Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar verta rinktis mikroautobusą persikraustymo metu į Vokietiją?
Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tai, kaip žmonės bando sutalpinti visus buto daiktus į seną „Volkswagen Transporterį“, iki tada, kai 40 tonų sunkvežimis užstringa kažkur Vokietijos kaimelio gatvėje. Kasdien gaunu užklausas, klianuosi, skaičiuoju, ir dažniausiai kyla tas pats klausimas: ar verta rinktis mikroautobusą persikraustymo metu į Vokietiją? Atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir koks biudžetas. Jei planuojate persikraustyti į Vokietiją, šis pasirinkimas gali nulemti, ar kelionė bus nuotykinis turizmas, ar tikras košmaras su prarastais laikais ir pinigais.
Kainos ir biudžeto suformavimas
Ar mikroautobuso nuoma Vokietijai kainuos mažiau nei sunkvežimis?
Dažniausiai taip, bet čia gudros matematinės užduoties dalis. Mikroautobuso nuoma paprastai yra pigesnė už didelį sunkvežimį, tačiau reikia prisimasti apie degalus. Jūsų „kelybėlis“ su pilnu kroviniu vairuos kaip akmuo, o degalų sąnaudos išaugs gerokai. Be to, jeigu reikės samdyti vairuotoją, jo darbo užmokestis gali būti panašus į sunkvežimio vairuotojo, o krovinio – dešimt kartų mažiau. Taigi, jei keliaujate savarankiškai ir daiktų nėra daug, mikroautobusas gali apsimokėti, tačiau dideliems pervežimams į Miuncheną ar Hamburgą sunkvežimis visada bus ekonomiškesnis.
Kokia apytikslė kaina už tokią kelionę?
Sakykime tiesiogiai – nesu čia kainų sąrašas, bet pavyzdžiui, vienos dienos nuoma Lietuvoje gali kainuoti apie 50–80 eurų be PVM. Prie to pridėkite degalus (pirmyn ir atgal), tai bus dar apie 200–300 eurų priklausomai nuo to, kaip staigiai spėsite. Vokietijoje keliai mokami, taigi prisideda vinjetės ir mokesčiai už važiavimą greitkeliais. Galutinė suma gali varyti nuo 400 iki 600 eurų vienai dienai, jei viską skaičiuojate „ant popieriaus“. Bet dažnai žmonės pamiršta įsiskaičiuoti savo laiką, kuris taip pat kažką kainuoja.
Ar galiu sutaupyti, jei pats vairuosiu?
Žinoma, kad galite, tada nemokėsite už vairuotojo rankas. Bet ar verta? Važiavimas iki Vokietijos ir atgal trunka daug valandų, o jei dar reikia iškrauti viską vienam dieną – tai tiesioginių kūno kančios variantas. Turiu omenyje vieną klientą iš Kauno, kuris taip norėjo sutaupyti, kad grįžo naktį ir vos ne užmigo prie vairo. Taigi, sutaupote pinigų, bet praradate nervus ir sveikatą. Geriau tuos pinigus sumokėti profesionalui, kuris žino, ką daro.
Kokios paslėptos išlaidos gali iškilti?
O, čia yra mėgstamiausia dalis. Paslėptos išlaidos – tai mokesčiai už waschzonen (automobilių plovimo aikšteles Vokietijoje), jei purvinatės kelią, baudos už netinkamai prifixuotą krovį, arba staiginių remontas kelyje. Dar yra toks dalykas kaip „maitinimas“ – kelių užeigose Vokietijoje kainos ne iš pigiausių, taigi užkandis ir kava gali nukristi nemažai pinigų. Nežinau, ar žinojote, bet kai kuriose vietose dar reikia mokėti už miesto centro važiavimą su „didele mašina“.
Ar draudimas įeina į nuomos kainą?
Įprastai įeina, bet tik pagrindinis (CASCO) su dideliu privalomu dedukciniu. Jei sudaužytė veidrodėlį arba įbrasite į vartus Vokietijos gyvenvietėje, reikės mokėti iš savo kišenės iki tų 500–1000 eurų. Aš visada patariu pasidomėti papildomu draudimu, kuris sumažina šią riziką. Nors dažnai nuomos firmos bando uždirbti ant to, tikrai verta pasidomėti, nes vairavimas svetimame mikriuke yra visada kitoks nei savo.
Talpa, krovinys ir techninės problemos
Kiek daiktų realiai telpa į tą mikroautobusą?
Čia visada yra klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo to, kaip gerai žaidžiate „Tetris“. Vidutinio dydžio mikroautobuse (tarkim, 3.5 tonos) įstatyti galima apie 10–12 kubinių metrų daiktų, jei juos sudėsite labai tankiai. Bet realiai, jei turite daug baldų, šių 10 kubų išgaruoja momentaliai. Didelės sofos ir spintos įprastai eina horizontaliai, o tai suvalgo visą vietą. Taigi, jei persikraustote iš dviejų kambarių buto, turbūt teks rinktis didesnę mašiną arba daryti kelis važiavimus.
Ar verta rinktis mikroautobusą persikraustymo metu į Vokietiją, jei turiu pianiną?
Tiesiogiai pasakysiu – ne. Nors kai kurie „meistrai“ sako, kad įstalps, bet aš mačiau, kaip pianinas užgriūva ir sužaloja visus kitus daiktus bei pačią mašiną. Pianiną reikia kelti specialia technika. Mikroautobusas tam nėra skirtas, o jo kėlimo mechanizmo (jei toks yra) keliamoji galia dažnai būna per maža tokio svorio daiktiems. Geriau tokį daiktą pavesti profesionaliems pervežėjams su „kranu“.
Kaip užtikrinti, kad baldai nebušės?
Reikia įsigyti gerą oda, plėvelę, užmautas ant kėdžių ir staliukų. Viskas turi būti užfiksuota rėmais, kad negalėtų judėti. Gyvenime mačiau, kaip vairuotojas padėjo krūvą daiktų „kaip galima“, o atvykęs į Vokietiją rado krūvą skesos. Nera nieko baisiau nei iškrauti lentyną, kuri yra sulaužyta į tris dalis. Užsegimų (riestuvų) kiekis niekada nebus per didelis, pasitikėkite manim.
Ar mikroautobusas turi pakelti sunkų krovį?
Techniškai jie gali pakelti apie 750–1000 kilogramų, bet tai yra teorinis maksimumas. Jei užpildysite visą erdvę sunkiais knygų spintomis, kėlimo platforma gali tiesiog nenusileisti arba, kas blogiau, užstrigti pusiaukelėje. Turiu omenyje situaciją, kai vienas vadybininkas sumanė įkrauti sunkų seifą, ir tekvėjo iškrauti pusę mikroautobuso, kad platforma nusileistų. Žiūrėkite, ką dedate ant grindų.
Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda kelyje?
Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Pirmiausia, susisiekite su nuomos kompanija – jie turi techninę pagalbą. Jeigu važiuojate savo mašina, reikės tartis su vietiniu aptarnavimu Vokietijoje, o tai gali būti brangu. Vokietijos kelyje pagalba atvyksta greitai, bet sąskaita gali būti „graži“. Nepamirškite pasiimti visų reikalingų dokumentų, kad nebūtumėt įtariami vagimis arba neteisėtais vairuotojais.
Dokumentai, teisiniai niuansai ir Vokietija
Kokius dokumentus reikia turėti su savimi?
Būtinai reikia vairuotojo pažymėjimo (jei reikia kodų), techninio paso, draudimo poliso (Zelenka kai kuriais atvejais, jei tai ne ES mašina, bet dabar dažniau tai nebereikalinga), ir sutarties su nuomos firma. Be to, jei vežate daiktus, kurie nėra jūsų nuosavybė (pvz., draugų), gali prireikti įgaliojimo arba sandorio. Muitinės Vokietijoje gali uždaryti klausimų, jei daiktų per daug ir jie atrodo kaip prekybinis krovinys.
Ar reikalingas CMR sąrašas?
Jei vežate daugiau kaip 1 toną arba tai komercinis reisas, taip. Bet jei tai paprastas persikraustymas į Vokietiją, dažniausiai CMR nereikalingas, nebent norite turėti oficialų dokumentą dėl krovinio. Aš visada rekomenduoju jį užpildyti, nes tada aišku, kas ką ir kada vežė. Tai apsaugo nuo ginčų, jei kažkas dingsta arba sugenda. Be to, vokiškai kalbantys pareigūnai gerbia popierius.
Kaip elgtis su vokiškąja muitine?
Jei persikeliate gyventi į Vokietiją, daiktai (baldai, buitinė technika) paprastai atvežami be muito, jeigu jie buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius. Reikės pateikti „Ausfuhrbescheinigung“ (išvežimo dokumentą), kurį išduoda Lietuvos muitinė. Be šio popieriaus gali būti problemų. Vokietijos muitininkai gali būti labai išsamūs, todėl geriau turėti viską surikiuota, o ne laukti, kol jie ims klausinėti, kodėl vežate tris virdulius.
Ar reikia specifinio vairuotojo pažymėjimo?
Jei mikroautobuso maksimali leidžiama masė viršija 3,5 tonos, reikės C kategorijos. Jei mažiau – užtenka B, tačiau jeigu yra daugiau kaip 8 vietos (įskaitant vairuotoją), gali prireikti „D1“ kodų arba pažymėjimo. Aš asmeniškai visada patariu pasitikrinti techniniame pasaže, nes yra tokių mašinų, kurios atrodo kaip paprasti „mikriukai“, bet įrašyta 4,2 tonos. Tada važiuoti su B kategorija yra nelegalu ir galingai baudžiama.
Ar galiu važiuoti bet kuria miesto dalimi?
Vokietijos miestuose yra labai daug zonų (Umweltzone), kuriose draudžiama važiuoti mašinoms, neturinčioms žaliosios (arba geltonos/mėlynos) vinjetės. Be to, senamiestyje daug kur įleisti gali tik mašinos, kurios turi specialų leidimą (pvz., pravažiavimo leidimą, „Anliegerfrei“). Mikroautobusas dažnai yra per didelis, kad prošliužtų pro siaurus gatvelius arba po tuneliais. Geriau iš anksto patikrinti maršrutą, kad nereiktų važiuoti atgal (kažkas tai yra padaręs prieš Brandenburger vartus).
Vairavimo ypatumai ir kelionės patirtis
Ar sunku vairuoti apkrautą mikroautobusą?
Jūsų niekas neapgaus – tai yra sunkiau nei lengvąjį automobilį. Centras svorio pasislenka aukštyn, tad mašina gali būti nestabilus vėjuotuose autostradose. Be to, stabdymo kelias didžiulis. Vokietijoje visi važiuoja greitai, ir jei jus užklups stabdymas, turite labai greitiai reaguoti. Nerekomenduoju vairuoti tiems, kas nėra įpratę prie ilgesnių ir sunkesnių mašinų, ypač kai važiuojate 120-130 km/h greičiu (arba greičiau, jei leidžiama).
Kiek laiko užtrunka kelionė?
Iš Vilniaus iki Berlyno važiuojant be sustojimų užtrunka apie 12–13 valandų. Tačiau su mikroautobusu reikia dažniau ilsėtis – degalai, tualetas, maistas. Tad realiai planuokite bent 14–16 valandų kelionę vieną kryptį. Jei vairuojate vienas, tai pavojinga, todėl reikia bent vieno keleivio, kuris galėtų pakeisti arba tiesiog prižiūrėti vairuotoją. (Beje, nepamirškite, kad Lenkijoje keliai gali būti blogesni, tai taip pat valandas įeina).
Kur geriausia sustoti pailsėti?
Vokiškose poilsiavietėse (Rasthof) tvarka puiki, bet kainos gali įkristi į kišenę. Tačiau geriau sustoti ten nei kelių pakraštyje. Lenkijoje taip pat yra daug modernių stotelių. Aš visada pasakau – jei jaučiate mieguistumą, nedelskite. Mikroautobuso avarija dėl užmigimo vairuotojo yra dažniausia priežastis, kodėl kelionės baigiasi ligoninėje, o ne naujame name. Saugumas svarbiau už 30 minučių laiko.
Ar yra kokių nors greičio apribojimų specialiai tokioms mašinoms?
Vokietijoje mikroautobusams (virš 3,5t arba su priekaba) dažnai taikomi greičio apribojimai – 80 km/h autostradoje (nors jei turite TÜL apžiūrą ir greičio limitatorių, gali važiuoti 100 km/h). Lietuvoje ir Lenkijoje greitis taip pat gali būti ribotesnis nei lengviesiems. Žiūrėkite į ženklus, ypač kertamiems Vokietijos miestams, kur dažnai nustatomas 30 km/h greitis visoms mašinoms.
Kaip elgtis su kelių mokesčiais (muiteliais, vinjetės)?
Vokietijoje nėra bendros vinjetės lengviesiems, tačiau sunkesnėms mašinoms (nuo 7,5t) mokamas mokesčis pagal kelių naudojimo laiką ir emisijas. Jei jūsų mikroautobusas lengvesnis, važiuojate nemokamai. Tačiau kertami kai kurie tuneliai (pvz., Elbtunnel) arba tiltai gali kainuoti. Lenkijoje reikalingos vinjetės (automatinės). Patikrinkite iš anksto, kad nereiktų važiuoti išilgai pasienio ieškant bankomato.
Rizikos, problemos ir patarimai
Ar dažnai pasitaiko vagysčių?
Vokietijoje, ypač didmiesčiuose prie sandėlių arba poilsio aikštelėse, gali būti „marozų“, kurie stebi, kas ką krauna. Jei paliksite mikroautobusą pilną daiktų be priežiūros, ryte galite rasti tuščią vitriną. Būtinai užrakinkite galinę duris papildomu spynų rinkiniu, o jei užsibarstote nakvynei – raskite saugią, apšviestą vietą arba apmokamą stovėjimą su vaizdo kameromis.
Kas daryti, jei atvykusiame mieste niekas neduoda adreso? (Nepatogus momentas)
Tai įvyksta dažniau, nei manote. Klientai sako: „Vokietija, kaimas prie Miuncheno“, o tada vaizdo skambutyje rodo pievą. Mikroautobusu su 10 tonų krovinio negalima tiesiog užvažiuoti ant žolės – įstrigsite. Turite būti pasiruošę tai išsiaiškinti dar prieš išvykstant. Jei vietovės nežinote, gali tekti samdyti vietinį taksi vairuotoją gidą, kuris parodytų, kur važiuoti, arba ieškoti artimiausios didelios aikštelės.
Ar verta rinktis mikroautobusą persikraustymo metu į Vokietiją, jei ten dirba „girti“ vairuotojai?
Klausimas kiek keistas, bet ką aš galiu pasakyti... Rinkitės patikimas firmas, o ne pigiausius skelbimus. Yra firmų, kurios siūlo „vairuotojus“, kurie naktį pavagia duonos ir išgeria, o ryte vairuoja su pakalu. Patikrinkite atsiliepimus, klauskite draugų. Neklauskite tik vieno kainos. Geras vairuotojas yra pusė sėkmės, o blogas – prarastas laikas ir nervai.
Kokios dažniausios problemos su kėlimu namuose?
Seni namai Vokietijoje dažnai turi siaurus laiptus arba aukštas paklotas. Mikroautobuso liftas dažnai būna per platus arba tiesiog netelpa į kiemą. Tada tenka viską nešti rankomis. O jei trečias aukštas be lifto? Tada vairuotojai paprašo papildomo mokesčio už fizinius darbus arba tiesiog atsisako krauti. Susitarkite dėl „pėsčiomis“ krovimo iš anksto.
Ar reikia įsirašyti navigaciją telefoną?
Būtinai. Bet ne tik „Google Maps“, kuris ves pro visus miestų centrus, bet ir sunkvežimių navigaciją (pvz., TruckNav), kuri nurodo leistiną aukštį, svorį ir plotį. Nėra nieko keisčiausio nei įvažiuoti į tiltą, kurio aukštis 3,5 metrai, kai jūsų mašina su dėže yra 3,6. Tada tampa įdomu – ar išvengsite, ar susprogsite viršaus. Geriau to nedaryti.
Ar galima vežti augalus gyvūnus?
Galima, bet augalai turi būti švarūs (be žemės) arba turėti fitosanitarinį pažymėjimą, kad neperneštumė ligų. Gyvūnus galima vežti, jei turiite veterinarinę pažymą. Mikroautobuse gali būti karšta vasarą, todėl augalai gali išdegti, o gyvūnai nukentėti. Aš asmeniškai nebūčia pataręs vežti didžiulius vazonus krosne – geriau juos padovanoti kaimynams.
Ar verta rinktis mikroautobusą persikraustymo metu į Vokietiją, ar geriau paduoti daiktus į sandėlį?
Jei nežinote, kur gyvensite, geriau paduoti į sandėlį Lietuvoje arba Vokietijoje. Bandymas vežti mikroautobusą ir ieškoti būsto vienu metu yra beprotybė. Mokesčiai už sandėlį Vokietijoje aukšti, bet nervai brangnesni. Mikroautobusą reikia grąžinti tam tikru laiku, o jei namų nerandate – skubėsite ir prarasite galimybią pasirinkti geriausią variantą.
Išvada
Apibendrinant visus šiuos metus patirties, galiu pasakyti vieną: viskas priklauso nuo jūsų konkretaus situacijos. Jei mažai daiktų ir norite sutaupyti, mikroautobusas gali būti puiki išeitis. Tačiau jei kyla abejonių, ar telpa, ar spėsite, ar sugebėsite vairuoti – geriau nepaisyti to, kad kainos brangiau, ir rinktis didesnę pervežimo įmonę. Persikraustymas į Vokietiją turi būti planingas žingsnis į naują gyvenimą, o ne stresas dėl sugedusios mašinos ar sulaužytos sofos.