Ar verta rinktis perkraustymą iš Vokietijos geromis kainomis?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas prabėga greitai. Kasdien matau tuos pačius dalykus – žmonės ieško pigiausio varianto perkraustant daiktus iš Vokietijos, o paskui stebisi, kad atėjo pavogtas konteineris arba sulaužyta sofa. Sąžiningai sakant, rinktis perkraustymą iš Vokietijos geromis kainomis yra kaip lošti rulete – kartai nusipirki bilietą už pusę euro ir laimi, bet dažniauiai prarandi viską. Pigumo apgaule sutiko ir mane pats pradžioje, kai tik pradėjiau vežti, manyčiau, kad visi ekspeditoriai yra draugai. Čia ne tas. Reikia suprasti, kad kaina tiesiogiai įtakoja tai, kada tavo daiktai pasirodys durų priekyje ir kokia jų bus būklė. Todėl štai kas iš tikrųjų vyksta užmaršumoose.

Kodėl kainos svyruoja ir kur genda logika

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos jei nori taupyti?

Tai labai slynus klausimas, nes vidutiniškios kainos nėra – yra tik realios ir išgalvotos. Jei kalbame apie tai, kaip sutaupyti, tai maždaugiai kaina gali prasidėti nuo 300-400 eurų už nedidelę partiją, jei turi šansą gauti vietą "pakišimui" į didelę sunkvežimį. Bet čia dažniausiai būna tik vienas kryptis. Žiūrėk, kai kurios firmos siūlo fiksuotas kainas, pvz., už kubą ar už metrą, bet ten dažnai įskaičiuotos tik pagrindinės trasos, o paimimas iš kaimo vietovės Bavarijoje gali kainuoti dvigubai. Taupyti reiškia susiderėti dėl datos, kai vairuotojas jau važiuoja tu keliu, o ne kvieti jį specialiai tau.

Ar maža kaina reiškia blogą kokybę ar tiesiog be darbo?

Ne visada, dažniausiai taip, bet kartais tiesiog firmoms trūksta klientų. Yra tokios situacijos, kai vairuotojas važiuoja tuščias atgal į Lietuvą iš Miuncheno ir nori bent kažką uždirbti, kad padengtų degalus. Tada kaina gali būti nuostabi. Bet turi būti atsarges, nes jei kaina žymiai žemesnė nei rinkos, tai gali reikšti, kad vairuotojas dirba be draudimo arba naudoja seną techniką. Girdėjau istoriją, kai vienas klientas taip sutaupė, bet jo daiktai buvo vežami atvira platforma ir viskas aplydo lietaus. Taigi, maža kaina – tai rizika.

Kas lemia galutinę sumą be paties pervežimo?

Nu, čia yra tas dalykas, apie kurį niekas nesako, kol neatvažiuoja prie namų. Paimimo ir iškrovimo darbas, jei reikia nešti daiktus per trečią aukštą be lifto, tai kainuos papildomai. Dar yra "ilgos lazdelės" mokestis, jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie pat patalpų. Ir žinoma, pakavimo medžiagos – kartonai, burbuliukai, juostos. Kartais įmonės įtraukia tai į kainą, kartais ne. Vienas klientas skundėsi, kad jam kainą padidino 50 eurų už tai, kad teko įvežti baldus per siaurą koridorių – tai vadinasi "neįprastos sąlygos".

Ar galima susiderėti dėl kainos telefonu?

Žinoma, aš visada sakau – skambink ir klausk. Rašyti el. laiškus yra gerai oficialiai, bet telefonu gali pasiūlyti nuolaidą, jei esi lankstus su datomis. Jei gali laukti savaitę-dvi, kol jie surinks pilną sunkvežimį (tai vadinama dalinio krovinio principu), kaina gali kristi 30 proc. Bet būk tikras, kad viską užfiksuoju raštu po to, nes žodis vėjas neša. Buvau atvejų, kai telefonu sutarta, o atvykus vairuotojas sako: "Kas mane čia instrukavo? Aš nieko nežinau."

Ar verta laukti "paskutinės minutės" pasiūlymų?

Kartais tai išsigelbėjimas, o kartais nuodėmė. Jei turi laisvą grafiką ir gali iškelti daiktas bet kurią dieną, tuomet gali stebėti skelbimus ir pagauti vairuotoją, kuriam atsirado tuščia vieta. Bet rizikuoji likti be pervežimo visai, jei niekas neatras. Perkraustymas iš Vokietijos geromis kainomis dažnai pasitaiko būtent taip – kaip avarinis variantas. Tiesą sakant, pats taip vežiau savo brolį, kai jam staigiai reikėjo važiuoti, bet mes abu žinojome riziką.

Kodėl kai kurie ekspeditoriai uždirba daugiau už kitus?

Nes jie žino, kaip sudėlioti krovinius. Geras ekspeditorius gali į vieną sunkvežimį sutalpinti tris klientų siuntas taip, kad niekas nesužalotų, o blogas – užpildys pusę sunkvežimio ir reikalaus aukštos kainos. Be to, didelės firmos turi savo bazes, sandėlius, dirba su muitinės procedūromis, o tai kainuoja. Mažos firmos – tai dažniausiai vienas vairuotojas su savo "Volvo". Jų išlaidos mažesnės, todėl ir kaina gali būti mažesnė, bet atsakomybės... ten kažkaip mažiau.

Rizikos ir problemos su kurias susiduriame

Ar dažnai dingsta daiktai pervežiant iš Vokietijos?

Nebent tu susiduri su sukčiais. Sąžiningų pervežėjų pasaulyje daiktai nelenda, gali tik sulūžti, jei blogai uždėta. Bet yra tokių "firmų", kurios surenka užstatą, įkelia daiktus ir išnyksta. Vokietijoje tai yra didelė problema, ypač su studentais, kurie ieško pigiausio varianto "Facebook" grupėse. Turiu omenyje tokią situaciją, kai viena šeima perdavė visus baldus firmai, kuri net neturėjo tinkamo tinklalapio, ir daugiau jų niekada nematė. Taigi, patikrink, ar įmonė egzistuoja oficialiai.

Kas nutinka, jei vairuotojas sustoja kelyje ir pareikalauja daugiau pinigų?

Tai klasika. Buvo atvejis, kai vairuotojas nuvažiavo iki pusiaukelės, pasakė, kad jo sunkvežimis sugedo (arba kad degalai brango) ir reikia papildomai 200 eurų, kad nebraigtų daiktų į mišką. Žmonės išsigąsta ir moka. Legaliai jis neturi teisio tai daryti, jeigu turite sutartį, bet kai esi kelio viduryje su visa turta, pasirinkimas nedidelis. Todėl niekada nemokkite viso sumos iš karto. Geriausia palikti 30-40 proc. tik gavus daiktus.

Ar draudimas apima viską, kas nutinka kelyje?

Čia daug kas priklauso nuo to, ką pasirašei sutartyje. Yra standartinis draudimas, kuris dengia labai mažą sumą, pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei turi brangų pianiną, kuris sveria 200 kg, tai gausi 2000 eurų, jei jis sudužtų. O jei jis kainuoja 10 tūkst.? Nuostolis. Visada klausk apie "visapusišką draudimą" (All risk), bet jis kainuos brangiau. Perkraustymas iš Vokietijos geromis kainomis beveik visada įtraukia tik minimalų draudimą, apie kurį niekas nepamina.

Kaip elgtis, jei atvyksta sulūžęs baldas?

Pirmiausia nedaryk nuotraukų vairuotojui akivaizdoje, tik ramiai užfiksuok žalą. Tada rašyk pretenziją pačiai įmonei. Jei turi CMR sąskaitą (tą, kuria pasirašei gavęs daiktus), pažymėk ten, kad yra žalos. Vairuotojas gaišti laiko nenori, todėl dažnai bando įkalbėti, kad "tai buvo taip ir atvažiavo". Nepasiduok. Turiu omenyje, kad vienas klientas taip gavo kompensaciją už sulaužytą vitriną, nors vairuotojas dievino, kad ji buvo pažeista prieš įkėlimą.

Ar saugu duoti raktus nuo namų Vokietijoje vairuotojui?

Asmeniškai aš niekada nerekomenduočiau, nebent tai yra labai patikima, didelė įmonė, su kuria dirbi ne pirmą kartą. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai pasinaudojo raktais, sugrįžo vėliau... Na, žinot, ką turiu omenyje. Geriau praleisti dieną laukiant, arba pasikviesti draugą, kuris atidarytų duris. Nors Vokietijoje nusikaltimų lygis gana žemas, bet užsieniečiai (mūsų vairuotojai) kartais sužino apie tuščius butus per kitus vairuotojus.

Kokios problemos kyla su daliniais krovinais?

Daliniai kroviniai – tai kai tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Problema ta, kad tavo daiktai gali būti iškraunami paskutiniai, nors sunkvežimis Lietuvoje jau buvo prieš dvi dienas. Vairuotojas first iškrauna kitus, o tavo laukia. Dar blogiau, jei kažkas sužeidžia tavo daiktą kraunant kitų siuntas. Tokiu atveju sunku nustatyti kaltę. Be to, daliniai kroviniai dažnai braižomi per sandėlius, kur gali būti drėgna ar šalta.

Ar tikrai reikia sąrašo su daiktų inventoriumi?

Būtinas. Be jo, jei dingsta dėžė su knygomis, neįrodysi, kad jos buvo. Vokietijos klientai dažnai būna labai tvarkingi, turi Excel lentelę, o mūsiškiai dažnai rašo "keli dėklė, kėdės ir stalas". O kai atvyksta, pasirodo, buvo dar viena kėdė. Ginčai prasideda. Rašyk viską, net menkiausius dalykus, tuomet turi ko laikytis.

Techninės pusės ir dokumentų chaosas

Ką reiškia CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, be kurio negali važiuoti per sieną. Jis yra pagrindas tavo draudimo ir bylos teisme. Be CMR, jei sulaiko policija arba muitinė, tave laukia dideli nemalonumai. Vieną kartą matėau, kaip vairuotojas užmiršo CMR vienoje dėžėje su dokumentais ir teko laukti kelias dienas, kol ją siunte. CMR taip pat nurodo, kiek daiktų įkelta ir jų būklę.

Ar reikia mokėti PVM jei pervežame daiktus iš Vokietijos?

Tai priklauso nuo to, ar tu fizinis, ar juridinis asmuo. Jei perveži savo asmeninius daiktus (perkraustymas į naują gyvenamąją vietą), PVM neturėtų būti taikomas, tai yra paslauga fiziniam asmeniui. Bet jei esi įmonė ir perveži prekes, tai PVM mokėsi. Čia dažnai painiojama, todėl visada klausk sąskaitoje faktūroje – ar ji su PVM, ar ne. Vokiškos firmos moka PVM pagal savo standartus.

Kokios problemos gali kilti su perdidžiais daiktais?

Dideli daiktai – pianinai, safai, didelės spintos – reikalauja specialios technikos. Jei sutari "gerą kainą", o turiškai nenurodei, kad turi 300 kg svarų, vairuotojas gali tiesiog atvykti ir pasakyti "neįvežiu". Tada reikės ieškoti kito automobilio su "kranu" arba liftu, o tai kainuos dvigubai. Neškantis apie tai iš karto – tai būdas sugadinti perkraustymą iš Vokietijos geromis kainomis, nes kaina iškart šoks į dangų.

Ar galima vežti daiktus, kuriuose yra degalai (pvz., krosnelės, motociklai)?

Negalima, jei tu nenurodai tai iš anksto. Degalus ir ašaras turi būti išpiltos arba specialiai uždarytos. Muitinė arba policija gali sustabdyti sunkvežimį, jei uodžia degalus. Vienas klientas bandė vežti pilną kanistrą su benzinu sodininkui ir beveik suėjo į kalėjimą už nesaugų krovinį. Vairuotojai to nekenčia, nes rizikuoja savo licencijomis.

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba nei lietuviškai, nei vokiškai?

Tai dabar labai dažna problema, ypač jei samdomi "Rytų" vairuotojai per trečiąsias šalis. Kalbėtis galima tik rankomis ir angliškai, jei vairuotojas moka truputį. Geriausia iš anksto susitarti dėl ryšio – kad vairuotojas turėtų vertėją telefone arba kad su jumi susisiektų dispečeris. Aš pats kada pamirštu vokiškus žodžius, tai tiesiog rodau ant piršto, kur reikia vežti, bet su sudėtingais daiktais tai neveikia.

Ar svarbu, kokia būklės yra pats sunkvežimis?

Labai. Jei atvažiuoja senas "scania" su išbarstytais kabinais, tikėkis, kad tavo daiktai bus padengti dulkėmis ir degalais. Nauji "Euro 6" sunkvežimiai yra švarūs, sausi ir turi stabdžius, kurie neleisia daiktams "skraidyti" kabinos viduje. Bet jie ir kainuoja brangiau. Pigūs pervežimai dažnai vyksta senais, jau išbraukytais iš Vokietijos sunkvežimiais, kurie važinėja tik tol, kol neiškrenta variklis.

Kaip vyksta daiktų užtikrinimas (tvirtinimas) kelyje?

Tai vairuotojo reikalas, bet tu gali pasitikrinti. Daiktai turi būti pririšti juostomis, o tarp jų įkišti oro pagalvės arba putos. Jei girdi, kaip kažkas barška važiuojant, vadinasi, blogai uždėta. Stabstant sunkvežimį, neįtvirtinti daiktai skrenda į priekį ir laužia viską, kas yra prieš juos. Yra buvę, kad atėjo indai visi išmušti, nes vairuotojas tiesiog numetė juos į krovinių skyrių.

Praktiniai patarimai iš vidaus

Kada geriausia planuoti perkraustymą, kad kainotų mažiau?

Rudenį ir žiemą, taip pat ne savaitgaliais. Vasarą visi važiuoja atostogų, o vairuotojų trūksta, todėl kainos šokinėja. Jei gali perkraustytis lapkričio mėnesį darbo dieną, gali gauti nuolaidą. Ir dar vienas dalykas – venk švenčių. Vokietijoje yra daugiau švenčių nei čia, ir jei planuoji važiuoti per Velykas ar Kalėdas, tikėkis uždelstų pristatymų.

Ar verta rinktis firmą, kurioje dirba lietuviai Vokietijoje?

Sąžiningai sakant, dažnai lengviau susitarti su lietuviu, nes suprati tą patį mentalitetą. Bet čia yra ir pavojus – kai kurie lietuviai Vokietijoje dirba "pilna juoda" ir neturi jokios atsakomybės. Jei kas nutinka, jie tiesiog išsijungia telefoną. Geriausia rasti firmą, kuri turi ofisą Lietuvoje, bet vairuotojus Vokietijoje – turi kam kreiptis namie.

Kaip pasiruošti daiktams, kad jie neužtruktų daug laiko?

Surašyk visas dėžes. Jei vairuotojas turi praleisti valandą ieškodamas, kur dėjai indus, jis gali paprašyti papildomo mokesčio už laiką. Užrašyk ant kiekvienos dėžės, kur ji turi eiti (pvz., "Virtuvė", "Miegamasis"). Tai greitina iškrovimą kelis kartus. Aš pats, kai kraunu savo daiktus, visada stengiuosi viską padaryti aišku, kad nereikėtų klausinėti.

Ar galima sutaupyti dėl pakavimo medžiagų?

Taip, jei pasirūpinsi pats. Rinkis parduotuvėse (pvz., "Obi" arba "Bauhaus") kartonus, jie pigūs. O jei pirksi iš pervežėjų, jie užpigs juos tris kartus brangiau. Burbuliukų plėvelę taip pat gali rasti internetu. Vienintelis dalykas, kurio nepirkčiau pats – tai specialios užrakinamos dėžės (jei reikia), jas geriau pasiimti iš profesionalų, kad raktai tiktu.

Ką daryti, jei turi labai brangų daiktą (tapyba, juvelyrus)?

Nevežk juos kartu su baldais. Juos reikia vežti asmeniškai arba pasamdyti specializuotą pervežimą su apsauga. Įprastas perkraustymas iš Vokietijos geromis kainomis nėra skirtas turtui. Jei dėžė su brangiais daiktais dingbs, gausi tik simbolinę kompensaciją. Geriau juos pasilikti sau ir vežti lagamine.

Ar reikia gerti kavą su vairuotoju, kai jis atvyksta?

Nebūtina, bet tai gerai veikia santykius. Jei vairuotojas pamatė, kad esi draugiškas, jis gali labiau pasirūpinti tavo daiktais, padėti juos sudėti ne vietoje, o patalpose. O jei tu būsi įniršęs ir priekabiausi, jis darys viską pagal instrukciją – ne daugiau. Žmogiškasis faktoras čia labai svarbus, nors ir skamba keistai.

Kaip atpažinti blogą įmonę pagal jų skelbimą?

Jei skelbime parašyta "Pigiausiai rinkoje", "Važiuojame kiekvieną dieną" (nors tai neįmanoma logistiškai) ir nėra jokios firmos pavadinimo, tik "Gintas", vairuotojas – bėk tolyn. Dar raudona vėliava – jei jie reikalauja viso mokėjimo iš karto per pavedimą į užsienio sąskaitą. Normali įmonė paprašys 10-20 proc. avanso, o likutį – pristačius.

Ar verta rinktis perkraustymą iš Vokietijos "pabaigomis"?

Kai turi vieną ar dvi dėžes, tai puiku. Bet jei turi visą butą, tuomet gali gauti tokį "kokteilį", kad tavo sofa važiuos tris dienas atvirame konteineryje dėl to, kad nebuvo vietos viduje. "Pabaigos" – tai tada, kai vairuotojas jau susirinko visus didelius klientus ir turi kelias laisvas vietas. Ten daugiau šansų, kad tavo daiktai bus uždėti viršuje ir nenukentės, bet garantijų nėra.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluotas?

Jei pavėluoja valanda ar dvi – tai normalu, kelių eismas Vokietijoje gali būti chaotiškas, ypač prie Hamburko arba per statybas. Jei pavėluoja dieną ar daugiau – skambink į dispečerinę. Jei jie neduoda atsakymo, pradėk galvoti apie tai, kad gali tekti kreiptis į policiją dėl vagystės. Bet dažniausiai tai tiesiog techninės problemos – stabdžiai neveikia arba sunkvežimis negali prasukti kalno.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Didelės firmos siūlo GPS sekimą. Mažos firmos – ne, ten gali tik gauti žinutę "Aš važiuoju". Jei tau svarbu tikslumas, geriau pasirinkti didelę įmonę, nors ji brangesnė. Mažoms firmoms dažnai tiesiog neapsimoka įdiegti tokių sistemų, o vairuotojams dažnai uždrausta naudotis telefonu važiuojant.

Kaip elgtis su alkoholio ir tabako gaminiais?

Jei tai asmeninis naudojimas (degtinės buteliukas, pakuotė cigarečių), tai dažniausiai ne problema, jei neviršijai nustatytų normų. Bet jei bandysi vežti dėžę viskio be akcizo – tai nebe perkraustymas, o kontrabanda. Vairuotojas gali tiesiog išmesti tą dėžę į mišką, kad nebuvo problemų su muitine. Geriau nedaryti problemų vairuotojui.

Ar verta drausti daiktus, jei jau turi namų draudimą?

Namų draudimas dažnai nedengia pervežimo proceso, ypač jei tai tarptautinis pervežimas. Patikrink savo polisą. Dažnai ten parašyta "draudimas galioja adrese", o ne kelyje. Todėl geriau pasirūpinti papildomu draudimu pas pervežėją, bent jau minimalų. Geriau sausokite už 20 eurų, nei verkti dėl 2000 eurų nuostolio.

Ar galima pasitiki įmonėmis, kurios priima mokėjimus tik grynais?

Tai labai įtartina. Normali įmonė visada priima banko pavedimus, kad būtų likę pėdsakų. Jei jie reikalauja grynų pinigų į rankas vairuotojui, tai gali reikšti, kad jie nemoka mokesčių. O jei įmonė nemoka mokesčių, tai ji nebus atsakinga už tavo daiktus. Aš asmeniškai niekada neduodu grynų, nebent tai mažas bakšiškas už ypatingą pagalbą.

Kokios yra realios problemos su "ekspedicija" ir "pervežimu"?

Ekspedicija – tai kai tarpininkas suranda vairuotoją. Pervežimas – kai turi savo sunkvežimį. Jei renkies ekspediciją, tu nežinai, kas tiksliai veš tavo daiktus. Gali būti ir lenkas, ir rumunas, ir ukrainietis. Jei renkies pervežėją, tu žinai, kas važiuoja. Ekspedicija dažnai brangesnė, nes tarpininkas uždirba savo maržą, bet ji gali surasti variantą tada, kai niekas kitas negali.

Ar galima susitarti dėl sandėliavimo Vokietijoje, jei dar nesi pasiruošęs?

Taip, dauguma firmų turi sandėlius Berlyne, Miunchene arba Hesene. Bet tai kainuoja. Paprastai pirmos savaitės gali būti nemokamos (jei tai įeina į sutartį), o toliau – eura už metrą kvadratinį per dieną. Jei darbas Vokietijoje užtrunka ilgiau nei planavai, geriau iš karto susitarti dėl sandėlio, kad neišneštų daiktų į gatvę.

Ką daryti, jei įmonė neleidžia įlipti į sunkvežimį patikrinti?

Nebendrauk. Turi teisę pamatyti, kaip tavo daiktai uždėti, prieš pasirašant dokumentus. Jei vairuotojas sako "uždaryta, negaliu", tai gali reikšti, kad jis jau susikrovė kažką kitko virš tavo dėžių arba jos sudaužytos. Reikalauk atidaryti užraktų. Tai tavo nuosavybė.

Paskutiniai žodžiai apie tai, kiek viskas trunka realiai?

Nesitikėk, kad išsiųsi daiktus šiandien, o rytoj jau jaučiauosi namuose. Geriausiu atveju tai trunka 3-4 dienas (įkėlimas, kelionė, iškėlimas). Blogiausiu – dvi savaites, jei kažkas sukasi. Jei tau skubia, mokėk už "skubų reisą", o jei ne – rinkis pigų variantą ir kantriai lauk. Taip vežimo pasaulis sukurta.

Išvada

Galiausiai, ar verta rinktis perkraustymą iš Vokietijos geromis kainomis? Atsakymas priklauso nuo to, ką tu labiau verti – savo nervus ar piniginę. Jei esi pasiruošęs rizikuoti, kad tavo daiktai atvyks vėlai, gali būti šlapieji, arba gali tekti muštis dėl draudimo, tuomet žaisk su mažomis kainomis. Tačiau jei nori ramybės, kad atvyks tvarkingas vairuotojas su švariu sunkvežimi ir padės viską susidėlioti, mokėk brangiau. Mano patirtis sako, kad taupyti ant pervežimo – tai tas pats kas taupyti ant gydymo, gal ir praeis, bet galima ir nukentėti labai stipriai. Geriau pasidomėk įmone's reputacija, o ne tik skaičiais sąskaitoje.