Baldų gabenimas ir apsauga persikraustant į Vokietiją: kas veikia, o kas ne

Sveiki, turiu jau dvidešimt metų patirties šioje srityje, ir pasakyčiau, kad mažai ką mane gali nustebinti, tačiau klientai visada sugeba iššaukti šypsnį ant veido. Matyta viskas – nuo puikių, lyg muzikos, organizuotų pervežimų iki tokių siaubingų istorijų, kad plaukai tiesiog stovi šiaip sau. Persikraustymas į Vokietiją yra dabar labai popiarus dalykas, bet dažnai žmonės susiduria su nesusipratimais dėl to, kaip tinkamai užtikrinti savo turto saugumą. Baldų gabenimas ir apsauga persikraustant į Vokietiją nėra joks raketo mokslas, tačiau be gero rengimo ir supratimo gali baigtis liūdnai. Štai paprastas, o kartais ir šiek tiek nuoširdus bei netvarkingas žvilgsnis į tai, kaip viskas vyksta realybėje, be jokių marketingo apvalkalų.

Pagrindai ir pakavimo aibė

Kaip tinkamai supakuoti indus, kad jie nenukristų?

Labai dažnai žmonės sako: „o, aš suvyniosiu į senus laikraščius, ir viskas bus gerai“. Nėra čia viskas gerai. Laikraščiai dažnai palieka spaudos dėmes, o be to, jie sutepia, jei drėgna. Geriau naudoti specialų pakavimo popierių, jis šiek tiek storesnis ir nebraižo. Viskas turi būti supakuota taip, kad dėžėje nedžiužtų, t.y. tarp indų įkišami įvairūs užpildai. Jei girdite dūžį atidarydami dėžę vėliau Miunchene, vadinasi, kažką padarėte ne taip.

Ar tikrai reikia pirkti naujas dėžes ar galima paimti nemokamų?

Galiu pasakyti taip – jei norite, kad jūsų daiktai nuskristų iš pervežimo sunkvežimio kaip konfetiukai, naudokite senas riešutų dėžes iš parduotuvės. Jos paprastai būna sugedusios arba per silpnos, ypač jei jose buvo svoros. Naujos, specialios perkraustymo dėžės atlaiko daugiau, jos turi tam tikrą standartą. Baldų gabenimas ir apsauga persikraustant į Vokietiją prasideda ne nuo vairuotojo atvykimo, o nuo to, kokia dėžė stata ant grindų. Taupyti čia tikrai neverta, nes taisant brangią servizą kainos bus kur kas didesnės.

Ką daryti su labai brangiais paveikslais ar veidrodžiais?

Čia tikrai reikia būti atsargiam. Paveikslus reikia įrėminti į specialią dėžę, kartais netgi su stiklo vata arba putomis, o ne tik tiesiog apvynioti burbuliuku. Veidrodžiai yra labai jautrūs – viena maža įrėžimas ir jis skyla į šimtą smulkių gabalėlių. Aš vieną kartą mačiau, kaip vartotojas bandė vežti didelį veidrodį be jokios apsaugos, tik uždėjo ant jo antklodę. Nu, neabejoju, kad jis nesiekė Berlyno su tuo veidrodžiu sveikas.

Kodėl reikia išmontuoti baldus ar galima vežti surinktus?

Klausiate, ar galima neišmontuoti? Gal, bet tada rizikuojate ne tik, kad baldas nepraeis pro duris (ypač Vokietijose namuose, kur durys dažnai siauros), bet ir kad jis gali sugriužti nuo vibracijos. Lentiniai baldai, kurių jungtys nėra fiksuotos, ilgos kelionės metu gali „suslūgti“. Geriau išsukti kojas, nuimti stalviršius. (Arba bent jau uždaryti jas, jei tai tiesiog įprastos kėdės, bet staliukus visada verčiau išmontuoti). Tai užtikrina, kad baldų gabenimas ir apsauga persikraustant į Vokietiją bus efektyvesnis.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Absoliučiai taip. Pasirašykite viršuje ir šone, kas viduje, bei į kurį kambarį ją reikia vežti. Niekas nenori atidaryti dešimt dėžių, ieškodant maudymosi priemonių prieš miegą. Be to, jei dėžė pažymėta „Kruviniai indai“, vairuotojas žinos, kad su ja reikia elgtis kaip su kiaušiniu. Jei parašysite tiesiog „Daiktai“, gali būti, kad ji nusileis apačioje po šimto kilogramų svorio.

Kuo apvynioti minkštus baldus, pvz., sofasą?

Nenaudokite tik plastikinės plėvelės (stretch film), jei norite išvengti drėgmės, bet apsaugai nuo purvo ji tinka. Geriausia naudoti specialias užmautas ant baldų – tai tokios storos medžiagos, kurios apsaugo nuo įbrėžimų. Sofą reikia apvynioti labai tankiai, kad neišliptų pagalvėlės ir kad neišsitrintų odos (jei ji odinė). Vieną kartą mačiau, kaip klientas apvyniojo sofą įprastu polietilenu, ir ji tiesiog nuslydo nuo krovininės platformos laiptuose. Laimė, kad niekas nenukrito.

Ar verta duoti pinigus už profesionalų pakavimą?

Jei turite daug brangių daiktų, lėbėkit, duokite. Profesionalai tai daro kasdien, jų rankos juda greičiau ir jie žino, kur padėti svorį. Jums tai užtruks tris savaites ir vis vien kažką paliksite neįvykdyta. Be to, jei jie sugadina kažką pakavimo metu, draudimas tai dengia. O jei sugadinate jūs – liūdnos veidai.

Kelionės ir Vokietijos realijos

Kiek laiko paprastai užtrunka kelionė į Vokietiją?

Priklausomai nuo to, kur važiuojate – į Miuncheną ar į Hamburgą, bei nuo srautų. Paprastai tai yra 1-2 dienos į vieną pusę, tačiau reikia skirti laiko ir pakrovimui, iškrovimui. Jei tai yra bendras krovinys (t.y. kelių klientų daiktai viename sunkvežimyje), gali užtrukti ilgiau, nes reikia apvažiuoti po visus adresus. Vokietijoje keliai gerais, tačiau statybų zonos daro savo.

Ar vairuotojai padeda krauti ir iškrauti?

Tai priklauso nuo sutarties. Jei užsakote „men at work“ (darbininkai), tai taip, jie padės. Jei tik transportą, gali būti, kad vairuotojas tiesiog stovės ir žiūrės, kaip jūs susiraukote nugarą. Visada geriau iš anksto klausti, kas įskaičiuota į kainą, kad nebūtų nep malonių staigmenų prieš pat išvykimą. Aš mačiau situacijų, kur žmonės tikėjosi pagalbos, o vairuotojas tiesiog metė rankas ir sakė: „Mano tik važiuoti“.

Kas su muitine ar dokumentais, keliaujant į Vokietiją?

Kadangi Lietuva yra ES erdvėje, formalios muitinės patikros paprastai nėra, nebent judate su prekių partija, o ne su asmeniniais daiktais. Tačiau reikia turėti gerą sąrašą (inventorių) su jūsų daiktais. Vokiškai paremtas dokumentas visada praverčia, jei keliuosite policija arba jei kiltų klausimų dėl krovinio teisėtumo. Geriau turėti ir nereikti, nei reikti ir neturėti.

Ar saugu vežti gyvūnus tokiame krovininyje?

Gyvūnus geriau vežti su savimi, o ne uždarytus dėžėse tarp baldų. Sunkvežimyje gali būti labai karšta arba šalta, vibracija, garsas – tai didelis stresas šuniui ar katei. Yra specialios kompanijos, kurios perveža gyvūnus, įrengusios tinkamas kėdutes. Nebraukite savo bičiulio į tamsų kambarį tarp sofos ir šaldytuvo, tai tiesiog nehumaniška.

Ar galima vežti maisto atsargas, pvz., mėsą ar sūrį?

Techniškai galima, bet yra ribojimai dėl gyvūnų ligų. Asmeniniam vartojui paprastai leidžiama nedidelis kiekis, bet geriau nieko neapsigauti. Vokiški muitininkai gali būti labai griežti dėl kiaulienos ar paukštienos produktų. Sūrių ir alkoholio nebekelkite per daug – mokesčiai gali būti didesni nei paties sūrio vertė. Geresnė kava yra Vokietijoje ir taip.

Kas daryti, jei sunkvežimis užstrigo siaurame gatvės kampe?

Tai klasika. Vokietijos miestuose, ypač senosiuose rajonuose, gatvės yra siauros, o didelis „volvo“ sunkvežimis ten netelpa. Reikia iš anksto susiplanuoti maršrutą. Jei vairuotojas nepažiūrės Google Street View, gali užstrigti. Tada tenka iškrauti dalį daiktų į mažesnę transporto priemonę (pervėžimas), o tai kainuoja papildomai pinigus ir nervus.

Ar reikia rūpintis parkavimo leidimu mieste?

Žinoma, Vokietijoje tai labai griežta. Negalite tiesiog pastatyti sunkvežimio ant „vaizdo“ su įjungtais „avarijinėmis“ ir eiti gerti kavos. Jums reikalingas specialus leidimas (Halteverbot), kurį reikia iš anksto gauti iš miesto savivaldybės. Kitu atveju gali būti, kad atvykstate su daiktais, o automobilis jau nuvarytas į aikštelę.

Kuo skiriasi pervežimas vasarą nuo žiemos?

Žiemos sąlygos yra blogesnė ne tik dėl slidžių kelių, bet ir dėl drėgmės. Jei į sunkvežimį patenka sniegas ar drėgmė, o dėžės stovi ant grindų, gali būti baisu. Vasara problemas karo karštis – tam tikri daiktai (pvz., vaškiniai žvakės ar muzikos instrumentai) gali sugesti. Reikia pasirūpinti ventiliacija.

Ar galima sekti savo daiktų buvimo vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS sekimą. Tai labai ramina, nes žinote, kur jūsų baldai yra. Nors aš esu matęs atvejų, kai GPS neveikia kalnų rajonuose arba tiesiog vairuotojas išjungia įrangą, kad galėtų ilsėtis ilgiau nei leidžiama. Bet paprastai tai veikia ir padeda planuoti savo atvykimą.

Ar saugu palikti raktus nuo naujo namo vairuotojui?

Asmeniškai aš nerekomenduočiau palikti visų raktų, nebent labai pasitikite įmone. Geriau susitarti, kad jums paskambins, kai atvyks, arba palikti raktus kuriam nors kaimynui. Žinoma, jei atvykstate naktį ir norite, kad jie viską padėtų, kitokio išeities nėra. Tiesiog pasitikėkite savo intuicija.

Pinigai, rizikos ir problemos

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks pervežimas?

Kainos svyruoja labai stipriai. Jei turite tik standartinį vieno kambario butą, tai gali būti nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), atstumo ir papildomų paslaugų. Baldų gabenimas ir apsauga persikraustant į Vokietiją nėra pigus malonumas, todėl nustokite ieškoti „pigiausių“ variantų – dažniausiai jie baigiasi teisme.

Ar reikia draudimo ir ką jis dengia?

Būtinas. Yra pagrindinis draudimas, kuris yra įtrauktas į sutartį (pvz., CMR draudimas), bet jo sumos dažnai būna labai mažos – po keliasdešimt centų už kilogramą. Jei vežiate brangų pianiną, gausite tik nereikšmingą sumą, jei jis suges. Reikia papildomo „visos vertės“ draudimo. Perskaitykite smulkmenas, kas yra „išimtis“ (pvz., neapdraudžiami elektroniniai reikmenys, jei jie neįjungti).

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų tiek stipriai?

Vieniems tai verslas, kitiems – pinigų gaubimas pigiomis rankomis. Brangios firmos moka mokesčius, turi naujus sunkvežimius, apdraustus darbuotojus ir naudoja geras medžiagas. Pigios firmos gali samdyti nelegalius darbuotojus, kurie neturi jokios patirties, arba važiuoti senais „krūvais“, kurie gali sugesti pusiaukelės.

Ar verta rinktis pigų pervežėją iš skelbimų portalų?

O jei jums patinka rizikuoti? Skaitykite atsiliepimus, jei jų išvis yra. Dažnai pasitaiko situacijų, kai toks „pervežėjas“ pasiima avansą, išvažiuoja ir išnyksta, arba prašo papildomai pinigų prieš pat išvykimą, grasindamas išmesti daiktus ant kelio. Geriau pasirinkti patikimą, bent jau šiek tiek brangesnį partnerį.

Kas daryti, jei vairuotojas atsisako iškrauti daiktus?

Tai baisiausia košmarė. Kartais jie sako, kad neįvežia, nes daugiau daiktų nei planuota, arba sunku privažiuoti. Jei sutartyje nebuvo detaliai išvardinta, bus sunku įrodyti tiesą. Būtinai darykite nuotraukas prieš pakrovimą ir po. Jei įvykimo negalima išvengti, skambukite į policiją (ypač jei esate Vokietijoje), tačiau tai nepadės susigrąžinti laiko.

Kaip elgtis, jei buvo padaryta žala turtui?

Nedelsiant darykite nuotraukas, neuždėkite jokių parašų dokumentuose, kad „viskas tvarkoje“. Užfiksuokite žalą bendru aktu. Vėliau reikės rašyti pretenziją. Niekada nesakykite „gerai, susitarsime vėliau“, nes vėliau jie pamiršta arba keičia telefoną. Dokumentacija visada yra karalius.

Ar galiu vežti degalus ar kitas pavojingas medžiagas?

Negalima. Tai yra griežtai draudžiama ir neteisėta. Benzino balionai ar dažų indai gali sprogti arba užsiliepti, ir tada sudegs viskas kas tame sunkvežimyje. Aš girdėjau istoriją, kai žmogus bandė vežti kerosiną griliui ir sukelė didelę ugnį. Gailėti nebuvo ko, tik laimingi, kad visi gyvi.

Ką daryti su šiukšlėmis, kurias norime išmesti?

Nevežkite šiukšlių į Vokietiją. Ten šiukšlių surinkimo sistema yra sudėtinga ir brangi. Išmeskite viską čia, Lietuvoje. Pervežti šiukšles per tūkstančius kilometrų yra absurdas. Jei turite didelius atliekas, susitarkite su savivaldybe čia, o ne bandykite tai padaryti ten, kur už tai gali baudė.

Ar galima susiderėti dėl mokėjimo atidėliojimo?

Dauguma firmų reikalauja, kad bent dalį sumos sumokėtumėte grynaisiais arba pavedimu prieš išvykstant arba atvykus. Niekas nenori vežti daiktų į kitą šalį be užtikrinimo, kad gaus pinigus. Kartais galima susitarti dėl 50/50, bet viskas priklauso nuo to, kiek pasitikite vienas kitu.

Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojams ar darbuotojams?

Nebūtina, tačiau jei jie padarė gerą darbą, padėjo susidėti baldus, buvo mandagūs, tai yra gražus gestas. Lietuviškai tai nėra tradicija, tačiau Vakarų šalyse tai įprasta. 10-50 eurų (priklausomai nuo darbo apimties) gali padaryti stebuklą jų požiūriui į jūsų daiktus.

Kas daryti, jei dėžė dingo ar buvo pavogta?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Jei tai įvyko Vokietijoje, reikia skambinti į vietinę policiją. Jei kelyje – ten, kur pastebėjote. Draudimas (jei turėjote) turėtų padengti nuostolius. Viską kruopščiai užrašykite į sąrašą, kad žinotumėt, ko nebėra.

Ar reikia iš anksto matuoti baldus ir duris?

Būtinai. Aš mačiau, kaip didelė spinta užstrigo priešais vokiškus namų duris, kurios buvo 5 cm siauresnės nei planavo klientas. Teko išmontuoti duris arba laužyti spintą (kas buvo padaryta). Kelias minutes su matuokliu gali sutaupyti tūkstančius eurų ir nervų.

Kaip apsaugoti grindis pervežimo metu?

Abiejose pusėse – ir išvykstant, ir atvykstant. Reikia uždengti grindis specialiomis kilimėliais arba storu kartonu. Sunkvežimio ratukai, o ypač metalinės dėžės, gali palikti nepataisomus įbrėžimus parkete. Jei sugadinote naujųjų savininkų grindis, reikės mokėti.

Ar galima veži augalus ir kaip juos apsaugoti?

Galima, bet tai riskuota. Jei šalta, augalai gali užšalti, jei karšta – išdegti. Geriau juos supakuoti į dėžes be uždaromų dangčių, kad gautų šviesos, bet nebraižytų. Vokietijos karantininės tarnybos gribančios patikrinti, ar nėra kenkėjų, ypač jei vežate daug žemės.

Ką daryti su buitine technika, pvz., šaldytuvu?

Šaldytuvą turiš išjungti bent 24 valandas prieš kelionę, kad išdžiūtų visas vanduo. Jei ne, vandens lašai tekės po visa sunkvežimį ir sugadins kitus daiktus. Taip pat reikia uždaryti duris juosta, kad jos neatsidarytų kelyje (kas nutinka dažnai dėl vibracijos).

Išvados

Na, trumpai tariant, persikraustymas nėra tiesiog daiktų metimas į mašiną. Reikia galvoti apie detales, kurios atrodo nedidelės, bet gali sukelti didelių problemų. Baldų gabenimas ir apsauga persikraustant į Vokietiją reikalauja kantrybės, gero planavimo ir realaus požiūrio į kainas. Nekelkite nereikalingų daiktų, gerai užsidarykite ir pasitikėkite profesionalais, o ne atsitiktiniais žmonėmis iš interneto. Sėkmės kelyje ir naujame namuos!