Ar verta naudoti mikroautobusą biuro perkraustymui Vokietijoje

Sėdiu ir mąstauiu, kaip tai paaiškint paprastai, nes čia ne vienas toks atvejis. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas bėga, o tos pačios problemos lieka. Dažnai klausiate: ar verta naudoti mikroautobusą biuro perkraustymui Vokietijoje? Atsakymas kaip visada nėra juodas ar baltas, o kažkas pilkos spalvos, priklausomai nuo to, ką turite pervesti ir kiek laiko turite. Viskas susideda ne tik iš to, kad įkrauname ir važiuojame, yra dar tiek Vokietijos teisinių niuansų apie kurias pusė vežėjų net nebegalvoja. Čia apie tai ir kalbėsime, tiesiog, be jokių gražių detalių.

==========straipsnių sąrašas (nenaudojamas, struktūra pagal DUK)==========

Pagrindiniai klausimai apie rinką ir pasirinkimą

Kas tas mikroautobusas šiuo atveju?

Tai nėra keleivinis Transporteris su sėdynėm, kuriom važinėja žmonės į parduotuvę. Mes kalbame apie furgonus, kurie yra įrengti krovimui, t. y. be sėdynių, tik metalinė „gūžta“ arba plokštės grindims. Dažniausiai tai Mercedes Sprinter, VW Crafter arba panašūs (kažką tokio jau matėte, tiesa?). Svarbiausia, kad jis telpėtų į standartinę vairuotojo licenciją, jei norite vairuoti patys (iki 3,5 t), tačiau biuro daiktų dažniausia reikalinga kažkas didesnio. (arba ne, viskas priklauso nuo to kiek tos spintos sveria), bet dažniausiai verslas renkasi 3,5–5 tonų klasę, nes ten jau galima krauti daugiau.

Ar telpa į jį paprasta biuro spinta?

Žiūrėkite, jei tai yra ta maža spinta prie stalo, kuri laiko kelis aplankalus, tai telpa net kelios. Jei kalbame apie didelę direktoriaus spintą su vitrina ir fasadu, gali tekti ją išmontuoti. Matau daugybę situacijų, kada klientai sako „va, maža spinta“, o ji tiek sunki, kad net nemegu pakelti. Geriau išsigargeti ir nutraukti, nei stumti ją pro mikroautobuso duris ir įbrėžti šoną, vėliau reikalavus atlyginimo. Taigi, telpa, bet tik jei išmontuojate.

Kiek tokių reikia, jei biuras didelis?

Vokietijoje biurai būna įvairūs, o aš mačiau ir tokius Berlyno centruose, kur telpa penki žmonės, ir tokius logistikos parkuose prie Miuncheno, kur tenka krauti dideles erdves. Jei turite 10-15 darbo vietų, tai turbūt vienas 3,5 tonų furgonas neliks tuščias, jei viską supakuosite kompaktiškai. Bet jei ten yra dar saugykla su popieriumi, tai gali prireikti dvių ar trijų važiavimų. Paskaičiuoti paprastai – 10 kvadratinių metrų biuro plotas vidutiniškai užima maždaug pusę furgono, bet tiksliai pasakyti sunku kol nepamatysiu akimis.

Kodėl visiems pasiūlytas būtent mikroautobusas?

Nes jis yra universalus. Juo važinėja ir greičiau, ir parkuotis mieste yra lengviau nei sunkvežimiui. Biuro perkraustymas Vokietijoje dažnai vyksta į ankshčiau neįsirengtas patalpas, kur nėra įvažiavimo angos dideliam sunkvežimiui. Be to, Vokietijoje didžiulius sunkvežimus į miesto centrus (pvz., į Frankfurtą ar Hamburgo senamiestį) prižiūrėti sudėtinga dėl apribotų zonų. Taigi, mikroautobusas yra saugus variantas, kad neparasytumėte baudų už bet ką.

Ar ne brangu daryti keletą važiavimų?

Galiu pasakyti taip – degus labai brangus (ypač Vokietijoje), tad važiuoti tris kartus iš Vilniaus į Berlyną vien dėl to, kad nepanorėjote surinkti daiktais, būtų beprotiška. Jei kalbame apie Vokietijos vidinius perkraustymus, pvz., iš Kelno į Diuseldorfą, tai važiavimai kainuoja mažiau, bet vis tiek susideda. Čia reikia žiūrėti į valandinę darbo kainą krovėjų – jei jie dirba dešimt valandų viena diena, tai pigiau negu per tris dienas po keturias.

O kas su sunkvežimiu? Jis blogai?

Jis nėra blogas, jis tiesiog kitoks. Jei biuro perkraustymas Vokietijoje apima 50 darbo vietų, serverinę, archyvą ir visą virtuvę, tai mikroautobusu nereikėtų net pradėti mąstyti. Sunkvežimis sutaupys jums degalų ir darbo laiko, tačiau sukels problemų su prieiga. Taip, jis turi daugiau vietos, bet ar jums reikalingas tas „TIR“ režimas, kai reikia tiesiog pervesti kompiuterius iš vienos oficinaos į kitą? Dažniausiai klientams, klausiantiems „ar verta naudoti mikroautobusą biuro perkraustymui Vokietijoje“, sakau – pradėkite nuo furgono.

Ar galima vežti pavojingus krovinius, pavyzdžiui, spausdintuvus su toneriais? (Kartais užtenka ir mažos dėmės ant grindų, kad sukiltų panika)

Taip, galima, bet yra ribojimai. Toneriai yra pavojingi krovimai (ADR kategorijos, nors ir mažos), todėl reikia specialios žymėjimo. Paprastas vežėjas, kuris tiesiog važinėja biuro baldais, gali neturėti leidimų. Geriau tuos dalykus supakuoti į hermetiškas dėžes, kad neišsilietų, nes jei susilieja su kitais daiktais, savo biuro spalvas pamiršite – visa „gūžta“ bus įdėta į plastiko maišus. Tąkart viename Kražių turgaus (ne, ne ten, o kažkur prie Hanoverio) sandėlyje mačiau, kaip viena nulūžusi kasetė sugriaunė visą apatinį skyrių.

Kiek tūrio užima paprastas biuro stalas?

Jis užima daugiau vietos nei atrodo. Jei jo nenuskleidžiate (turiu omenyje jo kojas), tai jis tampa „plyštelės“ gydo – užima visą furgono ilgį, bet ploto beveik neduoda. Visada rekomenduoju išsukti kojas, atidėti į „krepšį“ (tokia speciali dėžė detalioms) ir tada stalus dedame vieną ant kito su stalu (tarp jų dedame storas paklotas). Tada vienas furgonas sutalpina stebuklingai daug.

Biuro technika ir vertingi daiktai

Kaip vežti serverius? Tai juk jautru.

Serverių perkraustymas – tai atskira religija. Jūs negalite juos tiesiog paėti ir padėti ant vibruojančio furgono grindų. Reikia specialių dėžių su putomis (šokinėjimo apsauga), o jei tai dideli serveriai („dėžės“), tai reikia furgono su pakabančiomis grindimis arba vakuuminį keltuvą. Pats nedažnai tokių vežu, tai jau didelės firmos duona, bet galiu pasakyti – jei krenta duomenų centras, tai nėra svarbu, kiek kainavo perkraustymas, svarbu, kad dingtų verslo duomenys.

Ar reikia išjungti kompiuterius prieš kraunant?

Būtina. Nė vienas normalus specialistas neleis jums krauti įjungto kompiuterio, ypač kai žiūri, kaip tu juos šiais metais (kaip buvo pernai viename Liubeke) braižot plokštę ant grindų. Kietasis diskas pasuka galvutę stačiu kampu ir viskas, vėliau duomenų atkūrimas kainuoja pinigus, kurie užtektų nupirkti visą šį mikroautobusą. Išjunkite, užsegkite laidus, viskas.

Ką daryti su smulkiu inventoriumi: klaviatūros, pelės?

Juos tiesiog supilkite į dideles dėžes. Nėra jokio prasmės kiekvieną pelę suvynioti į burbuliuką. Dedame klaviatūras viena ant kitos, įkišame pelės tarp jų ir uždarame dėžę. Vienintelis dalykas – užsegkite laidus, nes kitaip jie taps „Miežių karaliaus“ meškerėmis, kurioms reikės valandos išsivynioti. Pasakysiu daugiau – nenaudokite senų dėžių po maistą, kad nesuvelyktų senvagių.

Ar reikalinga „gūžta“ (knygų stalčiai)?

Jūs turite omenyje tą specialią dėžę su stalčiais? Tai ypač naudinga dalykas, kai kraunate biuro perkraustymą Vokietijoje, patalpose, kur yra daug dokumentų ar smulkių daiktų (plunksnakočiai, plastikinės kortelės). Tiesiog ištraukiate stalčius iš spintelės, uždėjote į „gūžtą“ ir viskas. Nesigyra niekas neišbyra, nesuviniojate. Tačiau šios dėžės brangios, todėl ne kiekvienas vežėjas jas turi, reikia klausti iš anksto.

Ar galima vežti pinigus ir brangius dokumentus?

Galiu pasakyti taip – mes esame vežėjai, ne ginkluota sargyba. Jei turite dešimt tūkstančių pinigų seife, tai geresnis variantas būtų pasirašyti CMR konosamentą su konkrečia verte (taip vadinama „deklaruotoji vertė“), bet tai padidina draudimo kainą (ir drąsiau pasakočiau, kad daugelis vengia to daryti). Geriau tokias vertybes vežti asmeniškai, o mums patikėti stalus. O jei jau tikrai reikia, tai pasirašome visus suvestinius lapus, skaičiuojame kiekvieną dėžę su duomenimis.

O jei pasiduoda monitoriai? Jūs gi turite atsakomybę?

Monitoriai yra labai trapūs, ypač tie dideli, lenkti. Įtraukti juos į standartinį draudimą įmanoma, bet geriau, kad klientas pats juos supakuotų į originalias dėžes. Jeigu dėžių nėra, tada mes vyniojame į putų plėvelę ir kartoną, tačiau jei pasiduoda dėl to, kad furgonas važiavo į duobę, draudimas padės. Bet jei pasiduoda todėl, kad ant jo uždėjote dideles spaudas, tai atsakomybės neimsiu (ir nė vienas išmanantis vežėjas neims).

Kaip su tais „Apple“ technika? Ji kažkaip kitaip vežiama?

Ji tiek pati kaina, kad tenka būti ypatingai atsargiam. Techniškai ji vežiama taip pat kaip ir bet kuri kita – putos, kartonas, nejudėti. Tačiau vienas klientas Miunchene atsisakė vežti Mac kompiuterius mūsų transportu, nes bijojo, kad pavogsime arba daužysime (nors mūsų reputacija buvo gerą). Sakau – įdomu, kaip jis tą technika vežiojo savo asmeniniu automobiliu ir ant galvos? Sąžiningai, tokia technika kažkiek daugiau stresuoja vairuotoją.

Finansai ir kainos susidaro ne tik iš degalų

Kiek apytiksliai kainuoja toks perkraustymas?

Durnas klausimas, aišku. Kaina susideda ne tik iš kelio, bet ir iš krovinio „svorio“ (aišku, ne fizinio, o to, kiek pastangų reikia). Biuro perkraustymas Vokietijoje vidutiniškai kainuoja nuo 30 iki 50 eurų per valandą kiekvienam krovėjui, plius furgono nuoma ir degalai. Jei tai nuvažiuoja iš Lietuvos, tai čia jau skaičiuojama km ir dienos norma. Atsakymas: tai kainuoja brangiau nei jums atrodo, kadangi dar apmokestina kvietimą (užsakymo priėmimą).

Ar pigiau susirasti savo vairuotoją „vrbą“?

Kartais taip, kartais ne. Jei pažįstate žmogų, kuris turi furgoną ir laisvą savaitgalį, gali būti pigiau. Bet kas, jei jis sukyla nugarą keldamas serverinę? Kas apsidraus? Ką darysite, jei furgonas sugesiuosis ant autobano A9? Profesionalios firmos tarpininkaujančios (ar brokeriai, ar tiesiog vežimo įmonės) turi techninę pagalbą (pvz., „ADAC“ arba „Allianz“) ir atsarginį transportą. Pritaikyti pigią alternatyvą su nebrangia kaina yra rizikinga, tačiau jei perkraustote tik du stalus, kodėl gi ne.

Ką reiškia „išlaidos už kelią“ Vokietijoje?

Vokietijai reikia mokėti už važiavimą keliais (Maut). Tai kainuoja. Jei mašina sunkesnė nei 7,5 t, tai tenkta mokėti nemažai, bet mes kalbame apie mažesnes mašinas, todėl jos dažnai nemoka mokesčio už kelią (išskyrus tam tikrus tunelius ar tiltus, pavyzdžiui, per Elbą arba Vėzerį). Be to, yra mokestis už įvažiavimą į miestus (tokios „Umweltzone“ žalios kortelės), tačiau dauguma šiuolaikinių furgonų jų neturi reikėti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Žinoma, yra. Pavyzdžiui, jei reikia laukti, kol klientas atidarys duris (o Vokietijoje tikslumas yra dalykas, bet ne visada), tuomet laukimo laikas gali būti apmokestintas. Taip pat, jei biure nėra lifts (o dažnai senose pastatuose jo nėra), tai kėlimas per laiptus su kėbulu kainuoja papildomai. Dažnai klientai apie tai pamiršta ir tada staiga stebisi galutine sumą sąskaitoje-faktūroje.

Ar galima atsisakyti last minute?

Galima, bet tuomet prarasite priskaitytą avansą. Taip yra dėl to, kad jei mes jums užsibrėžėme tą dieną ir atsisakėte, mes praradome galimybę uždirbti iš kito kliento. Taip pat, jei atsisakote tą dieną, kai vairuotojas jau važiuoja iš Lietuvos, turėsite sumokėti bent kelias dienas, kryptis ir atgal kaip kompensaciją, net jei nieko nepervežėte.

Kaip mokėjimas vyksta? Grynaisiais?

Ne, nė viena rimta firma šiandien neima didelių sumų grynaisiais (pinigai susekami, nesaugu). Mokėjimas banko pavedimu prieš arba po perkraustymo. Esant ilgalaikiam bendradarbiavimui su firminiais klientais, gali būti sudaromos sutartys su atidėta mokėjimu (pvz., 30 dienų), tačiau pirmą kartą visada reikalaujama išankstinio apmokėjimo ( bent 50-70 proc., kad nevažiuotum tuščiai).

O biuro perkraustymas Vokietijoje turi PVM (MwSt) skirtumų?

Taip, jei vežate tarp ES šalių, tai dažnai taikomas 0% PVM tuo atveju, jei pirkėjas pateikia savo PVM mokėtojo kodą ir abi šalys yra registruotos. Tai vadinama „vidaus prekyba“. Jei vežate iš Lietuvos į Vokietiją į privų asmenį (pavyzdžiui, darbuotojo, kuris paskiria biurą namuose), tai gali tekti mokėti Vokietijos tarifus (19%). Čia reikia pasikalbėti su buhalteriu, nes aš asu vairuotojas.

Vokietijos specifika ir eismo taisyklės

Ar sunku su Vokietijos polais ir draudimais?

Polų Vokietijoje kažkur jau nebėra, dar kur yra (ypač kelių tiesimo metu), jie pažymėti. Pagrindinė bėda – didžiuliai greičiai autobanu. Jei tu važiuoji mikroautobusu, kuris gali važiuoti tik 90 km/h, o už tavęs lenkia visi vokiški „Mercedesai“ po 180, tai tai sukuria didelę įtampą. Reikia turėti gerus veidrodžius ir nepulti į dešinėjuosius juostas, nes ten važiuoja sunkvežimiai.

Kas yra „Wochenendfahrverbot“? Skamba kaip keletas.

Tai yra važiavimo draudimas savaitgaliais (ir šventėmis). Jis galioja sunkesniems nei 7,5 tonų sunkvežimiams su kroviniu (ar tuščiams, bet skirtiems kroviniams). Kadangi mes kalbame apie mikroautobusus (iki 3,5 t arba šiek tiek daugiau), šis draudimas dažniausia jums nėra aktualus. Tačiau jei pasirinksite didesnę mašiną (pvz., 7,5 t), tai nėra jokios galimybės važiuoti sekmadienį Vokietijoje. Dėl to biuro perkraustymas Vokietijoja dažnai planuojamas penktadienį arba pirmadienį.

Ar reikia specialios vairuotojo kortelės (Code 95)?

Tai priklauso nuo mašinos masės. Jei mašina yra tarp 2,8 ir 3,5 t (taip vadinami „ lengvieji“ sunkvežimiai), ir ji naudojama prekybai (t. y. ne asmeninėms reikmėms oficialiai), tai Vokietijos pareigūnai gali reikalauti vairuotojo kvalifikacijos (Code 95). Dauguma lietuvių vairuotojų tai turi, tačiau jei ketinate pati važiuoti savo furgonu į Vokietiją patys įmonės reikalais, geriau pasitikrinti, ar neturite problemų su dokumentais.

Kas su parkavimu miestuose?

Parkuoti su furgonu Vokietijos miestuose, ypač „žaliuosiuose zonose“, galima tik su specialiais leidimais. Paprastai biuro perkraustymo metu, jeigu tai trunka neilgai (kraunimai-iškraunimai), galima padėti „praleidimo“ kuprą (paprastą popierių su laiku ir telefonu ant priekinio stiklo), kad neveltui nuparkavęs (t.y. pasirinkęs blogą vietą) gautum baudą. Policija ten rūgštų, ypač jei trukdote eismui (taip, ten nustato rūkstymą greitai).

O kalbos barjeras? Ar vokiečiai kalba angliškai?

Didelėje Vokietijoje (Vakaruose, Pietuose) jaunesnieji kalba angliškai, o Rytuose (tuose buvusiuose VDR rajonuose) gali būti sunkiau. Tačiau biuro administracijoje ar sandėliuose visada ras kas nors, kas supranta angliškai ar rusiškai (dažnai tai dirba ukrainiečiai ar lenkai). Bet kadangi aš kalbu lietuviškai ir rusiškai, mums su lietuvių klientais dažniausia lengviau susitarti pačiam (jei jis yra ten), su vokiečiais susitariame „rankomis ir akimis“ arba per „Google Translate“ (šiaip ne taip, bet gyvename).

Ar dažnai sustoja greitieji (Autobahn) poliacija?

Maždaug kartą per metus, jei vairuoju tvarkingai. Jie dažniau tikrina laikus vairuotojų (tacho grafus). Jei tu važiuoji mikroautobusu oficialiai įmonės reikalais, gali tekti turėti šiuos dokumentus (net jei mašina maža). Vokiškos „Bundespolizei“ mašinos matyti dažnai, jos tikrina ne tik vairuotojus, bet ir emigrantų statusus, jei atrodo įtartai. Rekomenduoju turėti visus dokumentus tvarkingai (apyrankės ir viskas ką reikia).

Kas, jei perkeliate biurą prie pat Šveicarijos sienos arba į Austriją?

Tai jau ne Vokietija. Tada susidursi su kitų šalių taisyklėmis. Pvz., Austrijoje yra mokesčiai už kelią („Vignette“) arba tam tikrų kelių mokestis sunkesnėms mašinoms. Jei biuras yra netoli Konstanco arba Pasau, galite netyčia užvažiuoti į kaimyninę šalį. Reikia turėti pasiruošimą, t. y. turėti „vignette“ arba užmokėti iš karto (nors furgonams gali tekti daryti kitaip, reikia žinoti specifiką).

Praktiniai patarimai ir kas gali nutikti

Ar verta patiems rinkti dėžes?

Verta, jei norite sutaupyti. Tačiau jei norite, kad viskas vyktų greitai, geriau pasiimti profesiškai paruoštas dėžes (su skyrialais). Žinau, aš ir pats nusišypsoju, kai matau, kaip klientai kaupia senas vyno dėžes iš parduotuvės „Lidl“. Jos tinka knygoms, bet nėra plokščios (t. y. ne standartizuotos), todėl kraimas ant furgono tampa „Lego“. Geriau nusipirkti arba pasiimti pas mus, tada mes juos surenka po perkraustymo (jei jie dar tinkami).

Kaip pasiruošti biurą prieš atvykstant?

Išjunkite visus elektros prietaisus (apie tai jau minėjau), tačiau taip pat išimkite visus iš lentynų. Viena kartą dėliojau (ne aš, o mano kolegą) į mašiną atvirą dėžę su smeigėmis, važiuojant pro duobę, viskas išbyro po visa furgoną. Smeigių rinkimas tarp stabdikio dulkių nebuvo maloni patirtis. Užuominu – uždarykite viską.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Nuo „Biuras 1“ iki „Saugykla“. Jeigu tai nedarysite, krovėjai tiesiog įmes viską į vieną krūvą, o tada Jūs praleisite savaitgalį ieškodami spausdintuvo dėžių. Užrašykite ir kur turėtų atitekti (pavyzdžiui, „viršuje“, „nepakrauti“). Tai sutaupo daug nervų ir laiko.

Kas daryti, jei pasiduoda durys pervedimo metu?

Jeigu jos išsiveržia iš vyrių (pavyzdžiui, pernešant per laiptus), tada tiesiog praneškite vairuotojui. Mes turiame įrankių, kad juos pritvirtinti laikinai (pavyzdžiui, su škarpomis). Neneškite toliau, jei durys „žaidžia“, kadangi gali nukristi kojoms. Tai dažnai nutinka su senomis biuro spintelėmis, kurios nėra pritaikytos perkraustymui.

O jei biure nėra lifts? Kaip kelti tą visą šlamštą?

Tada keliame rankomis. Dėl to kainos didėja, o laikas truksta. Jei turite daug sunkių daiktų ir nėra lifto, kartais verta samdyti keltuvą su rankena („Hubwagen“ arba „Sackkarre“). Profesionalus krovėjas sugebės nuleisti „šimt kilogramų“ spintą laiptais, tai tiesiog klausimas laiko ir fizinio stiprumo (ir vėlgi – atsakomybės jei kas nutiktų).

Ar galima šalti oru perkraustyti biurą?

Galima, bet nerekomenduoju jei ten yra drėgmės (t. y. ledinukai ant sienų). Kai įvešite šaltus daiktus į šiltą biurą, ant jų susidarys kondensatas ir viskas bus drėgna. Biuro technikai to nepatinka (ir plokštesems). Jei tenka taip daryti, reikia leisti daiktams „atšilti“ prieš įjungiant elektros energiją.

Kas daryti, jei vairuotojas užstringa eisme (stichija)?

Mes stengiamės planuoti laiką su atsargą. Jei vairuotojas užstringa dėl avarijos (kas Vokietijoje ant autobano įvyksta dažnai), mes informuojame Jūsų. Gali tekti įtraukti papildomą komandą vietinių krovėjų, kad pradėtumėte krauti be mūsų (jeigu vairuotojas vėluoja labai ilgai). Tai (pavojinga, bet kartais vienintelė išeitis), ypač jei turite pasirašytą nuomos pabaigos datą.

Ar galima užsisakyti tik furgoną be vairuotojo?

Taip, tai vadinama „nuoma su savo vairuotoju“ (Self Drive). Bet tada jūs atsakingi už viską – įbrėžimus, degalus, parkavimo baudas. Biuro perkraustymas Vokietijoje su savo vairuotoju yra pigiau, tačiau rizikingiau. Jei nukritote nuo žingslio su didele spausdintuvo dėže (ir ją sulaužėte), tai daugiau niekas jums to neatkurs. O pas mus yra draudimas.

Ką daryti su atliekomis (pakuotėmis) po visko?

Geriausia juos susidėti į vieną krūvą ir mes (ar jūs) išvežti į perdirbimo centrą. Vokietijoje tai griežtai reglamentuota. Negalima tiesiog mesti konteineryje „Pelleted“ pakuotes, jei jos nėra išardytos. Jeigu mes tai planuojame, tai įtraukiame į kainą (pakuotės surinkimas). Jei ne, tai turite rūpintis patys, kadangi šiukšlių išvežimo Vokietijoje kainos – tai atskira daina.

Ar verta naudoti mikroautobusą biuro perkraustymui Vokietijoje, jei tikras biuras yra mažas (1-2 žmonės)?

Jeigu tai tik vienas stal ir kėdė, turbūt nėra prasmės šauktis firmos. Užsisakykite „Uber connect“ arba pakviesk draugą su „Transporteriu“. Profesionalus perkraustymas įsipainioja, nes turi minimalių kainų (pvz., 3 valandos darbo). Tačiau jei tų vienų dviejų vietų įranga yra brangi, tuomet gali būti verta (dėl draudimo).

Pabaigai – ką daryti, jei viskas nepaeina kaip planuota?

Nenukriskite nuo proto. Vokietijai reikia dokumentų, nuotraukų, jei yra sugadinta. Susirašykite galinių sąskaitų (protokolų). Pagrindas – kad būtų užfiksuota būklė prieš ir po. Be to, būkite geri su vairuotojais – jei duodate kavos arba pietų (ypač žiemą), jūs gausite papildomą pastangą iš jų (ištęsimo valandas arba ypatingą rūpinimasi tūrais). Štai toks mažas patarimas iš manęs, kas matė daug šaltųsnukęs biuro vadovų.

==========straipsnio pabaiga==========

Galiausiai, norėčiau pridurti, kad nėra vieno teisingo atsakymo, viskas priklauso nuo Jūsų biuro dydžio ir biudžeto. Tačiau daugeliu atveju, kalbant apie Vidurio Europą, pasirenkant ar verta naudoti mikroautobusą biuro perkraustymui Vokietijoje, laimės tas, kuris iš anksto suskaičiuoja tūrį ir paklausė apie Lifto buvimą. Neapsisprendęs? Rašykite man, paaiškinsiu konkrečiai, o ne iš vadovo. Sėkmės reikaluose, ir tikiuosi, biuras nebeužtruks susikrauti vėl.