Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos krovinius, perkraustymo paslauga

Asmeninių daiktų siuntimas iš Vokietijos už gerą kainą

Vežame kiekvieną dieną

Asmeninių daiktų siuntimas iš Vokietijos už gerą kainą,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Asmeninių daiktų siuntimas iš Vokietijos už gerą kainą  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Asmeninių daiktų siuntimas iš Vokietijos už gerą kainą

    Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį vadiname logistika, mačiau visko – nuo pamestų lagaminų iki visiškai nesuprantamų muitinės reikalavimų. Kai žmonės klausia, kaip vyksta asmeninių daiktų siuntimas iš Vokietijos už gerą kainą, dažniausiai jie tikisi stebuklo. Bet stebuklų nebūna, būna tik planavimas ir šiek tiek sėkmės. Vokietija yra didelė rinka, pilna „fūrų“, kurios važiuoja atgal į Lietuvą pustuštės, todėl rasti gerą kainą įmanoma, jei tik žinai, kur žiūrėti ir kaip teisingai suformuluoti užklausą vadybininkams, kurie dažnai neturi laiko smulkmenoms.

    Planavimas ir logistikos užkulisiai

    Ar tikrai įmanoma sutaupyti siunčiant daiktus iš Vokietijos?

    Žinoma, kad įmanoma, bet viskas priklauso nuo tavo lankstumo. Jei nori, kad „fura“ atvažiuotų rytoj ryte prie tavo durų Miunchene, mokėsi kaip už „Express“ paslaugą. Tačiau, jei gali palaukti savaitę ar dvi, kol surasime dalinį krovinį, kaina krenta drastiškai. Mano patirtis rodo, kad geriausia kaina gaunama, kai daiktai yra paruošti ant palečių arba tvarkingai supakuoti į dėžes, kurias lengva krauti. Vengti reikia „birių“ daiktų, nes jie užima daug vietos, o už vietą „furoje“ mes mokame pagal tūrį. Kartais vadybininkai bando įsiūlyti brangius variantus, bet visada klausk „o ar nėra vietos daliniam kroviniui?“.

    Kaip teisingai supakuoti asmeninius daiktus, kad jie nesudužtų?

    Čia dažniausiai daromos klaidos. Žmonės galvoja, kad užtenka paprastos kartoninės dėžės iš prekybos centro. Klystate. Vokietijos keliai geri, bet vairuotojai kartais turi staigiai stabdyti, ir tada viskas, kas dėžėje, skrenda į priekį. Naudok dvigubo sluoksnio kartoną ir būtinai „burbulinę“ plėvelę. Jei siunti indus, kiekvieną atskirai vyniok. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė senovinį servizą iš Berlyno į Kauną – viskas buvo sudėta į dėžę be jokių apsaugų. Rezultatas? Šukės. Visada sakau: jei gali dėžę purtyti ir niekas viduje nejuda, vadinasi, supakavai gerai. Tai paprasta taisyklė, kuri sutaupo daug nervų.

    Ar reikia pildyti CMR važtaraštį siunčiant asmeninius daiktus?

    CMR’as yra privalomas dokumentas, net jei tai ne verslo krovinys. Tai tavo draudimas ir įrodymas, kad daiktai buvo perduoti vežėjui. Dažnai žmonės galvoja, kad užtenka susitarimo žodžiu, bet kai „šoferis“ pasako, kad tavo dėžės nebuvo, nieko neįrodysi. Aš visada reikalauju, kad klientas pats užpildytų bent pagrindinius duomenis. Jei vežėjas sako, kad nereikia, bėk nuo tokio. Tai rodo neprofesionalumą. Tiesa, kartais (na gerai, realiai dažnai) vairuotojai patys užpildo, bet geriau turėti savo kopiją. Tai tavo ramybės garantas, ypač jei siunti kažką vertingo, pavyzdžiui, kompiuterinę techniką ar kolekcionuojamus daiktus.

    Kokie yra didžiausi pavojai siunčiant daiktus per tarpininkus?

    Tarpininkai dažnai žada aukso kalnus, bet realybėje jie tik perparduoda vietą „furoje“. Didžiausia bėda – komunikacijos trūkumas. Kai kažkas nutinka, pavyzdžiui, krovinys vėluoja, tarpininkas pradeda mėtyti pėdas. Aš visada rekomenduoju dirbti tiesiogiai su vežėjais, kurie turi savo transportą. Taip žinai, kas atsakingas. Kartą turėjau klientą, kuris per tarpininką siuntė daiktus iš Hamburgo, ir jie dingo kažkur Lenkijos sandėlyje. Tarpininkas sakė „ne mes vežėm“, o vežėjas sakė „mes negavom užsakymo“. Tai košmaras. Visada klausk: „ar jūs patys vešite, ar perleisite kitam?“. Jei atsako neaiškiai, ieškok kito varianto.

    Ar verta drausti asmeninius daiktus siunčiant iš Vokietijos?

    Draudimas kainuoja nedaug, palyginus su tuo, ką gali prarasti. Dauguma vežėjų turi CMR draudimą, bet jis dažnai dengia tik ribotą sumą už kilogramą, o ne visą daikto vertę. Jei siunti brangius daiktus, būtinai pirk papildomą draudimą. Tai kainuoja gal 20-50 eurų, bet suteikia ramybę. Mano praktikoje buvo atvejis, kai „fura“ pateko į avariją netoli Berlyno. Viskas buvo apdrausta, todėl klientas gavo kompensaciją. Be draudimo jis būtų likęs su nuliais. Niekada nepagailėk tų kelių eurų, nes logistikoje visko pasitaiko – nuo vagysčių iki stichinių nelaimių.

    Kaip tiksliai apskaičiuoti siuntimo kainą?

    Kaina susideda iš tūrio (kubinių metrų) ir svorio. Dažniausiai skaičiuojame pagal tūrį, nes „fura“ greičiau užsipildo fiziškai nei pagal svorį. Jei turi 5 dėžes, išmatuok jų ilgį, plotį ir aukštį. Padaugink viską ir gausi tūrį. Tada skambink vežėjui ir sakyk: „turiu 1,5 kubo daiktų iš Frankfurto į Vilnių“. Jie iškart pasakys orientacinę kainą. Būk pasiruošęs, kad kaina gali šiek tiek keistis, jei dėžės bus nestandartinės formos. Aš visada patariu pridėti 10% prie tūrio skaičiavimų, nes pakuotės dažnai išsipučia. Tai padės išvengti nemalonių staigmenų, kai vairuotojas atvažiuoja ir sako, kad netelpa.

    Ar yra sezoninių svyravimų kainose?

    O taip, gruodžio mėnesį kainos kyla į viršų, nes visi nori parvežti dovanas ar daiktus namo prieš šventes. Taip pat vasarą, kai žmonės kraustosi, paklausa didelė. Jei nori sutaupyti, siųsk daiktus vasario ar kovo mėnesį, kai „furos“ važinėja pustuštės. Tada vežėjai yra labiau linkę derėtis dėl kainos. Aš pats dažnai patariu klientams palaukti porą savaičių, jei nėra skubu. Tai gali sutaupyti iki 30% galutinės sumos. Logistika yra kaip akcijų birža – viskas priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Stebėk rinką ir planuok iš anksto.

    Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

    Vėlavimai yra logistikos dalis, prie kurios reikia priprasti. Dažniausiai vėluoja dėl eilių prie sienų arba techninių gedimų. Jei tavo daiktai vėluoja, svarbiausia – nuolatinis ryšys su vadybininku. Reikalauk tikslios buvimo vietos. Jei vadybininkas nekelia ragelio, tai jau blogas ženklas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys vėlavo 3 dienas dėl vairuotojo ligos. Mes visada informavome klientą. Svarbiausia – sąžiningumas. Jei žinai, kad vėluos, pasakyk tai iškart. Klientai labiau vertina tiesą nei melagingus pažadus, kad „jau už valandos bus“.

    Ar galima siųsti baldus kartu su asmeniniais daiktais?

    Taip, tai labai populiaru. Baldai užima daug vietos, todėl juos geriausia siųsti išardytus. Jei siunti sofą, nuimk kojas, suvyniok į plėvelę. Tai leis sutaupyti vietos ir pinigų. Aš visada rekomenduoju baldus krauti į apačią, o dėžes su asmeniniais daiktais – ant viršaus. Taip išnaudojamas visas „furos“ aukštis. Svarbu, kad baldai būtų gerai pritvirtinti diržais. Jei jie slankios, gali sugadinti ne tik save, bet ir kitus daiktus. Tai reikalauja patirties, todėl jei siunti kažką labai brangaus, geriau patikėk tai profesionalams.

    Kaip išvengti muitinės problemų?

    Jei siunti daiktus iš Vokietijos į Lietuvą, muitinės problemų neturėtų būti, nes abi šalys yra ES. Tačiau, jei siunti iš ne ES šalies per Vokietiją, tada viskas sudėtingiau. Visada turėk sąrašą daiktų su jų verte. Tai palengvina procesą, jei kyla klausimų. Mano patirtis rodo, kad kuo aiškesnis sąrašas, tuo mažiau klausimų užduoda pareigūnai. Niekada nebandyk slėpti draudžiamų daiktų, nes tai gali baigtis krovinio konfiskavimu. Būk atviras ir viskas bus gerai.

    Ar geriau siųsti per kurjerius ar per logistikos įmones?

    Kurjeriai (kaip DHL ar DPD) tinka mažoms siuntoms. Jei turi 10 dėžių ar baldų, jie bus per brangūs. Tada geriau rinktis logistikos įmones, kurios turi „fūras“. Jie skaičiuoja pagal tūrį, o ne pagal vienetų skaičių. Tai daug pigiau. Aš visada sakau: jei tavo krovinys sveria daugiau nei 50 kg, pamiršk kurjerius. Ieškok „dalinių krovinių“ (LTL) paslaugų. Tai pats efektyviausias būdas siųsti asmeninius daiktus iš Vokietijos už gerą kainą.

    Kaip patikrinti vežėjo patikimumą?

    Internetas pilnas atsiliepimų, bet ne visais jais galima tikėti. Geriausias būdas – paprašyti rekomendacijų. Arba tiesiog užduoti kelis techninius klausimus. Jei vežėjas negali paaiškinti, kaip tvirtins krovinį, tai jau signalas. Taip pat patikrink, ar įmonė turi „Transporto licenciją“. Tai vieša informacija. Aš visada rekomenduoju rinktis įmones, kurios rinkoje dirba bent 5 metus. Tai rodo, kad jie turi patirties ir nebankrutuos rytoj.

    Ar galima siųsti skysčius ar maisto produktus?

    Tai rizikinga. Maistas gali sugesti, o skysčiai – išsilieti. Jei visgi reikia, naudok specialią pakuotę. Skysčius dėk į hermetiškus indus ir papildomai į maišelius. Maistą – tik ilgai negendantį. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė stiklainius su uogiene, ir jie sudužo, sugadindami visus kitus daiktus. Tai buvo pamoka visiems. Jei gali išvengti tokių daiktų siuntimo, geriau tai daryk. Jei ne – pakuok taip, kad net ir numetus dėžę, niekas neišbėgtų.

    Ką daryti, jei daiktai pasimeta?

    Tai blogiausias scenarijus, bet jis pasitaiko. Pirmiausia – rašyk pretenziją vežėjui. Turi turėti CMR ir siuntos aprašymą. Jei vežėjas neatsako, kreipkis į draudimo bendrovę. Svarbu viską dokumentuoti nuo pat pradžių – fotografuok daiktus prieš pakavimą. Tai geriausias įrodymas, ką siuntei. Aš visada patariu klientams daryti nuotraukas. Tai užima 5 minutes, bet gali išgelbėti tūkstančius eurų.

    Ar galima siųsti dviračius ar sporto įrangą?

    Taip, bet jie reikalauja specialaus paruošimo. Dviračius geriausia siųsti dėžėse, nuėmus priekinį ratą ir vairą. Taip jie užima mažiau vietos ir yra saugesni. Sporto įrangą, pavyzdžiui, treniruoklius, reikia išardyti. Tai atrodo kaip daug darbo, bet patikėk, tai apsaugo nuo pažeidimų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dviratis buvo siunčiamas be dėžės, ir pervežimo metu buvo sulankstytas rėmas. Klientas liko be dviračio ir be pinigų.

    Kaip suderinti paėmimo ir pristatymo laiką?

    Tai sunkiausia dalis. „Furos“ grafikai nuolat keičiasi. Geriausia susitarti dėl „langų“ – pavyzdžiui, „paimsime antradienį tarp 10 ir 14 valandos“. Niekada nereikalauk tikslaus laiko, nes tai neįmanoma. Vairuotojai susiduria su kamščiais, krovos vėlavimais. Būk lankstus. Jei tu būsi lankstus, vežėjas bus labiau linkęs tau padėti, kai kils problemų. Tai abipusis procesas.

    Ar verta naudoti paletes?

    Taip, paletės yra aukso standartas. Jos leidžia lengvai krauti daiktus su „rokle“ ar krautuvu. Tai sumažina riziką, kad kažkas bus numesta. Jei turi daug dėžių, sukrauk jas ant paletės ir apvyniok plėvele. Tai kainuoja kelis eurus, bet suteikia didžiulį saugumą. Aš visada rekomenduoju naudoti europadėkles. Jos yra standartizuotos ir tinka visoms „fūroms“.

    Ką daryti su trapiais daiktais?

    Trapūs daiktai – tai atskira tema. Jei siunti veidrodžius ar stiklą, naudok medines dėžes. Kartonas neapsaugos nuo smūgių. Taip pat pažymėk dėžę užrašu „TRAPU“ (arba „FRAGILE“). Nors vairuotojai ne visada į tai žiūri, tai bent jau parodo tavo požiūrį. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė paveikslą su stiklu. Mes jį įdėjome į medinį rėmą ir viskas atvažiavo sveika. Tai kainavo papildomai, bet buvo verta.

    Ar galima siųsti buitinę techniką?

    Buitinę techniką (skalbimo mašinas, šaldytuvus) galima siųsti, bet tik vertikaliai. Jei paguldysi šaldytuvą, gali sugadinti kompresorių. Tai labai svarbu. Taip pat išimk visas lentynas ir stalčius. Jie turi būti supakuoti atskirai. Mano patirtis rodo, kad buitinė technika yra jautri vibracijai, todėl ją reikia gerai pritvirtinti. Jei siunti naudotą techniką, būtinai ją gerai išvalyk, kad nekiltų problemų su muitine ar kitais kroviniais.

    Kaip rasti patikimą vežėją internetu?

    Naudok specializuotas platformas, kur vežėjai siūlo savo paslaugas. Ten gali matyti jų reitingus. Bet visada pasitikrink įmonės duomenis „Rekvizitai.lt“ ar panašiose svetainėse. Jei įmonė turi daug skolų ar teisinių problemų, geriau su ja nedirbti. Aš visada skiriu 15 minučių paieškai, kad išvengčiau mėnesių galvos skausmo. Tai geriausiai investuotas laikas.

    Ar reikia deklaruoti daiktų vertę?

    Taip, tai būtina dėl draudimo. Jei neįvardinsi vertės, draudimas mokės tik minimalią sumą. Nereikia pūsti kainų, bet nurodyk realią rinkos vertę. Tai padės, jei krovinys dings ar bus sugadintas. Aš visada prašau klientų pateikti sąrašą su kainomis. Tai drausmina ir vežėją, nes jie žino, kad krovinys yra vertingas.

    Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų?

    Tai dažna problema, ypač jei krovinys pasirodo didesnis nei tartasi. Jei tai pagrįsta (pvz., krovinys dvigubai didesnis), tai normalu. Bet jei tai „iš oro“, nesutik. Visada turėk raštišką susitarimą dėl kainos. Jei vairuotojas reikalauja daugiau, skambink vadybininkui. Tai dažniausiai išsprendžia problemą. Niekada nemokėk „į rankas“ be kvito ar sąskaitos.

    Ar galima siųsti asmeninius daiktus per paštomatus?

    Paštomatai tinka tik labai mažoms siuntoms. Jei turi daugiau nei vieną dėžę, tai bus per brangu ir nepatogu. Logistikos įmonės yra daug efektyvesnės didesniems kiekiams. Paštomatai turi svorio ir dydžio apribojimus, kuriuos dažnai viršijame siunčiant asmeninius daiktus. Aš visada rekomenduoju „fūras“ didesniems kroviniams.

    Kaip paruošti daiktus žiemai?

    Žiemą svarbu apsaugoti daiktus nuo drėgmės ir šalčio. Jei siunti kažką, kas gali užšalti (pvz., skysčius), būtinai naudok termoizoliaciją. „Furos“ nėra šildomos, todėl temperatūra viduje gali nukristi iki lauko temperatūros. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė augalus, ir jie nušalo. Tai buvo pamoka – žiemą reikia galvoti apie temperatūrą.

    Ar verta siųsti daiktus per „Facebook“ grupes?

    Tai loterija. Gali rasti pigų variantą, bet rizika yra milžiniška. Nėra jokių garantijų, jokių sutarčių. Jei daiktai dings, nieko neįrodysi. Aš visada rekomenduoju oficialias įmones. Taip, tai gali kainuoti 20-30 eurų daugiau, bet tu gauni ramybę ir atsakomybę. Tai verta kiekvieno cento.

    Išvada

    Asmeninių daiktų siuntimas iš Vokietijos už gerą kainą reikalauja kantrybės ir šiek tiek žinių. Neskubėk, planuok iš anksto, pakuok atsakingai ir visada reikalauk dokumentų. Jei laikysiesi šių paprastų taisyklių, tavo daiktai pasieks tikslą saugiai ir be didelių išlaidų. Svarbiausia – nebijok klausti ir reikalauti aiškumo. Logistika yra sudėtingas procesas, bet su tinkamu požiūriu viskas įmanoma. Sėkmės siunčiant!

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.