Baldų gabenimas į Vokietiją – kaip efektyviai suplanuoti?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir turbūt mačiau viską – nuo sofos, kurią teko pernešti pro balkoną ketvirto aukšte, iki spintos, išsilydžiusios saulėje, kol vairuotojas gėrė kavą. Žmonės dažnai galvoja, kad baldų gabenimas į Vokietiją yra kaip į parduotuvę nueiti – padėti ir važiuoti. Deja, realybė yra kiek šiurkštesnė, ypač kai kalbame apie tolimus maršrutus ir vokišką precizą. Vokietija ne Lietuva, ten taisyklės griežtesnės, o keliai, nors ir geri, turi savo niuansų. Todėl svarbiausia ne taip, ką krauname, o kaip tai viską suplanuojame, kad nereiktų mokėti dvigubai ar vėluoti savo pačių vestuvių (nors ir toks atvejis buvo). Štai trumpas vadovas, kaip išvengti didžiausių bėdų.

Kainos, terminai ir paslaptys

O kiek man tai kainuos?

Tai pati dažniausia klausimą, bet ir sunkiausia atsakyti be matematikos. Baldų gabenimas į Vokietiją kainuoja ne pagal tai, koks jums patinka, o pagal kubinius metrus ar tonas. Jeigu turite tik kelias kėdes ir stalą, galima susiderėti dėl vietos kito krovininyje, tačiau jei perkraunate visą butą, reikės atskiro sunkvežimio. Dar įeina kuras, kurių kaina šoktelėjo vėl, ir vairuotojo darbo valandos. Vakar skaičiavau vienam klientui iš Kauno į Miuncheną, tai gavosi apie 800 eurų už mažą krovinį, bet jeigu būtų daugiau baldų, kaina už kubą būtų mažesnė. Sakyčiau, kreipkitės dėl pasiūlymo, nes aklai spėlioti čia beprasmiška.

Ar galima kažkaip pigiau gauti?

Žinoma, visada galima rasti „kaimyno“, kuris važiuoja su „Gazelės“ tipo mikroautobusu ir sako, kad viską nuvešs už du šimtus. Tačiau čia jūsų rizika – jei paslydų ratai arba baldai aplydo lietumi, niekas jums nieko neatkompensuos. Profesionalus baldų gabenimas į Vokietiją reiškia draudimą, tvirtas uždaras priekabas ir įrangą. Kartais užsirašau į tokias grupės socialiniuose tinkluose ir ten stebiu, kaip žmonės vėlai sužino, kad „pigiau“ išėjo brangiau. Taigi, taip, galima pigiau, bet ar verta tiems nervams? Aš asmeniškai nerekomenduoju.

Kiek laiko užtrunka tų baldų pervežimas?

Įprastai, jei važiuojame į centrines Vokietijos vietas, tai viena pusė užtrunka apie 12–14 valandų, jei nėra didelių spūsčių. Jei reikia važiuoti gilyn į Bavariją ar netoli Hamburgo, pridėkite dar valandas dvi. Taip pat reikia įsivaizduoti, kad tai ne tik vairavimas – tai dar pakrovimas, iškrovimas, muitinės (nors ir retai, bet užstringa). Vieni mano klientai tikėjosi, kad iš ryto išvešime, o vakare jie jau gers vyną Vokietijoje. Ne taip greit, draugai, geriau planuokite savaitgaliui arba bent jau dvi dienas, kad nebūtų streso.

Ar galima atvežti ir savo mašiną?

Tai įdomus klausimas, nes dažnai žmonės nori parduoti butą ir viską išvežti, įskaitant seną „Golfą“. Taip, tai įmanoma, bet reikės specialios platformos arba didelio priekabos, kurioje telpa ir mašina, ir baldai. Baldų gabenimas į Vokietiją kartu su automobiliu brangiau, nes reikia daugiau vietos ir yra daugiau dokumentų su transporto priemonėmis. Esu matęs atvejų, kai mašina numestyta ant paletės ir užkabinta, bet tai legalu tik su tam tikrais leidimais. Geriau iškarto pasakykite apie mašiną, neįsivaizduoju, kodėl žmonės tai slepia.

Ką daryti, jei aš tiksliai nežinau, kada išvažiuosiu?

Tai normalu. Dažnai žmonėms laisvas terminas priklauso nuo tai, kada parduos namus arba kai gaus vizą. Mes įpratę prie tai, kad data keičiasi kelis kartus. Svarbiausia – pranešti mums bent kelias dienas iš anksto, jeigu jau užsirašėte eilėje. Jeigu užlaikote mums reisą, gali tekti sumokėti baudą už laiko praradimą, bet jeigu kalbame apie planavimą, tiesiog pasakykite, kad data „apie“. Vokietijai tai nesvarbu, ji ten stovi, svarbu, kad mes sužinotume, kada jums paruošti dėžes.

Ar imate už delspinigius ar kažką panašaus?

Mums nelabai patinka tas žodis, bet taip – jeigu reikia laukti vairuotojui valandą ar dvi, kol jums surandą raktus nuo naujo buto, tai gali būti apmokestinta. Vokietijoje vairuotojų poilsio laikas griežtai reglamentuotas, jie negali tiesiog stovėti ne kur ir laukti be pabaigos. Geriausia susitikti laiku. Turiu omeny, kad ne kiekvienas imasi pinigų už mažą vėlavimą, bet jeigu tai užtrunka pusę dienos... tada jau nebepervežimas, o stovėjimas.

Pakavimas ir paruošimas – kur dažniausiai klystame

Ar reikia išmontuoti baldus?

Beveik visada. Didelės spintos, lovos, komplektai – jeigu to neišmontuosite, gali paplyšti arba tiesiog netilpti pro duris arba į liftą. Vokietijoje dažnai butai yra mažesnių laiptinėmis nei senosiuose mūsų namuose. Baldų gabenimas į Vokietiją be išmontavimo yra didelė rizika. Vienas kartą bandėme nešti virtuvės komplektą sujungta – beveik nulaužėm kampus. Taigi, jei galite, išsukite kojas, nuimkite duris. Jei negalite, mums reikės tai padaryti vietoje, o tai papildomai brangiau.

Ar jūs duodate dėžes?

Taip, tai įprasta praktika. Atvežame dėžes, jas užklojame, užrašome numerius, kad niekas nepamaišytų. Žinoma, tai ne nemokama paslauga, bet daug pigiau nei pirkti pats statybiniuose centruose. Kartais žmonės bando taupyti ir renka dėžes iš parduotuvių, bet jos dažnai šlamštos, drėgnos arba tiesiog netvirtos. Pasitikėkite manimi, kai dėžė su jūsų indais išsilyja per pusę kelionės, tai liūdnas vaizdas. Mūsų dėžės pritaikytos būtent judėjimui.

Ką daryti su vitrinomis ir veidrodžiais?

Čia reikalingas specialus dėklas arba stori plėvelės, putos. Negalima tiesiog apvynioti rankšluosčiu ir manyti, kad viskas bus gerai. Veidrodžiai – tai nuodėmė bet kokiam pervežimui, jie plyšta nuo mažiausio vibracijos. Viską reikia uždengti storiu gofruotu kartonu. Buvo atvejis, kai klientas bandė vežti didelį sienos veidrodį apvyniotą antklėde... na, jūs suprantate, atvyko tik trys gabalėliai. Geriau pasirūpinkite tai iš anksto arba pasakykite mums, kad reikalinga ypatinga apsauga.

Ar galiu į dėžes dėti sunkius daiktus?

Galite, bet protingai. Jeigu į dėžę dėsite knygas ir vėliau bandysite ją nešti, ji gali plyšti apačioje. Sunkus daiktus reikia dėti į mažesnes dėžutes, o į didžiąsias – patalynę, kilimus, vėduokles. Aš pats kartais nuklystu ir padėju per daug į vieną dėžę, o paskui vairuotojas su savo nugarą prakeikia. Planuokite taip, kad vienas žmogus galėtų pakelti tą dėžę be problemų. Taip pat neužpildykite dėžių iki pat viršaus, jeigu ten ką nors tūžstančio.

O jei aš pats supakavau, o kažkas sugedo?

Čia yra svarbiausias momentas. Jeigu supakavote patys, ir dėžė viduje judėjo, mes neatsakome. Jeigu mes supakavome – mes atsakingi. Dažnai įvyksta taip: žmogus sako, „va, viskas padėta“ bet viduje šokinėja buteliai. Baldų gabenimas į Vokietiją yra ilgas kelias, duobės yra. Rekomenduoju palikti mums pačią jautriausią dalį, o knygas ir drabužius galite susidėti patys. Jeigu norite viską daryti patys, tiesiog griežčiau užpildykite tuščias vietas, kad niekas nejudėtų.

Ar reikia ištuštinti spintas prieš vežant?

Būtina. Ne tik todėl, kad jos lengvesnės, bet todėl, kad viduje esantys daiktai gali sugadinti spintos struktūrą. Spinta gali tiesiog „nusėsti“ svorio. Ištuštinkite, pašalinkite visos lentynas (jei jos išsirenkamos). Jeigu spinta nešiojama su drabužiais viduje, gali nutūžti rėmas. Nėra nieko keisčiau nei atvežti spintą, kuri atrodo gerai, bet jos durys nebeužsidaro, nes nuslinko.

Kelionės metu – kas laukia kelyje?

Ar sustojame pailsėti?

Žinoma, vairuotojai ne robotai (nors kartais atrodo, kad dirba be sustojimo). Jie turi laikotis darbo poilsio režimo. Tai reiškia, kad gali tekti sustoti valandai ar dviems kur nors degalinėje. Jums tai nereikės mokėti, tai įeina į kainą. Bet jeigu jums labai skubama, pasakykite iš karto, mes surasime du vairuotojus (bendravežių), kurie keisis ratu. Tai brangiau, bet kelias tampa be sustojimo (išskyrus degalines).

Kaip su muitine? Ar dažnai sustoja?

Nuo Lietuvos į Vokietiją važiuojant per Lenkiją, muitinės kontrolės yra, bet jos dažniausiai tikrinamos tik formaliai. Jeigu jūsų krovinys yra asmeniniai daiktai, išsivežami iš gyvenamosios vietos, mokesčių nėra. Bet jeigu bandoma vežti prekes (pavyzdžiui, 10 naujų sofų su etiketėmis), tai gali būti problema. Buvo atvejis, kai vienas „verslininkas“ bandė įvežti per daug elektros prekių, teko daug paaiškininėti. Geriau būti sąžiningu.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigo sienoje?

Vokietijoje yra miestų, kur senamiestyje sunku pravažiuoti sunkvežimiui. Jeigu adresas yra siaurame gatvelėje, kurios žemėlapyje nėra (o tokių yra), gali tekti nešti daiktus kelias šimtus metrų. Tai vadinama „rankų pervežimu“ ir jis paprastai kainuoja. Viskas priklauso nuo to, ar sunkvežimis gali užvažiuoti prie pat patalpos. Geriausia iš anksto pasitikrinti gatvę „Google Street View“ arba tiesiog pasakykite mums adresą anksčiau, mes patikrinsime.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS stebėjimą. Mes galime nusiųsti nuorodą arba tiesiog parašyti SMS, kur jūsų daiktai yra. Bet nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą – jis vairuoja ir negali kalbėti. Aš pats kartais užmirštu pasižiūrėti, kur mano vairuotojas, tada skambinu jam, o jis jau pasiekejo Berlyną... na, gyvenimas. Taip, stebėjimas įmanomas, tai dabar standartas.

O jei kyla techninė bėda?

Tai blogiausias siaubas. Aš vieną kartą turėjau atvejį, kur sunkvežimys sugedo Vokietijos autostradoje, ir teko iškrauti viską į kitą mašiną. Užtrukome dvi dienas. Tokiu atveju mes imamės visų rūpesčių – iškviečiame pagalbą, organizuojame perkravimą. Klientui tai nieko nekainuoja papildomai, bet nervų švaistoma. Deja, technika yra technika, ir ji gaidžia net tada, kai turi naują mašiną.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dėl taisyklių tai dažnai neleidžiama draudimo sąlygų, bet visada galima pasitarti. Jeigu tai asmeninis pervežimas, galbūt vairuotojas nebus prieš, bet tai neįtraukiama į standartinę kainą. Be to, 12 valandų kelionė sunkvežimyje nėra labai patogu – jie garsūs, vibruoja, o vairuotojas nori ramiai vairuoti arba miegoti poilsio laiku. Geriau susitikti vietoje.

Vokietijos specifika – ką reikia žinoti atvykus

Ką daryti su šiukšlėmis?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra kaip mokslo darbas. Negalima tiesiog užmesti visko į vieną dėžę. Jeigu atsivežėte senus baldus, kuriuos norite išmesti, turite rasti tinkamą šiukšliadėžę („Wertstoffhof“). Kartais už tai reikia mokėti, ypač jeigu tai statybinės atliekos. Nerekomenduoju tiesiog palikti senos sofos gatvėje – gautumėte baudą, o mums vargų padarytumėte. Geriau susitvarkykite su šiukšlėmis dar prieš išvykdami iš Lietuvos.

Ar reikia pranešti gatvių apšvietimą apie stovėjimą?

Kai kurie miestai (ypač Miunchenas arba Štutgartas) reikalauja specialaus leidimo, jeigu sunkvežimis stovi senamiestyje ilgiau nei 20 minučių. Mes paprastai žinome, kur galima stovėti, bet jeigu adresas labai centrinis, gali tekti uždegti „blykstę“ (avarinių šviesų signalą). Jei policija užklups, gali būti nemalonumų, todėl svarbu iš anksto pasakyti mums apie gatvės tipą.

Ką daryti, jei namie nieko nėra (patalpos tuščios)?

Kartais žmonės atvyksta anksčiau nei jų baldai (tai puiku, jeigu mums sekasi), bet patys dar neturi lovos ar virtuvės. Vokietijoje viešbučiai brangūs, bet galima laikinai nuominti baldus arba miegoti ant čiužinio. Vienas klientas atvežė čiužinį su savimi ir miegojo ant grindų pirmą naktį. Jeigu planuojate baldų gabenimas į Vokietiją taip, kad atvyktumėte prieš juos, pasirūpinkite bent minimaliomis priemonėmis.

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Vokietiški adresai dažnai paini – gatvės pavadinimas, numeris, galbūt pastato dalis (Gebäude), ir dar buto numeris. Kartais GPS veda ne ten, kur reikia, o į pramoninę zoną gale. Labai svarbu, kad atvykstant būtų pasiekiamas telefonas. Aš turiu omeny, jeigu vairuotojas prarado ryšį (o Vokietijos kalnuose tai įmanoma), jis turi turėti ką nors susisiekti. Neįsivaizduoju, kaip mes kada nors radome vieną fermą be ryšio.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui arba krovėjams?

Tai nėra privaloma, bet labai pagerbianti. Jeigu vairuotojai padėjo jums nešti daiktus trečia aukštu be lifto arba padėjo surinkti lovą, 10–50 eurų arbatpinigių (kelerių vyrų komandai) būtų labai malonu. Lietuviškai tai nėra įprasta, bet Vokietijoje tai dalykas. Aš pats stebiuosi, kaip žmonėms padeda, o tiei net dėkingumo nepasakoja. Nors, aišku, tai jūsų pasirinkimas.

O jei kyla kaimynai?

Vokietijoje kaimynai gali būti labai jautrūs dėl triukšmo. Jeigu atvykstate sekmadienį ir pradedate plakti dėžes, gali būti skambutis į policiją. Geriau planuoti atvykimą darbo dienomis arba bent jau ne ankstyvais rytais arba vėlai naktį. Mes stengiamės būti tylūs, bet baldai yra baldai – jie garsiai krenta (net jeigu mes juos saugiai dedame).

Kaip elgtis su neidealiais keliais (pavyzdžiui, vokiškais „gravel“ keliais)?

Kai kurios sodybos yra ne asfaltuotuose keliuose. Mūsų sunkvežimiai gali važiuoti bekelėmis, bet tik jeigu gruntas nėra per minkštas (po lietaus). Jeigu kelias labai blogas, gali tekti nešti daiktus pėsčiomis nuo pagrindinio kelio. Vieną kartą teko nešti 300 metrų per purvą, nes sunkvežimis įsmigo. Pažymėkite šią vietą žemėlapyje, kad mes žinotume, ką tikėtis.

Ar reikia rūpintis parkavimo leidimu „Erlaubnisschein“?

Taip, jeigu gyvenate zonoje, kur reikia leidimo (dažnai didesniuose miestuose). Jūs turite jį uždėti ant priekabos stiklo (jeigu yra galimybė) arba parodyti vairuotojui. Be to, gali būti problema, jeigu jūsų vietos tik vienai mašinai, o mes atvažiuojame su 16 metrų ilgio sunkvežimiu. Tai reikia aptarti iš anksto, kad neblokuotume visos gatvės ir neprarastume laiko.

Kas nutinka, jei sužinojau, kad pamiršau kažką Lietuvoje?

Tai įvyksta. Žmonės pamiršta raktus, dokumentus, net kates (nors su gyvūnais mes nevežame). Jeigu tai maža detalė, galima siųsti kurjeriu. Jeigu tai svarbu, mes galime grįžti (jeigu dar ne toli), bet tai kainuos dvigubai degalų. Geriausia padaryti check-listą prieš išvykstant. Aš pats taip darau, kai važiuoju atostogaujan, kitaip viską pamirščiu.

Ar įmanoma sujungti kelis adresus viename reise?

Taip, tai vadinama „groupage“ arba bendrasis krovinys. Jeigu tarkime, viena dalis keliauja į Berlyną, kita į Hamburgą, mes tai įmanoma įgyvendinti. Baldų gabenimas į Vokietiją dažnai būna efektyviausiai būtent tada, kai paimame keletą klientų vienu metu. Tai leidžia sutaupyti jums pinigų. Bet laukti gali tekti ilgiau, kol surinksime kitą krovinį. Jeigu skubate, mokėkite už pilną mašiną.

Ar jūsų įmonė turi licencijas tarptautiniam pervežimui?

Žinoma, be to negalima dirbti. Mes turime visus reikalingus leidimus, draudimus, CMR draudimą. Negalima tik pasiimti vairuotojo ir važiuoti – tai nelegalu ir pavojinga. Užsirašydami į tokius „skrajūnų“ kelius, rizikuojate likti be baldų. Pasitikėkite tik patikimomis firmomis, kurios egzistuoja ne pirmą dieną. Aš galiu parodyti savo licenciją iš karto, jeigu paprasysite (nors kas jių tikrai tikrina?).

O jei turiu pianiną?

Pianinai – tai atskira istorija. Jie sunkūs, jie trapūs, jie brangūs. Juos reikia kelti su specialiais diržais ir dažniausiai ne vieno žmogaus. Baldų gabenimas į Vokietiją su pianinu kainuos daugiau ir reikės įsitikinti, ar jis įeis pro duris. Nemažai pianinų teko išardyti (neišmontuoti, o išardyti dalimis), kad juos būtų galima išnešti. Jeigu turite tokį daiktą, praneškite iš karto, nes ne kiekvienas vairuotojas su tuo susitvarko.

Ar reikia valyti baldus prieš vežant?

Nebūtina iki blizgesio, bet nebraižykite durų su purvu batu. Vokietijai dažnai būna svarbu, kad baldai būtų švarūs, ypač jeigu juos vežate į naują butą, kur dar nėra nuplauti grindys. Mums patinka, kai baldai švarūs, nes tada ir mūsų uždaros priekabos neapsipurvina. Vienas kartas atvežėme spintą, kurioje buvo seno miltų dulkių sluoksnis – niekas nenorėjo jos liesti.

Išvados

Galiausiai, noriu pasakyti, kad gerai suplanuotas baldų gabenimas į Vokietiją yra pusė sėkmės. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum – dėžės turi būti tvirtos, o baldai išmontuoti. Pasitikėkite savo pervežėju, bet nebūkite pasyvus, klauskite ir domėkitės. Aš per šiuos 20 metų pamokiau, kad geriausia komunikacija padeda išvengti 90 % bėdų. Sėkmės kelionėje ir tikiuosi, kad jūsų baldai Vokietijoje atrodys taip pat gerai, kaip ir čia, o gal net geriau. Jeigu kas neaišku – skambinkite, visada pasikalbėsim.