perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvi dešimtis metų ir mačiau viską – nuo tobulai planuotų karštųjų siuntų iki tokių katastrofų, kurias norėtųsi pamiršti. Klientai dažnai klausia: ar verta taip mokėti už pilną paslaugą, kai galima nuomauti mikroautobusą ir važiuoti patys? Atsakymas nėra paprastas "taip" ar "ne". Viskas priklauso nuo jūsų piniginės, nervų stiprumo ir to, kiek konkrečiame Vokietijos mieste yra sunkvežimių leidžiamų gatvių. Pilnas perkraustymas iš Vokietijos gali būti išgelbėjimas, jei reikia vežti pianiną iš penkto aukšto be lifto, bet gali tapti košmaru, jei pasirinksite blogą pervežėją. Čia nėra jokių gražių brošiūrų, tik tas, kas vyksta iš tikrųjų.
Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną dieną. Kainos svyruoja kaip vėjų jūroje – vienai dienai gali paskambinti ir pasakyti 1000 eurų, kitai – 3000. Paprastai kainą lemia kubiniais metrais (m³) matuojamas tūris. Jei turite butą apie 60 kvadratinių metrų, tai bus maždaug 15-20 m³ krovinių. Vidutinė kaina už kubą su pakavimu ir įkėlimu svyruoja nuo 80 iki 120 eurų. Tačiau nepamirškite, jei kelsite iš toli esančio Miuncheno ar Hamburgo, kaina bus didesnė dėl degalų ir vairuotojo darbo laiko. Be to, daugelis firmų dabar prideda kuro priedą, kuris anksčiau buvo įskaičiuotas. Geriausia paprašyti fiksuotos kainos, kad išvengtumėte nemalonumų pabaigoje.
Skaitykite, jei turite daug laisvo laiko ir stiprių nugarų. Techniškai požiūriu, nuoma kainuos mažiau, tikrai. Bet galvojate apie tą momentą, kai teks nešti šaldytuvą žemyn siaurais vokiškais laiptais? Arba apie tai, kad vairuodami 10 valandų Vokietijos autobanuą pavargsite taip, kad nebeįsivaizduojate. Jei suskaičiuojate savo valandos kainą, galbūt pasirodys, kad geriau sumokėti profesionalams. Dar vienas dalykas – draudimas. Jei patys užsimušate šaldytuvą į savo nuomotą "Mercedesa" ir jis sužaloja vidų, viską mokėsite iš savo kišenės. O su pervežėju bent kažką galima išsireikalauti (jei jis nebankrutavo kelyje, kas, deja, taip pat nutinka).
Čia dažniausiai ir paslėptos povandeninės uolos. "Pilna paslauga" vienai firmai reiškia: atvažiavome, įkėlėme, nuvežėme, iškėlėme. Kitai – tai reiškia, kad mes dar atrenkame baldus, supakuojame juos į dėžes, užklojuome baldų dangčiais. Papildomai dažnai mokama už pakavimo medžiagas (dėžės, burbuliukai, lipdukai), už "Einpackservice" (vokiškas pavadinimas pakavimo paslaugai) ir už sunkių daiktų kėlimą. Kartais uždedamas mokestis už ilgesnį nešimą, jei nuo mašinos iki buto yra daugiau nei 20 metrų. Visada klauskite, ar kainoje įskaičiuotas "Treppenzuschlag" – priemoka už laiptus, nes Vokietijoje tai beveik standartas, jei nėra lifto.
Taip, ir tai nutinka dažniau, nei norėtumėt manyti. Priežastys gali būti įvairios: nuo to, kad vairuotojas pamiršo pasakyti apie privalomą apmokėti vietą gatvėje (taip, Vokietijoje tokia yra), iki to, kad jūsų baldai pasirodė sunkesni ar didesni. Buvo atvejis, kai klientas tik prieš pat išvykimą prisiminė apie didžiulę metalinę garso aparatūros spintą, kuri neįėjo į standartinį sunkvežimį. Teko skubiai ieškoti kitos mašinos su "kranu" (keltuvu). Tai kainavo papildomus 400 eurų. Geriausia užfiksuoti viską raštu ir nufotografuoti krovinius prieš įkėlimą, kad vėliau nebutų ginčų, kodėl brangiau.
Jei galite laukti ir jūsų perkraustymo data nėra fiksuota "šiandien", tai galima užsikabinti ant pigesnių pasiūlymų. Firmos dažnai tą pačią mašina veža tuščią atgal iš Lietuvos į Vokietiją ir nori uždirbti bent kiek. Tada kaina gali kristi iki 50-60 eurų už kubą. Tik žodis "gali" yra čia raktinis. Kartais laukiant tos "idealios" akcijos galite praleisti visą sezoną. O darbas iš Vokietijos dažnai būna staigus – gavote dokumentus ir reikia važiuoti. Tada nieko nebeliks kita, kaip mokėti rinkos kainą.
Bėkite. Vokietijoje, kaip ir visur, pigus sūris yra tik du kartus. Jei jums siūlo perkraustymą už pusę mažiau nei rinkos vidurkis, galite būti tikri, kad tai bus studentai su "Volkswagen Transporter" arba senas, besigaminantis sunkvežimis be draudimo. Jūsų baldai gali atvykti sulūžę arba su drėgmės požymiais, jei mašina lietų. O jei mašina suges kelyje ir reikės skubiai iškrauti viską į kitą... geriau net nepagalvoti apie tą stresą.
Paprastai viskas prasideda nuo to, kad vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą. Vokietijoje žmonės yra labai disciplinuoti, todėl dažniausiai viskas bus pasiruošta. Bet kartais būna chaotiška – dėžės stovi viena ant kitos, niekas nepažymėta. Tada prasideda "Einpackservice" arba tiesiog įkėlimas. Vairuotojas turi užpildyti sąrašą (Ladeliste), kuriame fiksuoja kiekvieno daikto būklę. Labai svarbu nepasirašyti to sąrašo, jei nesutinkate su jo pastabomis, pvz., kad "sofa jau buvo įdrėkinta". Vėliau įrodyti, kad ne jūs padarėte tą įdrėskimą, bus beveik neįmanoma.
Žinoma, ypač jei tai nebe jų, o jūsų pirkti daiktai iš Vokietijos (pvz., iš "eBay Kleinanzeigen"). Pirkėjai gali būti labai įniršę, jei pasirodote vėlai arba jei jų manymu, per stipriai gaudote dėžę. Esu matęs situaciją, kai vokiškas ponas neleido išvežti sofos, kol neįrodėme, kad ji įlenda pro duris (ir neįlindo). Teko išmontuoti duris. Taip pat, jei pervežate daiktus iš buto, kur gyvena kiti žmonės, būkite pasiruošę, kad gatvėje bus kvaišu. Vokietijoje gatvės dažnai siauros, ir jei sunkvežimis užims pusę kelio, kaimynai gali paskambinti policiją.
Tai klasika. Miunchene, Štutgarte arba senosiuose kvartaluose yra gatvių, kur yra uždrausta stovėti sunkvežimiams virš 3,5 tonų ("Verkehrsbeschränkung"). Jei vairuotojas nepastebės ženklo, gauti baudą bus mažiausia problema – problema bus ta, kad jis niekur negalės sustoti. Tada tenka nešti daiktus per 200 metrų. Ar tai įeina į standartinę kainą? Dažniausiai ne. Tada reikia mokėti už kiekvieną nešimo rankenėlę (Traggeld). Todėl visada pasakykite adresą iš karto ir paklauskite, ar ten gali važiuoti didelė mašina (40 tonų), ar tik mažesnė (7,5 tonos).
Vokietija griežta šiuo klausimu. Negalite tiesiog užmesti senų baldų į sunkvežimį ir paprašyti juos išmesti Lietuvoje, jei tai nėra susitarta. Yra specifinės atliekų rūšys (Sperrmüll), kurias reikia vežti į specialias aikšteles. Jei pervežėjas sugauna jūsų seną sofa, kurią norite išmesti, jis gali paprašyti papildomo mokesčio už šiukšlių ivežimą, nes jam taip pat reikės tai padaryti legaliai. Geriau susitarti dėl senų daiktų išvežimo iš karto – arba jums juos išmesti Vokietijoje (dažnai už mokestį), arba mokėti pervežėjui.
Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tačiau dirbantys su vokiškomis firmomis, todėl kalba abiomis kalbomis. Bet būna ir lenkų, ukrainiečių ar net vietinių vokiečių. Jei jums svarbu, kad procesas vyktų lietuviškai, tai būtinai pasirūpinkite šiuo dalyku užsakydami. Nėra nieko keisčiau nei bandyti paaiškinti vokiškai, kad "tų dėžių negalima ant viršaus, nes ten yra kiaušiniai", kai vairuotojas supranta tik "kubai" ir "kaina".
Vokiečiai mėgsta viską tvarkingai supakuoti. Jei užsakote šią paslaugą, tikėkitės, kad kiekviena šaukštelis bus įvyniota į popierių. Tačiau tai užtrunka. Daugiau. Kartais net per daug. Buvo atvejis, kai trys vokiečiai supakavo vieną virtuvę penkias valandas. Klientas beveik išprotėjo, nes mokėjo už valandas. O jei tai "pakuoti ir vežti" kompleksas, tada vėluojate į Lietuvą. Jei norite greičio, geriau viską susirūpinkite patys, arba bent jau pasakykite, kad reikia "greito pakavimo", ne muziejinio.
Vokietijoje tai gan retas reiškinys, bent jau gyvenamuosiuose kvartaluose. Žmonės yra sąžiningi. Tačiau didmiesčiuose, pvz., Berlyne, Esene, gatvėse gali būti "nepageidaujamų asmenų". Jei paliksite mašiną atidarytą ir neprižiūrėtą pusvalandį, gali prapulti kai kurie daiktai. Ypač jei matyti, kad ten yra technika. Todėl vairuotojas turi būti šalia arba užraknęs mašiną kiekvieną kartą, kai eina atnešti kitą dėžę. Nepasitikėkite, kad "niekas nieko nepapims".
Tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuo dažnai nepasirūpinama. Standartinė paslauga "turnkey" (raktų principu) įtraukia baldų išmontavimą ir montavimą. Bet tik pažiūrėkite, ar tai įtraukta į kainą. Dažnai užsakant "pigų" variantą, jums gali duoti tik vairuotoją, kuris tiesiog nešia spintas, jei jos neįlenda. O jei reikia išsukti duris nuo šaldytuvo arba išmontuoti didelę sieninę spintą, tai gali būti apmokestinta papildomai. Ir tikiuosi, turite savo įrankius? Nes dažnai pervežėjai turi tik paprastus atsuktuvus, o jei jūsų baldai su "svogerais" (užraktais), kuriems reikia specialių raktelių – tai problema.
Čia nėra vietos eksperimentams. Stiklai turi būti supakuoti į specialias dėžes su storomis sienelėmis, o paveikslai – į "kėdes" (kėdžių tipo dėžės). Brangūs daiktai (juvelyriniai dirbiniai, dokumentai, pinigai) turi būti vežami su jumis kabinete, o ne krove. Niekada nepalikite tokių daiktų dėžėse, kurios atrodo kaip paprastos indų dėžės. Vokietijoje yra geras pasakymas: "Tikrai pavojinga patikėti brangenybes svetimiems žmonėms". Nors mes esame sąžiningi, bet kas žino, kas dirba sandėlyje?
Augalus į Lietuvą vežti galima, jei tai ne saugomos rūšys (kaip kaktusai retos rūšys, nors kas juos tikrina? Nebūtinai). Tik žiūrėkite, kad jie neužšaltų žiemą. Sunkvežimai su kropu (šilumos siurbliu) yra brangesni. Maisto produktus dažniausiai neleidžiama vežti (ypač mėsą, pieno produktus) dėl sanitarinių taisyklių, jei tai ne asmeninis kiekis. Dėžė su sausu kruopu ar makaronais – prašom. Bet su dešrelėmis ir sūriu gali būti problemos pas sieną, jei sustos inspekcija (nors retai, bet nutinka).
Tai klasikinis nukrypimas. Pasakote 15 m³, o kai atvažiuoja mašina, pasirodo, kad tų dėžių yra 25 m³. Vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti likusį krovinią, arba reikės skambinti ir ieškoti papildomos mašinos. Abu variantai brangūs. Geriau nuo pat pradžių peržiūrėkite, ką turite, ir geriau perviršiuokite (pasakykite 20 m³, jei tikite kad yra 15). Už tuščią vietą mašinoje paprastai nebeprašo papildomai, jei neviršijat maksimalaus svorio.
Pervežėjai siūlo dėžes, jos paprastai geros ir stiprios, bet kainuoja. Vokietijoje galima rasti nemokamų dėžių parduotuvėse (Rewe, Aldi), bet jos dažnai būna sulūžusios ar ne tokios stiprios. Jei turite brangų daiktų, geriau nusipirkti naujas dėžes. Ypač "book boxes" (knygų dėžės) – jos mažesnės ir stipresnės, nes knygos labai sunkios. Jei įmesite knygas į didelę pepsi dėžę, ji tiesiog plyšta apačioje.
Visada geriau turėti originalią pakuotę, jei ją išsaugojote (nors kas ją saugo? Tik retieji). Jei ne, reikia stiprios dėžės ir daug putų. Televizoriai yra labai trapūs ekranų kampuose. Dažnai žmonės juos užkloja ant grindų paskutiniu momentu, ir tai yra klaida. Paskutinis momentas – tai kažkas užgriūva ant jų. Geriau padėti į mašiną pirmiausia, vertikaliai, uždengtas storu antklėde. Kompiuterius reikia išjungti normaliai (ne ištraukiant laidą iš lizdo), kad nesugestų standieji diskai (jei dar tokius turite).
Kaip jau minėjau, tai papildoma paslauga. Vokietijoje yra "Sperrmüll" dienos, kai galima išnešti didelius daiktus į gatvę, bet tai tik tam tikromis dienomis. Jei reikia išmesti bet kada, tenka vežti į atliekų aikštelę (Wertstoffhof), kur dažnai reikia pristatyti savo dokumentus. Pervežėjai tai daro už tam tikrą mokestį, nes jiems tai laiko ir degalų nuostoliai. Nepaisykite to, kad "jie važiuoja tuščia atgal" – jie turi savo grafikus.
Pirmiausia – nepanikuokite. Antra – viską užfotografuojite vietoje, dar neiškraunant. Trečia – parašykite pretenziją (Schadensanzeige) dar vietoje prie vairuotojo. Jei pasirašysite dokumentą, kad viskas "gerai", o namie rastumėt sulaužytą vazą, nieko nebegausite. Draudimas dažniausiai dengia žalą, jei ji įvyko pervežimo metu. Tačiau dažnai yra "fransizė" (nuo kokios sumos draudimas nebegalioja) ribojimai. Svarbiausia – nedelskite pranešti.
Paprastai įprasta draudimo suma yra maždaug 10 eurų už kilogramą (arba kiekvienas turi savo tarifą). Tai reiškia, jei sulūžtina 20 kg svarbią dėžę, gausite 200 eurų. Tai nėra daug, jei ten buti brangūs daiktai. Galima įsigyti papildomą draudimą ("Allgefahrenversicherung"), kuris dengia viską, bet jis kainuoja. Būtinai pasidomėkite šiuo klausimu prieš pasirašant sutartį, nes ne visos firmos apdraudžia krovinius.
Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada turi laukti techninės pagalbos, o krovinius gali tekti perkrauti į kitą mašiną. Jei tai įvyksta dėl pervežėjo kaltės (pamiršta pakeisti aliejų), jis turi mokėti už viską. Jei dėl techninės bėdos (paprastos), tai... tikrai nežinau, kas bus su pristatymo terminais. Dažnai klientai tada pyksta, bet mes ne esame stebukladariai. Geriausia turėti šiltus drabužius mašinoje, jei važiuojate su kroviniu, o ne atskirai.
Teoriškai ne, praktiškai – taip. Yra atvejų, kai didelės logistikos kompanijos "pameta" siuntas tarp sandėlių. Jūsų krovinių gali laikyti Kelne savaitę, nieko nepasakydami. Todėl visada reikia turėti vairuotojo telefoną (ne tik dispečerio). Dispečerius gali būti sunku pagauti, o vairuotojas žino, kur yra jo mašina.
Patikrinkite registrą (Vokietijoje tai "Handelsregister"), skaitykite atsiliepimus (Google Maps). Jei atsiliepimų nėra arba jie visi vienodi ir teigiami – tai įtartina. Tikri klientai dažnai rašo ir apie trūkumus. Jei firma reikalauja viso mokėjimo grynaisiais prieš išvykimą (be sutarties), tai didelė raudona vėliava. Normalios firmos priima pervedimus arba mokėjimus kortele.
Nėra muitų, bet yra deklaravimas. Jei vežate naujus daiktus su etiketėmis (nepanaudotus), muitininkas gali juos susidomėti, ar tai ne prekyba. Jei asmeninis daiktas, tai nėra PVM. Jei prekiaujate (pirkote iš "eBay" ir parduodate čia), tai tai jau verslas. Taip pat žiūrėkite, kad nebūtų draudžiamų daiktų (ginklai, narkotikai, pavojingos medžiagos) – sulaikymas bus garantuotas.
Tai labai stresinė situacija. Pirmiausia skambinkite dispečeriui. Jei neatsiliepia – laukite. Kartais vairuotojai tiesiog užmiega po vairo (kas yra pavojinga, bet nutinka). Kartais yra eilės prie sienos. Jei vėluojate daugiau kaip 24 valandas be paaiškinimo, tuomet galima galvoti apie tai, kad kažkas negerai. Bet dažniausiai tai tiesiog sunkus eismas Vokietijoje arba techninė bėda.
Idealu – mėnesį ir daugiau. Ypač jei kelsite vasarą (birželis-rugpjūtis) arba mėnesio pabaigoje. Tada visi sunkvežimiai užimti. Jei skambinate rytoj ir norite važiuoti poryt, tikėkitės, kad kaina bus kosminė, arba niekas nepriims. Geriausia rezervuoti mašiną, kai tik tiksliai žinote išvykimo datą.
Taip, bet brangiau. Vairuotojai taip pat turi poilsio laiką, o Vokietijoje galioja griežti darbo įstatymai. Jei norite, kad jie dirbtų sekmadienį, reikės mokėti už viršvalandžius. Be to, kur kas sunkiau rasti atidarytą parduotuvę, jei trūksta pakavimo medžiagų sekmadienį.
Galima, bet tai kainuoja. Jei pakeičiate adresą Berlyne į adresą Hamburge (atstumas 300 km), pervežėjas visiškai turės teisę reikalauti papildomo mokesčio už degalus ir laiką. O jei keičiate paskutinę minutę, kai mašina jau važiuoja, gali būti taip, kad tiesiog atsisakys važiuoti į naują vietą.
Žinoma. Laikas – pinigai. Jei atvykstate į butą Vokietijoje ir neturite raktų (makleris vėluoja), vairuotojas laukia. Pirmos 30-60 minučių gali būti toleruojamos, bet tada prasideda apmokėjimas už laukimą (Stehzeit). Tas tarifas gali būti nuo 30 iki 60 eurų per valandą. Būkite punktualūs.
Dažniausiai ne, dėl draudimo reikalavimų. Yra firmų, kurios leidžia, bet tai retai. Jei norite vykti su savo daiktais, turbūt teks susitarti dėl keleivinio transporto (pvz., jei turi keleivinį vietą sunkvežimyje, kas retai). Dažniausiai klientai važiuoja savo automobiliais atskirai.
Jie nekeliami su kroviniu krove. Jie turi keliauti su jumis. Jei neturite ką vežti juos, turbūt reikės rasti specialią paslaugą gyvūnų pervežimui arba juos vežti patys. Niekada neleiskite šunų į krovinių skyrių – jie gali sugadinti baldus arba nuskusti.
Tai nėra privaloma, bet labai pagerina jų nuotaiką. Vokietijoje arbatpinigiai yra įprasti, jei paslauga buvo gera. 10-20 eurų vairuotojui (jei jis dirbo vienas) ar po 10 eurų kiekvienam (jei buvo komanda) gali padaryti stebuklą. Jie gali labiau pasirūpinti jūsų daiktais arba padėti pastatyti spintą ten, kur neplanuota.
Ekspresas yra brangus. Jei jums reikia perkelti daiktus per 24 valandas iš Berlyno į Vilnių, tai įmanoma, bet tai kainuos dvigubai. Ir tada vairuotojas vairuos be poilsio, kas yra pavojinga (ir nelegalu). Geriau leisti jam atsipūsti ir atvykti po 2-3 dienų saugiai.
Pagrindinis dokumentas yra sandėlio sąrašas (Ladeliste) ir sutartis. Sutartyje turi būti nurodytos tikslios adresos, kaina, paslaugų sąrašas ir draudimo sąlygos. Niekada nepasirašykite tuščių lapų. Perskaitykite smulkųjį tekstą (tai yra svarbu, nors niekas to nedaro).
Paprasčiausias būdas – ilgis x plotis x aukštis. Paimkite standartinę dėžę (pvz., 50x40x40 cm) ir padauginkite iš dėžių kiekio. Baldus suskaičiuokite atskirai. Sofa (3 vietų) yra apie 2-3 m³. Stalas – 1 m³. Jei nežinote, geriau paklauskite pervežėjo, jie dažnai gali įvertinti pagal nuotraukas arba buto planą.
Taip, tai vadinama "partijos" siunta. Jei turite tik kelių dėžių ar vienos sofos kiekį, galite susitvarkyti, kad jūsų daiktai važiuotų su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet ilgiau – reikia laukti, kol surinks visą mašiną. Ir rizikuojate, kad jūsų daiktai bus perkraunami kelis kartus.
Po dviejų dešimtmetų šioje srityje galiu pasakyti viena: jei jums brangiau laikas ir nervai negu pinigai – taip. Pilnas perkraustymas iš Vokietijos atima nuo jūsų visą fizinį krūvį. Tačiau jei esantys tikri, kad viską padarysite geriau ir pigiau patys, ir esate pasirengę nustumti sofos 100 metrų, kai sunkvežimis neužsuka, geriau rinkitės savo jėgas. Svarbiausia – nebijokite klausti, drąsiai reikalaukite garantijų ir tikėkite savo intuicija apie paslaugų teikėją. Geros kelionės (ir perkraustymo)!