Ar verta rinktis mikroautobusus perkelti baldus į Vokietiją?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską. Nuo tų laikų, kai reikėdavo belsti giliųjų Rygos audros prokvėpimuose su Tatra ratais, iki šiandieninių šarvuotų „Mercedes“ Sprinterų. Kasdien man kasinėja telefoną tiek seni draugai, tiek nauji klientai, ir vienas klausimas visada pasikartoja kaip prakeiksmis. Žmonėms svarbu žinoti, ar verta rinktis mikroautobusus perkelti baldus į Vokietiją, ar geriau laukti, kol sukrautos pilna atsarginė dalis ir važiuoja didysis sunkvežimis. Sunku pasakyti vienareikšmiškai, nes situacijos būna labai įvairios – kartais tai dovana, kartais prakeiksmas. Štai jums mano be jokio filtravimo, gryna tiesa apie tai, kas vyksta kelyje.

Kodėl visi šokinėja ant mikroautobusų ir ar tai tikrai taip pigu

Visiems atrodo, kad jei mažiau ratų, tai ir mažiau kainuoja. O jei mažiau kainuoja, tai ir reikia rinktis mikroautobusus perkelti baldus į Vokietiją. Bet ar tikrai? Manau, kad čia daugiau psichologija nei reali ekonomika. Žmogus matai mašiną ir galvoja: „O, ji maža, ji lengvai įvažiuos į aikštelę, ji neapsunkins mano sąskaitos“. Tačiau ten giliai slepiasi milžiniški krantai, kuriuos niekas nemato, kol jie užkrinta ant kaktos.

Ar tikrai apsimoka finansuoti tokia kelione

Žiūrėkime tiesiai į akis. Jei turite tik du suoles ir vieną stalą, tai, žinoma, mikroautobusas – tai dieviška pasiūlymas. Kainuos jums gal kiek daugiau nei bilietas autobusu, o daiktai atvažiuos tiesiai į duris. Bet jei keliate visą butą iš panelinio namo Kaune į daugiabutį Miunchene, tai suskaičiuokite, kiek reikės tų važiavimų. Vienur reikės padaryti tris-keturias keliones. Turėtumėte suvokia, kad kuro kainos Vokietijoje ir Lenkijoje šokiruoja, o vairuotojo darbo valandos – tai ne pelnos dalis. Kartais išeina, kad rinktis mikroautobusus perkelti baldus į Vokietiją (kai reikia daug važiuoti) yra brangiau nei pervesti viską viena pilna fura. Tad pirmiausia imkite skaičiuotuotę ir nebijokite klausti konkretaus kainožodžio, o ne „maždaug“.

O kuo greičiau atvyksta

Greitis – tai vienas pagrindinių argumentų. Didelis sunkvežimis negali važiuoti kiekviena diena, ten yra poilsio laikai, tachografo draudimai, visokia eurokratija. O mikroautobusas? Jei ten vairuotojas vienas, jis gali važiuoti beveik kaip asmeninis automobilis (žinoma, esant ribojimams, bet jie lengvesni). Tai reiškia, jei išsiuntėte something pirmadienį, galbūt trečiadienį jau jį gaunate. Bet čia yra vienas „bet“. Jei vairuotojas susapnuoja, kad jis yau „Formulės“ lenktynininkas, tai gali būti ir pavojinga. Geriau, kad jis važiuotų lėčiau, bet saugiau, nei jums skambintų ir sakytų, kad važiuoja iš vilko į kiaulę, nes vėluoja.

Ar ten tikrai mažiau problemų su dokumentais

Man atrodo, kad taip. Dideliems sunkvežimams reikalingi visokie TIR knygelių, ekspedicinės dokumentacijos, muitinės deklaracijos, jei ten kažkas pasišraibojusio. O su mikroautobusu viskas daug paprasčiau. Dažniausiai tai tiesiog važiavimo dokumentai ir siuntų sąrašas. Muitinėje dažniau praleidžia be ypatingų patikrinimų, nes atrodo, kad tai keleivinis transportas, o ne prekinis. (Nors dabar jie jau protingesni, pastebi, kai viduje vien baldai be vieno keleivio). Bet vis tiek dokumentinis „galvos skausmas“ yra gerokai mažesnis.

Patirtis iš vidaus – kas pasidaro su baldais kelyje

Čia esmė. Aš mačiau gėdingų dalykų. Vieną kartą važiavome su kolega, kuris nusprendė pergabenti mums brangų vintage sofą. Jis įkišė ją į „Ford Transit“ be jokios fiksacijos, tik pasigailojo tą velniapkę įstrigti tarp sienelių. Ir ką? Lenkijoje ant duobės ta sofa iššoko kaip džianas ir suskilo į tris dalis. Tai liudija, kad ne visada rinktis mikroautobusus perkelti baldus į Vokietiją yra saugu. Jūs turite būti tikri, kad tūris ir fiksacija yra idealūs. Mikroautobuse dažniau nėra specialių „akligatvių“ grindyse, kaip tai būna furose, todėl viskas kyla į orą.

Ar baldai nekenčia vibracijos mažose mašinose

Sunkvežimai turi pneumatines pakabas – jos lygina kelius. Mikroautobusai... na, jie dažniausiai turi standartines spyruokles. Jei vairuotojas liks per Lenkijos autostradą, kuri yra vienas didelis lopšys, vibracija gali sugriauti laminuotas baldų dalis arba atsiskirti minkštumo elementai. Ypač jei tai senesni modeliai be jokios amortizacijos. Taigi, jei turite labai jautrių daiktų, gali tekti susimokėti už papildomą polsteriavimą. Ir nepamirškite, kad oras Vokietijoje gali būti drėgnas, o mikroautobuso kėbule jungikas visada ne veikia (kaip visada pas mus).

O kas su dėžėmis, kai jos neišstačios

Didelėje furoje galite statyti dėžes vieną ant kitos iki pat lubų – tai ten konstrukcija tokia. Mikroautobuse aukštis apribotas, ir tūris ne toks reguliarus. Dažnai ten lieka daužtuoti erdvės viršuje, kurios niekaip neįmanoma užpildyti. Vadinasi, jūs mokate už orą. Jei pervežiate daug dėžių, gali tekti keletą mikroautobusų, o tai jau nėra racionalu. Gana keista, kaip klientai mato „3 kubinius metrus“ ir galvoja, kad ten telpa visiems jų daiktams, bet realybėje trisdešimt procentų erdvės iššvaisto stačiakampių formų neatitikimas.

Ar vairuotojai sugeba įkelti viską vienam

Čia yra vienas svarbus dalykas. Dideliame krovininiame automobilyje dažniausiai važiuoja du vyrai – vairuotojas ir jo padėjėjas (o ekspeditorius). Mikroautobuse dažniausiai sėdi vienas vienišas vyras, kuriam reikia ne tik vairuoti, bet ir nešti. Ar jis gali vienas pakelti dvimetrę spintą? Žinoma, gali, jei jis HULKas. Bet dažniausiai jis tiesiog užtempia ją ratukais (jei yra) arba prašo pagalbos kliento. Jeigu klientas senas arba vienas, tai gali baigtis nelaime. Susirinkę galvoję, kad rinktis mikroautobusus perkelti baldus į Vokietiją yra puiku, galite pabaigti su nugaros skausmu, kuriam reikalingas gydytojas, o ne baldų surinkėjas.

Vokietijos realijos – ką reikia žinoti prieš važiuojant

Vokietija ne Lietuva. Ten yra taisyklės, apie kurias patys vokiečiai net neprisimena, bet už juos gali skirti baudą. Ypač kai kalbame apie transportą. Miestuose kaip Berlynas ar Miunchenas yra zona „Umweltzone“ – aplinkos apsaugos zona. Jei jūsų mikroautobas neturi atitinkamos žalios (ar geltonos) kortelės, jums ten įvažiuoti negalima. Ir kas tada? Reikia važiuoti apėjimais pro miškus, prarasti valandas, deginti kurą.

Ar sunku rasti vietą stovėjimui

Didelė fura gali stovėti ant specialios aikštelės už miesto. Mikroautobusas gali bandyti įsikišti prie pat namo. Bet, tarkime, Frankfurt centre priešais senus namus vietos nėra niekam. Tuomet vairuotojas privalo važiuoti į toliausiai esantį parką ir nešti daiktus rankomis. O jeigu ten yra „parking zone“ su mokėjimu? Vairuotojas gali tiesiog nieko nesumokėti ir gauti baudą, kurią teks mokėti jums (arba mums, o mes pridėsime prie sąskaitos su priešrašu „narkotikai“). Geriau viską išsiderėti iš anksto.

Ar mums reikia leidimo važiuoti savaitgaliais

Vokietijoje yra griežti savaitgalio ir švenčių ribojimai krovininiam transportui. Mikroautobusai, jei jie sveria mažiau nei 3,5 tonos (dažniausiai taip ir yra), gali važiuoti laisvai net ir sekmadienį. Dideliems sunkvežimiams tai tabu. Tai yra didelis pliusas, jei norite, kad jūsų baldai atvyktų šeštadienį, kad spėtumėte susidėlioti prieš darbo savaitę. Tačiau prisiminkite, kad vokiečiai mėgsta ramų poilsį, jei vairuotojas pradės daužyti dėžes kieme 7 ryte sekmadienį, gali būti iškviesta policija.

Ką daryti su maišais ir šiukšlėmis

Viena kartą mus išmečia iš buto, nes vairuotojas, išsikraunamas mikroautobuso, užmiršo paimti savo pietų maišelį ir jis atsidūrė ant kliento žalios vejos. O kita kartą – klientas norėjo išmesti seną sovietinę spintelę, kurią mes nusivežėme į Vokietiją kaip dovaną (tai buvo klaida, nes ji buvo apsigyvenusi tarakonais). Vokietijoje šiukšlių išvežimo kainos yra kosminės. Jei įkeliate senus baldus į mikroautobusą, tikrinkite, ar jie nėra šiukšlės. Galbūt geriau juos palikti čia, nei mokėti už „Sperrmüll“ užsakymą ten.

Rizikos ir baisios istorijos, kurios ne visada pasakojamos

Kai aš sakau „nepilni atsakymai“, aš turiu omenyje tai, kad agentūros dažnai nuspjauna per petį, kai kalba apie rizikas. O aš jums pasakysiu tiesą. Mikroautobusai dažnai yra privačios, neregistruotos kaip didelios perkėlimo kompanijos. Jei staiga vairuotojas susirgsta arba sužaloja ranką nešdamas sofos (o tai nutinka dažnai, nes sofos yra sunkios), kas tada? Jūs gali likti su pusiau užkrautu mikroautobusu priešais namą Vokietijoje ir nežinoti, kas toliau.

Kas būna, jei mikroautobusas sugenda

Jei sugenda didžioji fura, atvažiuoja techninė pagalba, perkrauna krovinį į kitą ir važiuoja toliau. Jei sugenda „Volkswagen Crafter“ su jūsų visais gyvenimo daiktais viduje? Tai bėda. Pervarkyti viską iš mažos mašinos į kitą mažą mašiną – tai košmaras. Daiktai gali būti palikti ant šaligatvio, o vairuotojas išvyksta ieškoti detalių. Ypač jei tai nutinka sekmadienį Vokietijoje, kai visos servizai uždarytos. Tada jūs privalote ieškoti nakvynės su savo šeima, nes baldai pasilikę kelyje tarp Berlyno ir Hanoverio.

Ar apdraudimas veikia taip pat

Čia aš neesu 100 proc tikras (geriau pasitikrinti su savo brokeriu), bet daugelis mažų pervežėjų turi tik privalomąjį Transporto priemonių draudimą (Kasko neturi). Jei įvyksta avarija ir jūsų brangus „Swedwood“ komplektas suskalbia ant kelio, gali būti, kad jums niekas nebankins. Didelės firmos turi draudžiamąją atsakomybę, kuri padengia net iki 10 tūkstančių eurų žalą. O su „Viki“ raktu įsijungusiu vairuotoju, kuris veža „už alų“, rizika yra milžiniška. Nesigailiu tų žmonių, kurie noriai moka brangiau, bet gauna ramybę.

O kaip su vagyste

Mikroautobusą lengviau pavogti nei 16 metrų ilgio sunkvežimį. O jeigu jame yra tūkstančius vertų baldų? Vairuotojai dažnai sustoja pietų, užima duoną ir išsėda. Jei palieka raktus degiklyje (o kas nutinka dažnai, nes jie pavargę), kelias minutes – ir mašinos nebėra. Vokietijoje vagystės nėra taip dažnos kaip Prancūzijoje ar Italijoje, bet jos yra. Ir tada jūs turite tik pranešimą apie nusikaltimą policijoje be jokių baldų.

Practical stuff (Kas praktiška)

Galų gale, jūs ne čia skaitote dėl to, kad aš gudriaučiau su gramatika. Jūs norite žinoti, ką daryti. Prieš nuspręsdami rinktis mikroautobusus perkelti baldus į Vokietiją, pasižiūrėkite į vairuotoją. Jei jis atrodo švarus ir mašina tvarkinga – gerai. Jei mašinoje pilna butelių ir rūkalo kvapas – bėkite.

Kaip suskaičiuoti tūrį tinkamai

Nenaudokite „ačiū, man atrodo, kad telpa“. Imkite metrą. Matuokite kiekvieną baldą. Suskaičiuokite sumą. Paskui atimkite 20 proc., nes niekada nepataikote idealiai. Dar geriau – padarykite nuotraukas ir atsiųskite ekspertui. Aš mačiau, kaip žmonės bandė įkišti 3,5 kub. m. daiktų į 3 kub. m. mikroautobusą. Rezultatas – viena durys liko atidaryta, visa kelionė buvo kaip vėjo tunelyje, o baldai buvo padengti dulkių sluoksniu. (Tai nebuvo malonu).

Ar reikia įkelti daiktus į dėžes ar ne

Visada į dėžes. Net jei tai brangu. Mikroautobuse daiktai slenka daugiau negu furoje. Jei paliksite indus ant lentynos be dangtelio, jie atsidurs ant grindų pirmajame posūkyje. Paimkite savo senus „IKEA“ dėžes, kurias esate išsaugoję garaže – jos padės išgelbėti nervus. Ir nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės, kas joje yra. Patikėkite, „Virtuvė“ rašymas ant dėžės sutaupys valandas paieškų Vokietijoje.

Kaip elgtis su vairuotoju

Būkite draugiškas, bet reiklus. Užpiltumėte kavos? Tai puiku. Leiskite jam pasišilti. Jei jausite, kad jis nori „iššokti“ greičiau nei numatyta, sakykite stop. Jūsų baldai jums brangesni nei jo laikas. O jei jis pradeda vartyti akis ar nekalba jūsų kalba (ir vokiškai nemoka), tai gali būti signalas, kad važiuosite ne toliau kaip iki pirmosios degalinės.

Išvada

Na, ką galiu pasakyti po visų tų metų kelyje? Ar verta rinktis mikroautobusus perkelti baldus į Vokietiją? Jei turite mažą kiekį daiktų, skubate ir jums svarbu „door-to-door“ servisą – taip, verta. Tai yra greita, lankstu ir dažnai pigu. Tačiau jei keliate visą namų ūkį, brangius antikvarinius daiktus arba nebijote papildomų rūpesčių su suskaldymu, geriau mokėti už didelį sunkvežimį. Sutaupysite nervus, o jie, kaip žinote, brangiausi. Tiesiog nepulkite į aklotą ir pasirūpinkite draudimu. O dabar leiskite, aš turiu skambinuti vienam vairuotojui, kuris užstrigo priešais Hamburgą.