nereikia deklaruoti, bet jeigu atrodai kaip verslininkas, gali sustoti. Aš visada patariu nešti nenaudojamus dalykus, kad nebūtų įtarimų, jog tai prekyba.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju mašinoje?

Teoriškai – gali, bet praktiškai dauguma firmų to nedaro dėl draudimo. Draudimo polisuose dažnai parašyta, kad keleiviai negali būti (arba juos reikia specialiai užtikrinti). Be to, tai yra nepatogu vairuotojui – jis turi užtikrinti saugumą, o ne kalbėti su klientu 10 valandų. Geriau susitarti, kad pasiektum vietą savo automobiliu ar traukiniu, o mums tiesiog palikti raktus.

Rizikos, problemos ir kaip išvengti blogų patirčių

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Žiūrėk į tai, kaip jis kalba. Jeigu jis garantuoja „tikslų atvykimo laiką“ be jokių užuominų apie eismą (kas yra neįmanoma), tai melas. Taip pat, jeigu jis nekelia klausimų apie gatves, liftus ar apsaugą. Geriausia žiūrėti į atsiliepimus ir pažiūrėti, ar jis turi realų biurą, o ne tik „Facebook“ puslapį, kuris atsirado prieš savaitę. Blogas baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją dažnai pasirodo esąs per mažas, kad būtų tikras.

Kas daryti, jeigu mašina sugenda kelyje?

Tai reali grėsmė. Senos mašinos kartas nuo karto lūžta. Jeigu firmos turi techninę pagalbą, tai jie išsiunčia kitą mašiną arba remontuoja vietą. Jeigu tai „vieno vėjo“ brokeris, gali likti su daiktais kelyje prie Kauno arba Frankfurto. Pasirašyk sutartį, kurioje būtų parašyta, kas atsakingas už pristatymo vėlavimą. Geriausios firmos tysi pažadėtą pristatyti kitoje dienoje arba padengti apgyvendinimo išlaidas (nors tai retai įvyksta).

Ar dažnai gadina daiktus?

Su mumis – retai, su kitais – tikrai dažnai. Dažniausiai tai įvyksta ne dėl to, kad vairuotojas vairuoja blogai, o dėl to, kad blogai užfiksuota. Jeigu spinta nenukelta horizontaliai, ji gali atplaišyti atsiveriant duris. Arba dėžės padėtos ant banginių. Geriausia viską uždėti ant paletės arba uždengti dangčiais. Aš visada stengiuosi įsitikrinti, kad klientas matė, kaip kraujame.

Kas nutinka, jeigu negaliu apmokėti iš karto gavęs daiktus?

Tai pavojinga kelionė. Dauguma firmų reikalauja avanso (20–50 proc.), o likutį – pristatymo metu arba prieš išvykstant iš Lietuvos. Jeigu tu atsisakai priimti prekes prieš tai jau jas pavogęs (vykdant tą patį veiksmą), tai yra traktuojama kaip vagystė. Vokiškas teismas yra griežtas šiuo atveju. Jeigu turi abejonų dėl kokybės, visada daryk nuotraukas su defektais prieš pasirašant CMR dokumentą, kad galėtum reikalauti nuolaidos.

Ar verta tikėtis, kad kaina nežings iš pradinio įvertinimo?

Aš būčiau melagys, jeigu pasakysiu, kad niekada. Kartais baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją turi būti koreguojamas dėl to, kad klientas pats pridėjo daugiau daiktų arba pasikeitė kuro kaina. Taip pat gali būti nepagalvotos išlaidos, pavyzdžiui, už leidimą užimti gatvę. Todėl visada pasikalbėk su vadybininku ir klausk, ar yra „paslėptų“ mokesčių.

Kaip elgtis, jeigu vairuotojas atvykęs „užgėrė“ arba elgiasi neprofesionaliai?

Tai keblu. Vokiškai kalbantys vairuotojai yra labai disciplinuoti, o lietuviai kartais gali būti šiek tiek... geresni. Jeigu vairuotojas elgiasi nepriimtinai, skambink į biurą iš karto. Nesėskite pasirašinėti dokumentų, kol viskas tvarkoje. Jeigu jis ką nors sugadino, tai pažymėkite CMR kvite su pastaba „sugadinta“. Tai yra pagrindas vėliau gauti kompensaciją iš draudimo.

Ar galiu pasitikėti įmonėms, kurios siūlo „žemiau rinkos kainą“?

Esu šioje srityje 20 metų ir galiu pasakyti: jeigu tai per mažai, tai kažkas negerai. Degutas, greitis ir vairuotojo darbo valandas kainuoja vienodai visiems. Jeigu kas siūlo pervežti viską už 200 eurų į Miuncheną, gali būti tikras, kad jis veža ne legaliai arba jis planuoja „pamesti“ tavo daiktus po pusiaukelės. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet gauti paslaugą, o ne nervus.

Kas daryti su pianinu ar kitais ypatingais daiktais?

Toks dalykas reikalauja specialios įrangos – keltuvų, diržų. Ir tai brangu. Pianiną nešti laiptais be technikos yra beprasmiška rizikuoti sveikata. Todėl, kai kalbame apie baldų gabenimo išlaidų įvertinimą kraustantis į Vokietiją, pianinas ar didelis seifas gali pakeisti kainą dvigubai. Be to, vokietiški namai dažnai turi siaurus laiptus, kuriuose tiesiog neįmanoma sukti didelių daiktų.

Ar yra kokių nors patarimų, kaip sutaupyti be rizikos?

Geriausias būdas – planuoti iš anksto. Jeigu gali atiduoti daiktus į sandėlį savaitę anksčiau ir laukti, kol mes surinksime partiją (taip vadinamas „consolidated“ reisas), tai gali sutaupyti iki 30 procentų. Taip pat, pats supakuok mažus dalykus į dėžes. Nešėjų laikas – brangiausia dalis, o jeigu turi padaryta iš anksto, mums reikia tik užkrauti ir nuvežti.

Ar reikia rūpintis dėžių grąžinimu papildomai?

Tai priklauso nuo paslaugos. Kai kurios firmos siūlo „Rent a Box“ (nuomos dėžės). Jos brangesnės, bet po to jas tiesiog surenki ir palieki. Paprastos dėžės dažniausiai lieka tau. Jeigu nenori būti su dėžėmis gatvėje, sutik dėl išvežimo. Kartais tai gali būti nemokama, jeigu sutinka juos paimti atgal, bet turi jas sudėti vienoje vietoje.

Kaip suprasti, ar sutartis sąžininga?

Skaityk smulkmenas. Jeigu yra punktas, kad įmonė neatsakinga už „jėgos gamtą“ (taip, tai yra standartinis dalykas), bet taip pat gali būti punktų, kad jie neatsakingi už bet kokius pažeidimus, jeigu tu buvai nėręs vienas (kas yra keistai). Geriausia pasirašyti sutartį, kurioje aiškiai surašyta, ką vežiame, kiek kainuoja ir kada atvykstame.

Ką daryti, jeigu pasikeičiu planus ir negaliu keliauti?

Reikia pranešti kuo anksčiau. Dauguma firmų turi atšaukimo taisykles. Jeigu atšauki 3 dienas prieš reisą, gali tekti mokėti baudą, nes mes jau galimai atsisakėme kitų užsakymų. Ką tik vienas klientas mums taip padarė (nepasakė nieko, tiesiog neatsiliepė į telefoną), ir mes važiavome tuščia mašina pro Vilnių. Tai mums kainuoja pinigus, todėl baudos yra realios.

Ar saugu perduoti raktus vairuotojui be savo buvimo?

Geriau niekada nedaryk tavęs nebuvus. Jeigu turi galimybę būti ten, būk. Jeigu ne, palik raktus pas kaimyną ar biuro darbuotoją, kuras gali priimti prekes. Yra atvejų, kai vairuotojai praranda raktus arba juos užrakina mašinoje. Aš asmeniškai visada patariu susitarti, kad vairuotojas paskambina būtent tada, kai yra prie durų, kad tu atiduoti raktus asmeniškai.

Ar įtakos kainai turi tai, kiek aš uždirbu (išskyrus, ar tai įmonės ar asmuo)?

Jei esi įmonė, tau gali būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri tau svarbi. Kainos gal būna panašios, tačiau įmonėms dažnai siūloma galimybė atidėti mokėjimą (pvz., 30 dienų), kas asmenims nėra būtina. Be to, įmonėms dažniau reikia atsakomybės už brangų įrangą, todėl baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją gali būti didesnis dėl aukštesnio draudimo limito.

Galiausiai, kodėl verta rinktis patirtį, o ne pigiausią variantą?

Nes pinigai gali būti sugrąžinti, o laikas ir nervai – ne. Patyręs vadybininkas sugebės įsivaizduoti tą butą net nematęs ir pasakys, kiek tikrai reikės mašynų. O jauni, nors ir entuziastingi, dažnai sužinoja apie problemas tik ant kelio. Aš mačiau viską – nuo to, kaip sofa iškrito iš mašinos ant autobano (tikrai buvo baisu), iki to, kai klientas dėl savo neapsimąstymo liko be kalėdinių dovanų. Geriau pasirinkti tą, kuris žino, ką daro.

Išvada

Sumažius viską, baldų gabenimo išlaidų įvertinimas kraustantis į Vokietiją nėra tikslus mokslas, o ganėtinai subjektyvus procesas, priklausantis nuo tikslios vietos, daiktų kiekio ir, žinoma, pasirinkto pervežėjo sąžiningumo. Nėra vienos formulės, kuria viską apskaičiuoti, bet geriausias būdas išvengti nereikalingų išlaidų – tiesiog geros komunikacijos su vadybininku. Nedelsk klausti apie galimas rizikas ir pavyzdžius, tuomet ir kaina bus aiškesnė. Sėkmės naujoje vietoje, o su perkėlimu mes tikrai pasirūpinsime.