Ar visada patogu kraustytis iš Vokietijos su mikroautobusais?

Dirbu jau beveik dvidešimt metų pervežimų srityje, o dar geriau – patyriau viską ant savo kailio, kai pats važinėjau vairuodamas sunkvežimius. Žmonės dažnai klausia, ar verta rinktis mikroautobusą, kai reikia parsivežti daiktų iš Vakarų. Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kraustytis iš Vokietijos su mikroautobusais gali būti puikus sprendimas dėl kainos, bet kartais tai sukelia daugiau galvos skausmo nei didelis sunkvežimis. Čia ne tik apie tai, kiek telpa į bagažinę, bet ir apie tai, kaip vairuotojas jausis po dešimt valandų važiavimo automagistralei. Reikia žinoti smulkmenas, kurias agentai dažnai paslepia, todėl štai jums tiesus ir be dekoracijų pasakojimas apie tai, kas iš tikrųjų vyksta kelyje.

Apie kainą ir ar tikrai taip pigu

Ar mikroautobusas visada pigiau už sunkvežimį?

Ne visada, nors taip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žiūrėk, sunkvežimis telpa daugiau, todėl jeigu turite tik pusę dviviečio buto turto, mikroautobas tikrai bus pigiau. Bet jeigu reikia vežti pilną namų ūkį, gali prireikti dviejų mikroautobusų, ir tada kaina iškart šuoliais aukštyn. Dar pridėkite degalų kainą Vokietijoje, kuri, tiesą sakant, dabar nužudo viską, ypač kai reikia važiuoti į gilumą, ne tiesiai prie sienos. Taigi, paskaičiuokite kubinius metrus prieš imdami ryškus.

Kas dėl papildomų mokesčių, kurių niekas nesako?

O čia yra pati įdomiausia dalis. Dažnai klientas galvoja, kad sumokėjo už valandą ar dieną ir viskas. Bet vairuotojui reikia maisto, nakvynės (jei jis neabejotinas robotas), o kartais ir įvažiavimo miesto centro mokesčiai. Vokietijoje yra vietų, kur sunkesnėms mašinoms įvažiavimas draudžiamas arba labai brangus (pvz., „Umweltzone“). Galų gale, jeigu reikia perkelti daiktus penktu aukštu be lifto, tai ir laikas, ir pastangos – tai irgi pinigai, nors nebūtinai tiesiogiai iš jūsų kišenės, bet bus įskaičiuota į sąskaitą.

Galiu kažkaip užsidirbti iš tos kelionės?

Sėdėdamas šalia vairuotojo? Ne, taip nebeveikia kaip anksčiau. Anksčiau buvo paprasta, dabar visa tai labai užgriežtinta. Vairuotojas turi poilsio laiką, jis negali būti jūsų asmeninis vairuotojas-pervežėjas visą parą. O jei kalbame apie tai, kad jūs norite pasiimti kažkokį daiktą kelyje ir už tai gauti nuolaidą... na, tai yra pilnas chaosas. Krovinių vežimas yra verslas, o ne autostopas su draugais. Tačiau jeigu turite kažką panašaus į „pavogtą“ prekę, už tai gausite bausmę, o ne pelną.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo dienos?

Viskas paprasčiau – savaitgaliais ir šventėmis visi ilsisi, o tie, kurie dirba, nori uždirbti daugiau. Be to, Vokietijoje taikomos vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės, kurios yra šventos. Jeigu reikia skubiai kraustytis iš Vokietijos su mikroautobusais sekmadienį, tai kaina bus didesnė nei antradienį. Taip pat įtakos turi ir kuras – kai jis brangsta, pervežėjai nedelsia kelti kainų, kitaip tiesiog neapsimokės važinėti.

Ar verta laukti paskutinės minutės pasiūlymo?

Nebūčia geras, jei nepasakyčiau – ne. Kartais gaunu skambučius: „Reikia vežti rytoj, kiek kainuos?“. Tada žinau, kad žmogus be išeities. Kraustytis iš Vokietijos su mikroautobusais impulsyviai gali atsieiti brangiai, nes turite imti tą, kas yra. Geriau suplanuoti bent savaitę iš anksto, tada galima derėtis ir rasti tuos, kurie važiuoja tuščiomis atgal (tokių irgi randama, ne visada pilnas srautas į vieną pusę).

Vairuotojai, kelionės ir kelių nuotykiai

Kaip suprasti, ar vairuotojas gerų rankų?

Klausykite, kaip jis kalba apie techninę buklę. Jeigu jis sako, kad „variklis šiek tiek barsto, bet vežia“, tai bėkite tolyn. Geras vairuotojas pasiduodžia apie savo mašiną, turi gerus įvertinimus (jeigu randate per platformas) arba rekomendacijas. Bet realybėje dažniausiai pasitiki intuicija. Jeigu atvyksta su purvuotu mikroautobusu, kaip jis elgsis su jūsų baldais? Tikrai ne kaip su šventais relikvijomis.

Ar vairuotojas gali atsisakyti kelionės?

Gali, ir tai nutinka dažniau nei manote. Ypatingai jeigu matys, kad krovinys yra pavojingas (pvz., chemija be dokumentų) arba jei jūs elgiatės įžūliai. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė priversti vairuotoją įsibrauti į draudžiamą zoną mieste. Vairuotojas tiesiog užkūrė variklį ir išvažiavo. Taigi, gerbkite vairuotoją, jis turi galutinį žodį, nes jis atsako už mašiną.

Kas dėl jo poilsio? Jis negali važiuoti 24 valandas?

Absoliučiai ne. Yra griežtos taisyklės – tachografas (nors kai kurie mikroautobusai jo neturi, bet taisyklės vis vien galioja fiziškai). Vairuotojas turi ilsėtis. Jeigu jis sako, kad reikia sustoti, tai reiškia, kad reikia. Jeigu spėsite spausti jį važiuoti be miegos, tikėkitės avarijos. Kraustymasis iš Vokietijos yra ilgas kelias, 1000 kilometrų nėra žaidimas. Geriau, kad jis atvyktų po valandos vėliau, nei neišvyktų iškeliaujant gyvybę.

Ar galiu važiuoti su juo keleiviu?

Techniškai galima, jeigu yra vietų, bet dauguma firmų to nedaro dėl draudimo. O jeigu tai privatus vairuotojas, tai gali būti ir gera patirtis (sutaupote bilieto lėktuvu), bet ir varginanti. Sėdėti šalia 10 valandų ir girdėti vokišką radiją arba lietuviškas dainas... (čia kažkaip užkliūnom prie paties galo, bet sakyčiau, tai ne visada smagu). Taip pat vairuotojui gaišti dėmesį su keleiviu nėra naudingai.

Kas daryti, jeigu mikroautobusas sugeda kelyje?

Tai baisiausias scenerijus. Jeigu jūsų daiktai stovi įstrigę kažkur prie Hanoverio, tai nėra smagu. Geras pervežėjas turi techninę pagalbą įskaičiuotą kainoje arba draudimą. Bet reikėtų pasirūpinti, kad daiktai būtų apdraudžiami (kaip krovinių draudimas). Vieną kartą girdėjau, kad žmonėms teko pernešti dėžes iš suirusio „Transporterio“ į kitą, priedangą lietui, ties keliu. Tikrai nenorėčiau to patyti.

Daiktų pakavimas ir neįsivaizduojami įdomumai

Telpa mano sofa į mikroautobusą?

Priklauso nuo sofos ir nuo to, kaip jūs matote „tilpimą“. Standartinis 3.5 t mikroautobusas turi vietos aukštyje, bet ilgis ribotas. Jeigu sofa yra kampinė ir neišardoma, tai gali būti problema. Turite išmatuoti brūkšnį nuo grindų iki grindų viduje. Dažnai žmonės sako: „įsipaišys“, bet tada vairuotojas gaudo galvą sienoje, o sofa lieka kieme.

Ką daryti su daiktais, kurie netelpa?

Likti Vokietijoje? Juokingiau. Bet realiausia – išsiųsti kita transporto priemone (pvz., kurjeriu) arba vykti antrą kartą. Jeigu planuojate kraustytis iš Vokietijos su mikroautobusais, būtinai susiskaičiuokite, kas yra svarbiausia. Neneškite senų spintų, kurios kainuoja mažiau nei pervežimas. Vokietijoje dažnai galima nupirkti naujus baldus pigiau nei juos vežti per pusę Europos.

Ar galiu įsirašyti daiktų į kabą?

Negalima (arba labai negera mintis). Kaboje turi būti tik vairuotojas ir jo asmeniniai daiktai. Jeigu statote dėžę ant šoninio sėdynės, tai yra saugos pažeidimas. Policija Vokietijoje to nemyli. Gausite baudą, o daiktai gali būti nuimti. Geriau viskas į bagažinę, net jeigu ten pilnas.

Kaip pakuoti trapius daiktus?

Geriausiai – į dėžes, su burbuliukų plėvele. Ir uždėkite ant viršaus užrašą „Kruopščiai“ (nors kai kas sako, kad vairuotojai to nemoka skaityti, juokauju). Bet rimčiau, jeigu statote indus į mikroautobusą, jie turi būti užfiksuoti, kad nešoktų važiuojant. Vokiečių keliai, nors ir geros, turi savo gumų. Gintaro vazo gali nulūžti nuo mažiausio duobės.

Ar galima vežti dviračius?

Taip, tai labai populiaru. Galima įrengti laikiklius išorėje arba sudėti į vidų (jeigu vietos pakanka). Bet tikrai nustatykite, kad jie nebraižo sienų ir nešliaužė. Vienas mano draugas taip vežė brangų dviratį, jis susibruižė apie metalinę konstrukciją viduje... klientas buvo labai nepatenkintas. Taigi, apvyniokite juos.

Ką daryti su padangomis ar statybinėmis atliekomis?

Tai jau nebe daiktai, o krovinių vežimo niuansai. Padangas galima, bet jas reikia tvirtai pririšti, jos būna sunkios ir svaiginančios. O statybines atliekas (griovimus, dulkes) vežti uždrausta be specialių dokumentų. Vairuotojas gali tiesiog atsisakyti jas pasiimti, nes dėl jų gali buti baudos muitinėje arba policijos.

Ar turiu pats krauti daiktus?

Paprastai taip, jeigu nenorite mokėti už krovėjus. Mikroautobuse dažniausiai važiuoja tik vienas vairuotojas, jis negali fiziškai nešti visų jūsų knygų ir sofos. Susitarkite iš anksto – ar jis padės, ar tik stebės, kaip jūs viską nešate. Jeigu turite nugaros problemų, geriau pasamdyti pagalbą abiejuose galuose.

Vokietijos specifika, muitinė ir įstatymai

Ar galiu veži naudotus daiktus be mokesčių?

Taip, jei tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai ir įrodote, kad gyvenote Vokietijoje ir now persikeliate gyventi į Lietuvą (arba kitą šalį). Yra tam tikra riba (pvz., nebuvote Lietuvoje ilgiau nei 12 mėnesių). Tada galite atgabenti be PVM. Bet reikia pildyti deklaraciją. Kraustytis iš Vokietijos su mikroautobusais be dokumentų – tai kvietimas muitinei sustabdyti ir klausti, iš kur toks turtas.

Kas nutiks, jeigu vežsiu naujus daiktus?

Tada tai yra prekyba, arba paprastai įsigyta prekė, už kurią reikia sumokėti mokesčius. Jeigu parduotuvės kvitas pasirodo naujas, o prekė pakuotėje – gausite sąskaitą. Muitininkai Vokietijoje ir Lietuvoje yra gudrūs, jie mato, kai žmogus bando įsibrauti su penkiais naujais televizoriais ir sako, kad tai dovana močiutei.

Ar reikia sąrašo daiktų?

Būtinai. Nereikia būti detaliu iki kiekvieno šaukštelio, bet „Sofa, 2 dėžės indų, 4 dėžės drabužių, 2 televizoriai“ padės labai daug. Jeigu nežinote, kas yra dėžėjeje, parašykite „Asmeniniai daiktai“. Bet kai užklausa, koks čia kompiuteris, ir jūs negalite pasakyti, tai atrodo įtartai.

Kodėl vairuotojai nemėgsta muitinės?

Nes tai laiko nuostolis. Kiekviena valanda stovėjimo pasienio punkte yra prarastas pinigas. Be to, jeigu kažkas neteisingai užpildyta, vairuotojas gali gauti baudą arba ilgai aiškintis. Jie nori tiesiog provažiuoti. Todėl pasirūpinkite dokumentais iš anksto, kad vairuotojui nereikėtų jaudintis.

Ar yra kokių nors specialių leidimų Vokietijoje?

Jei mikroautobusas viršija 3.5 tonas (nors 3.5t dažniausiai yra riba), gali reikėti specialių leidimų keliams. O jeigu jis mažesnis, tai tavyje kelias laisvas. (Na gerai, ne visada laisvas, yra apribojimai Miuncheno centre, bet bendrai aišku). Tikrinkite, ar mašina neturi daugiau nei 8 vietų su vairuotoju, tada yra lengvesnės taisyklės.

Kas dėl alkoholio ir cigaretėms?

Galite vežti tam tikrą kiekį sau (deklaracinė vertė), bet ne prekybai. Jeigu bandoma įveži 200 dešimčių degtinės buteliukų, tai tikrai ne kraustymasis, o kontrabanda. Vairuotojas dėl to gali netekti licencijos, todėl tokie dalykai aptariami iš anksto ir įrašomi į sutarties punkta „Nelegalių daiktų nebuvimas“.

Ar galiu veži augalus?

Žinoma, daug kas veža savo mėgėjiškus gėlius. Bet reikia tikrinti, kad augalai ne būtų saugomos rūšys arba su ligomis. Retai ką kas tikrina dėžę su kaktusais, bet jeigu būtų didelis medis su žeme, gali kilti klausimų dėl fitosanitarinių reikalavimų (nors tarp ES šalių tai lengviau, bet vis tiek yra taisyklės).

Kas daryti, kai kažkas ne taip (bloga patirtis)

Kas dėl įmonių, kurios pažada vėjuoti?

Yra daug tokių „pusrūsių“ firmų, kurios imasi už mažus pinigus, bet turi viena seną „Mercedesą“, kuris nuolat gesina. Turėčiau žinoti, prieš 10 metų patyriau tokią situaciją – mums teko stovėti 4 valandas šalia keliuo, nes variklis užvirė. Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į įmonės reputaciją. Jeigu atsiliepimų nėra, tai gali būti nauja arba bloga firmą.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Niekada nežinai, kas gali nutikti. Nupuolė dežė su kompiuteriu? Užsidegė mašina? Draudimas turi dengti krovinius, o ne tik mašiną. Pasitikrinkite, ar draudimo suma atitinka jūsų turtą. Kraustytis iš Vokietijos su mikroautobusais be draudimo yra lošimas kazino.

Ką daryti, jeigu daiktai atvyko sužaloti?

Skubiai darykite nuotraukas (vietoje, prieš iškraunant) ir praneškite vairuotojui. Jeigu jis pasirašo, kad viskas tvarkoje, o vėliau randate sulaužytą koją nuo stalo, bus sunku įrodyti. Geriau viską sutvarkyti vietoje, parašyti protokolą („act of damage“). Taip pat skambinkite į firmą.

Ar galiu reikalauti nuolaidos, jeigu vėluoja?

Galite bandyti, bet jeigu vėlavimas dėl eismo įvykio ar blogo oro, vėlgi, tai ne jų kaltė. O jeigu tiesiog užmigo... tai tuokitės. Būtinai sudarykite sutartį, kurioje būtų nurodytos baudos už vėlavimą (pvz., 10 eurų per valandą). Tai juos disciplinuos.

Kaip elgtis su agresyviu vairuotoju?

Nieko nedarykite, tik skambinkite į jo dispečerinių. Nesijudinkite, jeigu jis šaukia. Jis pavargęs, o jūs stresuojate. Padidinkite distanciją. Aš girdėjau istoriją, kai klientas bandė įsikišti į krovimo procesą ir vairuotojas jį išmetė iš aikštelės. Nėra verta ginčytis su 90 kilogramų vyrui gatvėje. Geriau sprendžiant piniginį klausimą vėliau su vadovybe.

Ar verta duoti arbatpinigių?

Neprivaloma, bet vairuotojai labai tai vertina. Ypač jeigu jums teko padėti nešti sunkius daiktus arba jeigu jis dirbo viršvalandžius. 10-20 eurų „į rankas“ gali padaryti stebuklą – jūsų daiktai gali būti įdėti geriau, o vairuotojas bus draugiškesnis. Tai nedidelė investicija į saugumą.

Ar galiu pasitikėti žodžiu, be sutarties?

Niekada. Žmogus gali užmiršti, susirgti, arba tiesiog nutikti kažkas blogo. Rašytinė sutartis (net jeigu per el. paštą ar „WhatsApp“ žinutę) yra jūsų apsauga. Patikėjimas yra gražus dalykas, bet kai kalba eina apie tūkstančius eurų vertės krovinius, būkite cinikas.

Kokios yra pagrindinės taisyklės sėkmingam pervežimui?

Planuokite iš anksto, tikrinkite įmonę, sudarykite sutartį, turėkite sąrašą daiktų ir būkite kantrus. Kelionė iš Vokietijos nėra paprasta, ji užima laiko. Kraustytis iš Vokietijos su mikroautobusais gali būti tikrai patogu, jeigu viskas tiksliai suplanavote ir pasirūpinote detalemis, kurios atrodo nereikšmingos, bet gali sugadinti visą kelionę.

Išvada

Viskas prieš tai pasakytą trumpai: jokių stebuklų nėra. Kraustytis iš Vokietijos su mikroautobusais yra puikus būdas sutaupyti pinigų ir laiko, jeigu tai darote protingai. Pasiruoškite, kad gali kilti nesklandumų – nuo techninių gedimų iki tingių vairuotojų arba papildomų muitinės klausimų. Jeigu tiksite į kainą, nepatikrinsite vairuotojo arba bandysite vežti per daug, tai gali baigtis liūdnai. Pasidomėkite, pasikalbėkite su specialistais ir tada kelionė bus be rūpesčių. Sėkmės kelyje ir linksmo kraustymosi (jeigu toks įmanomas).