Baldų gabenimas į Vokietiją su pilna logistine support: tiesa apie rizikas ir kainas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo sofos, kuri staiga netilpo į liftą, iki vairuotojo, kuris dingo Vokietijos autostradoje be žinios. Žmonės dažnai galvoja, kad baldų gabenimas į Vokietiją su pilna logistine support yra tiesiog „užsakyta mašina ir atvažiavo“, tačiau realybė yra daug kmiaunesnė. Čia ne tik apie vairą spaudymą, bet ir apie tai, kas vyksta užkulisiuose: dokumentai, muitinė (nors ir ES, bet vis tiek gaišta laukiant), krovikai, kurie nori išeiti anksčiau, ir klientai, kurie pamiršo pasakyti apie penktą aukštą be lifto. Šiame straipsnyje nieko nedengiu ir papasakosiu, kaip tai tikrai atrodo iš mano, seno voro, pusės.

Bendri klausimai ir kainodara (kaip neapsirauti)

Kiek kainuoja baldų gabenimas į Vokietiją su pilna logistine support?

Nėra vienos kainos, nes kiekvienas krovinys kitoks. Jei turite tik dvi kėdes ir kelias dėžes, tai gali kainuoti ir 300 eurų, bet jei reikiavežti visą butą iš Vilniaus į Miuncheną, skaičiai svyruoja nuo 1200 iki 2500 eurų. Priklauso nuo tūrio, svorio, ir ar mums reikia teikti krovimo paslaugas abiapus. Dar neįvertinkite degalų kainų – Vokietijoje jos dabar aukštos, o mokesčiai už įvažiavavimą į miestus (pvz., „Umweltplakette“) gali sukelti nemalonų nustebimą.

Ar brangu ta „pilna logistine support“?

Dažnai klientai sako, kad brangu, bet jie nemato, kiek darbo reikia sudėti į tą „pilną palaikymą“. Tai reiškia, kad aš asmeniškai seku, kur yra jūsų daiktai, susitvarkau su draudimu, jei kažką sudaužome (o tai retai, bet nutinka), ir iešku vairuotojo, jei jis pradedažaisti telefonu. Už ta ramybę reikia sumokėti, bet tikėkite, kai prasideda problemos, tas palaikymas atsiperka.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai tarp firmų?

Vienos firmos vežia kai kuria „gryną“ mašiną, kitos renka po truputį nuo kiekvieno kliento (taip vadinami „susisteminti“ reisai). Aš stengiuosi siūlyti baldų gabenimas į Vokietiją su pilna logistine support tada, kai tai būtina, bet kartais tiesiog paprašau laukti, kol surinksime pilną mašiną – tai pigiau. O jei reikia skubiai, tenka mokėti už ekskursinį reisą, ir tada kaina pašoka į viršų, nes mašina važiuoja tuščia atgal.

Ar galima susitarti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, jei terminai lankstūs. Jei sakykite, kad gali laukti savaite ar dvi, kol aš surasu kitus klientus maršrute į Berlyną, aš galiu numesti 10–15 procentų. Bet jei skambinate ryte ir norite, kad vakare jau būtų pargabenta, tai jau brangus malonumas, čia nuolaidų nebūna.

Kaip apskaičiuoti tūrį? Aš nieko nesuprantu iš tų kubinių metrų.

Nieko baisaus, dažniausiai pakanka nufotografuoti baldus arba parašyti, kas tai yra. Pvz., „spinta 2x2 metrų, sekcija ilga 3 metrai“. Aš jau patys sužinosiu apytikslį tūrį, nes per tuos 20 metų mačiau viską. Kartais klientai sumeta per daug daiktų į dėžes ir paskui stebisi, kad telpa mažiau, nei tikėjotės.

Ar imate mokestį už pasiūlymą?

Niekada. Pasiūlymas yra nemokamas, aš tiesiog reikalauju, kad būtų kuo tiksliau informacija. Jei jums atsiųsiu sąmatą ir ji netiksitu, niekas neprivalo ją pasirašyti. Be to, aš nenoriu dirbti su žmonėmis, kurie ieško pigiausių sprendimų visomis išgalėmis – dažniausiai tai baigiasi teismuose.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais?

Geriau ne. Dabar viskas vyksta per sąskaitas, pavedimus. Vairuotojai nebekelia didelių pinigų saušinėse, yra pavojinga ir nemandagu. Galima padėti „arbatpinigių“ vairuotojui, jei jis padėjo nešti sunkią spintą į penktą aukštą be lifto, tai jo nuoširdžiausias džiaugsmas, bet pagrindinė suma – per banką.

Organizaciniai niuansai (kai reikia skubėti ar laukti)

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Įprastai į Vokietiją (pvz., Hamburgas ar Berlynas) važiuojame 1–2 dienas, jei viskas tvarkingai. Jei reikia išsikrauti keliuose miestuose, tai gali užtrukti ir tris dienas. Vokietijoje eismo sąlygos gali būti sudėtingos, dažnai stovi spąstai („Baustellen“), tie paties trumpiausio kelio gali užtrukti valandą ilgiau.

Ar galima vežti šaldytuvą? Juk turi stovėti išjungtas.

Taip, galima, bet svarbu, kad jis būtų išjungtas bent parą prieš vežimą ir tikrai išdžiovintas. Vieną kartą klientas neleido išgaruoti vandeniui, tai vėliau tenko valyti visą mašiną nuo dulkių ir kvapų. Vokietijos vairuotojai yra labai jautrūs dėl švaros, jei bus kvapas, gali pridėti rūšiavimo mokestį.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – nesusirūpinkite. Kartais tiesiog užstringa pasienyje (nors retai), arba sugedo mašina. Aš visada pats paskambinu ir pranešu. Jei aš neatsiliepiu per valandą, tuomet galite susirūpinti. Kartais tiesiog pamesčiu telefoną krovimo metu (kažkas tenkina „bambo“ į galvą), bet visada susisiekiu.

Ar padėsite supakuoti baldus?

Taip, tai yra dalis tos paslaugos „baldų gabenimas į Vokietiją su pilna logistine support“. Turime burbuliukų plėvelę, kartonus, lipdukus. Mums patogiau padaryti tvarkingai nei vėliau kentėti su sudaužytais kampais. Bet tai kainuoja papildomai, dažniausiai pagal valandą arba uždetą medžiagą.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet aš neleidžiu vežti labai didelių medžių, jei nėra speciali priekaba. Žiemą tai pavojinga – gali peršalti. Vasarą dažniau vežame, bet reikia uždengti, kad neapsisuktų lapai nuo vėjo. Vieną kartą vežėme didelį fikusą klientei į Štutgartą, ji jį laikė kaip kūdikį visą kelionę (nors ji važiavo savo automobiliu, lydėjo mus).

Kas nutinka, jei nebetilps į liftą?

Tai klasika. Klientas sako: „Viskas telpa“. Atvyksta vairuotojas, o liftas 70x70 cm, o sofa 90 cm. Tenka nešti rankomis. Jei yra daug laiptų, tai kainoja. Todėl visada klausiu: „Ar tikrai tikrai?“ Galiausiai tenka išmontuoti sofą, o tai papildomas darbas.

Ar imatės vežti pianinus?

Imamės, bet tai jau ne paprastas baldų gabenimas. Reikia specialių juostų, ir tikriausiai reikės trečiojo žmogaus. Vokietijoje pianinai dažnai būna seni, sunkūs ir brangūs, todėl atsakomybė milžiniška. Aš asmeniškai stengiuosi išsiųsti patyrusią komandą, o ne naujus krovikus.

Ką daryti su senais baldais, kuriuos norime atsikratyti Vokietijoje?

Galima sutarti, kad ivežame juos į šiukšlių pervežimo punktą („Wertstoffhof“), bet ten gali reikėti mokėti už atidavimą, jei tai ne įprastos šiukšlės. Geriau iš anksto pasidomėti vietiniais taisyklėmis, nes kai kurie miestai labai griežti.

Ar saugu perduoti raktus vairuotojui?

Beveik visada taip, nes kitaip jis negalės įsileisti į objektą. Mūsų vairuotojai yra patikimi, dirba su mumis metus. Jei turite didelių sumų ar brangiausių daiktų seife, geriau juos pasiimti su savimi arba užrakniti atskirai.

Vokietijos specifika (kodėl ten sunkiau nei į Lenkiją)

Ar sunkiau važiuoti į Vokietiją nei į Angliją?

Anglija – tai muilas dėl dokumentų, o Vokietija – dėl griežtumo. Vokiečiai mėgsta tvarką. Jei vairuotojas sustojo ne ten kur reikia ir trukdo eismui, greitai atvažiuoja policija. Baldų gabenimas į Vokietiją su pilna logistine support reiškia, kad aš turiu viską užtikrinti, kad mūsų mašina nebutų nušalinta ant kelio.

Ar reikia mokėti už važiavimą miestuose?

Kai kur (pvz., „Green Zone“ zonas) reikia specialios aplinkosauginės kortelės („Umweltplakette“). Ji nebrangi (apie 5–10 eurų), bet jos neturėjimas galiausiai baigiasi 100 eurų bauda. Užtikrintu, kad mūsų mašinos jos turi, tačiau jei vežate savo automobiliu – užtikrinkite tai pats.

Kaip su muitine? Aš girdėjau, kad Vokietijoje daug patikrinų.

Nesakyčiau, daug, bet jie yra. Jei važiuojate iš ne ES šalių, tai tikrai problema. Bet jei iš Lietuvos (ES), tai tai vidinis rinkas. Kartais tikrina cigaretes ar degalus, jei mašina atrovo įtartinai, su baldais dažniau nebekliūna, nebent tai kažkokia ypatinga operacija.

Ar vokiečiai draudžia stovėti su sunkvežimiu šalia namų?

Taip, ir tai labai dažna problema. Jei gyvenate tankiai apgyvendintame rajone, sunkvežimis negali tiesiog užstoti važiuoklės. Gali tekti nešti baldus 200 metrų nuo mašinos. Aš visada prašau klientų iš anksto pasirūpinti vietą arba leidimu, jei reikia užeiti į pėsčiųjų zoną.

Ar vokiečių kalbos žinojimas svarbus?

Svarbus, jei kas kas nors nutinka. Vairuotojai dažniausiai kalba angliškai arba rusiškai (tie iš Rytų), bet su vietine policija arba administratoriais geriau kalbėti vokiškai. Todėl ir reikia tas „pilna logistine support“, kad aš galėčiau per telefoną išsiaiškinti nesusipratimus.

Ar dažnai pasitaiko „dingusių“ siuntinių Vokietijoje?

Labai retai, jei dirbate su profesionaliomis firmomis. Problemos atsiranda, kai pasitikite „laukiniais“ vairuotojais iskelbimuose „Facebook“. Jie gali paimti pinigus ir išnykti. Su mumis turime sutartis, draudimą ir GPS sekimą.

Ką daryti, jei Vokietijoje pasikeičia adresas?

Tiesiog skambinkite man. Jei vairuotojas jau važiuoja, gali tekti papildomai sumokėti už papildomus kilometrus arba laukimą. Vokietija didelė, iš vieno miesto į kitą gali būti ir 400 km, tai ne 5 minutės.

Ar galima pristatyti išvakarėse arba naktį?

Galima, bet tai kainuoja. Vokiečiai turi griežtas taisykles dėl ramybų („Ruhezeit“), ypač sekmadieniais ir švenčių dienomis. Naktį negali būti garsu, net nešant baldus, todėl reikia specialių leidimų arba labai tylūs krovikai.

Baldai, pakavimas ir „nepageidaujami“ siuntiniai

Ar verta daryti išardymą baldams?

Be abejo. Spinta per aštuonis metrus nepraeis pro duris net į gamybą, ne kas namuose. Išardymas padeda taupyti vietą mašinoje (užtenka 30 proc. mažiau vietos) ir sumažina pažeidimų riziką. Mūsų komanda sugeba išardyti ir vėl surinkti be problemų (čia nėra didelis menas).

Kaip pakuojuatė brangius daiktus?

Brangiausius daiktus (paveikslus, vazas, tėvų dovanas) pakuoju į medines dėžes („klotas“). Tai apsaugo nuo smūgių ir nuo kitų daiktų, jei mašina staigiai stabdo. ( tiesa sakant, kartais panaudojame tiesiog daug storos plėvelės, jei klientas sako, kad per daug brangu daryti dėžes).

Ar galima vežti automobilių dalis kartu su baldais?

Galima, bet jei tai riebaluotos dalys (varikliai, greičių dėžės), jas reikia labai hermetiškai uždaryti, kad neužteptų baldų. Buvo atvejis, kada variklis pradėjo varvėti ant naujos sofos – tai buvo katastrofa, kurią teko atlyginti iš savo kišenės.

Ar imatės cheminių medžiagų?

Ne, tai pavojinga. Apsauga nuo gaisro yra pirmiausia. Jei reikia vežti dažų balus, turi būti certifikatai ir speciali žymėjimas. Nesakykite niekam, kad aš atsisakiau uždirbti, bet aš noriu miegoti ramiai.

Kas daryti, jei baldas pažeistas pristatymo metu?

Skambinate man iš karto. Nufotografuokite pažeidimą dar mašinoje. Mes turime draudimą, bet be foto įrodymų draudikas gali atmesti. Aš tiesiog turiu pripažinti klaidą, jei mūsų kaltė, ir susitarti dėl kompensacijos ar remonto.

Ar imatės gabenti stiklo lentas?

Imamės, bet tik specialiai užsegus. Stiklas – tai pats didžiausias „naktinis maras“. Jei jis suyra, tai visur – ir kituose balduose, ir batuose. Rekomenduoju juos vežti atskirai arba sukuriau specialias rėmas.

Ar galima pasiimti daiktus iš sandėlio Lietuvoje, jei aš pats nebusiu?

Taip, tai dažna situacija. Mums reikalingi raktai arba atstovas, kuris pasirašys perdavimo aktą. Galime tiesiog atvykti, užkrauti ir važiuoti, jums nereikia stovėti ten ir laukti.

Ar turi savo krovinių draudimą?

Taip, mes turime CVR draudimą (tarptautinis krovinių draudimas). Jis dengia žalą iki 330 000 SDR (tai apie 400 tūkst. eurų), bet tik tada, jei daiktai buvo tinkamai supakuoti mūsų. Jei jūs pats supakavote stiklinę vazą į popieriaus maišelį ir ji suskilo, tai ne mūsų kaltė.

Ar reikia sąrašo daiktų (inventoriaus)?

Labai pageidautina. Tai padeda išvengti ginčų – „aš padaviau 3 dėžes, o gavau 2“. Kai vairuotojas pavargęs (o jis tikrai bus pavargęs po 1000 km), jis gali susimaišyti, o sąrašas yra tiesos įrodymas.

Išvada

Galiausiai, baldų gabenimas į Vokietiją su pilna logistine support nėra tiesiog pervežimas, tai procesas, reikalaujantis pasitikėjimo ir kantrybės. Aš, kaip žmogus, kuris mačiau ir sugriautus pianinus, ir laimingus šeimas pasitinkančias savo daiktus Miunchene, galiu pasakyti vieną – geriau investuoti į kokybę ir ramybę, nei ieškoti pigiausių variantų „skelbimuose“. Nėra nieko blogiau, nei laukti siuntos, kuri niekada neatvyksta, arba gauti ją sulaužytą. Pasirūpinkite visais iš anksto, ir jūsų persikėlimas bus sklandus, o jei kas nors nepasiseks – mes visada susitarsime, tiesiog būkite sąžiningi.