Ar verta naudoti dalinius krovinius perkraustymui į Vokietiją? Neįsivaizduojamas eksperto gidas

Sveiki, sėdžiu čia ir susiruošiau jums papasakoti tiesą be jokio uždažinėjimo. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, maždaug nuo tada, kai Lietuva atsigaivino po visų tų neramumų, ir pervežinėjau viską, kas tik juda. Klientai dažnai klausia: ar verta naudoti dalinius krovinius perkraustymui į Vokietiją? Trumpai sakant – kartais verta, kartais nelabai, o kartais geriau niekada neklausyti giminaičių patarimų. Šiame straipsnyje (arba kaip kas taip vadina) pabandysiu išdėlioti viską taip, kaip matąs aš – su riebalais, dulkmis ir nuovargiu. Kadangi Vokietija yra mūsų artimiausias ir didžiausias partneris, tenkas vyksta kasdien, bet ne visada vyksta sklandžiai. Skaitykite toliau, jei norite sužinoti, kaip išvengti tų pačių klaidų, kurias daro naujokai.

Kas tas tas dalinis ir kuo jis valgo?

Ką tas dalinis krovinys iš tikrųjų reiškia?

Dalinis krovinys, arba mūsiškiai dažnai sakant „doska“ (nuo angliškojo LTL – less than truckload), yra kai turi daiktų mažiau nei pilna sunkvežimio. Tarkime, perkraustote butą į Miuncheną, bet turtų tik dviejų kambarių dydžio, pilna mašina neprisipildytų. Tuomet ekspeditorius suranda kitą klientą, kuris veža kažką į Hamburgą arba Berlyną, ir užkrauna abu jūsų siuntinius į vieną sunkvežimį. Tai taip vadinamas suskirstymas. Viskas atrodo paprasta, tačiau realybėje su suskirstymu susidaro daugiausia galvos skausmo, nes daiktai keliauja ilgiau ir gali būti perkraunami kelis kartus.

Ar tai tikrai pigiau nei pilna mašina?

Žinoma, paprastai tai pigiau, jei kalbame apie nedidelius kiekius. Jeigu turi tik kelias sofas ir dvidešimt dėžių, mokėti už pilną 40 tonų sunkvežimį būtų beprotingi pinigai, gal kokius 1500–2000 eurų. Daliniu krovininiu gali pajusti net ir 300–500 eurų, priklausomai nuo tūrio ir svorio. Bet čia yra vienas „bet“. Turi būti atidus, nes kai kurios įmonės gali įkąsti su kainomis, pridėdamos neįsivaizduojamas „priedines paslaugas“, kurios sumaišius viršija tą pilnos mašinos kainą. Taigi, pigiau yra, tik jeigu žinai, ką ir kam perkeli.

Kodėl visi taip bijo suskirstymo terminalų?

Galvojate, kad terminalas yra tokia švara ir tvarka? Nieko panašaus. Tai didžiulės anglys, kur kuria vyksta chaosas. Vieni vairuotojai atveža, kiti išveža, o krovėjai, sakykime tiesiog, ne visada yra apdovanoti už kruopštumą. Prisimenu vieną atveją, kai kliento siunta su vaikišku lovytės komplektu nukrito nuo šakės, nes kąsinis buvo per anksti pajudėtas. Suskirstymo terminaluose daiktai gali būti perkraunami ne vieną kartą, o kiekvienas perkrovimas yra smūgis arba įbrėžimas. Baimės yra pagrįstos, nes tenkas daiktai lieka be jūsų akies.

Kaip suprasti tą kubaturą, apie kurią visi kalba?

O ta, čia yra džiunglės. Kubatūra tai randamas tūris, bet nevisada jis sutampa su realiu daikto dydžiu. Tarkime, turiš kavos stalą, kurio kojos išsiskėto – o jį reikia skaičiuoti kaip padėtą dėžę. Ekspeditoriai dažnai paskaičiuoja taip, kad gautų daugiau pinigų. Yra buvę, kai klientas sako: „Aš turiu tik du metrus“, o įėjus į sandėlį pasirodo, kad tie du metai užima pusę sunkvežimio, nes viskas supakuota neprofesionaliai. Taigi, ar verta naudoti dalinius krovinius perkraustymui į Vokietiją? Jeigu neįvertini tūrio teisingai – gali būti, kad už tai sumokėsi kaip už didelį krovini.

Ar galiu vežti savo automobilį tokiame būdu?

Techniškai – taip, jeigu tai mažas automobilis ir jis užima vietos, bet čia jau yra atskira paslauga, dažnai vadinama transportavimu su autovežiu. Į paprastą dalinį krovininį sunkvežimį tiesiog užvažiuoti negalima, nes ten yra kitokios grindys ir fiksavimo sistema. O jeigu nori, kad tavo mašina būtų įvežta su kitais daiktais, reikia ieškoti specialių pasiūlymų, kur vairuotojas gali pakrauti mašiną ant pakabos. Tačiau tai daug brangiau ir sudėtingiau organizuoti, todėl dažniau patartina ją nuvesti į terminalą ir ten perkrauti.

Kas daro tas pačias „doskas“? Ką reiškia suskirstymas?

Suskirstymas tai yra procesas, kai kroviniai iš skirtingų siuntėjų sujungiami į vieną didelę siuntą tam tikram maršrutui. Dirbant tarptautiniuose pervežimuose, ypač maršrutuose į Vokietiją, tai būdas užpildyti mašinas 100 proc. Vokietija yra didelė rinka, ten važiuoja daug mašinų, todėl suskirstymas tenkas vyksta intensyviau. Problema ta, kad tavo daiktai gali būti iškraunami tarpinėse stotyse prieš pat paskutinę vietą, kad atlaisvintų vietos kitiems kroviniams. Tai vėlina pristatymą.

Pinigai, kurie verčia verksti

Kokios vidutinės kainos šiuo metu?

Paskui šitą klausimą visada būnu įstrigęs, nes kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškiai. Dar prieš metus buvo galima sakyti, kad kubinis metas kainuoja apie 50–70 eurų, bet dabal... dabar kuro kainos vėl pakilo (na, bent jau pas mus degalinėse). Taigi, sakyčiau, kad dabal reikia skaičiuoti nuo 80 iki 100 eurų už kubą. Dar pridėkite prie to iškrovimo / įkrovimo darbus. Vokietijoje darbo ranka brangi, tad jeigu reikia vairuotojui padėti nešti dėžes į trečią aukštą be lifto – už tai mokėsi kaip už akis.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Ką čia paslėpti? Viskas paprasčiausiai yra parašyta smulkiu šriftu kontrakte arba pasiūlyme. Dažnai žmonės nekreipia dėmesio į „kelių mokesčius“ (Maut) Vokietijoje, kurie būna dideli, ypač važiuojant keliais, kuriais reikia. Dar gali būti mokestis už užkardą (LTB – Long Truck Ban) Vokietijoje naktį arba savaitgaliais. Jeigu ekspektorius tai neįskaičiavo pradžioje, jis tai pridės paskui sąskaitoje, o tu gali būti nustebęs. Todėl visada klausk: „Ar visa įskaičiuota?“

Kada tikrai neapsimoka? Kada brangu?

Neapsimoka tada, kai turi tiek daiktų, kad jie užima 10 ar daugiau kubinių metrų. Tada tu jau moki beveik tiek, kiek kainuoja pusė sunkvežimio. O kada už tuos pinigus gali varyti savo nuotaiką? Tarkime, turi 12 kubų. Gali būti, kad už dalinį krovinį mokėsi 800–900 eurų, o už pilną „autolsą“ (eilinės mašinos 3,5 tonos, kurią užregistruoji savo vardu) gali sumokėti 600 eurų ir jau važiuoji. Taip, ten reikia vairuoti, bet kartais įdomiau patys. Taigi, dideliems kiekiems daliniai krovinius perkraustymui į Vokietiją tiesiog neapsimoka.

Kaip mokėti? Grynaisiais ar pervedimu?

Geriausia pervedimu, kad būtų likę raštiškas pėdsakas. Grynaisiais pinigais vairuotojams mokėti yra pavojinga ir dažnai draudžiama įmonių vidinių taisyklių. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas pasako „sumokėk man čia grynais, ir aš niekam nesakys“, o paskui ateina sąskaita faktūra iš įmonės. Tada turi mokėti du kartus. Geriausia įsipaišęs sutartis su sąskaita faktūra, kurioje matysi, kurie pinigai už ką eina. Tai apsaugo tave nuo sukčių.

Ar galima derėtis su kaina?

Galima, bet ne visada su vežėju. Jeigu kreipiesi į didelę ekspediciją, ten yra fiksuotos kainos pagal maršrutą. Bet jeigu randasi mažesnis vežėjas, kuriam tinka „užpildyti angą“, gali pabandyti pažaisti. Ypač jeigu turi lankstumo dėl datos. Jeigu gali laukti, kol jam susiformuoja krovinys, gali gauti nuolaidą. Tačiau nereikia per daug spausti, nes gali gauti paslaugą, kuri atitinka tą kainą – t.y. su didelėmis delsomis ir rizika.

Ar draudimas įeina į kainą?

Paprastai į standartinę kainą įeina tik pagrindinis draudimas, kuris dažnai būna labai nedidelis, pvz., 10 eurų už toną arba kažkas panašaus. Tai reiškia, jeigu tave veža brangūs baldai už 5000 eurų, ir jie sugenda, gausi tik šiek tiek. Būtina derėtis dėl pilnos vertės draudimo (All risk). Tai papildomai kainuos, bet sutaupysi nervų. Vokietijoje kelių eiga yra tokia, kad avarijos nutinka dažniau nei mums norėtų.

Laikas – pinigas, arba kodėl vėluoja?

Kodėl tiek ilgai laukiau? Juk Vokietija šalia?

Klausimas klausimą. Atrodo, kad iki Berlyno ar Hamburgo važiuoti tik kelias valandas, bet su daliniu krovininiu tai gali trukti savaitę ar net dvi. Kodėl? Nes vairuotojui reikia surinkti visą mašiną. Jis važiuoja pas kitus klientus, krauna jų dėžes, paskui vėl į terminalą. Tiesioginis maršrutas gali būti trumpas, bet logistinis maršratas būna vingiuotas. Ar verta naudoti dalinius krovinius perkraustymui į Vokietiją, jeigu turi skubą? Tikriausiai ne, nebent rasi specialų ekspresinį siuntimą, kuris kainuos kaip nusipirkti naują butą.

Ar yra kokių garantijų dėl pristatymo laiko?

Garantijų praktiškai nėra. Yra numatytos datos, bet yra vadinamosios „Force Majeure“ situacijos – techninės problemos, užstrigimas pasienyje (nors ES, bet kartais tikrina), arba tiesiog vairuotojas pavargęs ir turi ilsėtis. Prisimenu vieną kartą, kai krovinys užstrigo dėl to, kad vairuotojas pamiršo vairuotojo kortelę namuose. Kas gali būti kvailiau? Tačiau tai atsitiko, ir klientas laukė tris dienas ilgiau. Taigi, neskubėk.

Kas nutinka, jeigu man reikalingas daiktas anksčiau?

Jei tu supakavai viską į vieną siuntą, bet staiga tau prireikė virtuvės robotuko, kuri buvo pačioje gale sunkvežimio... gėda. Vairuotojas nebus laimingas iškrautyti pusės mašinosos kelyje, kad paimtų vieną dėžę. Už tai gali reikalauti papildomo mokesčio, o jeigu jis yra tarpinėje stotyje, tai apskritai neįmanoma. Todėl svarbiausius daiktus geriau vežti su savimi mašina arba daryti atskirą, mažesnę siuntą.

Ar vairuotojai dirba savaitgaliais?

Vokietijoje ir daugumoje ES šalių yra griežti poilsio laiko reikalavimai ir riedančios poilsios. Vairuotojas negali tiesiog važiuoti septynias dienas per savaitę be sustojimo. Jeigu krovinys atkeliauja į paskirties vietą penktadienį vakare, labai tikėtina, kad jį iškraus tik pirmadienį ryte. Taip pat Vokietijoje naktį ir savaitgaliais negalima triukšmauti gyvenamuosiuose rajonuose, todėl iškrovimas gali būti draudžiamas. Visada klausk apie tai.

Kaip Vokietijos eismas veikia terminus?

Vokietija, nors ir turi puikius autostradas, tenkas eismas stovi dažnai. Avarijos, remontai, apkrovos – visi šie dalykai sukelia didelius vėlavimus. Yra buvę atvejų, kai mašina stovėjo ruože tarp Hanoverio ir Brėmeno 12 valandų. Tas laikas nėra įskaičiuojamas į planą, todėl terminai visada yra apytiksliai. Nesiųsk daiktų, jeigu turi butą išsinuomotą tik iki tam tikros datos su bauda už vėlavimą.

Ar galiu sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Tačiau ne visada taip yra. Mažesnės firmos gali tiesiog skambinti vairuotojui ir klausti „kur tu?“. Kartais GPS signalas pradingsta sandėliuose arba vairuotojai paprasčiausiai išjungia prietaisus. Taigi, gali gauti informaciją, kad krovinys yra tiesiog „Vokietijoje“, kas nėra labai tikslu. Geriausia susisiekti su dispečeriumi.

Vokietija – rojus ar pragaras vairuotojui?

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Vokietija yra gan gerai pažymėta, bet jų adresavimo sistema gali būti paina. Yra miestų, kur gatvės pavadinimai kartojasi, o skirtingi rajonai turi savo pašto kodus. Vairuotojui, kuris nekalba vokiškai, gali būti sunku susitvarkyti, jeigu klientas neateina linksm. Dar blogiau, kai namai yra privatūs, bet numeriuotys išmėtytos kaip ką tik. Būtina tiksliai nurodyti koordinates ir susitikti su vairuotoju arba jo nuomone.

Kas su tais vokiečių draudimais ir Maut?

Maut – tai mokestis už važiavimą keliais. Jis yra didelis, ir jį musti dauguma sunkvežimių turi specialius įrenginius (OBU). Jeigu tas įrenginys sugenda, vairuotojas gali būti sustabdytas ir baudžiamas. Tai vėlina procesą. Dar yra baudos už netinkamus padangas (ne žiemines, kai sniegas) arba per didelį taršą. Viskas čia labai griežta, todėl tik kvalifikuotos firmos vyksta tenka be problemų.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Dauguma vairuotojų sąžiningi žmonės, kuriems reikia uždirbti pragyvenimą. Tačiau yra ir tokių, kurie nusipelno ant gero vardo. Prisimenu situaciją, kai vairuotojas išsidėjo daiktus į savo kabiną (kaip sako, už saugumo), o paskui teiginėjo, kad „taip ir buvo“. Geriausia, jeigu gali būti prie iškrovimo. Jeigu negali, pasirink firmą, kuri duoda garantiją arba turi geros reputacijos apžvalgas. Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių taip pat vyksta, ypač poilsio aikštelėse.

Ar yra miestų, į kuriuos sunkiau patekti?

Žinoma, miesto centrai, pvz., Miucheno arba Štutgarto senamiestis, tiesiog uždarti sunkvežimių eismui. Ten gali reikėti specialių leidimų arba apmokamų zonavimų (Umweltzone). Jeigu tavo adresas yra tokiame zonoje, vairuotojas gali tekti iškrauti daiktus į mažesnę mašiną (pikapą) ir vežti į centrą. Tai kainuoja pinigus ir laiką. Klausyk dėl to iš karto.

Kaip elgiasi vokiečių klientai? Jie griežti?

Vokiečiai yra disciplinuoti, tad jie tikisi, kad viskas vyks taip, kaip susitarta. Jeigu vairuotojas vėluoja be pranešimo, jie gali tiesiog atsisakyti priimti krovinį. Tada tavo daiktai grįžta atgal arba laukia sandėlyje, kol išsiaiškinsi. Todėl, jeigu tu pats siunti ką nors Vokietijon, būtinai sesk situaciją. Jeigu tu perkraustosi iš Vokietijos, tu esi t klientas, tad gali nustatyti taisykles, bet geriau būti mandagus.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Ne būtinai, bet tai labai padeda. Dauguma vairuotojų moka anglų kalbą prasčiau arba blogiau, o su vokiečiais dispečeriais arba pirkėjais be vokiečių arba anglų kalbos bus sunku susikalbėti. Nors dauguma jaunesniųjų vokiečių kalba angliškai, bet senos kartos – ne. Jeigu turi problemų su kalba, paprašyk savo ekspeditoriaus padėti tartis.

Pakavimas, dėžės ir „aš maniau kad tai atitila“

Kaip teisingai supakuoti dėžę?

Klausimas paprastas, bet atsakymas sukelia daug bėdų. Dėžė turi būti stipri, o ne tas parduotuvės kasos kibiras. Tvirtai užklijuok juoste viršų, apačią ir viduje. Tuštumos užpildyk putas arba popierių, kad daiktai nešoktų. Yra buvę, kai viduje buvo aštrių peilių be jokio apvado, ir jie perpjovė visas kitas dėžes. Būk atsakingas, tai tavo turtas. Supakyk dėžes griežtai, kad jos neišsiristų po važiavimo 1000 km.

Ką daryti su baldais? Ar juos reikia išmontuoti?

Geriausia išmontuoti. Tvirtas, išmontuotas spinta užima mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad nulūž. Jeigu neiname išmontuoti, turi būti labai gerai apvyniojomas burbulių plėvele ir kartonu. Vairuotojai dažnai neša baldus vertikaliai, o jeigu turėsi ne uždarytas duris, jos gali nukristi. Nenaudok senų antklodžių, jos netinka apsaugoti nuo dulkių ir drėgmės.

Ar galiu pakrauti maisto produktų?

Nerekomenduoja. Pirmiausia, gali būti draudžiama vežti tam tikrus produktus be veterinarinių pažymų. Antra, vairuotojo kabo ne visada šaldomas. Vasarą Vokietijoje būna karšta, o žiemą – šalta. Tavo šaltibarščiai gali sugesti, o sviestas užkristi. Nesiųsk maisto, nebent tai yra uždarytos dėžutės su ilgiau galiojančiomis prekėmis. Bet vis tiek yra rizika, kad jas sugadins kitas krovinys.

Kodėl negaliu padėti daiktų ant viršaus kaip kąsinis?

Kąsinis (tiekvezis) turi savo aukštį limitą. Jeigu padėsi daiktų per daug, jie gali neįtipti į sandėlį arba paliesti tunelio dangą. Tai yra saugumo pažeidimas. Vairuotojas gali atsisakyti vežti tokią siuntą, arba privers tą viršų nupjauti (metaforiškai kalbant, išmesti). Laikykis nurodytų aukščių. Ekspeatoriai paprasčiausiai uždaro mašiną maršrutuose, kur yra žemi tuneliai.

Ar turiu būti prie iškrovimo vietos?

Geriausia, kad būtum. Taip gali tikrinti, ar viskas atvyko sveika, o jeigu kažkas negerai – užfiksuoti immediately (iš karto). Jeigu tavęs nėra, vairuotojas gali tiesiog išmesti dėžes kieme arba prie durų. O jeigu lietus? Tuomet dėžės gali sušlapti. Jeigu turi galimybę, atvyk ir prižiūrėk procesą. Vokietijoje vairuotojai dažnai būna vieni, jie neįsivaizduoja nešti kiekvieną dėžę į trečią aukštą be lifto.

Kaip užfiksuoti žalą, jeigu įvyko?

Nuotraukos. Nuotraukos prieš kraunant (jeigu turi) ir iš karto po iškrovimo. Parašyti pažymą (Konosamentą arba siuntos priėmimo aktą), kurioje užrašai: „Dežė Nr. 5 sutrypta, trūksta kojos nuo kėdės“. Jeigu pasirašai dokumentą, kad viskas tvarkoje, vėliau nieko nebegalėsi reikalauti. Vokietijos įmonės labai griežtai laikosi dokumentų, be jų ieškoti atsakomybės beveik neįmanoma.

Rizikos, blogos įmonės ir ką su tuo daryti

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Jei kaina peržema viską tai labai įtartina. Jeigu jie neduoda sutarties, bendrauja tik per „Facebook“ arba „Viber“ be oficialios įmonės informacijos – bėk. Dar raudonos vėliavėlės yra, kai reikalauja visą sumą iš karto grynaisiais prieš išvykstant. Patikrink įmonės kodą, ar ji egzistuoja „Registruose“ arba Vokietijos registruose. Negarantuota, kad geriausia kaina yra ir geriausia kokybė.

Kas daryti, jeigu krovinys dingsta?

Dingsta retai, bet nutinka. Pirma, skambink į policiją (ir Lietuvoje, ir Vokietijoje). Antra, reikalauok raštiško paaiškinimo iš vežėjo. Jeigu turėjai draudimą, skambink draudikui. Dažniausiai dingsta ne visos mašinos, o atskiros dėžės iš uždarų aikštelese, ypač jeigu vairuotojas buvo nepastabus. Todėl brangius dalykus geriau vežti su savimi arba sekti GPS. Ar verta naudoti dalinius krovinius perkraustymui į Vokietiją, jeigu turi brangų meno kūrinių? Tikrai ne.

Ar galiu pasitikėti „žvaigždutėmis“ internete?

Žvaigždutės gali būti nupirktos arba parašytos pačių įmonių. Geriau ieškoti atsiliepimų forumuose arba klausti draugų, kurie jau naudojosi paslaugomis. Žiūrėk, ne tik teigiamus, bet ir neigiamus atsiliepimus, kaip įmonė reagavo į problemas. Jeigu įmonė tyli arba įžeidžia klientus atsiliepimuose – vengk.

Ką daryti, jeigu vairuotojas reikalauja daugiau pinigų prieš duris?

Tai yra gana dažna šantažo forma. Jis sako, kad „aš neisiškrausiu, kol nepamokėsi 100 eurų už degalus“. Neduok! Susisiek su savo ekspektoriumi, kuris sudarė sandorį. Pinigai turi būti sutarti iš anksto. Jeigu vairuotojas nesiklauso, gali skambinti policijai. Dažniausiai šie „papildomi“ reikalavimai yra neteisėti ir yra bandymas pasipelnymui iš kvailo.

Ar saugu naudoti „blablacar“ tipo srautus kroviniams?

Nėra. Tai yra didelė rizika. Tu nežini, kas vairuoja, kokia būklė mašina, ar turi draudimą. Jeigu pasigauni, kad tavo dėžės nukrito nuo pakrovos, ir niekas neatsakinga, neabejok. Naudok tik licencijuotas pervežimo įmones, kurios turi atsakomybę. Užsegtas ant savaimės ribotos atsakomybės (OŠD) yra privalomas.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Absoliučiai taip. Standartinis atsakomybės limitas pagal Konvenciją (CMR) yra apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) už kilogramą. Tai yra apie 10 eurų. Jeigu tave veža kompiuteris už 1000 eurų, ir jis dingsta, gausi tik šiek tiek. Papildomai draudimą „All risk“ galima įsigyti už mažą mokestį (paprastai 1-2 proc. nuo vertės), bet tai sutaupys nemažai nervų, jeigu kas nutiks.

Kaip elgtis su skundai?

Viskas turi būti raštiškai. Parašyk prašymą (pretenziją) ir nusiųsk el. paštu įmonei. Nurodyk numerius, datas, nuotraukas. Jeigu įmonė neatsako, kreipkis į nacionalinę vartotojų teisių gynėjos tarnybą. Jeigu tai tarptautinis pervežimas, gali kreiptis į Vokietijos atitinkamas institucijas, nors tai yra sudėtingiau. Pagrindas – dokumentai.

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Gali, bet turi žiūrėti į sutarties sąlygas. Paprastai jeigu atšauki prieš mašinos pasiuntimą, gali tekti sumokėti baudą, nes vairuotojas jau atvyko arba jau atsisakė kitų siuntų dėl tavęs. Būk sąžiningas, jeigu pasikeitė planai, pranešk iš karto. Taip išsaugosi gerus santykius.

Kokia šiandėn situacija rinkoje? Ar būna "tuščių" mašinų?

Rinka dabal ganėtinai nestabili. Kartą yra daug „tuščių“ mašinų, kurios grįžta iš Vokietijos ir gali paimti tave pigiai, kitą kartą – trūksta vietų. Dabar, kai kuro kainos šokinėja, vežėjai neina važiuoti tuščiomis, todėl jie stengiasi surasti krovinius abiem kryptimis. Jeigu gali laukti, gali pagauti gerą pasiūlymą. Jeigu skubai – teks mokėti rinkos kainą.

Galutinis apvalinimas

Galiausiai, nuspręskime: ką daryti? Jeigu turi nedaug daiktų, nekenči skubos ir nori sutaupyti, daliniai krovinius perkraustymui į Vokietiją yra geras sprendimas. Tačiau turi būti kantrus, atidžiai supakuoti savo turtą ir pasirinkti patikimą partnerį. Nerašyk ant dėžių „Auksas“ arba „Brangūs daiktai“ – tai kviečia vagis. Būk realus, laukis vėlavimų ir viskas geraiai sušlis. Ir atsimink – pigiau nebūtinai reiškia geriau, o brangiau nereiškia, kad tavo baldai nenukris. Sėkmės kelyje, Vokietija laukia.