Ar verta rinktis patikimą perkraustymo kompaniją į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo taip vadinamų „baltųjų vairuotojų“ su keliomis dėžėmis Ascolos „pirštuose“ iki didelių sunkvežimių, prisotintų iki pat stogo, kuriuos vėliau reikėjo iškrauti ant sniego, nes neteko tempimo. Vokietija yra arti, tai viskas atrodo paprasta, bet iš tiesų tai gali tapti košmaru, jei pasikliovat ne ten. Kai su šeima judinate į Miuncheną ar Hamburgą, rizika yra per didelė, kad experimentuotumėte su „Facebook“ rastais savanoriais. Žmonės dažnai klausia, ar tikrai verta mokėti brangiau už firmą, kuri turi logotipą ir sutartis, o ne tik gerą norą. Atsakymas paprastas, jei jums brangūs jūsų nervai ir turtas, tai pasirinkimas akivaizdus.

Kainodara ir biurokratija

Kiek kainuoja patikimas perkraustymas į Vokietiją?

Nėra vienos kainos, nes kas kita vežti dvi kėdes iš Kauno į Berlyną ir visą namų ūkį iš Vilniaus į Štutgartą. Paprastai, jei kalbame apie pilną krovinią sunkvežimiu, tai reikėtų numatyti nuo 3 iki 5 tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio ir atstumo. Tiesa, dažnai klientai stebisi, kai paskaičiuoja, kad tas pats kubinis metras kainuoja brangiau nei mažesniais kiekiais. Čia jau veikia ekonomikos dėsniai – dideliems kroviniams reikalingi technologiškesniai sunkvežimiai, o Vokietijoje keliai ir mokesčiai už juos įkaistinęs (toliau rašysiu įkaistenai), tai niekas nemelsis dirbti nuostolingai.

Kodėl kainos taip skiriasi?

Štai čia dažniausiai ir pasislėpia visa blogio šaknys. Pigiai pasiūlo tie, kurie nedraudžia krovinių, neturi įmonės arba važiuoja seniais, techniškai nenaudingais „fiat Ducato“ išpirktais iš draudimo. Vokietijoje muitinė ir policija tikrina viską labai griežtai, ypač kai keliaujame per Reino-Rūro regioną. Jei vairuotojas neturi teisingų dokumentų ar krovinys yra nelegalus, gali būti apiemtas ir konfiskuotas. Tada jūsų baldai lieka kelionės pusėje, o jūs ieškote advokato. Geri pervežėjai į kainą įskaičiuoja ir draudimą, ir mokesčius už automagistralių naudojimą (vignettes), o ne tik degalus.

Kas įeina į kainos sudėtį?

Turiu sakyti tiesą – dažnai klientai net neįsivaizduoja, kiek yra to paslėptų išlaidų. į kainą paprastai įeina automobilio nuoma, vairuotojo darbas, kuris Vokietijoje nėra toks jau pigus, ir pakavimo medžiagos. Bet yra ir dalykų, kuriuos reikia mokėti atskirai, pavyzdžiui, jei reikia naudotis liftu gatvėje, kurios nėra. Vakar kalbinau klientą, kuris norėjo įleisti sunkvežimį į pėsčiųjų zoną Miunchene, nes taip jam „artesniau“. Tai papildomi mokestis už leidimus galima gauti didelius. Patikima firma visada iš anksto supažindina su tokiais niuansais.

Ar galima sutaupyti ant paslaugų?

Sutaupyti galima visada, bet ką tuomet prarandate? Jei patys supaksite dėžes, tai taip, sumokėsite mažiau, bet tada nebekreipiate dėmesio į tai, kad taurės gali būti padėtos neteisingai. Esu matęs, kaip žmonės bandydami sutaupyti ant dėžių, patys jas susukaipydavo lipduku, kuris tiesiog neilaiko svorio. Galiu patarti viena – geriau sutaupykite ant baldų, kuriuos neatvežiate, nei ant pakavimo, kuris apsaugo jūsų turtą kelyje. Vokietijos keliai, ypač ties A9 magistrale, gali būti labai blogi, o supuvusios dėžės tiesiog neišlaiko vibracijos.

Kas daryti, jei kaina per aukšta?

Jei kaina atrodo absurdiška, tiesiog paklauskite išsamesnio skaidinio. Gali būti, kad įmonė įvertino per didelį tūrį arba numatė per daug vyrų pakrovimui. Vieną kartą mane kreipė šeima, kai jų kaina pakilo iki daugiau kaip 6000 eurų, tik todėl, kad kąsnių buvo daug, o ne tūrio. Mes susitarėme, kad dalį smulkių daiktų jie patys vežia savo automobiliu. Tai natūralu, jei norite sutaupyti, reikia būti lankstiam (čia turiu omenyje ne tik pinigus, bet ir laiką), tačiau neperlenkite lazdos, kad nesutrukdytumėt vairuotojui.

Pasirinkimo kriterijai ir rizikos

Kaip rinktis patikimą perkraustymo kompaniją į Vokietiją?

Pirmiausia, nežiūrėkite tik į reitingus „Google“ (turbūt, kadangi ten daug nusipirktų atsiliepimų), ieškokite realių klientų istorijų forumuose arba paklauskite pažiūrų. Patikima firma visada turi fizinį adresą, ne tik virtualų biurą, ir galite užeiti pasikalbėti. Be to, atminkite, kad jei jie siūlo mokėti tik grynaisiais pinigais „į rankas“ be sutarties, tai šimta procentų signalas bėgti. Vokiškas reikalavimas dėl orderio yra griežtas, ir legalus pervežėjas visada duoda CMR (tarptautinio vežimo dokumentą) sąskaitą-faktūrą.

Ką tikrinti prieš pasirašant sutartį?

Čia dažniausiai žmonės suklysta – nieko neskaito. Labai svarbu pažiūrėti į atsakomybės ribas, ypač jei vežate brangius daiktus, paveikslus ar elektroniką. Standartinės sutartyse dažnai būna parašyta, kad atsakomybė ribojama pagal Berno konvenciją, kas yra labai mažai sumai – vos keletas svarų už kilogramą. Jei tarkim, vežate brangų piano, privalote tai nurodyti ir papildomai uždrausti. Anksčiau neatsimenu, kur buvau, bet vienas vadybininkas net nepagailėjo parašyti, kad jie neatsakingi už „jūsų aukso ir brangakmenių“ gabenimą, kas buvo tiesiog juokinga.

Ar verta rinktis mažas firmas?

Nebūtinai, kad mažos firmos yra blogos, yra daug puikių šeimyninių verslų, kurie dirba geriau nei didelės korporacijos. Tačiau rizika tame, kad jei įvyka avarija ar pasikeičia aplinkybės, maža firma tiesiog neturi resursų tai išspręsti. Didelės kompanijos turi rezervinius sunkvežimius ir operatyvinę centrą, kuris gali išsiųsti pagalbą. Tarkime, lūžo važiuoklė Dresdeno apylinkėse – didelis žaidėjas nusiųs kitą automobilį ir jūsų krovinys vos vėluos, o „vienas vairuotojas“ paliks jus sniege.

Kaip suvienodinti perkraustymą į Vokietiją su kitomis šalimis?

Tai gana populiarus dalykas dabar, ypač tarp tų, kurie vyksta dirbti į Švediją ar Norvegiją, bet nori palepinėti Vokietijoje. Sunku rasti pervežėją, kuris sutiktų važiuoti tris šalis vienu metu dėl įvairių muitinių reikalavimų. Vokietijoje muitinė gali būti labai griežta net su paprastais kvitais, o kai tenka važiuoti toliau į Šiaurę, rizikos padaugėja. Geriau rasti kompaniją, kuri specializuojasi būtent šiose trasose (Vokietija – Skandinavija), o ne ne kas nors, kuris tik bando užpildyti savo sunkvežimį.

Ar reikia bijoti savųjų vairuotojų?

Lietuvių vairuotojai gerai žino Vokietijos kelių eismo taisykles, tačiau čia svarbu ne tik tai, bet ir jų atsakomybė. Vokiškas policija labai mėgsto stabdyti sunkvežimius patikrinimui, ir jei vairuotojas padarė klaidą arba paslėpė kažką, baudos gali būti neįtikėtinos. Patikima firma apmoka visas baudas (jei jos nebuvo dėl kliento kaltės), o jei tu nusprendži pasamdyti „keliautoją“ iš pusiaukelės, gali tekti mokėti už jo prasižengimus tiesiog ant kelio.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis dalykas – tai inventoriaus sąrašas. Jis turi būti labai detalus, ne „dvi dėžės su maistu“, o išvardytas kiekvienas brangesnis daiktas. Be to, jei perkraustote dėl darbo, reikia „Wohnungsgeberbestätigung“ dokumentą iš naujojų būsto savininko Vokietijoje. Be šio popieriaus gali būti problemų su registracija, o kai įvykia nesklandumų ribose, viską sustabdo. Esu matęs, kaip šeima negalėjo įvažiuoti į Leipcigą, nes neturėjo patvirtinimo apie gyvenamąją vietą ir muitinė laikė juos turistais.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis, kuri patvirtina, kad krovinys buvo priimtas pervežti. Be šio dokumento, jei dingsta krovinys, neturite jokios teisinės pagrindo reikalauti atlyginimo. Mano praktikoje buvo toks atvejis, kai vairuotojas prarado dėžę su kliento brangiaisiais rūbais Frankfurto aikštėje. Dėka CMR ir draudimo, viskas buvo atšalvinta per savaitę. Be to, šiame dokumente yra visi kontaktai ir apibrėžta, kas atsakingas kiekviename etape.

Ar reikia deklaruoti visas prekes?

Absoliučiai visas. Yra dauguma, kurie bando užslėpti alkoholį ar tabaką, nes Vokietijoje akcizai nors ir didesni nei Lietuvoje, bet visiškai kitokie nei Skandinavijoje (kai važiuojama toliau). Kelią į Duisburgą dažnai stabdo muitinė ir tikrina, ar nenešate kontrabandos. Jei randa neapskaičiuotų prekių, baudos skaičiuojamos šimtais eurų, o krovinys gali būti konfiskuotas. Geriau parašykite vieną butelį degtinės daugiau ir mokėkite mokesčį, nei mėginkite apgauti sistemą.

Kaip elgtis su technika?

Kompiuteriai, telefonai ir kita elektronika yra jautri daiktų kategorija. Jei juos vežate daug (pavyzdžiui, perkraustote ofisą ar esat IT specialistas), gali būti įtarimų dėl prekybos. Vokietijos muitinė labai atidžiai žiūri į serijinius numerius. Rekomenduočia turėti pirkimo kvitus arba bent jau nuotraukas su serijiniais numeriais, jei technika sena. Be to, saugykite duomenis debesyse, o ne mėginkite vežti išmontuotus serverius, nes gali būti laikoma prekyba be licencijos.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, dažnai perkraustant į Vokietiją, žmonės įveža ir savo automobilį. Tam reikia specialios leidimo formos, kuri rodo, kad automobilis nebus parduotas Vokietijoje. Klientas iš Alytaus man sakė, kad jam vokiškas draudiklis neleido užsiregistruoti automobilio be šio popieriaus. Procedūra truktą kelias dienas, o be jos galite gauti didelę baudą už nelegalią importo veiklą. Nebijokite klausti vadybininko apie tai, jie turi turėti šablonus.

Pakavimas ir pasiruošimas

Kuo geriau supakuoti baldus?

Baldus reikia supakuoti ne į plastikinius maišus, o į storesnę storą kartoną arba specialias „medžiagas“, kurios apsaugo nuo įbrėžimų. Vokiški namai dažnai turi siaurus koridorius ir staigius posūkius, todėl net jei baldas yra kietas, jis gali subraižyti sienas. Esu girdėjęs istoriją, kaip pora neapsaugota sofa sugadino vokiško buto duris, kurioms teko mokėti 500 eurų atleidimą. Užsirašyk ant dėžių, kame kas yra, tai taupo laiką iškraunant.

Ar reikėtų naudotis vadybininko paslaugomis?

Jei turite daug brangių daiktų, tai tikrai verta. Vadybininkas padarys inventorių, užfiksuoja kiekvieną įbrėžimą prieš išvežimą. Tai apsaugo nuo situacijų, kai tarp gabenimo atsiranda naujų pažeidimų. Vokietijoje klientai yra labai reikalaujantys ir jei atvežiate sugadintą daiktą, jums nebus padėta. Nors atrodo, kad tai papildomas kaštelis, bet ilgainiui tai save apmoka, ypač jei turite ką nors antikvaro.

Ką daryti su chemine balda?

Tai bene didžiausias košmaras kiekvienam pervežėjui. Cheminė baldą reikia išmontuoti, kitaip ji tiesiog netilps į liftą arba gali plyšti pervežimo metu. Vieną kartą ne itin patyręs vairuotojas bandė įvežti neišmontuotą spintą į trečią aukštą be lifto Bremerhavene. Rezultatas – nebeatstatoma spinta ir sulaužyta laiptų rankena. Kaina tokios „ekspedicijos“ viršijo 2000 eurų žalos. Tikrai nepamirškite paprašyti išmontavimo paslaugos.

Kaip saugiai supakuoti stiklą?

Stiklo lentynos, vitrinos, paveikslų stiklai – viskas turi būti apvyniota burbuliukine plėvele ir sustiprinta kartono lentelėmis. Nenaudokite spaudos laužtų, nes jos turi daus intampų. Pastaruoju metu dažnai naudoju specialią „puffy“ medžiagą, kuri suformuoja apsauginą sluoksnį. Užsirašyk „Stiklas“ didžiausiomis raidėmis, kad vairuotojas neįmes nieko sunkaus ant viršaus. (Čia aš kartais pasitaisau, nes pats dažnai pamirštu pažymėt dėžes su knygomis, kurios vėliau suspaudžia viską po savimi).

Ar galiu vežti maistą?

Vengkite vežti skysčius. Bet kokia sriuba, uogienė ar alus gali išsilieti, jei dėžė apsivers. Sausi produktai, tokie kaip miltai ar makaronai, gali būti vežami, bet tik hermetiškai uždaryti. Vokietijoje yra griežti sanitarijos reikalavimai, ir jei kvapas nuo sugedusio maisto užteršia krovinią, gali būti paskirta sanitarinė valymo procedūra, kuri kainuoja šimtus eurų. Geriau viską suvalgykite arba atiduokite kaimynams prieš išvykstant.

Vykdymas ir atvykimas

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastas maršrutas iš Vilniaus į Berlyną trunka apie 12–14 valandų važiavimo, tačiau su sustojimais ir apkrovimu tai užtrunka dieną-dvi. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad sunkvežimiai turi poilsio laiko apribojimus. Jei jums reikalingas tiksli atvykimo laikas, geriau tai aptarti iš anksto, nes vairuotojas gali būti priverstas sustoti pietų metu. Neskubėkite skambinti kas valandą ir klausti „kur jūs“, tai nervina ir tik padidina riziką padaryti klaidą.

Kas daryti, jei vėluojama?

Vokietijoje laikas yra pinigai, bet kartais situacija nepriklauso nuo vairuotojo. Avarijos A10 autostradoje ar policijos patikros gali uždelsti kelionę. Jei vėlavimas ilgesnis nei para, turite teisę reikalauti kompensacijos, bet tik jei tai nebuvo nepaisytina jėga. Geriau susisiekite su vadovybe, o ne su vairuotoju, kuris gali būti pavargęs ir nepaslaugus. Vieną kartą klientas badė vairuotoją telefonu, kol šis važiavo lietaus lietuje – tai tiesiog nepriimtina.

Ar galima sekti krovinią?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Tai yra labai naudinga, ypač kai reikia susiderinti su notaru Vokietijoje dėl raktų perdavimo. Tačiau nepamirškite, kad GPS gali rodyti ir „stovėjimo“ vietą, kai vairuotojas tiesiog ilsisi. Nebešokite dėl kiekvieno sustojimo, jei tai neužtrunka valandos. Jei matau, kad automobilis stovi vietoje jau 5 valandas, tuomet pradedu nerimauti ir skambinu.

Kas nutinka iškrovimo metu?

Kai atvykstate į vietą, pirmiausia patikrinkite, ar sunkvežimis nepažeistas, ir tada tik pradėkite krauti. Vokiški butai dažnai turi labai geras grindis, tad įsitempkite kilimėlį. Vairuotojas nėra atsakingas už jūsų būsto pažeidimą iškrovimo metu, nebent tai jo kaltė. Vakar buvo toks atvejis, kad klientas pareikalavo, kad vairuotojas uždėtų grindų laminatą, kurio išvis nebuvo sutartoje. Su tokiomis reikalavimais geriau nedaryti, nes tenka mokėti viršvalandžius.

Kaip apmokėti paslaugas?

Geriausia apmokėti banko pervedimu iš anksto arba grynaisiais prieš iškrovimą, jei taip buvo sutarta. Kelią iš Vokietijos atgal vairuotojui reikia degalų, o jis negali važiuoti tuščias be užmočio (kažkaip taip išeina, kad vairuotojai visada skundžiasi, kad Lietuvoje degalai brangiau). Jei pasiliksite skolingi, įmonė gali laikyti jūsų krovinius įkeitimu, o tai sukuria papildomą stresą. Sutarkite dėl mokėjimo sąlyg dar Lietuvoje ir laikykitės jų.

Specialios situacijos

Ar galiu veži augalus?

Augalus pervežti į Vokietiją galima, bet tik tada, jei jie nėra saugomos rūšys. Rekomenduoju supakuoti juos į dėžes, kad laisvai stovėtų ir nesilaužytų šaknų. Vokietijos-fitosanitarinė kontrolė retai kada stabdo asmeninius perkraustymus, bet geriau būti tikriems. Be to, augalams reikia daugiau oro, todėl neuždarykite juų į plastiko maišus, galima užduskti. (Na, bent jau aš taip darau su savo orchidėjomis).

Vežu gyvūną – ką žinoti?

Jei kelyje yra šuo ar katė, tai viskas keičiasi. Reikalingi skiepymo pasai, o vokiečiai to labai griežtai laikosi. Be to, vairuotojas gali atsisakyti vežti gyvūną, jei jis šaukia ar kelia nešvarumą. Geriau rinktis firmas, kurios turi specialias kabinas gyvūnams, o ne juos įkišti į pilną sunkvežimį su baldais. Gyvūnui gali būti per daug karšta ar šalta krove, tai labai pavojinga. Nekankinkite savo augintinio dėl taupymo.

Kas su vaiku kėdute?

Vaiko kėdutė reikia vežti atskirai, ne užkrauta ant dėžių viršaus. Nerašau nieko apie tai, bet girdėjau, kad vieni kėdutę užsegtė ant diržo tiesiog tarp baldų. Vokietijoje policija sustabdžia ir tikrina, ar važiuojate su įrengta kėdute, jei vaikas yra automobilyje. Jei kėdutė sugadinta pervežimo metu, tai rimta problema. Geriau ją įdėti į keleivinę mašiną arba užfiksuoti jos būklę prieš išvykimą.

Perkraustome senelių daiktus – ar yra specifika?

Senelių daiktai dažnai yra labai jautrūs – tai nuotraukos, suvenyrai, seni porceliano indai. Tokiems dalykams reikalingas ypatingas dėmesys. Vėl gi, paminėčiau apie tą dėžių žymėjimą, nes taip labai padeda. Jei seneliai daug kalba apie savo daiktus, leiskite jiems padėti supakuoti bent vieną dėžę, tai jiem suteikia ramybę. Kartais tai svarbiau nei pati kaina.

Ar turite draudimą nuo atsakomybės?

Jei ne, tai bėkite toli. Vokietijoje teisėsauga veikia labai greitai, jei ką nors sugadinate kaimyno būste. Vienas mano pažįstamas vairuotojas išvertė vokišką vazą į laiptus, kai bandė nešti didelę sofą. Draudimas apmokėjo 1500 eurų žalą be problemų. Jei tokios apsaugos nėra, tuomet viskas krenta ant jūsų pečių.

Ką daryti su daiktais, kurių nereikia?

Vokietijoje šiukšlių išvežimo sistema yra sudėtinga ir brangi. Nešiokite viską sau, jei kas nors sena ar sugadinta. Galite susitarti su pervežėju, kad jis jums padėtų tai numesti į specialią statybinę atliekų aikštelę už mažą mokestį. Mano klientas iš Klaipėdos bandė vežti seną sofą į Miuncheną, vėliau paaiškėjo, kad jos ten negali išmesti be specialaus leidimo. Teko mokėti už išvežimą brangiau nei už sofos vežimą.

Daugiau dėl to nebekalbėsiu, tik viena mintis – nepabijokite klausti ir reikalauti. Perkraustymas į Vokietiją nėra tas dalykas, kurį reikia daryti aklai, pasikliovęs vien tik žodžiui. Pasirūpinkite savo turtu iš anksto, viską užrašykite ir sutarkite detaliai, neišvengsite nemažai nervų ant kelio. Geriau praleisti valandą paruošiantis, nei savaitę šluoja nuostolius.