Asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją: praktinis vadovas be reklamų

Sveiki, dirbu jau beveik dvidešimt penkerius metus šioje srityje ir matyta visko – nuo džiazo muzikantų kontrabasų iki viso namų ūkio baldų, kurie staiga tapti „asmeniniais daiktais“. Dažnai žmonės galvoja, kad tiesiog reikia iškviesti vairuotoją, padėti dėžes į sunkvežimį ir viskas, tačiau realybė yra šiek tiek sudėtingesnė. Ypač kai kalbame apie asmeninių daiktų pervežimą į Vokietiją, kur muitinės taisyklės ir vokiškas tikslumas gali padaryti didelių rūpesčių, jei nepasiruošiate iš anksto. Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie tai, kaip mus puikiai, o papasakosiu, iš tikrųjų ką reikia žinoti, kad išvengtumėte nereikalingų rūpesčių ir baudų prie pat Berlyno ar Miuncheno.

Dokumentai ir biurokratija (prasčiausia, bet būtina dalis)

Kokių dokumentų reikia pagrindiniams?

Tiesiog pasą, VMij formą (tai yra Muitinės importo deklaracija, kuri leidžia atsisakyti mokesčių) ir krovinių sąrašą, vadinamąjį packing listą. Be to, labai praverčia nuomos ar darbo sutartis iš Vokietijos, nes tai pagrindas muitinės atleistvai. Nereikia jokių notarinių patvirtinimų ar labai sudėtingų vertimų, nebent vežate brangius meno kūrinius ar senovinius rankraščius. Paprastai, kai vykstate gyventi, šių dokumentų pasiruošimas užtrunka dieną ar dvi, jei žinote, ką ieškoti.

Ar turiu deklaruoti visas savo senas knygas?

Jei knygų yra labai daug ir jios atrodo kaip kolekcija, gali tekti, bet įprastos bibliotekos dažniausiai nekelia abejonių. Vokietijos muitinė daugiau domisi elektronika, alkoholiu ir naujomis prekėmis, kurios galėtų būti parduodamos. Turiu atvejį, kai klientas vežė visą savo tėvo biblioteką į Štutgartą, ir muitininkas vos neatsidaro, pamatęs tiek spaudos, bet vos pažiūrėjo į nusivylusias knygų viršelius ir leido toliau važiuoti. Asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją apima ir tą šiukšlę, kuri mes laikome brangia, tad paprastai knygos praeina ramiai.

Kas nutinka, jei vairuotojas atvyks į muitinę, o man trūksta VMij formos?

Tai bus bėda, nes VMij (arba Transfer of Residence formą) turi būti pateikta dar Lietuvoje išvažiuojant. Be jos, vokiečiai gali pradėti skaičiuoti PVM ir importo mokesčius nuo viso krovininio vertės, o tai gali būti labai skaniai. Vakar susidūriau su klientu, kuris manyjo, kad „ką ten, susitarsime vietoi“, tačiau prie Hamburgo jo sunkvežimius uždare sandėlyje trims dienoms. Geriau užpildykite šį popierį iš anksto Lietuvos muitinėje, nei mokėsite baudas už vėlavimą.

Ar VMij formą galima gauti vėliau?

Techniškai galima pabandyti, bet tai yra labai sudėtinga procesas ir daugiau kaip kad neapsimoka. Jūs turite įrodyti, kad gyvenote ne ES šalyje mažiau nei 12 mėnesių prieš persikėlimą. Jei formos nėra, daiktai laikomi importuojamais prekėmis. Ypatingai tai būna sunku, jei krovinys jau atvykęs į Vokietiją, o jūs ten fiziškai esate ir turite kitus darbus. Dirbti su vokiška biurokratija iš toli be vietinio adresą yra košmaras.

Ar reikia vertimo iš lietuvių į vokiečių?

Kartais taip, ypač jei sąrašas labai detalus arba jei yra techninės dokumentacijos. Bet dažniausiai anglų kalba užtenka, vokiškai daiktų pavadinimus rašyti nebūtina, nors muitininkams tai visada patinka. Vieną kartą Vezerės pakrantėje muitininkas reikalavo vertimo „antikvarinių stiklinių vazų“, bet tai buvo tiesiog senos butelio formos, kurios neturėjo jokios vertės. Vertikite tik tai, kas tikrai brangu, kad nelaikytumėte laiko.

Dėl VMij terminų ir pildymo.

Jūs turite teisę į atleistvą tik tada, jei daiktus naudojote mažiau nei 6 mėnesius ir neversite juos parduoti per metus po atvežimo. Jei nusprendėte gyventi Miunchene, pradėkite rinkti dokumentus likus mažiausiai mėnesiui iki išvykimo. Vėluoti su šiais dalykais – tai garantuotas stresas ir galimybė likti be daiktų šventinių laikų metu.

Pakavimas ir kas tikrai slepiasi dėžėse

Ką daryti su maistu?

Geriau nevežti, išskyrus tai, kas yra uždaryta ir nėra mėsos ar pieno produktų. Vokiečiai yra labai griežti dėl gyvūninių produktų, ypač dabar. Jei vairuotojas ras dešrelę ar sūrį, gali būti didelė problema ir visa siunta gali būti sunaikinta. Buvau toks atvejis prie Brėmeno, kur klientas bandė įvežti visą šaldytuvo turinį – mes teko viską išmesti prie pat patikros punkto. Naudingiau nusipirkti naują maistą „Edeka“ parduotuvėje, kai atvyksite į vietą.

Ar galima vežti alkoholį?

Taip, bet tik reasonable amount, tarkime, pora dešimtės butelių vyno ar degtinės yra laikoma asmeniniu naudojimu. Jei bus šimtai butelių, tai jau bus komercinis siuntimas, ir mokesčiai bus dideli. Nereikia išsireikšti per daip gudriai ir bandyti paslėpti degtinę tarp drabužių, skenerys tai matys. Asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją nėra kontrabanda, taigi gerbkite taisykles.

Kaip supakuoti baldus?

Jei tai jums brangūs baldai, geriau naudoti plėvelę (stretch filmą) ir kartoną, o ne senus laikraščius, kurie palieka dėmes. Laisvai stovintys baldai vairuotojui sunkiai įsivaizduojami, ir jie gali susidaužyti posūkiuose. Praėjusį mėnesį keliavome iš Kauno į Duisburgą, ir viena sofa nukrito posūkyje, nes nebuvo prifiksuota prie sienos. Užtepkite šiek tiek pinigų į kokybišką pakavimą, tai apsimoka.

Ar turiu dėžę numeruoti?

Nebūtina, bet labai padeda išvengti chaoso. Tarkime, dėžė Nr. 1 - virtuvė, Nr. 2 - vonios kambarys. Jei dingsta dėžė (kas nutinka retai, bet nutinka), žinosite, kas joje buvo. Vieną kartą klientas neteko dėžės su visais šventiniais indais, nes užrašė tik „Daiktai“. Tikrai verta padėti etiketes su trumpu aprašymu, kad neieškotumėte šakutės tarp lovos luomų.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet tik jei nėra žemės ant šaknų, kad nebūtų kenkėjų. Geriau iškratyti žemę ir supakuoti į dėžes. Priešingu atveju gali būti fitosanitarinių reikalavimų pažeidimas. Turiu klientę, kuri norėjo vežti didžiulę alyvą į savo sodą prie Kelno – teko ilgai aiškinti, kad be specialaus fitosanitarinio paso to nedarysime.

Ar reikia inventorinio sąrašo?

Tai būtina dėl VMij (tai vėl tas klaidingas trumpinys, turi būti VMij, bet supratat). Be sąrašo niekas neleis išvykti iš Lietuvos ar įvažiuoti į Vokietiją. Jis turi būti bent apytikslis – „knygos, drabužiai, indai“. Nereikia rašyti kiekvieno poruko, bet jei turite brangų kompiuterį, užrašykite modelį ir serijinį numerį, o ne tik „nešiojamas kompiuteris“.

Dėl transporto priemonių.

Automobilį ar motociklą galima vežti kaip asmeninį daiktą, jei jis jums priklauso mažiau nei 6 mėnesius. Reikės techninio paso ir draudimo (vadinamo „Zulassungsbescheinigung“ kopija). Nereikia mokėti importo mokesčio, jei įrodysite, kad jį naudojote Lietuvoje. Bet jei automobilis naujas, gali kilti klausimų apie PVM mokėjimą.

Kainos ir maršrutai (pinigai visada svarbu)

Kiek kainuoja?

Kainos svyruoja labai stipriai priklausomai nuo sezono ir kuro. Už 1 kubinį metrą gali tekti mokėti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, ar tai yra dalinis krovinys, ar pilnas sunkvežimis. Kelionė į Miunchen brangesnė nei į Berlyną dėl atstumo. Jei turite tik keletą dėžių, gali būti pigiau susitarti su kurjeriu, nei užsisakyti pilną krovinių gabenimą į Vokietiją.

Ar vežate į mažus miestus?

Taip, bet tai paprastai kainuoja brangiau. Jei gyvenate kur nors toli nuo autostrados, pavyzdžiui, Bavarijos kalnuose, reikės mažesnio sunkvežimio su „kelias“ (liftu). Standartinis 40-tonų sunkvežimis nenuvažiuos į siaurą gatvelę. Tai kainuoja papildomai 50-100 eurų už pristatymą „paskutinio mylios“ principu.

Kas sudaro kainą?

Benzinas (arba dyzelinas), kelių mokesčiai Vokietijoje (mautai), vairuotojo darbas ir pats asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją. Dabar kuro kainos šokinėja, tai ir kainos auga. Be to, į kainą įeina draudimas, kurį įtraukiame į sąskaitą. Neklauskite, kodėl brangiau nei prieš metus – pažiūrėkite į degalines.

Ar galima sutaupyti?

Tikrai, jei galite laukti. Užsakykite kelias savaites iš anksto arba raskite dalinį krovinį (LTL – Less than Truckload). Jei skubate, teks mokėti už pilną sunkvežimį (FTL), nors jis gali būti pusiau tuščias. Taip pat sutaupykite ant pakavimo medžiagų – naudokite senas dėžes iš parduotuvių, tik užtikrinkite, kad jos tvirtos.

Ar vežate į Rūro regioną?

Į Duisburgą, Eseną, Dortmundą vežame dažnai, nes ten didelis lietuvių bendruomenė ir daug pramoninių objektų. Ten kainos dažnai geresnės, nes ten daug grįžtamojo krovinio. Jei ten keliaujate, gali būti pigiau nei į mažą miestelį toliau nuo magistralės.

Kaip apmokėti?

Dažniausiai reikalaujame 30-50% avanso, o likutį – gavus daiktus arba prieš išvežimą. Banko pavedimas yra geriausias būdas. Pinigus rankose vairuotojams neduokit, tai yra nesaugu ir neleidžiama mūsų vidinių taisyklių. Galiu pasakyti, kad pinigai „dingsta“ greičiau nei krovinys.

Vokietijos specifika ir rizikos (ką reikia žinoti)

Ar sunku pravažiuoti muitinę?

Jei dokumentai tvarkingi, viskas vyksta be problemų. Bet jei trūksta VMij formos ar sąrašo, gali tekti laukti valandas arba dienas. Vokiška muitinė yra labai organizuota ir neprimygtinė. Nenorėčiau, kad jūsų daiktai stovėtų sandėlyje prie Hanoverio kol aš ieškosiu prarasto VMij lapo.

Ar gerai, kad vairuotojas lietuvis?

Paprastai taip, lengviau susikalbėti ir išspręsti problemas vietove. Bet ne visada lietuviška kompanija dirba legaliai Vokietijoje. Patikrinkite, ar jie turi licenciją. Radau įmonę, kuri vežė „už kava“, ir paskui jos likvidavo kartu su kliento daiktais. Geriau pasirinkti patikimą, nors brangesnį, variantą.

Ar reikia būti vietovėje?

Nebūtina, bet rekomenduoju. Jei vairuotojas atvyks į adresą, o nieko namuose nebus, jis nebegalės laukti, nes turi kitas užduotis. Jis turi griežtą grafiką. Geresnis variantas, jei jums atvyksta draugas ar giminaitis su raktais. Buvau situacijoje, kur vairuotojas laukė 3 valandas prie durų, kol skambinome į Londoną.

Kas su parkavimu?

Tai didelis galvos skausmas. Vokietijoje griežtos taisyklės. Sunkvežimiui reikia vietos. Jei namų numeris yra „zona su draudžiu“ (Anliegerfreiheit), reikia iš anksto gauti leidimą iš savivaldybės. Vieną kartą vairuotojas gavo 100 eurų baudą už neteisingą stovėjimą Kelne, nors tik iškrovė dvi dėžes.

Ar saugu?

99% atvejų taip, jei naudojate patikimas kompanijas. Vis dėlto, tarkime, vežate juvelyrinius dirbinius, geriau juos vežti su savimi. Didelių baldų ar technikos pavogti sunku, bet smulkūs daiktai gali „dingti“, jei dėžės neužrakintos. Relokacija į Vokietiją visada turi savo riziką, tad verta draustis.

Dėl draudimo.

Mes turime standartinį CMR draudimą, bet jis dengia tik ribotą sumą, paprastai 10 eurų už kg. Jei vežate brangų paveikslą ar pianiną, reikia papildomo draudimo. Dažnai klientai apie tai sužino per vėlu, kai kažkas sulūžta kelyje tarp Poznanės ir Berlyno.

Ar vežate ir atgal?

Taip, tai mūsų kasdienybė. Grįžtant į Lietuvą mes vežame prekes, mašinas, kitus daiktus. Todėl kaina į Vokietiją kartais yra konkurencingesnė negu į kitas šalis, nes mes tiriame kelius abiem kryptimis.

Kas su šiukšlėmis?

Neneškite šiukšlių. Vokietijoje šiukšlių išvežimas kainuoja pinigus, o vairuotojas nebus laimingas joms vežti atgal į Lietuvą. Išmeskite viską čia prieš išvykstant. Vieną kartą teko vežti pilną maišą senų batų, nes klientas „nepasiryžo“ jų mesti.

Dėl pianinų.

Tai ypatingas istorija. Pianinai sunkūs, jie gali sudužti nuo vibruojančio sunkvežimio grindyse. Reikia specialių priemonių ir patyrusių krovikų. Tiesa sakant, dažniau patariu juos parduoti ir nusipirkti naują Vokietijoje, nes pervežimas kainuoja beveik tiek, kiek kainuoja naudotas pianinas (geriau du kartus pasvarstykite).

Ar galima sekti krovinių?

Taip, dauguma modernių sunkvežimių turi GPS sekimą. Galite matyti, kur jis yra, tarkime, ar jau praėjo Poznanę ar dar stovi Kaune. Tai ramina nervus, kai laukiate svarbių dokumentų ar vaikiškų daiktų, bet nepamirškite, kad vairuotojui reikia miegoti.

Kas dėl dviračių?

Dviračius reikia gerai supakuoti, bent jau apvynioti plėvele, kad nenukristų pedalai ar rankenos. Vieną kartą gavome dviračius, kurie buvo susmegzę vienas su kitu – nepavyko išsivaduoti be žalos. Uždekite storą sluoksnį.

Ar reikia iš anksto susitarti dėl iškrovos?

Būtina. Vokietijos namuose dažnai nėra lifto arba laiptai labai siauri. Jei reikia nešti į ketvirtą aukštą be lifto, tai papildomas darbas, kurį reikia įvertinti. Nenoriu, kad vairuotojas atvyks ir pasakys „ne, nešiu tik iki pirmo laipto“.

Kas dėl kertamųjų dokumentų?

Krovinio kertamasis dokumentas (CMR) yra pagrindinis įrodymas, kad perdavėte daiktus. Pasirašykite jį tik tada, kai tikrai įsitikinate, kad viskas tvarkoje. Jei pastebėsite įbrėžimą ant sofos, užrašykite tai į CMR protokolą. Vėliau įrodyti žalą beveik neįmanoma.

Kelionė į Vokietija gali būti sklandi, jei visas detales apgalvosite iš anksto. Neleiskite, kad trūkstamas VMij lapas ar blogai supakuota dėžė sugadintų jūsų naują gyvenimo pradžią. Pasidomėkite draudimu, pasirūpinkite parkavimu ir, svarbiausia, būkite kantrūs su vairuotojais, jie taip pat žmonės.