Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją: Kas pasikeitė per 20 metų?

Gyvenime viskas keičiasi, o pervežimų versle tai jaučiantis dar labiau. Dirbu jau virš dvidešimt metų šioje srityje ir matau, kaip asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją pasisuko visai kitokia kryptimi nei prieš dešimtmetį. Anksčiau žmonės bandydami išsivežti viską iki paskutinio gramo, net senus sovietinius baldus, kuriuos niekas nenori sėdėti, o dabar dažniau renkasi kaupti tik brangiausius dalykus ir likusius nupirkti iškart atvykus. Vokietija – rinka griežta, bet mūsų žmonėms jau pažįstama, tačiau logistika nebe tokia paprasta kaip anksčiau, kainos auga, o vairuotojų trūksta jaučiamas kaip niekada. Visgi, jei žinai, ką daryti ir kurie spąstai laukia kelyje, viskas įmanoma net ir šiandieninėje situacijoje.

Dokumentų šūksniai ir Vokietijos biurokracija (tai visada prasideda nuo popieriaus)

Ar tikrai reikia tiek daug dokumentų tiesiog daiktams nuvežti?

Žiūrėk, su Vokietija neraštuoliai niekada nebuvo lengvi, o dabar, atrodo, dar daugiau taisyklių atsirado. Esminis dalykas yra tas, kad jei persikeli gyventi daugiau nei metams, daiktai turi būti naudojami ir ne nauji, kitaip pridės PVM ir muito. Reikės VMIJ (važiavimo manifestą) bei inventorinį sąrašą, kurį, tiesą pasakius, dažniausiai tiesiog nukopijuojame iš jūsų parašyto sąrašo. Be to, jeigu neturiite darbo sutarties arba registracijos (Anmeldung), gali būti problemų muitinėje, nors dažniausiai sugeba išsisukti su paprastu pažadu vėliau viską pateikti.

Ką daryti, jei neturiu VMIJ formulės?

Neramu būna, kai klientas su kvitą atvyksta į terminalą ir sako: "o aš maniau, jūs tai sutvarkote". VMIJ reikia gauti iš mokesčių inspekcijos dar Lietuvoje, tai nėra mūsų darbas, bet padedame užpildyti, nes žinome, kaip tai daryti. Jeigu jo neturite, vokiečiai gali uždaryti krovininį ir reikalauti deklaracijos kaip prekės, o tai kainuos brangiai. Geriau tai padaryti iš anksto elektroniniu būdu, tai trunka vos kelias minutes, jeigu žinai, kur spaudinėti. Kartais nukrenta sistema, tada tenka važiuoti gyvai į MI, bet tai retai nutinka.

Kaip dabar elgiasi Vokietijos muitinė su mūsiškiais?

Sąžiningai kalbant, pastaruoju metu pastebiu, kad tikrinimai tapo griežtesni, ypač jei atvažiuoji su dideliu sunkvežimiu be tarpininko. Buvo atvejis, kai vairuotojas atvežė klientui daiktus į Miuncheną, ir muitininkai išardė visą furgoną, nes jiems atrodė įtartai, kad per daug naujos technikos. Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją rodo, kad jie tikrina ar daiktai tikrai naudoti. Jeigu radę naujų dalykų su etiketėmis, gali sumokėti mokestį, nors dažniausiai tiesiog praleidžia, jei viskas atrodo logiška – t.y. ne dešimt televizorių vienoje šeimoje.

Ar galiu vežti daiktus, jei dar neturiu buto?

Tai dažna problema, nes žmonės važiuoja ieškoti būsto, o daiktus siunčia anksčiau. Galima, bet reikia labai aiškiai nurodyti adresą sandėliui arba pažymėti "adresas nežinomas, laikinas sandėliavimas". Vokietijoje yra daug firmų, kurios laikinojo sandėliavimo paslaugas teikia, bet tai kainuoja. Buvau toks atvejis, klientas nurodė brolio adresą, o brolis nežinojo, kad keliauja sunkvežimis su 20 tonų kroviniu – buvo šiūkštės. Geriau susitarti su kažkuo, kas gali priimti, arba nuomati patalpas trumpam.

Kiek laiko užtrunka dokumentų tvarkymas prieš išvykstant?

Jeigu viską turite paruošę – tai valanda. Bet jeigu reikia rasti senas sąskaitas už pianiną arba įrodymus, kad automobilis ne parduodamas, gali užtrukti dienų dvi. Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją taip pat rodo, kad žmonės vis dažniau bando viską daryti paskutinę minutę, o tada kyla panika, nes muitinė dirba tik darbo laiku. Svarbu turėti "Transfer of Residence" dokumentą, jis išlaisvina nuo mokesčių, be jo gali tekti mokėti PVM nuo visos vertės, tai nemažai pinigų.

Ar yra kokių nors naujų reikalavimų dėl elektronikos?

Vokiečiai labai mėgsta techniką, todėl tikrina labai atidžiai. Jeigu veži penkis nešiojamus kompiuterius, gali kilti klausimų, ar tai tikrai asmeniniai daiktai, ar prekyba. Taip pat reikia atsižvelgti į baterijas – yra apribojimų dėl lietųjų baterijų pervežimo oro keliais, bet mes vežame keliu, tai čia paprasčiau. Geriau turėti pirkinius kvitus arba, jei nebeatsimena, nurodyti mažesnę vertę, kad nebūtų gaila mokėti mokesčių. Kartais tiesiog nežinau, kiek tą televizorių kainavo prieš penkerius metus, todėl rašome apytikslę vertę.

Pinigai, kainos ir kodėl viskas brangsta (neklauskit, kodėl kuras brangiausiai)

Kiek vidutiniškai kainuoja vieno kubo metro pervežimas į Miuncheną?

Prieš keletą metų galėjai kalbėti apie 80-100 eurų už kubą, dabar tai jau 120-150 eurų, priklausomai nuo sezono. Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją yra tokios, kad kainos nebebekrenta, nes ir kuras, ir darbo jėga brango. Jeigu turi tik kelias dėžes, geriau ieškoti kurjerio arba dalinio krovinio (part load), nes užsamdyti visą sunkvežimį pavėluotų labai brangiai. Taip pat į kainą įeina ir kėlimas, jeigu reikia.

Ar kainos skiriasi priklausomai nuo miesto, pavyzdžiui, Hamburgas vs Berlynas?

Nedidelis skirtumas yra, bet daugiausiai priklauso nuo to, ar galima privažiuoti prie pat namų, ar reikia vežti per miesto centrą su dideliais apribojimais. Vokietijoje daug kur reikia specialių leidimų sunkvežimiams įkelti į "žaliąją zoną" (Umweltzone), o to be sutarimo gauti neįmanoma. Hamburgas gali būti brangesnis dėl uosto zonos congestions, o Berlyne daugiau problemų su statybomis ir uždaromis gatvėmis. Vakar vairuotojas skundėsi, kad Berlyne privalo važiuoti apšilti, nes tiesiog negal�jo priešvažiuoti prie namo.

Kodėl taip brangiai? Anksčiau buvo pigiau.

Kodėl brangsta? O kaip kuras? O kaip algos? Vairuotojų trūksta milžiniškas, niekas nenori važiuoti po Europą už du pinikus. Be to, Vokietija padidino kelių mokesčius (Maut), tai smarkiai pasisėlė. Anksčiau galėjome padaryti nuolaidą, jeigu grįžtant tuščia, dabar retai kas grįžta tuščia – visi stengiasi užpildyti mašinas. Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją pasako, kad pigiai nebebus, nebent tu pats nuspręsi nuvažiuoti su prikaba, tačiau turi susitvarkyti vairuotojo poilsio laikus.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad kaina nepakis?

Rašome sutartyje fiksuotą kainą, jeigu tiksliai žinome, kiek daiktų bus. Jeigu pasirodo, kad dėžių yra dvigubai daugiau nei sakėte, tai aš negaliu dirbti nuostoliu. Tada tenka didinti kainą proporcingai. Kartais klientai bando "ušluožti" papildomus daiktus, pvz., dviratį, kurio nebuvo sąraše, o vairuotojas jau užkrovė visą kitą. Geriau nedarykite tų triukų, tiesiog pasakykite iš anksto, susitarsime. Paprastumas mums svarbiau už konfliktus kelyje.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą (avansą)?

Įprasta prašyti 30-50 procentų avanso, kad užtikrintume, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Jeigu atsisakote dieną prieš išvykimą, mes jau esame planavę maršrutą, atsisakę kitų užsakymų, tai nuostoliai mūsų. Avansas padengia išlaidas. Esu matęs atvejų, kai žmonės sako "važiuoju", o po savaitės nebeatsiliepia – tai labai negerai. Avansas – tai garantas, kad abiejų pusės rimtos.

Kaip susiformuoja kaina, jei turiu tik kelias dėžes?

Čia jau nebe asmeninių daiktų gabenimo tendencijos, o o mažmeninės logistikos. Jeigu turi 2-3 dėžes, gali tiesiog siųsti per kurjerių (DHL, DPD), bus pigiau. Mes dirbame su dideliais kiekiais. Tačiau jeigu turi, tarkime, 10 dėžių ir dviratį, jau gali būti įdomu. Tada ieškome kitų klientų tame pačiame maršrute ir darome "consolidation" – sumetam viską į vieną furgoną. Kaina tada gaunasi kilogramu arba kubu.

Keliaujant su vairuotoju ir ką reikia žinoti apie patį procesą (ne visada taip lygu kaip planuota)

Ar vairuotojas padės man pakrauti dėžes į sunkvežimį?

Taip, bet tik jeigu tai sutarta. Standartinėje kainoje įskaičiuotas tik krovimas iš pirmo aukšto, jeigu nėra lifto. Jeigu turi penktą aukštą be lifto, tai mums reikės pakviesti papildomus žmones arba vairuotojas paprašys papildomo mokesčio už fizinį darbą. Nereikia manyti, kad vairuotojas yra krovikas – jis vairuoja, o krovimas yra papildoma paslauga, kurią reikia aptarti. Vokietijoje darbo sauga labai griežta, vairuotojai negali pernešti 50 kilogramų vienas, kitaip gautų baudą.

Kas vyksta, jei sunkvežimis sugedo kažkur Vokietijos automagistralėje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Prieš metus turėjome atvejį, kai sugedo stabdiai netoli Hanoverio. Vairuotojas vadovavosi protokolu, paskambino techninei pagalbai, o mes pranešėme klientui, kad vėluosime. Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją tokiose situacijose parodo, kad reikia kantrybės. Mes visada turime draudimą, o krovinys apsaugotas, tačiau nervų tai suvalgo daug. Paprastai stengiamės siųsti kitą mašiną iš artimiausio filialo, jei dėl to ilgam sustojame.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais kabiname?

Dėl taisyklių daugelis firmų to nebedaro. Anksčiau buvo įprasta, kad šeima važiuodavo su vairuotoju, dabar dėl draudimo ir saugos tai draudžiama – keleiviai turi važiuoti atskirai. Ypač jeigu tai "part load" krovinys, t.y. kelių klientų daiktai vienoje mašinoje. Negi tu norėtum važiuoti su svetimais baldais ir nežinoti, kas ten nutinka? Geriau susitikti tiesiog priešais butą Vokietijoje.

Kaip tiksliai susitinkame dėl iškrovimo laiko?

Vairuotojas paprastai skambina prieš 2-3 valandas arba dieną anksčiau. Jis negali sakyti "būsiu 12:00", nes neišvengiamai užstringa eismo užkardos arba muitinėje. Geriausia, jeigu klientas yra lankstus. Buvau toks atvejis, klientas įniršo, kad vairuotojas atvyko po 15 minučių pavėluo (nors tai ir ne pavėluo), ir grasino skųsti. Nereikia taip daryti, vairuotojai dirba po 14 valandų per dieną, jie taip pat žmonės. Susitarkite dėl laiko intervalo, pvz., tarp 10 ir 14 valandos.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui, kol aš važiuoju priešais?

Vokiečai yra sąžiningi, o mūsų vairuotojai – patikimi. Tačiau jeigu atvykstate į miestą centre ir reikia nueiti pasiimti raktų, daiktai palikti furgone užrakinti yra saugiu, bet 100 proc. garantijos niekas neduoda, jei aplinkiniai "gėdingi" (t.y. vagys). Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją nėra pasikeitusios tuo požiūriu – vagystės vis tiek egzistuoja. Geriau laikyti vertingus dalykus (pinigus, dokumentus) su savimi, o ne palikti juos dėžėje.

Ką daryti, jei vairuotojas negali patekti į mano gatvę?

Tada reikia iš anksto sužinoti. Vokietijos miestuose daug "Spielfläche" ženklų, reiškiančių, kad sunkvežimis gali važiuoti tik tam tikru maršrutu. Jeigu priešais namą yra žalia zona arba gatvė per siaura, tenka krauti/iškrauti ant sunkvežimo priekio (jei yra kranas) arba vežti rankomis. Tai papildomai kainuoja. Patariu iš anksto nuotraukas nusiųsti mums, pažymėti, kur galima stovėti.

Specifiniai dalykai, kurie visada sukelia problemų (pianinai, dviraciai ir keisti įpročiai)

Ar įmanoma pervežti pianiną į penktą aukštą be lifto?

Įmanoma, bet tai kainuoja kaip nulis. Reikia specialių kėdžių (Kletterhilfe) ir bent dviejų stiprių vyrų, kurie sugebės nuleisti tą monstrą laiptais. Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją rodo, kad žmonės vis dar vežia senus pianinus, nors juos tenka dažnai išmesti vėliau, nes jie netilpti į liftus. Vokietijoje už tai imami dideli pinigai, nes rizika sužaloti nugarą arba sulaužyti instrumentą didelė.

Kaip elgtis su dviračiais – ar juos reikia išardyti?

Geriau išardyti bent nuleisti vairą ir sukti pedalus atgal, kad neužimtų tiek vietos. Jeigu dviračias brangus (pvz., 3000 eurų), reikia jį supakuoti į dėžę arba uždengti stiklo plėvele. Kartais klientai sako "tiesiog numeskite į kupriuką", o taisosi ratais, kai važiuoja furgonu – taip negalima. Vokietijoje dviračių kultūra milžiniška, todėl jie pervežami itin atsargiai, kad nepajuostų.

Ar galima vežti maisto produktus, pvz., dešrų ar sūrių?

Taip, bet tik uždarose pakuotėse ir neperšaldant. Jeigu turi kumpių, kurie kvepia per visą furgoną, kit klientai gali užpulti skųstis dėl kvapo. Buvo atvejis, kai vienas klientas išsivežė pusę rūsys svogūnų, o vairuotojas verkdamas važiavo tris dienas. Vokietijos veterinarijos tarnybos gali tikrinti mėsos produktus, ypač jei atvykstate iš trečiųjų šalių, bet iš Lietuvos paprastai leidžia asmeniniam vartojimui.

Kas su alkoholiu? Kiek butelių galima išvežti be mokesčių?

Taisyklės griežtos – asmeniniam vartojimui galima neišimtinį kiekį. Paprastai sakoma, kad 90 litrų vyno ir 110 litrų alaus (tai įsivaizduok, kiek tai) galima be mokesčių, jei tai ne prekybai. Tačiau jeigu turi 10 butelių brangaus viskio, gali kilti klausimų. Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją nenumato alkohio kontrabandos, tad geriau nenuvežti per daug. Muitininkai žino, kad lietuviai mėgsta "savaite" pasiimti, todėl tikrina atidžiau.

Turiu senų tėvo baldų, kurie yra antikvariniai – ar verta vežti?

Vertinimas yra subjektyvus. Tėvo senas sofa gali būti brangus jums, bet Vokietijoje už jį niekas nepmokės, o jį išvežti (sušaluoti) kainuos brangiau nei nupirkti naują. Antikvarinės vertės daiktus reikia deklaruoti atskirai, jei viršijate ribą. Jeigu tai tik sentimiški baldai, vežkite jeigu labai brangžodžiai. Bet dažnai patariu palikti ir nusipirkti naują "IKEA" – taip bus pigiau ir švaresniau.

Ar imate pervežti augalus į Vokietiją?

Taip, bet tik jeigu jie nėra saugomos rūšys (CITES) ir dirvožemis yra uždengtas arba pakeistas, kad nevežtų ligų ir kenkėjų. Vokietijos phytophthora inspekcija gali sunaikinti augalus, jei matys kirmėles ar ligas. Geriau augalus laikyti atskirai, o ne tarp baldų, kad neišbyrėtų lapai ir neapsiteptų sofa. Atvežau dažnai, kad žmonės nori sodo augalų, bet tada tenka daugiau laiko praleisti muitinėje tikrinant kiekvieną vazą.

Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos ir keisti klientų pageidavimai (ką matau dabar dažniau)

Ar tikrai daugiau žmonių dabar renkasi vežti tik dalį daiktų?

Taip, tai tikrai. Anksčiau veždami visą namų ūkį, dabar dažnai pasakys "vežkite tik 10 dėžių ir lovą, likusį išmesime". Tai susiję ne tik su asmeninių daiktų gabenimo tendencijomis perkraustant į Vokietiją, bet ir su tuo, kad Vokietijoje "brocant" (antikvariatų) kultūra labai išvystyta – ten galima nusipirkti naudotus daiktus pigiai. Be to, jaunesniaji žmonės dažniau renkasi minimalizmą, jiems nereikia trijų servizų ir penkių kilimų.

Kokias tendencijas pastebite dėl baldų – žmonės juos vežia ar meta?

Vokiški baldai, žinoma, kokybiški, bet brangūs. Lietuvoje dažnai turime labai geros kokybės baldus, padarytus pagal individualius užsakymus, kuriuos žiauriau gaila mesti. Tokie daiktai dažniau vežami. O masinės produkcijos spintelės, kurios suyra per kelis metus, lieka čia. Taip pat pastebiu, kad vežama daugiau technikos, nes čia kainos mažesnės, o Vokietijoje PVM aukštesnis, nors atrodo keista, tačiau elektronika čia kartais pigesnė.

Kaip pasikeitė klientų reikalavimai per pastaruosius penkerius metus?

Klientai tapo labiau išrankūs dėl terminų. Visi nori, kad būtų "rytoj". Darbo jėgos trūkumas verčia mus planuoti savaitėmis į priekį. Taip pat, dėl "Ukraine" krizės, kelių padėtis Europoje pasikeitė, sunkvežimiai važiuoja kitais maršrutais, todėl trukmė gali padidėti. Žmonės dabar daugiau sekina savo siuntas (tracking), reikalauja nuotraukų iš prieškraustymo. Anksčiau tik tikėjome, dabar reikia įrodymų.

Ar dažniau perkraustote šeimas ar vieną asmenį?

Pastaruoju metu matydamas daugiau vienų jaunų žmonių, kurie išvyksta dirbti, o šeima lieka čia. Taip pat daug "pendler" (kasdieninių keleivių), kurie turi du butus – vieną čia, kitą ten, ir veža daiktus panašiai į abias puses. Šeimos dažniau perkraustosi vasarą, prieš mokslo metus, kad vaikai galėtų eiti į mokyklą Vokietijoje. Tai sezoninė asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją ypatybė.

Kaip atrodo "part load" pasiūlymas šiomis dienomis?

Jis tapo pagrindiniu. Mums retai kuriamos kelionės vienam klientui, nebegas jis turi 40 kubų. Dažniausiai surandame 3-4 klientus viename maršrute. Tai leidžia sumažinti kainas individualiam vartotojui. Tačiau tai reiškia, kad turi laukti, kol mes surinksime kitus krovinius. Jeigu skubate, turite mokėti už ekskliuzyvą (pilną mašiną). Pasidomėjimas daliniais krovinais išaugo, nes žmonės mąsto ekonomiškiau.

Ar verta viską vežti iš Lietuvos ar geriau nusipirkti Vokietijoje?

Priklauso nuo to, ką. Jei tai brangūs baldai, suvenyrai, dailės kūriniai – vežkite. Jei tai "IKEA" spintelė, kurią galima nusipirkti ten už 50 eurų, o pervežimas kainuos 100 eurų – nėra prasmės. Taip pat, benzinas Vokietijoje brangesnis, bet jeigu nusipirksite didelę mašiną ten, galima parsivežti daugiau. Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją verčia skaičiuoti – kartoms pigiau nusipirkti čia ir vežti, kartą – čia.

Išvados

Viskas apsiverčia, jeigu gerai suplanavai ir nebandei taupyti ant dokumentų arba patikimo pervežėjo. Asmeninių daiktų gabenimo tendencijos perkraustant į Vokietiją rodo, nors pasaulis pasikeitęs ir brangsta, žmonės visada juda ieškodami geresnio gyvenimo. Svarbiausia yra kantrybė ir supratimas, kad logistika – tai ne tikto matematika, kartais tai ir chaosas ant kelių. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti nereikalingų nervų ir pinigų praradimo, o jūsų daiktai saugiai pasieks naująjį namą Berlyne, Miunchene arba kažkur mažame kaime Tiuringijoje.