Ar verta rinktis dalinius krovinius iš Vokietijos į Lietuvą? Ką sako patirtis

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtą amžių, ir jei yra vienas klausimas, kurį girdžiu kasdien, tai tikrai tas – ar verta rinktis dalinius krovinius iš Vokietijos į Lietuvą. Vokietija yra mūsų pagrindinis ekonominis partneris, tenkas eina nuo mažų detalių iki milžiniškų linijų, ir natūralu, kad kiekvienas nori sutaupyti. Dalinis krovinys (LTL) atrodo kaip idealus sprendimas – sumokėti tik už tai, ką veži, o ne už visą sunkvežimį. Bet, kaip viskas, kas atrodo per lengva, čia yra savos „vabalai“. Rašysiu ne iš vadovėlių, o iš to, ką mačiu kelyje ir sandėliuose. Kartai tai puiku, kartais verčia plaukus traukti, bet supraskime tiesiogiai.

Pinigai, kainos ir nenurodyti mokesčiai

Kiek tikrai kainuoja daliniai kroviniai iš Vokietijos?

Tai ne vienas skaičius. Kaina priklauso nuo tūrio, svorio, vietos Vokietijoje ar net nuo to, kokia savaitė (prieš šventes brangiau). Paprastai, jei turite 1-3 europalus, tai išeis pigiau nei visas sunkvežimis, bet nereikėtų manyti, kad tai beveik nemokama. Vokietijos viduje surinkimas kainuoja, tas vadinamasis „picking up“ procesas. Jei gavėjas yra kažkur toli Bavarijoje, o mes važiuojame į Šiaurės Vokietiją, kaina šoks, nes grįžtant tuščiomis niekam neišsimoka. Taigi, kainos galima sakyti yra „plaukiojančios“.

Kodėl kainos taip svyruoja?

Vokietija didelė, bet degalai ten brangūs, o vairuotojai reikalauja gerų atlyginimų. Be to, rinka labai priklauso nuo to, kiek yra grįžtančių sunkvežimių. Jei tą savaitę į Vokietiją atvažiavo daugiau medienos iš Lietuvos negu išvežė prekių, vežėjai nukris kainas, kad tik kas nors užpildytų vietą atgal. O jei mažai grįžtančių – laukit smūgio į kišenę. Dar vienas dalykas – sezonai. Pavasarį ir rudenį, kai prasideda statybos, dalinių krovinių iš Vokietijos kaina auga, nes visi vežia statybines medžiagas.

Ar galiu tikėtis nuolaidos?

Galite bandyti derėtis, bet ne per daug. Didelės firmos turi fiksuotas kainas, o maži brokeriai gali nuleisti 50 eurų, jei jau turi ką nors tenka. Verta pasakyti, kad dirbate reguliariai. Esu matęs klientus, kurie paprašė nuolaidos, o gavo blogesnį servisą – jų krovinys buvo nustumtas į galą eilės, nes jis „pigesnis“. Kartais pigiau reiškia lėčiau. Nenukrypime nuo temos – nuolaida įmanoma, jei turite ką vežti kas savaitę, o ne kartą per metus.

Kas dėl „užslėptų“ mokesčių?

O čia yra mėslingiausia dalis. Dažnai pasakyta kaina yra tik „nuo“. Vėliau pridedami mokesčiai už krovimą išilgai (side-loader), už užkrovimą aukštai (paaugusiu keltuvu), už laukimą sandėlyje (jei vairuotojas laukia ilgiau nei valandą). Vokietijaičiai yra labai griežti dėl laiko – jei vėlai 10 minučių, gali būti problema. Visada klauskite, ar kaina jau yra galutinė, ar bus papildomų sąskaitų už manipuliacijas. Aš asmeniškai visada primygtinai rekomenduoju susitarti dėl „all in“ kainos, kad nenukentėtų nervai.

Ar apsimoka mokėti daugiau už greitą pristatymą?

Jums reikia detalių į gamyklą rytoj? Tada taip. Greitas pristatymas, tarkime, 24 valandomis, kainuos dvigubai ar trigubai. Tai vadinama „express“ arba „part load“. Tai nėra dalinių krovinių iš Vokietijos standartas, bet išsigelbėjimas, kai stovi linija. Esu matęs, kaip viena detalė, kuri kainavo 50 eurų, atvežta ekspressu kainavo 400 eurų pervežimo, bet ji išgelbėjo milijonų vertės projektą. Taigi, vertinant prasmę, tai verta.

Kaip mokėti? Grynaisiais ar pavedimu?

Niekada nedėkite grynųjų vairuotojui rankose. Tai nėra saugu ir jums, ir jam. Pavedimai yra standartas. Nors seniau, turbūt prieš 15 metų, buvo kitaip, bet dabar viskas vyksta per sąskaitas. Vokietijos firmos retai kada priima grynais, o mūsiškiai tai visiškai draudžia dėl apsaugos. Vieną kartą girdėjau istoriją, kai vairuotojas „prarado“ grynaisius ir įmonė teko mokėti dukart. Taip kad, saugokite save – pavedimu.

Laikas, terminai ir vairuotojų nuotaikos

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Teoriškai – 2-3 dienos. Praktiškai? Kartais 4, kartai 5. Viskas priklauso nuo to, kiek krovinį reikės „surinkti“. Jei tai dalinis krovinys, vairuotojas tvažinėsis po visą Vokietiją, surinkdamas kitus siuntas. Kai jis užpildyta sunkvežimį, tik tada važiuoja link Lietuvos. Taigi, jei jums sakas „2 dienos“, tai dažniausiai yra optimistiška prognozė. Geriau skaičiuokite tris.

Kodėl vėluoja?

Priežasčių gali būti šimtas. Vokietijos autocentruose yra baisios eilės – vairuotojas gali praleisti pusę dienos tiesiog laukdamos, kol iškrautas ar pakrautas. Uraganai, sniegas, policijos patikros (ir jų ten daug) arba tiesiog padangės plyšimas. Dar vienas dalykas – vairuotojai miega. Jie turi griežtus poilsio režimus. Negali važiuoti 24 valandas, todėl jei jam reikia miego, jis sustoja ir niekas to nepakeis.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Technologiškai – taip, bet realybėje kartais ne. Viskas priklauso nuo to, kiek protingas vairuotojas ir ar turi gerą programėlę. Esu matęs situacijų, kai krovinys „stovi“ vienoje vietoje žemėlapyje dvi dienas, o vėliau pasirodo, kad vairuotojas tiesiog užmiršo įjungtiGPS arba neturėjo ryšio Kalnų Eifelyje. Nereikėtų panikuoti, jei žemėlapis atsinaujina kas keturias valandas.

Ar vairuotojai padeda su kraunimu?

Jūsų svajonė. Vairuotojas yra vairuotojas, jis ne krovikas. Jei jums reikia padėti ranką, tai tik tada, jei jis labai geranoriškas arba jei tam sumokėsite (kas nėra legalu visur, bet vyksta). Dažniausiai jis atvyksta, paima dokumentus ir laukia, kol jūsų arba gavėjo krovikai padarys darbą. Žinau vieną klientą, kuris tikėjosi, kad vairuotojas susineš 30 tonų paletų – naturaliai, nutiko konfliktas.

Ar vežia šventėmis ir savaitgaliais?

Vokietija labai griežta dėl poilsio dienų. Sekmadieniais ir didelėmis šventėmis (Velykos, Kalėdos) tenkas negali važiuoti su kroviniais (išskyrus labai specialius atvejus). Taigi, jei jūsų krovinys užfiksuotas penktadienį popietę, o vairuotojas nedėjo į savaitgalio grafiką, jis stovės iki pirmadienio. Planuokite atsiuntimą anksčiau, kad nenuviltumėte. Dalinių krovinių iš Vokietijos logistika tokia, kad savaitgaliai prarandami.

Ar saugu duoti prekes vairuotojui be sandėlininko?

Geriau nedaryti. Nėra jokio garantijo, kad jis užfiksuoja būklę. Viskas turi būti užfiksuota CMR konosamente prieš uždėtent užraktą. Jei vairuotojas išvežia prekę be jūsų patvirtinimo, o vėliau pasirodo, kad ji sužalota, bus jūsų žodžiai prieš jo. Geriau palaukti sandėlininko, nors tai kainuoja.

Dokumentai, taisyklės ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Pirminis dalykas – komercinė invoice (sąskaita-faktūra). Ji privalo būti anglų arba vokiškai, jei reikia praeiti muitinę (nors ES viduje tai nebe taip svarbu, bet kontrolės yra). Dar reikia pakavimo sąrašo (packing list). Be šių dviejų dokumentų vokietis neišveš prekių iš savo sandėlio. Jie yra labai griežti dėl formalaumų. (Čia tiksliau būtų pasakyti, kad jų sistemos tiesiog neleidžia išduoti krovinių be tinkamų duomenų).

Ar reikia muitinės deklaracijos?

Jei abi šalys ES zonoje (Lietuva ir Vokietija yra), tai formaliai ne. BET, jei prekės keliauja iš trečiosios šalies per Vokietiją į Lietuvą, tai taip, reikia T1 dokumento arba eksporto deklaracijos. Dažnai klientai supainioja šiuos dalykus ir mano, kad „Vokietija tai ES, viskas“. Ne visada. Jei prekės atvyksta iš Kinijos į Vokietijos sandėlį, ir tik tada atkeliauja pas mus, tai procesas sudėtingesnis.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

Tai tarptautinė vežimo sutartis. Be jo negali legaliai vežti. Jis įrodo, kad krovinys perduotas. Taip pat jis yra pagrindas draudžiam, jei kažkas nutinka kelyje. Jei vairuotojas nepasirašo CMR, jums nėra įrodymų, kad jis gavo prekę. Vieną kartą buvo byla, kai vairuotojas pamiršo pasirašyti, o krovinys „dingo“ – teismas nusprendė, kad vežėjas kaltas, bet buvo daug pykčio.

Kas dėl draudimo?

Pagal įstatymus yra privalomas draudimas, bet jis labai mažas – apie 8,33 SDR/kg (specialiųjų teisių pinigų vienetas). Tai labai mažai. Jei vežate brangius kompiuterius ar elektroniką, šis draudimas nepadengs nuostolių. Būtinai rekomenduoju papildomą krovinių draudimą. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – viena tabletė sveria mažai, bet kainuoja daug, o standartinis draudimas mokės tik už svorį.

Ar galima keisti gavėją kelionės metu?

Galima, bet tai nėra nemokama. Ir ne visada įmanoma lengvai. Jei krovinys jau pakrautas ir jau važiuoja, pakeisti adresą reiškia rasti naują maršrutą, kas gali brangiai kainuoti. Be to, jei jau buvo pateikti duomenys muitinei (jei reikėjo), tai keisti gavėją išvis nebus įmanoma be didelių rūpesčių. Geriau iš karto nuspręsti, kur eina prekė.

Kodėl būna problemų su vat numeriais?

Vokietijos muilų (patalpų nuomininkų) sistemos yra labai automatizuotos. Jei jūsų PVM mokėtojo kodas netinka arba jis neaktyvus Vokietijos duomenų bazėje, jie neleis išduoti prekių. Tai dažna problema, kai įmonės pakeičia adresą ar pavadinimą, bet neatsinaujina VIES sistemoje (arba Vokietijos atitikties duomenyse). Patikrinkite savo kodus prieš siunčiant.

Rizikos, problemos ir „gyvenimas“

Kas nutinka, jei krovinys sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Aš galiu prisiminti atvejį prieš penkerius metus, kai vairuotojas užkliuvo ant ledo netoli Gdansko ir apvirto sunkvežimis su baldais iš Vokietijos. Viskas buvo sudaužyta. Tada prasideda draudimo tyrimai. Jums reikės turėti nuotraukas, išrašus apie žalą. Viskas trunka mėnesius. Taigi, pasiruoškite, kad jei kas nutinka, tai ne viena diena.

Ar dažnai vagia krovinius?

Mažiau negu anksčiau, bet vis tiek vyksta. Pavojingiausios vietos – neapsaugotos aikštelės prieš keliones arba, žiauriai sakant, „pilki“ sandėliai. Didelės firmos turi saugumo sistemas, o maži brokeriai gali paduoti krovinį bet kam. Patariu rinktis patikimas įmones, kurios žino, kur leisti vairuotojams miegoti. Negi kas nori prarasti prekes dėl 10 eurų sutaupymą parke?

Kodėl vokietiai taip „pikta“ supakuoja?

Jie ne pikti, jie tikslūs. Vokietijos standartai reikalauja, kad prekės būtų supakuotos taip, kad išliktų nenukentėjusios net jei sunkvežimis nukristų (kaip jie sako). Lietuviškas požiūris dažniau yra „ir taip užsilaikys“. Tai sukelia konfliktus – mūsiškiams per daug, jiems per mažai. Jei siunčiate dalinį krovinius, geriau pakruokite kietai, kitaip vokietis gali atsisakyti krauti.

Ar verta rinktis mažas, nežinomas firmas?

O čia dabar klausimas. Mažos firmos gali pasiūlyti žymes kainas, nes jos neturi didelių išlaidų. Bet jei kas nutinka – jos neturi resursų išspręsti problemą. Didelės firmos brangiau, bet turi draudimą ir atsarginius sunkvežimus. Aš asmeniškai, jei reikia dalinių krovinių iš Vokietijos, stengiuosi rasti vidutinio dydžio brokerį, kuris turi kontaktų, bet dar nenumirę nuo biurokratijos.

Ką daryti, jei prekė atėjo su defektu?

Skubiai fotografuokite prieš išpakavimą! Tai svarbiausia taisyklė. Jei atidarysite dėžę, pamatysite, kad something broken, ir nufotografuosite tik tada, draudimas atsisakys mokėti, nes saks, kad sulūžote patys. Žala turi būti matoma išoriškai ant pakuojimo arba pačios prekės be atidarymo (jei įmanoma).

Ar galima siųsti pavojingus krovinius (ADR)?

Galima, bet tai sudėtinga. Negalima tiesiog užmesti kelia kanistrų su benzinu į bendrą sunkvežimį su sofu ir buitinė technika. ADR kroviniai turi eiti atskirai arba su specialiais sąlygomis. Reikia deklaruoti nuo pat pradžių. Slėpti pavojingas medžiagas – tai nusikaltimas. Gaukite baudą ir įtraukimą į juodąjį sąrašą.

Kaip elgtis su vėluojančio vairuotojo paaiškinimais?

Jis saks, kad „stovėjau eilėje“ arba „buvo avarija“. Dažniausiai tai tiesa. Kartais jis tiesiog per ilgai miegojo. Bet ką jūs padarysite? Kelioti jį neverta. Geriau derėtis su brookeriu, kad jis sprestų siuntą kitaip, jei tai kritiška. Nervingumas čia nepadeda. Ramumas ir alternatyvos – tai raktas.

Ar yra skirtumas tarp „tautlinerio“ ir uždaros furgono?

Tautliner (tarpinės priekabos) turi šoninę tentą, kurį galima atidaryti. Tai labai patogu kroviniams, nes krauti galima šonu išilgai, o ne tik gale. Uždaras furgonas saugesnis nuo vandens ir vagysčių, bet krauti lėčiau (tik per galą). Jei turite ilgas strypas ar vamzdis, tautlineris būtinai. Jei elektroniką – rinkitės furgoną.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus?

Techniškai tai ne verslo krovinys. Dauguma vežėjų nedirba su fiziniais asmenimis, nes tam reikia kitų dokumentų (pavyzdžiui, dovanojimo sutartis). Tačiau yra firmų, kurios specializuojasi pervežant iš Vokietijos perkamus automobilius ar baldus į namus. Tiesiog nedarykite iš to verslo krovinio (rašykite tiesią tiesą), kad nebūtų problemų su apmokestinimu.

Kodėl reikia tikslaus adreso ir kontakto?

Vokietijos adresai sudėtingi – gatvės, pastato numeriai, „Postfach“ (pašto dėžutės). Jei nurodysite blogą adresą, vairuotojas tiesiog neprasikvers. Be to, reikalingas telefono numeris, nes vartuotojai ten dažnai uždaryti, o vairuotojams niekur nepaleisti. Be kontakto skambučio krovinys gali važiuoti atgal.

Ar verta rinktis ekspediją su pažadu „fiksuota data“?

Jei jums galioja „Death line“ (galutinis terminas), tai verta. Bet tokių pasiūlymų nedaug. Dažniausiai tai yra tiesiog brangesni dalinių krovinių iš Vokietijos variantai, kuomet jūsų siunta paimama atskirai ir vežama tiesiai, be sustojimų. Tada tikrai žinote kada bus. Bet už tai sumokėsite.

Kaip elgtis, jei vairuotojas reikalauja pinigų „už kelią“?

Jokiu būdu neduokite. Tai apgaulė. Sutartis yra tarp jūsų ir vežėjo/brokerio. Vairuotojas tiesiog vykdo darbą. Jei jis reikalauja pinigų, skambinkite savo brokeriui nedelsiant. Tokių atvejų buvo, kai vairuotojai, ypač iš Rytų Europos (nepuolu į ašaras, taip yra), bandė prasitempti papildomai iš gavėjo.

Ar reikia tikrinti prekių būklę pasiekimo metu?

Privalomai. Nepamirškite tai padaryti. Jei paletė atvyko su didele įduba, o jūs pasirašote dokumentus „gerai“, vėliau niekas nepadarys. CMR turi būti pažymėtas „su pastabomis“. Vokietijos sandėlininkai tai žino ir dažnai bando nusižiūrėti, ar jūs atidžiai žiūrite. Būkite budrūs.

Išvados

Galiausiai, ar verta rinktis dalinius krovinius iš Vokietijos į Lietuvą? Absoliučiai taip, jei norite sutaupyti ir neturite pilnos krovininės mašinos. Taip, tai reikalauja kantrybės, supratimo, kad terminai gali šokti, o dokumentai turi būti tvarkingi. Bet be šios sistemos verslas čia stovėtų. Rinkitės patikimus partnerius, nebijokite klausti „kvailų“ klausimų apie draudimą ir krovimo būdą. Geriau paprašyti per daug, nei gailėtis, kai vokiškas BMW stalčius atkeliauja sulaužytas. Sėkmės keliuose ir tarkime, kad jūsų siuntos visada randamas greitas ir saugus maršrutas.